Neramu mažoms mokykloms

Grėsmė nedidelėms miestelių gimnazijoms iškilo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai parengus įstatymo pataisas, kurios reikalauja, kad gimnazijų klasėse būtų ne mažiau kaip 21 mokinys.

Tam tikras demografines duobes patiria ne tik Čekiškės, bet ir Vandžiogalos gimnazija, todėl Kauno rajono meras Valerijus Makūnas susitiko su šių įstaigų vadovais ir tarėsi, kaip spręsti problemą.

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje mokosi vaikai ne tik iš Kauno rajono, bet ir iš Raseinių, Jurbarko, Kėdainių savivaldybių. Kaimyninėse ugdymo įstaigose taip pat esama nerimo ženklų dėl ateities.

Du sprendimo būdai

Socialiniuose tinkluose net pradėta dalintis informacija, neva nuo rudens Lietuvoje bus uždarytos 86 mokyklos. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paneigė šiuos teiginius, tvirtindama, kad, atsižvelgiant į demografines tendencijas, ruošiamasi optimizuoti ugdymo įstaigų tinklą. Pertvarka palies tik tas mokyklas, kuriose moksleivių skaičius sparčiai mažėja, galimai keisis ir jų statusas.

Gimnazijoms, kurios nesurinks ministerijos nustatyto skaičiaus mokinių, galimi du problemos sprendimo būdai: savo klases uždaryti ir atidaryti kitos gimnazijos skyrių, o jei skyrius nebūtų sudarytas, mokinius tektų vežti į kitą gimnaziją.

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos direktorius Ričardas Saltonas mano, kad jeigu mokyklose neliktų kai kurių klasių, mokinių skaičius dar sparčiau mažėtų, nes tėvai, turintys skirtingo amžiaus vaikų, rinktųsi kitas mokyklas.

Šios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Laimutė Rutkauskienė pastebėjo, kad įsteigus mokykloje kitos gimnazijos skyrių, bendra veikla ir administravimas dažniausiai suprastėja. Pedagogė tvirtino, kad vežioti moksleivius 15–30 km į kitas gimnazijas – ne tik neracionalu, bet ir žalinga vaikų sveikatai, nes jiems tenka anksti keltis ir vėlai grįžti.

„Mūsų moksleiviai labai prisirišę prie savo gimnazijos tradicijų, čia jiems viskas sava, todėl, sužinoję apie planuojamą pertvarką, labai nusiminė“, – pastebėjo L. Rutkauskienė.

Ragina pasitikėti savivalda

V. Makūnas įsitikinęs, kad skubota ugdymo įstaigų pertvarka būtų žalinga socialiai jautrioms miestelių ir kaimų bendruomenėms, kuriose dar sparčiau mažėtų gyventojų. Jis siūlo nedidelėms miestelių gimnazijoms nustatyti mažesnį minimalų moksleivių skaičių, pavyzdžiui, penkiolika, atidžiai stebėti demografines tendencijas ir tik po to imtis sprendimų.

Meras tvirtino, kad tokia riba leistų savivaldybių vadovams lanksčiau spręsti opią problemą.

„Mes daug investuojame į švietimą, kuriame infrastruktūrą, optimizuojame ugdymo įstaigų tinklą, jautriai vertindami kiekvieną situaciją. Norėtųsi, kad Seimas ir Vyriausybė labiau pasitikėtų savivalda, o priimti sprendimai leistų mokyklų bendruomenėms rugsėjį pasitikti be nerimo“, – kalbėjo meras.

Ketvirtadienį Raseinių rajone susitikęs su Šiluvos miestelio bendruomene valstybės vadovas teigė išgirdęs nuogąstavimų, kad dėl nepakankamo mokinių skaičiaus gali būti uždaryta vietos gimnazija.

„Iš tikrųjų labai neramu stebėti tuos demografinius pokyčius mūsų įvairiose savivaldybėse, kai gana stiprios gimnazijos neturi garantijų dėl savo ateities dėl demografinių tendencijų“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Šitoje vietoje turime elgtis labai subtiliai, labai supratingai, nes tai yra labai ypatingas dalykas, jeigu gimnazija yra uždaroma vietovėje, kurioje nėra kitų mokymosi įstaigų, vaikai priversti važinėti labai toli. Pagaliau užgesiname kultūros židinį“, – teigė jis.

Prezidento teigimu, tokiais atvejais sprendžiant dėl mokyklos uždarymo kiekybės kriterijus neturėtų dominuoti.

„Šitoje vietoje kiekybiniai jokiu būdu neturi dominuoti. Mes visada už kokybinius kriterijus, kurie turi būti vertinami lygiai pat, o gal net labiau svariai nei kiekybiniai kriterijai“, – sakė jis.

Raseinių savivaldybės duomenimis, Šiluvos gimnazijoje mokosi per 200 vaikų.

Plačiai taikytas mokyklų uždarymas praėjusiais metais, kai milijonai moksleivių negalėjo lankyti mokymo įstaigų, „padarė daugiau žalos nei davė naudos“, sakė PSO Europos padalinio vadovas Hansas Henris Kluhė. Jis pabrėžė, kad „negalima daryti tos pačios klaidos“.

Užuot uždarius švietimo įstaigas, PSO rekomenduoja platų priemonių spektrą, pavyzdžiui, fizinę distanciją, dažną rankų plovimą, kaukių dėvėjimą, dažną testavimą ir pakankamą klasių vėdinimą.

Praėjusią savaitę daugiau kaip pusė iš 53 Europos regiono šalių registravo smarkų infekcijų skaičiaus augimą visose amžiaus grupės. Naujų susirgimų skaičius Europoje išaugo 18 proc. Likę kiti penki PSO regionai tuo tarpu pranešė apie sumažėjusį sergamumą, teigiama pranešime.

Tai turi įtakos ir mokyklų darbui. Iš viso 45 šalys rekomendavo leisti dirbti mokykloms laikantis infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Septyniose valstybėse mokyklos iš dalies arba visiškai uždarytos, dvi šalys rekomendavo nuotolinį mokymą.

43 metų lyderį pastarosiomis savaitėmis griežtai kritikavo politiniai oponentai ir daugelis sveikatos ekspertų, COVID-19 pacientams perpildžius ligonines tokiuose ligos židiniuose kaip Paryžius.

Sausio pabaigoje E. Macronas pasipriešino Europos tendencijai ir nepaisydamas savo mokslinių patarėjų rekomendacijų nusprendė neskelbti Prancūzijoje trečio karantino.

Tačiau trečiadienį kreipdamasis į šalies gyventojus jis paskelbė apie reikšmingą kovos su pandemija priemonių sugriežtinimą ir nurodė uždaryti mokyklas, visoje Prancūzijoje įvesti kelionių suvaržymus, uždaryti nebūtinų prekių parduotuves.

„Nuo metų pradžios laikėmės strategijos, kuria siekiama suvaldyti epidemiją neužsidarant“, – sakė E. Macronas.

Dėl to, kad sausį nebuvo paskelbtas karantinas, „gavome brangių laisvės savaičių, mokymosi mūsų vaikams savaičių, leidome išsilaikyti šimtams tūkstančių darbuotojų, neprarasdami epidemijos kontrolės“, tvirtino prezidentas.

Artimiausiomis dienomis turi paaiškėti, ar naujųjų priemonių pakaks staigiam užsikrėtimo atvejų skaičiaus augimui sustabdyti. Šiuo metu šalyje per parą nustatoma daugiau kaip po 40 tūkst. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų: dvigubai daugiau nei mėnesio pradžioje.

Trečiadienį vakare buvo paskelbta apie daugiau kaip 53 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų, tačiau šie atvejai nustatyti per dvi dienas – antradienį tokie duomenys neskelbti.

Šalyje taip pat užregistruoti 304 nauji mirties nuo COVID-19 atvejai, bendrą pandemijos aukų skaičių padidinę iki 95 667.

Trečiadienį oras buvo šiltas ir saulėtas, daug kur Paryžiuje jaunuoliai būriavosi, nepaisydami draudimo lauke vartoti alkoholį.

Prieš E. Macrono kalbą Prancūzijos ligoninių federacija (FHF) paragino jį „tuojau pat paskelbti griežtą karantiną“.

„Skiepyti, skiepyti!“

E. Macronas sakė, kad ligšiolinės pastangos stabdyti viruso plitimą „buvo pernelyg ribotos epidemijai didinant greitį“, ir įspėjo, kad dėl užkrečiamesnės „britiškosios“ koronaviruso atmainos plitimo „rizikuojame prarasti kontrolę“.

Pasak prezidento, pirmadienį vaikų lopšeliai, darželiai ir pradinės mokyklos uždaromi trims savaitėms, o vidurinės mokyklos – keturioms savaitėms, tačiau jos apims ir dvi pavasario atostogų savaites.

Nuo šeštadienio vakaro visoje šalyje keturioms savaitėms įvedami judėjimo suvaržymai, bus uždarytos nebūtinų prekių parduotuvės. Tokios priemonės jau taikomos ligos židiniuose, tarp jų Paryžiuje.

Vis dėlto kelionės tarp regionų bus draudžiamos tik nuo pirmadienio, kad žmonėms nereiktų atšaukti iš anksto Velykoms suplanuotų išvykų, nors prezidentas ragino kuo labiau riboti kontaktus.

E. Macronas turėjo ir daugiau geresnių naujienų: jis sakė, kad kai kurios kultūros įstaigos ir kavinių terasos gegužės viduryje „taikant griežtas taisykles“ bus atidarytos.

„Dėl skiepų atsiranda kelias iš krizės, – sakė jis. – Darysime visa, kad skiepytume, skiepytume, skiepytume! Be atvangos, be išeiginių. Šeštadieniais ir sekmadieniais taip pat kaip [darbo] savaitę.“

E. Macronui neparankus ne tik užsikrėtimo atvejų skaičiaus augimas, bet ir Prancūzijos vakcinavimo kampanijos bėdos: chroniškas skiepų dozių trūkumas, iš dalies nulemtas jo remtos centralizuotos Europos Sąjungos vakcinų pirkimo sistemos.

Prezidentas sakė, kad Prancūzija neatsisako savo tikslo iki vasaros pabaigos paskiepyti visus to norinčius vyresnius nei 18 metų šalies gyventojus.

Septintą dešimtį metų einantys žmonės bus skiepijami nuo balandžio 16-osios, o šeštą dešimtį metų einantys gyventojai – nuo gegužės 15-osios.

Favoritas

Ant kortos visų pirma pastatyta kone 70 mln. žmonių sveikata ir antros pagal dydį euro zonos ekonomikos likimas, taip pat – E. Macrono politinė ateitis likus metams iki prezidento rinkimų.

Jo darbas sprendžiant pandemijos sukeltas sveikatos ir ekonomikos krizes rinkėjams bus svarbiausias rodiklis kitų metų balandį ir gegužę, sako analitikai.

Pripažindamas oponentų kritiką, E. Macronas sakė: „Kiekvienu šios epidemijos etapu buvo galima sau pasakyti, kad galėjome veikti geriau, kad padarėme klaidų. Visa tai tiesa.“

Sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ Prancūzijos skyriaus visuomenės nuomonės tyrimų vadovas Stephane'as Zumsteeg (Stefanas Zenstė) sakė, kad rinkėjai dėl E. Macrono darbo galiausiai spręs lygindami Prancūziją su jos kaimynėmis.

Jis pabrėžė, jog apklausos vis dar rodo, kad verslui palankus centristų prezidentas yra favoritas.

„Žinoma, per ateinančius metus daug ko gali nutikti, bet šiuo metu pagrindinis favoritas kitų metų rinkimams yra Emmanuelis Macronas; ne todėl, kad jis yra geriausias ar mėgstamiausias, o todėl, kad nėra jokios patikimos alternatyvos, neskaitant Marine Le Pen (Marin Le Pen)“, – sakė S. Zumsteeg, paminėdamas Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderę.

Virtinė parlamentarų iš B. Johnsono konservatorių partijos parėmė tėvų kampaniją, kuria raginama nuo vasario vidurio sudaryti galimybę vaikams vėl lankyti pamokas mokykloje. Švietimo komiteto vadovas Robertas Halfonas pirmadienį kalbėdamas BBC pareikalavo iš vyriausybės aiškaus mokyklų atidarymo plano.

Buvusi kabineto ministrė Esther McVey sakė, kad moksleiviai yra „pamirštos pandemijos aukos“. „Turime galvoti apie jų šansus ir jų ateitį“, – „The Telegraph“ citavo politikę.

Vis dėlto, anot žiniasklaidos, vyriausybė šiuo metu yra veikiau linkusi pratęsti mokyklų uždarymą. Darbo ministrė Theresė Coffey stočiai „Sky News“ sakė, jog, žinoma, kad vyriausybė nori atidaryti mokyklas. Tačiau pirmiausiai būtina suvaldyti viruso plitimą.

Kad būtų galima greičiau atidaryti mokyklas, dabar vis garsiau skamba raginimai griežtinti taisykles kitose srityse. Galėtų būti taikomi griežtesni ribojimai kitai visuomenės daliai ir ekonomikai, kalbėjo R. Halfonas. Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Tomas Tugendhatas tviteryje rašė: „Uždarykite sienas, skiepykite mokytojus, atidarykite mokyklas!“

JK svarsto iš aukštos rizikos teritorijų atvykstančius asmenis 14 dienų apgyvendinti karantino viešbučiuose. Kiti politikai eina dar toliau ir reikalauja šios prievolės visiems atvykėliams.

„Mūsų kurta šviesos instaliacija išreiškiame viltį, kad ateityje švietimo kokybė bus svarbiausias siekis. Mes tikimės, kad bus vystomas įtraukusis ugdymas, o mes, tėvai, turėsime visas teises rinktis ugdymo įstaigą ir planuoti vaikų ateitį“, – sako Edvardas Bielskis, uždaryti planuojamos „Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokinio tėtis, kuris kartu su kitais tėvais rado būdą kalbėti už savo bendruomenę fiziškai nesusirinkus karantino metu.

Pasak akcijos organizatorių, kiekvienas žiburėlis simbolizuoja vaiką, lankantį planuojamas uždaryti įstaigas, o visi žiburiai kartu sukuria popierinį ranka išlankstytą paukštį, aktyvių tėvų pasirinktą savo bendruomenės ženklu.

„Tai – mūsų susitelkimo, palaikymo ir vilties paraiška. Mums rūpi ir mes nerimaujame, ar vidurinėje mokykloje, į kurią uždarius šias įstaigas turės eiti mūsų vaikai, bus tokia pat kokybiškam ugdymui palanki atmosfera, bus taip sėkmingai įtraukti individualiuosius poreikius turintys vaikai, sukurtos jiems fizinės sąlygos, tolerancijos atmosfera“, – sako Klementina Gruzdienė, kitos uždaryti planuojamos mokyklos - darželio „Drevinukas“ pradinuko mama, viena iš akcijos sumanytojų.

Tai – mūsų susitelkimo, palaikymo ir vilties paraiška.

2020 m. žurnalo „Reitingai“ sąraše „Drevinuko“ mokykla - darželis pateko tarp 10 geriausiųjų Lietuvos pradinių mokyklų, kurioje puikiai sukurtas vidinis mikroklimatas. Joje, kaip dar ne daugelyje Lietuvos mokyklų, sklandžiai vykdoma įtraukiojo ugdymo programa, aplinka visiškai pritaikyta neįgaliesiems. Mokykla „Sakalėlis“ išskirtinė savo puoselėjama etnokultūra. Kelerius metus abi mokyklos yra reitingų viršūnėse pagal skirtingus kriterijus – standarizuotų egzaminų rezultatus, olimpiadų prizininkus, mikroklimatą. 

„ApŠVIETIMO“ akcijos organizatoriai sako jaučią visų tų pilietiškų alytiškių, kurie kovo mėn. pasirašė peticiją prieš šią reformą, palaikymą. Jų buvo daugiau kaip 2000.

„Drevinuko“ mokykla-darželis ir pradinė mokykla „Sakalėlis“ yra sėkmingai veikiančios, populiarios mokyklos, kasmet gaunančios daugiau prašymų mokytis nei galinčios priimti vaikų. 

2020 m. Alytaus miesto Tarybos sprendimu mokyklas planuojama reorganizuoti ir pertvarkyti, mokinius perkelti mokytis į vaikų nesurenkančią Alytaus Vidzgirio pagrindinę mokyklą. Tėvai pagrįstai baiminasi, kad naujoje mokykloje nukentės mokymosi kokybė ir nebus sukurtos sąlygos kokybiškam neįgaliųjų ugdymui.

Iki Alytaus miesto Tarybos sprendimo mokyklų bendruomenė Alytaus miesto savivaldybės administracijai įteikė peticiją prieš šią švietimo pertvarką, pasirašytą daugiau kaip 2000 alytiškių. Po Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo tęsti švietimo pertvarką, mokyklų bendruomenės kreipėsi į teismą, jų prašymas nagrinėti šį skundą buvo priimtas.

Parlamentas kovą 50 balsų „už“, 17 – „prieš“ ir 12 Seimo narių susilaikius po pateikimo pritarė tokiai dviejų „valstiečių“ iniciatyvai. Toliau ji bus svarstoma, dėl šios pataisos paprašyta Vyriausybės išvados.

Pataisą siūlantys „valstiečiai“ laikosi pozicijos, kad vietos mokyklos negali būti uždaromos prieštaraujant bendruomenei, opozicija teigia, kad taip kenkiama tiems patiems vaikams, nes mažose mokyklose jie gauna žemesnio lygio išsilavinimą, ypač, jei turi mokytis jungtinėse klasėse.

„Problema, kai miestelių mokyklos uždaromos savivaldai priėmus savarankišką sprendimą, neatsižvelgiant į bendruomenės nuomonę. Šio teisės akto tikslas – įteisinti bendruomenės nuomonę taip pat įstatymu“, – pristatydama pataisą sakė viena jos iniciatorių Vida Ačienė.

Švietimo įstatymas šiuo metu numato, kad bendrojo ugdymo mokyklas pagal Vyriausybės patvirtintas švietimo įstaigų tinklo kūrimo taisykles likviduoja ar pertvarko savivaldybės. Į įstatymą siūloma įrašyti, kad tokie sprendimai būtų priimami mokyklos tarybos pritarimu.

Problema, kai miestelių mokyklos uždaromos savivaldai priėmus savarankišką sprendimą, neatsižvelgiant į bendruomenės nuomonę.

Taip pat „valstiečiai“ siūlo iš įstatymo braukti dabartinę nuostatą, kad tais atvejais, kai kyla konfliktinė situacija ir savivaldybės planams dėl mokyklos pertvarkos prieštarauja mokyklos bendruomenė, siūlymus pateikia Švietimo ir mokslo ministerija.

Švietimo ir mokslo komiteto narys, konservatorių frakcijos atstovas Mantas Adomėnas pasisakydamas prieš siūlymą, „valstiečių“ pataisą pavadino „ciniška nusikalstama beprotybe“.

„Turime labai aiškiai suprasti, kas vyksta šiuo įstatymo projektu, tai yra bendruomenės veto įtvirtinimas prieš bet kokį švietimo įstaigos tinklų pertvarkymą, kitaip tariant, galimybės atidavimas už visų mokesčių mokėtojų pinigus vietos bendruomenei patenkinti savo interesus, kurie labai dažnai būna labai trumparegiai ir nesiekiantys toliau savo daržo tvoros“, – kalbėjo M. Adomėnas.

Konservatorius Mykolas Majauskas klausė, ar ar tikrai vaikui geriau mokytis kaimo mokykloje prie namų, kur išsilavinimas nebūtinai bus tokio lygio kaip miesto mokykloje.

„Ar ne geriau iš tiesų jam būtų važinėti autobusiuku ir užtikrinti, kad jį vežiotų, ir jis gautų geriausią išsilavinimą, būtų tarp mokinių, kurie motyvuoti, konkurencingi, stengtųsi mokytis ir įkvėpti kitus?“ – klausė parlamentaras.

V. Ačienė į tai atsakė, kad „labai ginčytinas klausimas, ar mažoje mokykloje, bent jau pagrindinėje mokykloje, ta ugdymo kokybė yra prastesnė negu didelėje mokykloje“.

„Aš manau, kad kaip tik atvirkščiai“, – sakė „valstietė“, – „Mokiniai gauna daug daugiau dėmesio ir ta bendruomenė daugiau kaip šeimos pasidaro, ten visi vieni kitus pažįsta ir nemanau, kad visais atvejais pavėžėjimas išgelbėtų mokymosi kokybę“.

Pataisos iniciatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas ragino „nustoti menkinti ir priešinti kaimo mokyklas, miesto mokyklas, bandyti lyginti visokiais statistiniais vidurkiais, paimant Licėjų, kur yra rinktiniai vaikai, ir paimant mokyklą, kur moko visus“.

„Švietimas turi būti prieinamas vienodai visiems, ar tu turi pinigų, ar neturi, ar tu gyveni kaime, ar mieste, visi turi gauti vienodas ir prieinamas paslaugas“, – teigė komiteto vadovas.

Pasak jo, pagrindiniu kriterijumi optimizuojant ugdymo įstaigų tinklą turėtų tapti mokinių pasiekimai, ir gerus rezultatus demonstruojančios mokyklos regionuose galėtų būti išlaikomos skiriant joms papildomą finansavimą.

„Lietuvai ateity neišvengiamai reikės daryti struktūrinę reformą, negali būti ta pradinė mokykla keturmetė, kur tik vienas mokytojas, viena mama dirba“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A. Monkevičius.

Anot jo, tai nereiškia, kad mažąsias mokyklas regionuose reikės uždaryti, tačiau jos turėtų būti sujungtos su aukštesnės pakopos mokykla toje pačioje vietovėje.

Lietuvai ateity neišvengiamai reikės daryti struktūrinę reformą, negali būti ta pradinė mokykla keturmetė, kur tik vienas mokytojas, viena mama dirba.

„Mes turime ne sukurti buldozerio mechanizmą, kuris važiuoja per mokyklas vienodai, bet žiūrėti lanksčiau, ir finansavimą sukurti tokį, kad jei savivaldybės tvarkosi ir rezultatai yra geri, svarbiausia – vaikų rezultatai yra geri, tas (papildomas – BNS) finansavimas ne pro šalį“, – kalbėjo A. Monkevičius.

Ministerijos vadovas teigė kalbėdamas su merais matantis, kad savivaldybių atstovai patys imasi žingsnių pertvarkydami tinklą.

„Po savivaldos rinkimų esu susitikęs su nemaža dalimi merų, aš džiaugiuosi, kad yra labai daug gero suvokimo, kad esmė – ne pastatai, ne pati mokykla savaime kaip reiškinys, o vaikai, jų rezultatai, kartu, aišku, ir mokytojai. Svarbu, kaip tą potencialą nukreipti link vaiko sėkmės, jie jau tai mato per tinklą“, – kalbėjo ministras.

Lietuvoje yra daugiau nei tūkstantis mokyklų, jose mokosi apie 320 tūkst. mokinių, iš jų šiemet bus apie 29 tūkst. pirmokų, 22 tūkst. – abiturientų.