Paprašyta pakomentuoti, kaip susidarė žiemos laikotarpiu tokia konkursų „sangrūda“, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė šią savaitę Eltai paaiškino, kad sąlyginai didelis konkursų skaičius matomas todėl, kad 2020-ųjų gruodžio 31-ąją penkerių metų darbo vadovo pareigose kadenciją baigė net 31 vadovas. Kadencijai pasibaigus, skelbiamas naujas konkursas įstaigos vadovo pareigoms užimti.

Yra ir atidėtų konkursų, kurie turėjo vykti pernai rudenį. Septyni konkursai neįvyko, nes nebuvo pretendentų, tad visi šie konkursai vis dar bus vykdomi.

„Prieš keletą metų dar galiojo su mokyklų ar vaikų darželių vadovais pasirašytos visam laikui sutartys, tačiau vėliau pasikeitė teisinės nuostatos. Todėl konkursą laimėjęs vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai.

Buvo laikotarpis, kai savivaldybei teko perrašyti jau sudarytas sutartis, nurodant terminą. Tad dabar daug kam baigėsi kadencija ir todėl tenka rengti nemažai naujų konkursų. Ne paslaptis, kad mieste nemažai turėjome po keliolika ar keliasdešimt metų tebedirbusių itin garbaus amžiaus vadovų. Be to, dar du mokyklų vadovai 2020 metais iš pareigų buvo atleisti jų prašymu. Tad iš viso teko paskelbti net 45 konkursus“, – Eltai teigė E. Andriuškienė.

Ji dar papildė, kad surengti keliolika konkursų, kurie nevykdomi nuotoliniu būdu, sutrukdė karantinas. Nemažas organizuojamų konkursų skaičius Kaune susidarė ir dėl to, kad pastaruoju metu Nacionalinė švietimo agentūra nevykdė vadovų kompetencijų vertinimo, o toks vertinimas – būtina sąlyga dalyvaujant konkurse. Tačiau agentūra jau atnaujino kompetencijų vertinimo veiklą, todėl galės vykti ir konkursai.

Šiuo metu, sausį-vasarį, Kaune direktorių ieškoma „Šilo“, „Varpelio“, Suzukio pradinėms mokykloms, VDU „Atžalyno“, Vinco Kudirkos, Viktoro Kuprevičiaus, Martyno Mažvydo, Senamiesčio progimnazijoms, Maironio universitetinei, Jono Basanavičiaus, Aleksandro Puškino gimnazijoms bei kitoms savivaldybės įsteigtoms švietimo įstaigoms. Tarp jų yra ir nemažai vaikų darželių bei neformalaus ugdymo įstaigų.

Laikini įstaigų vadovai paprastai skiriami iki įvykusio konkurso rezultatų, išrinkus vadovą, patvirtinimo, bet ne ilgiau nei vieneriems metams. Tačiau būna atvejų, kaip, pavyzdžiui, nutiko Žaliakalnio progimnazijoje, kai paskelbus konkursą ir jam dar neįvykus, laikiną vadovę, kuri palikusi vyr. specialisto darbą Švietimo skyriuje ir atėjo vadovauti mokyklai, po kelių mėnesių pakeitė kita laikina vadovė. O konkursas užimti progimnazijos direktoriaus pareigas vėl buvo atidėtas.

Anot Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos E. Andriuškienės, pirmoji tos progimnazijos laikinoji vadovė pati pasiprašė atleidžiama iš darbo. Paskui laikinąja direktore paskirta viena iš šios mokyklos direktoriaus pavaduotojų. Skelbimas apie Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus konkursą tebegalioja, ir konkursas tikrai įvyks.

Dirbdamas mokyklos vadovu, šiandien kiekvienas turi būti ne tik kompetentingas, bet ir tiesioginiam darbui panaudoti nemažai savo energijos.

„Dirbdamas mokyklos vadovu, šiandien kiekvienas turi būti ne tik kompetentingas, bet ir tiesioginiam darbui panaudoti nemažai savo energijos. Ir visai nepriimtina, kad jis dar kažkokioje kitoje darbovietėje dirbtų kitą darbą. Tad konkursuose norinčių „dirbti per kelias vietas“ nelaukiama.

Beje, greta kilnios švietėjiškos misijos ir kasdieninio ne tiek rutininio, kiek sakyčiau, ir kūrybinio darbo, vadovui tenka ir nemenka atsakomybė. Tačiau, turim pripažinti, kad vadovo atlyginimas nėra toks, kokio norėtųsi, įvertinant ir atsakomybę, ir atitinkamą darbą, ir visapusiškai gerai atliekamas pareigas. Todėl pastaraisiais metais ne vien Kaune, bet ir visoje Lietuvoje jaučiamas tiek mokytojų, tiek mokyklų vadovų ar norinčių jais tapti trūkumas.

Mažindami šios problemos mastą, organizavome švietimo ir ugdymo įstaigų direktorių pavaduotojų, norinčių tapti vadovais, specialų mokymą Kauno pedagogų kvalifikacijos centre. Tuo susidomėjusiųjų vis daugėja. Viliamės, kad ilgainiui švietimo ir ugdymo įstaigų naujų vadovų trūkumo, pačių tinkamiausių, gabiausių specialistų parinkimo į atsakingas pareigas problema bus mieste efektyviau sprendžiama“, – akcentavo E. Andriuškienė.

Nuo šių metų rugsėjo Vyriausybės sprendimu įsigalioja įstatymo pakeitimai dėl mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų.

Nelaukdama naujų mokslo metų pradžios, Švietimo įstaigų vadovų profsąjunga siūlo keisti mokyklų direktorių apmokėjimo aprašą.

"Motyvuojama, kad direktorių krūvis didėja, darbo apimtys auga. Direktoriai norėtų, kad tai atsispindėtų jų atlyginimų pastoviojoje dalyje. Kai kurie pateikti siūlymai yra racionalūs, dėl kai kurių – abejojame", – teigė Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Švietimo įstaigos vadovo algos pastoviosios dalies koeficiento dydis esą turėtų būti nustatomas ne mažesnis nei Darbo apmokėjimo įstatymo nustatytų koeficientų ribų vidurkis.

Tai turėtų būti padaryta savivaldybės mero potvarkiu.

"Dar prašoma sudaryti galimybes visiems švietimo įstaigų vadovams algos pastoviosios dalies koeficientą kasmet didinti 15 proc. Profsąjungos rašte teigiama, kad į tą didinimą turėtų būti atsižvelgta, priklausomai nuo mokinių skaičiaus mokykloje, taip pat į tai, ar toje švietimo įstaigoje yra organizuojamas priešmokyklinis ugdymas", – patikslino A.Cesiulis.

Kitaip tariant, mokyklų vadovai pageidautų didesnių algų. Profsąjunga mano, kad šie koeficientai turi būti vidutiniai visiems – tiek mokytojams, tiek vadovams.

Dienraščio duomenimis, savivaldybė sulaukė ir šūsnies direktorių prašymų, kad jiems, be vadovavimo mokyklai, dar būtų leista dirbti penktadaliu ar ketvirčiu tam tikrų disciplinų mokytojų etatu.

Savivaldybės atstovų įsitikinimu, tai turėtų būti tik išimtis, o ne tvarka, net ir tuo atveju, jei tų specialistų mokykloje nėra.

"Įstatymas to nedraudžia, bet tai turėtų būti išimtis, o ne taisyklė", – mano A.Cesiulis.

Profesinės sąjungos rašte Klaipėdos savivaldybei teigiama, kad papildomų pinigų direktorių algų didinimui neprireiks, esą lėšas galima sukaupti ir iš mokyklai skirtų pinigų.

Šiuos siūlymus dar turi įvertinti savivaldybės finansininkai ir teisininkai.

Klaipėdoje yra 26 bendrojo lavinimo mokyklos.

Šiuo metu mažiausia Klaipėdos mokyklos direktoriaus alga siekia 950 eurų, didžiausia – 2,2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija iki šiol neparengė švietimo įstaigų vadovų rezervo sudarymo tvarkos, todėl Seime jau įregistruotas pasiūlymas švietimo įstaigų direktorių viešus konkursus skelbti tik po metų.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) narė Aušra Papirtienė mano, kad įgyvendinti įstatymo nuostatas gali būti problemiška, nes per trumpą laiką iškyla didžiulis naujų švietimo įstaigų vadovų poreikis.

Seimo ŠMK pirmininkas Eugenijus Jovaiša „Lietuvos žinioms“ tuo tarpu teigė nematantis reikalo metams stabdyti prasidedantį švietimo įstaigų vadovų parinkimo procesą.

„Įstatymas jau įsigaliojęs, visi žino, kaip ir kas turi būti daroma. Be to, konkursai jau pradėti“, – komiteto vadovas.

Pagal Švietimo įstatymo nuostatas, kurios įsigaliojo nuo šių metų pradžios, švietimo įstaigų vadovų darbo trukmė – penkeri metai, kasmet vertinant jų veiklą.

Visų pirma vieši konkursai turėtų būti skelbiami tų švietimo įstaigų vadovų pareigoms, kuriose dabartiniai direktoriai dirba 30 ir daugiau metų.

Šiuo metu daugiau kaip 300 šalies švietimo įstaigų direktorių stažas siekia 30 ir daugiau metų, o pusės šių įstaigų vadovai eina tas pačias pareigas ilgiau kaip 15 metų.

Permainos gąsdina

Šalies Prezidentės Seimui pateiktos svarstyti Švietimo įstatymo pataisos dėl švietimo įstaigų vadovų atrankos, skyrimo, vertinimo bei darbo terminų privertė sunerimti pačius įstaigų vadovus.

Kai kuriems atrodo neteisinga, kad, paaukojus daug metų vienai mokyklai, iš užimamo posto tektų pasitraukti be svarių motyvų.

Jei seimūnai nuspręs riboti direktorių kadencijų skaičių, nuo kitų metų liepos 1 d. bus atleisti tie vadovai, kurie vienoje įstaigoje išdirbo 10 ir daugiau metų.

Klaipėdos miesto švietimo įstaigų direktoriai teigė nesantys nusiteikę prieš kadencijas, tačiau visas naujoves vertina itin atsargiai.

Esą įstatymas negali veikti atgaline tvarka.

"Priimame iššūkius ir esame pasiruošę keistis, tačiau griežtai nesutinkame su teikiamo projekto aiškinamajame rašte išdėstytais faktais. Pavyzdžiui, su tuo, jog būtų ieškoma dirbtinų galimybių atleisti mokyklų vadovus", – kalbėjo Klaipėdos M.Mažvydo progimnazijos direktorius Vytautas Dumčius.

Nėra vadovų rezervo

Lietuvos, taip pat ir Klaipėdos pedagogai, pritardami Prezidentės iniciatyvai, seimūnams pateikė savo siūlymus.

Jų nuomone, priimant pataisas, svarbu realiai įvertinti esamą situaciją, taip išvengiant neigiamų pasekmių švietimo sistemoje.

Esą šiuo metu nėra paruošto mokyklų vadovų, kurie užimtų dabartinių vietas, rezervo. O norinčiųjų pretenduoti skaičius – mažėja.

Klaipėdos H.Zudermano gimnazijos direktorė ir Klaipėdos miesto mokyklų vadovų asociacijos pirmininkė Jolita Andrijauskienė apgailestavo, jog, prieš pateikiant pataisas, nebuvo pasitarta su pačiais pedagogais.

"Pasisakome už neskubotus, labai apgalvotus sprendimus ir tik parengus atitinkamus poįstatyminius aktus. Tačiau tokia diskusija turėjo įvykti dar prieš teikiant švietimo įstatymo pataisas", – teigė ji.

Esą Lietuvoje prastėjantys mokinių rezultatai nesusiję vien tik su mokyklų direktorių darbu ir kaltinti vadovus dėl vaikų prastėjančių pasiekimų – nekorektiška.

Problemų yra daug

"Mūsų švietimo sistemoje yra daugiau spręstinų problemų nei vadovų kadencijų klausimas. Pavyzdžiui, mokytojų stoka, jų kompetencijos trūkumas, kokybiškas paruošimas, finansavimas ir kitos. Problema yra pati švietimo sistema. Ir tos švietimo sistemos pertvarką, niekam valstybėje neturint aiškios tos pertvarkos vizijos, pradėjus nuo vadovų kaitos, problemų neišspręsime. O gal tik dar labiau pagilinsime", – svarstė J.Andrijauskienė.

Pažymima, kad daugelyje pasaulio šalių švietimo įstaigų vadovai dirba pagal neterminuotas darbo sutartis. Priešingu atveju yra sudaromos galimybės sutartis atnaujinti.

Šiuo metu iš 33 Klaipėdoje veikiančių mokyklų esti trys pensinio amžiaus vadovai, 10-ies metų vadovavimo mokyklai stažo neturi 9 vadovai. 50 darželiuose ir darželiuose-mokyklose – 15 pensinio amžiaus vadovų.

Permainoms nesipriešina

Savo poziciją dėl numatomos įvesti švietimo įstaigų vadovų kadencijų sistemos pirmadienį Klaipėdos ugdymo įstaigų direktorių delegacija pristatė savo tiesioginiam vadovui – miesto merui Vytautui Grubliauskui.

"Mes esame už kadencijas, tačiau ne tokiomis sąlygomis, kokios yra siūlomos dabar, nes joks įstatymas negali įsigalioti atgaline tvarka", – pastebėjo Klaipėdos H.Zudermano gimnazijos direktorė ir Klaipėdos miesto mokyklų vadovų asociacijos pirmininkė Jolita Andrijauskienė.

Anot jos, švietimo įstaigų vadovai nesutinka su tuo kad, įsigaliojus naujai tvarkai, visi mokyklų direktoriai, kurių darbo stažas toje pačioje įstaigoje siekia 10 metų ir daugiau, turės palikti savo darbo vietas.

"Mūsų nuomone, tai yra nepriimtina, nes visos Lietuvos mastu tokiu būdu turėtų keistis apie 70 proc. vadovų. Valstybėje tai sukeltų didelį chaosą", – neabejojo J.Andrijauskienė.

Laukia diskusija

Pasak jos, po dviejų kadencijų konkursą kitoje įstaigoje laimėjęs direktorius ten stebuklų nepadarys, mat jam veikiausiai teks dirbti su jau anksčiau buvusia darbuotojų komanda.

"Turi būti tam tikros sąlygos. Yra svertiniai mechanizmai. Jeigu vadovas dirba blogai, jį tiesiog reikia atleisti, o ne tuos, kurie dirba gerai, ir valstybėje kelti chaosą", – dėstė direktorė.

Pašnekovės teigimu, jau rengiamas visų švietimo įstaigų asociacijos bendras kreipimąsis. Trečiadienį Seime numatomas susitikimas su politikais, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais, tikimasi sulaukti ir prezidentūros dėmesio.

Rotacijos tikrai reikia

Klaipėdos meras V.Grubliauskas pripažino palaikantis planuojamas naujoves.

"Manau, neturėtų kilti diskusijų, ar rotacija reikalinga. Klausimas galėtų būti tik dėl pačios rotacijos pobūdžio ir kaip ji būtų vykdoma", – paaiškino V.Grubliauskas.

Nors uostamiesčio vadovas ir tvirtino palaikantis idėją įteisinti švietimo įstaigų vadovų rotacijos tvarką, tačiau pripažino, jog dabar siūlomame variante dar esama tobulintinų dalykų.

"Aš manau, kad rotaciją reikia įteisinti, bet jai turbūt reikia parinkti deramą laiką, užtikrinti tam tikras socialines garantijas tiems, kurie joje jau negalėtų dalyvauti", – pastebėjo meras.

V.Grubliauskas pabrėžė, kad jį viltingai nuteikia tai, jog uostamiesčio švietimo įstaigų vadovai nėra nusiteikę prieš planuojamas permainas.

Daugiausia pasipriešinimo, regis, kyla tik iš pačių mokyklų direktorių, kurių dauguma pas mus išties ilgamečiai. Jų argumentai – tuo atveju, jei apskritai būna išgirsti – mažai kam įdomūs. Juk kalba suinteresuotoji pusė. Juk jie visi iki vieno yra partijų statytiniai, stumdantys iš pastarųjų nuleistus pėstininkus ar bokštus, tampantys už skvernų vaikus ar jiems neįtikančius pedagogus. Apie tai, kad viena kadencija gali būti per trumpas laikas į direktoriaus vietą pretenduojančiojo tobulo kandidato vizijai įgyvendinti, tarsi ir negirdima. Kaip ir abejonių, kad didmiesčio mokykloje nusidirektoriavęs direktorius užuovėją gali rasti geografiškai ne tokioje patrauklioje vietoje ir galiausiai liktų sistemos dalis.

Tad išties: ar įvedę kadenciją direktoriams, dalį jų pakeitę, jau galėsime tikėtis mūsų švietimo sistemos suklestėjimo?

Net jei mokyklose dirbantys pedagogai sako, esą nuo direktoriaus priklauso mokytojų kolektyve tvyranti atmosfera, kuri toliau lyg ir nevalingai pasklinda po klases, įstaigos vadovo pareigybė yra akivaizdžiai pervertinama. Jei kas ir užsako, vaizdžiai tariant, kokia muzika skambės Lietuvos mokinių galvose, tai yra švietimo ir mokslo ministras podraug su Seimu, o ne keli šimtai mokyklų vadovų. Ne direktoriai rašo švietimo strategijas, formuluoja prioritetus, atsako už pedagogų rengimą, aprobuoja vadovėlius, pina mokinių krepšelius, kuria mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir motyvavimo sistemas.

Direktorių keitimas iš tiesų atrodo patraukliai – ypač kai kalbama apie tokius asmenis, kurių nei moralė, nei kompetencija nėra pakankama užimti vadovaujamąsias pareigas. Tačiau nesileiskime užliūliuojami šio raganų medžioklės spektaklio: persodinus galvą, užkrato paliestas žuvies kūnas nenustos pūti.

„Mūsų pozicija yra pozityvi, bet dėl tam tikrų įstatymo (pataisų) dalykų reikia diskutuoti, reikia dar tikslintis (...). Šiandien kalbėta konkrečiais pavyzdžiais: iš Klaipėdos rajono, iš Utenos savivaldybės, kada skelbiami po kelis kartus kvietimai dalyvauti konkurse ir neateina niekas“, – antradienį po savivaldybių atstovų susitikimo su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene žurnalistams sakė Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių vedėjų asociacijos valdybos pirmininkas, Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus.

Jo manymu, norint pritraukti gerus mokyklų vadovus reikia kelti atlyginimus.

„Taip, aš manau, kad iš dalies išspręstų šitą problemą (algų pakėlimas)“, – teigė K.Rimkus.

Pagal prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomas pataisas, mokyklų vadovai negalėtų dirbti ilgiau nei dvi kadencijas po penkerius metus. D.Grybauskaitė taip pat siūlo mokyklų vadovus vertinti kasmet, o dvejus metus iš eilės nepatenkinamai įvertintas vadovas būtų atleidžiamas iš pareigų, jis privalėtų būti nepriekaištingos reputacijos. Šalies vadovė tikisi, kad tai leistų užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį švietimo įstaigų valdymą, didinti vadovų atsakomybę ir atskaitomybę bei stiprinti mokyklos savivaldą.

Šiuo metu mokyklų direktorių darbo sutartys yra neterminuotos.

Pasak K.Rimkaus, pritarus prezidentės pataisoms, Panevėžio rajone 2018 metais tektų atleisti 21 mokyklos vadovą.

„Atsitiktų taip, kad iš 30 įstaigų vadovų 21 nebegalėtų 2018 metais dirbti toje pačioje įstaigoje, bet jie galėtų dalyvauti (konkursuose) gretimose įstaigose ir tęsti savo veiklą“, – skaičiavo jis.

Ministrė J.Petrauskienė pažymi, kad mokyklų vadovams reikia ne tik kelti reikalavimus, bet ir užtikrinti instrumentus bei motyvaciją veikti.

„Aš manau, kad dar bus daug diskusijų dėl įstatymo pataisų: ar dvi kadencijos, kokios trukmės kadencijos, kaip tai turėtų būti realizuojama, bet principinių prieštaravimų šio susitikimo metu tikrai nebuvo išsakyta“, – sakė ministrė.

Pastaruoju metu keletas mokyklų vadovų įsivėlė į konfliktus su moksleiviais. Pareigas buvo priversta palikti Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos direktorė Vaidutė Šumkauskienė, dabar jau buvęs Marijampolės Mokolų pagrindinės mokyklos direktorius Sigitas Virbickas teisiamas dėl smurto prieš penktokę.

„Iki kovo mėnesio mes parengsime modelį ir pateiksime aptarimui. Priklausomai nuo to, koks tas modelis bus, turime įvertinti, ar reikės papildomų lėšų, jeigu reikės, kiek (...), tada ir diskutuosime, ar jį galime įvesti liepos mėnesį, ar rugpjūčio mėnesį, ar nuo 2018 metų“, - žurnalistams antradienį sakė J.Petrauskienė.

„2018 metų pradžia yra tas tikriausiai mūsų sutartas galutinis laikotarpis, nes tai sietina ir su biudžeto formavimu“, - teigė ministrė po susitikimo su savivaldybių švietimo skyrių vadovais.

Švietimo ir mokslo ministrė anksčiau yra aiškinusi, kad įvedus etatinį darbo apmokėjimą, mokytojų algos turėtų būti labiau susietos su klasės dydžiu, o ne pamokų skaičiumi.

„Prezidentė šią savaitę pateiks Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma riboti mokyklų vadovų kadencijas toje pačioje įstaigoje“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė D.Grybauskaitės patarėja švietimo klausimais Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Ji kalbėjo po šalies vadovės susitikimo su Švietimo ir mokslo ministerijos, Seimo, Savivaldybių asociacijos bei mokinių atstovais.

D.Grybauskaitė siūlo mokyklų vadovus vertinti kasmet, o dvejus metus iš eilės nepatenkinamai įvertintas vadovas būtų atleidžiamas iš pareigų, jis privalės būti nepriekaištingos reputacijos.

Pasak prezidentės patarėjos, pataisos teikiamos siekiant „užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį švietimo įstaigų valdymą, didinti vadovų atsakomybę ir atskaitomybę ir stiprinti mokyklos savivaldą“.

Pagal prezidentės teikiamas pataisas, mokyklų vadovų atrankos komisijos nariais nebegalės būti politikai ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Į šias komisijas privalės būti įtraukiami tėvų atstovai ir socialiniai partneriai. Komisijos nariams būtų taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas.

Šalies vadovė taip pat siūlo, kad politikai negalėtų būti ir mokyklų tarybų nariai. Į šias tarybas būtų įtraukiami mokinių, mokytojų, tėvų ir vietos bendruomenių atstovai. Mokyklų tarybos nariai privalėtų būti nepriekaištingos reputacijos.

Susitikime su prezidente dalyvavusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė reiškė paramą šalies vadovės siūlomoms pataisoms.

„Yra labai svarbu, kad reikalavimai būtų keliami ne tik bendrai švietimo sistemai ir mokyklai, bet aukšti reikalavimai turi būti keliami ir vadovams“, - sakė ministrė.

Kadencijų ribojimą mokyklų vadovams remia ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša teigė, kad valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat turėtų svarstyti kas penkerius metus į mokytojo pareigas organizuoti konkursus, panašius į tai, kaip daroma aukštosiose mokyklose.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė sakė, kad įvedant kadencijų ribojimą reikia didinti ir mokyklos vadovo profesijos patrauklumą, nes šiuo metu kai kuriose savivaldybėse norinčių vadovauti mokykloms tiesiog neatsiranda.

„Šitos permainos, tikimasi, duos ne tik kokybiškumą, bet kartu bus pagalvota ir apie mokyklos vadovo statusą, garantijas, darbo užmokestį, kad tai būtų tikrai darbas, kur norėtų žmonės eiti ir kad konkursus laimėtų patys geriausia“, - kalbėjo R.Žakaitienė.

Lietuvos moksleivių sąjungos laikinoji prezidentė Dovilė Bikelytė tikisi, kad prezidentės pataisos privers mokyklų vadovus kreipti didesnį dėmesį ne tik į akademinius pasiekimus, bet ir emocinį klimatą mokykloje.

„Tenka pripažinti, kad dėl to, jog jis (mokinys) jaučiasi blogai, nukenčia ir akademiniai rezultatai. Paprasčiausiai žmogus nenori eiti į mokyklą, jis nenori mokytis, jis jaučiasi ten nesaugiai ir būtent dėl to paskui prastėja akademiniai rezultatai“, - sakė D.Bikelytė.

Emocinė aplinka mokykloje yra tarp mokyklų vadovų atestavimo kriterijų. Jį gruodžio pabaigoje įvedė kadenciją pradėjusi švietimo ir mokslo ministrė.

„Galima užtikrinti skaidrų rinkimų procesą ir kadencijų įvedimą, klausimas turėtų būti išspręstas“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

Pasak S.Skvernelio, Vyriausybė svarstys siūlymą, kad renkant mokyklų vadovus galėtų dalyvauti mokytojai, moksleiviai ir jų tėvai. Premjero teigimu, šiuo metu daug mokyklų direktorių yra priklausomi nuo politinių partijų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį rengia pasitarimą dėl mokyklų direktorių atrankos ir kadencijų. Prezidentūros duomenimis, šiuo metu šalies švietimo įstaigoms vadovauja 1708 vadovai, iš kurių 60 proc. vadybinis stažas yra 15 ir daugiau metų, apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas yra 30 ir daugiau metų.