„Jei ankstesniais metais kalbėdavome, kad privačios mokyklos tuoj tuoj, labai greit prisivys ir pralenks savivaldybių mokyklas mokinių pasiekimais, tai 2023 metus galime traktuoti kaip tuos metus, kai ir įvyko šis lūžis“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Kaip trečiadienį pranešė žurnalas „Reitingai“, situacija šiek tiek geriau atrodo dėl savivaldybių gimnazijų, atsirenkančių visus ar dalį moksleivių.

Pasak reitingų autorių, šie metai tapo lūžio tašku ir jei tendencijos nesikeis, po dvejų – ketverių metų matysime dar prastesnę padėtį. Vienintelė disciplina, kur gerai sekasi įvairių savivaldybių mokyklų mokiniams – rusų kalba.

Pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus sudarytame dalykiniame reitinge matematikos dalyke geriausios yra KTU gimnazija, Vilniaus licėjus ir Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, pagal lietuvių kalbą – LSMU gimnazija, Vilniaus licėjus ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija. Istoriją geriausiai laikė Klaipėdos licėjaus, Vilniaus licėjaus ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos moksleiviai, biologiją – Vilniaus licėjaus, LSMU gimnazijos ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleiviai.

Jei ankstesniais metais kalbėdavome, kad privačios mokyklos tuoj tuoj, labai greit prisivys ir pralenks savivaldybių mokyklas mokinių pasiekimais, tai 2023 metus galime traktuoti kaip tuos metus, kai ir įvyko šis lūžis.

Pagal IT reitingą pirmavo KTU gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija ir LSMU gimnazija, chemijos – Vilniaus jėzuitų gimnazija, Klaipėdos licėjus ir Šiaulių J. Janonio gimnazija.

Fizikos geriausiai išmoko KTU gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija ir Vilniaus licėjus, anglų kalbos – Vilniaus licėjus, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija ir Vilniaus jėzuitų gimnazija, geografijos – Vilniaus licėjus, Vilniaus Žirmūnų gimnazija ir Kauno jėzuitų gimnazija.

Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje uždarytos 377 valstybinės ir savivaldybių mokyklos – jų skaičius sumažėjo nuo 1199 iki 822. Tuo metu privačių mokyklų per dešimtmetį padaugėjo daugiau nei pustrečio karto – nuo 35 iki 93.

Prieš 15 metų nevalstybinėse mokyklose mokėsi vos 0,7 proc. visų Lietuvos moksleivių, prieš penkerius metus – 5 proc., šiuo metu – per 8 procentai. „Reitingai“ prognozuoja, kad po 2–3 metų šis skaičius perlips 10 procentų.

Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, privačios mokyklos veikia dešimtyje iš 60-ies savivaldybių.

Jo teigimu, gerų rezultatų pasiekia 10 metų ir ilgiau dirbančios privačios gimnazijos, yra mininčių ir 30-metį.

„Jos ieškojo, blaškėsi, gal atrado savo nišą. Jos akcentuoja akademiškumą, nes yra privačių mokyklų, kurios niekina akademiškumą, sako, kad sukuria gerą aplinką“, – teigė G. Sarafinas.

Mažėja besimokančiųjų tiksliųjų dalykų

Žurnalo tyrimas taip pat parodė, kad mokyklose mažėja tiksliųjų dalykų besimokančiųjų moksleivių, tad, anot G. Sarafino, Lietuvos siekis tapti aukštųjų technologijų šalimi blanksta.

Kyla klausimas, kas čia įvyko. Vienas paprastas sprendimukas – ministerija panaikino galimybę mokytis daugumos disciplinų B lygiu.

„Kyla klausimas, kas čia įvyko. Vienas paprastas sprendimukas – ministerija panaikino galimybę mokytis daugumos disciplinų B lygiu. Šiemet negali mokytis nei informatikos, nei fizikos, nei biologijos, chemijos“, – teigė jis.

G. Sarafinas pateikė pavyzdį – anksčiau eilinėje gimnazijoje, kur buvo 150 vienuoliktokų, apie 17 rinkdavosi chemiją A ir tiek pat B lygiu, dabar liko tik besimokantys A lygiu.

Žurnalas „Reitingai“ apklausė 40 gimnazijų, kuriose mokosi 4000 vienuoliktokų. Daugumoje jų besimokančiųjų fizikos, biologijos, ypatingai informacinių technologijų, sumažėjo du-tris kartus.

Pernai chemijos egzaminą, anot jo, laikė 1090 jaunuolių iš 25 tūkstančių, fizikos – 2170, panašiai ir šiemet. IT egzaminą laikė kas dešimtas abiturientas.

„Tačiau po poros metų prisiminsime tuos metus su nostalgija, kai stipriai domėjosi chemija, fizika, informacinėmis technologijomis“, – sakė G. Sarafinas.

Jis taip pabrėžė, kad nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia apie gausėjančias būsimų pedagogų gretas, daugiausia jų renkasi pradinio ugdymo, meno ar sporto pedagogikos studijas, o štai į chemijos pedagogiką pernai įstojo vienas, šiemet – du studentai, panašiai ir fizikos.

„Panagrinėjus gilumines priežastis, aiškėja, kad švietimo strategai užprogramavo tiesiog amžiną chemijos, fizikos, informacinių technologijų ir kitų disciplinų mokytojų trūkumą“, – kalbėjo žurnalo redaktorius.

G. Sarafinas taip pat nurodė, kad tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. Lietuvos jaunuolių nerimauja, kad neišlaikys matematikos egzamino. Nuo 2015-ųjų stojančiųjų į inžinerijos studijas sumažėjo tris kartus.

„Jeigu mokykloje nėra šimtukų, tai rodo, kad jaunuolių galimybės įstoti į aukštąsias mokyklas yra žymiai mažesnės arba neįmanoma, palyginus su tais, kurie išlaiko egzaminus puikiai“, – trečiadienį žurnalistams sakė „Reitingų“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

„Matome, kad jeigu mokykloje gerai laiko egzaminus, gauna daug šimtukų, tai jiems atsiveria daug galimybių durų“, – teigė jis.

Tai – daugiausia mažos šalies mokyklos. Tarp jų – Alytaus rajono Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus, Anykščių rajono Troškūnų Kazio Inčiūros, Vilniaus rajono Eitminiškių, Ignalinos rajono Vidiškių, Jurbarko rajono Eržvilko, Kauno rajono Piliuonos, Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės, Panevėžio rajono Naujamiesčio, Paįstrio Juozo Zikaro, Ramygalos, Pasvalio rajono Vaškų, Raseinių rajono Betygalos Maironio, Šalčininkų „Santarvės“, Telšių rajono Luokės Vytauto Kleivos, Trakų rajono Lentvario „Versmės“, Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ ir Valčiūnų gimnazijos.

Taip pat – Panevėžio Raimundo Sargūno ir Šiaulių sporto gimnazijos.

„Jeigu gimnazijoje per 10 metų neatsirado nė vieno šimtukininko, vadinasi, gali kilti pačių įvairiausių klausimų – kodėl taip yra? Ar, sakykime, vaikai, kurie galbūt iš to sudėtingesnio ekonominio, socialinio konteksto, ar tikrai tarp jų negali rastis nė vieno gabaus, motyvuoto mokinio, jeigu šalia jo yra motyvuoti mokytojai, norintys padėti“, – kalbėjo žurnalo žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

„Tos mokyklos, kuriose nėra šimtukų, apskritai ir pagal mokinių, pasiekusių pagrindinį skaičių, tiek ir pagal aukštesnįjį yra labai žemai. Jeigu gavo 98, tai atsispindi tame aukštesniajame lygyje, kuris yra nuo 86 iki 100. Tai čia irgi nėra tų mokinių“, – tęsė ji.

„Tos mokyklėlės yra nedidelės, dauguma jų yra smulkios, išskyrus galbūt tuos sporto internatus. Iš tikrųjų, dauguma tų mokyklų dirba su tokiu mokinių skaičiumi kaip dirba korepetitoriai“, – pridūrė žurnalistė.

154 šalies gimnazijose – daugiau nei trečdalyje – per dešimtmetį abiturientai gavo nuo vieno iki 10 šimtukų.

„Dabar vyksta „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, metami 210 mln. eurų, bet gyvenimas ne nuo vakar prasidėjo – mes matome istoriją. Matome jau 30 metų, kad metami dešimtys milijonų, šimtai milijonų mokyklų gaivinimui arba kokybės kėlimui – taip gražiausiai būna pavadinta, bet ar įvertinama, kaip sekasi“, – svarstė G. Sarafinas.

Anot tyrimo autorių, dauguma pinigų, skiriamų švietimui, tiesiog „įsisavinami“, bet realių pokyčių neatneša.

Jo nuomone, „gražių istorijų“ bus, tačiau „vienetai“.

Atliekant tyrimą remtasi visų šalies gimnazijų abiturientų 2012-2021 metais laikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatais.

Žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą pristatė pradinių ir pagrindinių mokyklų reitingus. Pagal aštuntokų standartizuotų testų rezultatus absoliutus lyderis – Kauno miestas. Tačiau renkant mokyklą pirmokui ar ketvirtokui reitingų sudarytojai ragina atkreipti dėmesį ir į tai, ar iš jos kiek pasimokę moksleiviai neišsibėgioja.

Žurnalo „Reitingai“ sudarytojai sako, kad jei tėvai sužinotų kai kurių pradinių ir pagrindinių mokyklų auklėtinių testų rezultatus, tą pačią dieną atsiimtų savo vaikus iš šių mokyklų. Tačiau šis ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir raštingumo gebėjimų palyginimas  – neprivalomas. Daugiau kaip pusė mokyklų jame nedalyvauja, o iš dalyvaujančių tik trečdalis rezultatus viešina.

Iš jų pagal ketvirtokų matematikos, skaitymo ir rašymo rezultatus pirmoje vietoje atsidūrė Vilniaus Žėručio pradinė mokykla, kurios paslaptis, pasak direktorės – nuoširdus patyrusių pedagogų komandos darbas.

„Pradinė mokykla – aš visada sakau – yra džiaugsmo mokykla. Jeigu vaikas yra saugus, ramus, gerai jaučiasi, tai jo ir rezultatai geri, jis noriai eina į mokyklą“, – sakė Vilniaus „Žėručio“ pradinės mokyklos direktorė Birutė Liekienė.

 „Mes kiekvienais metais darome baigiamuosius testukus ir pasilyginame savame ratelyje, koks mūsų lygis. Dabar mes galime pasižiūrėti kokiam lygyje esame Lietuvos mastu, džiaugiamės savo rezultatais“, – kalbėjo Vilniaus „Žėručio“ pradinės mokyklos mokytoja Valerija Smalenskienė.

Antrieji Lietuvoje pagal standartizuotų testų rezultatus – Varėnos Ryto progimnazijos ketvirtokai, puikiai atrodo ir Anykščių rajono DebeIkių pagrindinė, Kretingos rajono Kurmaičių, Kauno Prano Mašioto ir Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos.

Pagal aštuntokų matematikos ir skaitymo bei rašymo standartizuotų testų rezultatus pirmoji – Kauno jėzuitų gimnazija, o jai ant kulnų mina Klaipėdos licėjus. Jie – antrieji Lietuvoje.

„Klaipėdos licėjuje dirba vaikus mylintys pedagogai ir, manyčiau, kad šis principas bet kuriam pedagogui diktuoja pačias geriausias mokymo metodikas. Mokiniai jau nuo 5 klasės turi galimybes mokytis pagal pagilintas programas įvairių mokomųjų dalykų“, – sakė Klaipėdos licėjaus direktorė doc. dr. Regina Kontautienė.

Šiems klaipėdiečiams vieninteliams pavyko įsiveržti į Kauno užvaldytą geriausių progimnazijų penketuką – Tado Ivanausko, Vinco Kudirkos ir senamiesčio progimnazijų aštuntokų rezultatai nepaliko vietos kitų miestų mokiniams. Ne mažiau garbinga šešta vieta pagal standartizuotus testus gali džiaugtis Palangos Jurgučio pagrindinė.

Tačiau tėvams, norintiems išrinkti mokyklą savo mažiesiems, reitingų sudarytojai pataria žiūrėti ne tik į testų rezultatus. Jie pastebėjo, kad iš kai kurių pradinių mokyklų apie pusė į pirmą klasę atėjusių vaikų ketvirtos klasės nesulaukia – išeina į kitas.

„Greičiausiai (vaikai išeina, – red. past.) dėl to, kad yra prastas psichologinis klimatas, galbūt didelis patyčių mastas, galbūt prasti akademiniai rezultatai ir neatsižvelgiama į individualius mokymosi poreikius. Dėl to ir balsuoja tie vaikai su savo tėveliais kojomis“, – vaizdingai situaciją apibūdino žurnalo „Reitingai“ projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.

Reitingų sudarytojų teigimu panaši tendencija ir pagrindinėse mokyklose. Tik apie 100 jų išlaiko beveik visus savo mokinius visus ketverius metus.

Šiemet, kaip ir pernai, geriausių šalies gimnazijų reitingo viršūnėje - Vilniaus licėjus bei Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazija.

Savaitraščio "Veidas" sudarytoje reitingų lentelėje Vilniaus licėjus užima pirmą vietą, jis surinko 90,44 balo iš 100 galimų. Antrą vietą išlaikė KTU gimnazija su 85,06 balo.

Trečia vieta, kaip ir pernai, teko Vilniaus Jėzuitų gimnazijai (78,10), ketvirta - Vilniaus Žirmūnų gimnazijai (73,67), penkta - Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijai (72,13).

Toliau rikiuojasi Kauno jėzuitų gimnazija (69,96), Klaipėdos Ąžuolyno gimnazija (69,63), Panevėžio J.Balčikonio gimnazija (69,24), Šiaulių J.Janonio gimnazija (62,11), Vilniaus Užupio gimnazija (58,88).

Savaitraštis "Veidas" geriausių gimnazijų bei vidurinių mokyklų reitingų lentelę skelbia vienuoliktą kartą.

Sudarant reitingą gimnazijos ir vidurinės mokyklos vertintos atsižvelgiant į visų tos mokyklos abiturientų laikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkį ir pagal tai, kiek abiturientų įstojo į Lietuvos universitetus pirmu pageidavimu.