Moliūgų sriuba

Sriubai:

1 kg moliūgo,

5 dideli pomidorai,

1 svogūnas,

1 nedidelis poras,

kelios česnako skiltelės,

1 nedidelis gabalėlis imbiero,

1 aitrioji paprika,

200 ml kokosų pieno,

1 šaukštelis kario,

druskos,

kelios čiobrelių šakelės,

šviežių ar šaldytų krevečių.

Petražolių pesto padažui:

100 g alyvuogių aliejaus,

100 g moliūgų sėklų,

1 sauja petražolių,

keli šalavijų lapeliai,

80 g fetos,

1 skiltelė česnako,

druskos.

Supjaustę moliūgą nedideliais gabalėliais, apšlakstykite jį alyvuogių aliejumi ir gerai įtrinkite. Tuomet į kepimo skardą sudėkite moliūgą, pusiau perpjautus pomidorus ir čiobrelių šakeles. Viską kepkite orkaitėje 200 °C temperatūroje, kol moliūgai taps minkšti. Keptuvėje apkepkite sukapotą svogūną, česnaką, imbierą ir aitriąją papriką. Suberkite karį, viską gerai išmaišykite ir dar pakepinkite. Tuomet į virtuvinį kombainą sudėkite keptus moliūgus, pomidorus ir pakepintas daržoves. Supilkite sultinį nuo keptų daržovių ir viską sutrinkite iki vientisos masės. Sutrintus moliūgus supilkite į puodą su kokosų pienu, įdėkite druskos ir užvirkite. Paruoškite petražolių pestą: į maisto smulkintuvą supilkite alyvuogių aliejų, suberkite moliūgų sėklas, petražoles, česnaką, druską ir viską sutrinkite. Suberkite sūrį ir dar kartą sutrinkite. Į įkaitintą keptuvę įpilkite alyvuogių aliejaus ir įdėkite gabalėlį sviesto. Kai sviestas ištirps, suberkite plonomis riekelėmis pjaustytą česnaką ir sudėkite krevetes. Gerai viską apkepkite ant kaitrios ugnies. Į dubenėlį įpilkite sriubos ir pagardinkite ją šaukšteliu pesto padažo ir keliomis krevetėmis.

Moliūgų rizotas su sūriu

2 šaukštai sviesto,

150 g smulkintų svogūnų,

180 g ilgagrūdžių ryžių,

120 ml baltojo sauso vyno,

1 l karšto vištienos sultinio,

120 g moliūgų tyrė, sutrinta iš likusio moliūgo minkštimo,

60 g tarkuoto fermentinio sūrio,

30 g tarkuoto parmezano,

žiupsnelis malto muskato riešuto,

žiupsnelis Kajeno paprikų,

žiupsnelis maltų juodųjų pipirų.

Dideliame puode ant vidutinės ugnies ištirpinkite sviestą. Jame pakepinkite svogūną, kol suminkštės ir taps permatomas (5–7 min.). Suberkite ryžius ir toliau kepkite dažnai maišydami, kol jie pasklis malonus aromatas (dar apie 2 min.). Supilkite baltąjį vyną ant ryžių mišinio. Dažnai maišydami virkite, kol ryžiai sugers vyną (5–7 min.). Į ryžių mišinį įmaišykite 240 ml vištienos sultinio, dažnai maišydami virkite, kol sultinys įsigers (5–7 min.). Toliau pilkite likusį sultinį. Nukelkite puodą nuo ugnies ir į ryžių mišinį įmaišykite moliūgų tyrę, fermentinį sūrį, parmezaną, maltą muskato riešutą ir Kajeno paprikas. Maišykite, kol sūris išsilydys.

Moliūgų tiramisu

1/2 puodelio maskarponės,

2 1/2 puodelio riebios grietinėlės,

200 g sausainių „Damų piršteliai“,

400 g moliūgų tyrės,

1/2 puodelio šviesaus rudojo cukraus,

3/4 šaukštelio malto imbiero,

3/4 šaukštelio malto cinamono,

1/4 šaukštelio druskos,

žiupsnelis šviežiai tarkuoto muskato riešuto,

2 puodeliai atvėsintos kavos,

3/4 puodelio granuliuoto cukraus,

šokolado drožlių ir cukruotų imbierų papuošti.

Maskarponę, grietinėlę ir moliūgų tyrę 30 min. palikite kambario temperatūroje, kad būtų lengviau sumaišyti. Dideliame dubenyje išplakite moliūgų tyrę su ruduoju cukrumi, imbieru, cinamonu, druska, muskato riešutu ir 1/2 puodelio granuliuoto cukraus. Sudėkite maskarponę ir 1 1/2 puodelio riebios grietinėlės. Elektriniu maišytuvu paplakite moliūgų mišinį vidutiniu greičiu. Vidutiniame dubenyje sumaišykite paruoštą kavą su 2 šaukštais granuliuoto cukraus, kol jis ištirps. Į kavą pamirkykite abi „Damos pirštelių“ puses ir išdėliokite juos vienu sluoksniu pasirinktame inde. Ant viršaus užtepkite 1 puodelį moliūgų putėsių. Taip sluoksniuokite dar kelis kartus, baigdami moliūgų putėsių sluoksniu. Uždenkite ir palaikykite tiramisu šaldytuve per naktį. Dideliame dubenyje elektriniu maišytuvu iki standumo išplakite likusį 1 puodelį grietinėlės su likusiais 2 šaukštais granuliuoto cukraus. Užpilkite plaktą grietinėlę ant tiramisu, papuoškite susmulkintu šokoladu, cukruotais imbierais ir patiekite.

Moliūgų pyragas

1 kg moliūgo, nulupto ir išskobto,

750 g pusžiedžiais plonai supjaustytų svogūnų,

250 g kietojo sūrio,

700 g sluoksniuotos šaldytos tešlos,

50 g sviesto,

2 skiltelės česnako,

1 šaukštas susmulkintų šalavijų,

1 šaukštas alyvuogių aliejaus,

1 kiaušinis,

1 šaukštas miltų,

druskos,

pipirų.

Keptuvėje ištirpinkite sviestą, sudėkite svogūnus, česnakus, šalavijus, suberkite druską, pipirus ir kepkite ant vidutinės ugnies, retkarčiais pamaišydami, apie 20–25 min., kol svogūnai suminkštės ir taps auksinės spalvos. Palikite atvėsti. Moliūgą supjaustykite 5 mm storio griežinėliais ir apšlakstykite aliejumi. Įkaitinkite keptuvę ir kepkite moliūgą po 2–3 min. iš kiekvienos pusės, kol suminkštės. Palikite atvėsti. Ant šiek tiek miltais pabarstyto darbastalio atšildykite ir iškočiokite tešlos gabalėlius, sujunkite juos į vieną stačiakampį, kad išeitų šiek tiek mažesnis už kepimo skardą lakštas. Perkelkite jį ant skardos. Užtepkite pusę svogūnų mišinio, palikdami 2,5 cm kraštelį. Ant viršaus uždėkite pusę moliūgo griežinėlių, išdėliokite pusę pjaustyto sūrio. Šiuos sluoksnius pakartokite, pagardinkite druska ir pipirais. Likusią tešlą iškočiokite taip, kad išeitų šiek tiek didesnis lakštas. Įdarą aptepkite plaktu kiaušiniu ir ant viršaus uždėkite antrą tešlos gabalėlį. Apspauskite kraštus, kad įdaras neišbėgtų. Aptepkite viršų plaktu kiaušiniu. Kepkite įkaitintoje iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje 25–30 min. ar ilgiau, kol pyragas išsipūs ir įgaus auksinę spalvą. Palikite šiek tiek atvėsti, tada supjaustykite griežinėliais ir patiekite

Panašu, kad viešosios maitinimo įstaigos, pramogų zonos nori privilioti klientų, todėl savo erdves papuošė Helovino atributika. Kai kur langus apraizgiojo voratinkliai, Laisvės alėjoje galima sutikti ir giltinę ar prisėsti šalia drybsančių kauliukų. Tačiau šios dekoracijos kelia daugiau šypseną, o ne siaubą. Panašu, kad verslas pasirinko miesto erdves puošti nuosaikesnėmis Helovino dekoracijomis, tam, kad tiesiog pasijaustų šventinė nuotaika, o ne praeiviai alptų iš siaubo.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Visgi, nors ir yra keli personažai, saugantys viešojo maitinimo įstaigas, dažniausia Šiurpnakčio puošmena Kauno centre išlieka pūpsoriai moliūgėliai. Kaip tik dabar pasimatė šių metų moliūgų derlius, tad oranžiniai ar žali moliūgai atrado savo vietą Kauno centre ir kviečia praeivius sustoti, nusifotografuoti ir turėti rudeniu kvepiančią akimirką.

Kai kur lankytojus pasitinka moliūgų kalnas, kitur – pavienės rudens daržovės. Kai kurie verslininkai moliūgus paspalvino, nupaišė akis ar dantis, kiti pasidarbavo daugiau, tad galima atrasti ir skaptuotų moliūgų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Moliūgėliai tikrai Laisvės alėjai ir Senamiesčiui suteikia spalvų, niūrią rudens pilkumą nuspalvindami oranžine spalva ir tapdami gražiais miesto akcentais. Nebūtina švęsti Helovino, tačiau tikrai galima pasidžiaugti, kad verslas į miesto erdves atnešė daugiau spalvų.

Iškalbingas užrašas

Jau įprasta, kad moliūgai ne tik pardavinėjami, bet ir tapo pramogų dalimi.

Spalvingą šventė vaikams šeštadienį surengta Sitkūnų bendruomenės namuose. Čia buvo įkurta moliūgų dirbtuvėlė. Pievoje oranžine spalva ir lemputėmis iš tolo švietė namelis, pastatytas bendruomenės vyrų.

Virš įėjimo į moliūgų statinį pasodintos dvi kaulėtos pamėklės, o tarp jų užrašas „Apotheka“, primenantis, kad moliūgai yra sveika ir gydomųjų savybių turinti puiki daržovė.

Laimučio Brundzos nuotr.

Raganėlės pamokos

Kaip iš moliūgų kurti įvairius pavidalus, Sitkūnų bendruomenės vaikus nuotaikingai ir žaismingai mokė raganėlė Lina.

Sitkūnų bendruomenės pirmininkas Evaldas Jocius sakė, kad toks renginys gyvenvietėje – pirmas.

„Nusprendėme surengti neįprastą šventę. Norėjome pasiūlyti kažką smagaus vaikams. Rudens metu, kai darosi šalta ir tamsu, norisi vaikus kažkuo pralinksminti, pasiūlyti judresnės bendros veiklos. Matau, kad sumanymas pasiteisino. Susirinko nemažai jaunų šeimų, vaikai atrodo labai susidomėję“, – atkreipė dėmesį bendruomenės vadovas E. Jocius.

Pas mus juk trūksta linksmų švenčių, kuriuose ir vaikai, ir suaugę galėtų pasijusti nekasdieniame pasaulyje.

Moliūgų parkai

Pasiteiravome, kaip jis vertina Etninės kultūros globos tarybos išplatintus paaiškinimus, kad iš Amerikos atėjusios Helovino tradicijos nedera ir net kertasi su įprastais lietuviškais papročiais, kuriuose vyrauja rimtis ir susikaupimas.

„Aš manau, kad naujos tradicijos nieko nemenkina. Pas mus juk trūksta linksmų švenčių, kuriuose ir vaikai, ir suaugę galėtų pasijusti nekasdieniame pasaulyje“, – svarstė E. Jocius.

Kauno rajone šiais metais įsikūrė ne vienas Helovino šventei skirtas moliūgų parkas, kur galima ne tik jų įsigyti, bet ir paragauti.

Laimučio Brundzos nuotr.

Moliūgų kiemas

Batniavos seniūnijoje Babtų kaime esančiame Deksterių ūkyje įkurtas Moliūgų kiemas. (veikė iki spalio 22 d.)

Kiemo šeimininkai kviečia paragauti moliūgų blynų bei šiltos arbatos, pagamintos iš ūkyje augančių gerybių: įvairiausių rūšių (gyvatinių, saldžiųjų, kiaušininių) moliūgų.

Moliūgų fiesta rengiama ir Karmėlavos seniūnijoje esančiuose Sergeičikuose, kurių aplinką papuošė moliūgų alėjos, nameliai, sostai ir net moliūgų piramidė.

Vaikams skirta šventė planuojama Užliedžių seniūnijoje esančiame Paparčių kaime.

Laimučio Brundzos nuotr.

„Skaptuokite, dekoruokite, dažykite ir kurkite iš moliūgų istorijas su įdomiais herojais – linksmais, žaismingais, mistiškais, draugiškais ar net kiek gąsdinančiais“, – ragina šventės organizatoriai.

Abejoja prasmingumu

Etninės kultūros globos taryba pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvoje vis labiau populiarėja naujai atėjusi Helovino šventė, tiksliau, naujas jos variantas, kuriame vyrauja su mirtimi susiję gąsdinimai (nors Helovino kilmė pasižymi visiškai kitomis prasmėmis).

„Toks Helovinas itin nedera su lietuviškais Vėlinių papročiais, kurie skatina pagarbą mirusiųjų pasauliui, artimą ryšį su anapus iškeliavusiais protėviais, skatina apmąstyti šio ir anapusinio pasaulio santykį. Lietuvoje pagarba ir meile grindžiamas gyvųjų ir mirusiųjų ryšys nuo seno buvo palaikomas ne tik lapkričio pradžioje, bet ir visą spalio mėnesį (ne veltui vienas iš senųjų spalio mėnesio pavadinimų – Vėlinis), tačiau dabar senąsias tradicijas tuo pačiu laikotarpiu vis labiau užgožia visiškai kitokie, mirties ir anapusinio pasaulio suvokimą skatinantys Helovino renginiai“, – pabrėžiama paaiškinime.

Pasak Klaipėdos laisvalaikio asociacijos vadovo Jevgenijaus Sokolovo, šventė neįvyks, nes rėmėjai šiemet neskyrė tam lėšų.

„Ne, šiais metais nebus. Kadangi buvo per trumpas laiko tarpas, jie nerado galimybių išspręsti klausimo greitai. Šiuo metu jau šnekame apie kitus metus, kai šventei bus dešimt metų, ir tikimės, kad savivalda kitais metais, jau iš anksto žinodama apie šventę, ras būdų prisidėti“, – vylėsi pašnekovas.

Kitąmet vyksiančiai šventei jau yra numatyta ir data, ir vieta.

„Planuojame šventę rengti Teatro aikštėje. Jau turime numatę datą – kitų metų spalio 26–27 d. Kviečiame ir verslus, ir gyventojus, kurie norėtų prisidėti prie kitų metų jubiliejinės šventės, susisiekti su organizatoriais ir ieškoti galimybių bendradarbiauti“, – kvietė J. Sokolovas.

Prie Žvejų rūmų jau kitą savaitę, spalio 23–29 d., atsiras instaliacija „Moliūgų pieva“.

„Nekantraudami kviečiame Klaipėdos ir miesto apylinkių įstaigas, organizacijas, meno ansamblius registruotis jau dabar. Sukurkite meno šedevrą, o vėliau jis su jūsų inicialais atsidurs prie Žvejų rūmų (Taikos pr. 70) instaliacijoje „Moliūgų pieva“, – paskelbė Žvejų rūmų atstovai.

Naujasis turgus taip pat kviečia rinkti gražiausią moliūgą. Išskaptuotų moliūgų iki spalio 28 d. laukiama Gurmanų kioskelyje. Bus renkami trys nugalėtojai, jie bus paskelbti spalio 31 d.

Tautinių kultūrų centro kiemelyje moliūgų bus laukiama iki spalio 25 d.

Nuo spalio 26 d. iki 29 d. centro „Facebook“ puslapyje bus paskelbtos moliūgų nuotraukos, ir prasidės virtualus balsavimas.

Skelbiama, kad konkurso nugalėtoju taps „Moliūgas gražuolis“, surinkęs daugiausia „patiktukų“, o moliūgų kiemelis bus įžiebtas spalio 30 d. 17.30 val.

Čia bus apdovanoti ir konkurso nugalėtojai.

Vieni žaidžia kryžiukais nuliukais dėliodami moliūgus, kiti vaikšto moliūgų labirintais, fotografuojasi moliūgų soste ar šokinėja ant šieno batuto. Ekskursijos iš darželių ir mokyklų plūsta viena po kitos, o mažiesiems akys raibsta nuo moliūgų spalvų ir formų.

„Žaidžiau ant šiaudų batuto ir moliūgų labirinte“, – kalbėjo darželinukas.

„Man patiko karvės, šieno batutas, blynai“, – sakė mergaitė.

Vaikų auklėtojos sakė, kad svarbu ne tik pamatyti moliūgus, bet ir pabūti gamtoje, kur galima žaisti su tikru šienu ar iš arti pamatyti bulių. Visa tai dabar tapo retenybe.

„Vienoje vietoje matyti ne tik tiek moliūgų, bet ir visą kaimo gyvenimą, karves. Net nesugalvočiau, kad galima iš šieno padaryti batutą“, – sakė moteris.

„Šiais laikais vaikai nedaug ką matę. Jie nematę, kaip kas užauginama, kaip gaminama“, – teigė vyras.

„Prieš Heloviną turime tradiciją skaptuoti moliūgus“, – kalbėjo moteris.

Buliaus šėrimas moliūgais – dar viena edukacija. Be jų – moliūgų kiemo nebūtų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Sėjame moliūgus šerti buliams. Užsisėjome pakankamai nemažai, užaugo labai didelis derlius. Kai parsivežėme į kiemą, jų buvo per daug, neaišku, ką su jais daryti. Tada ieškojome, kaip visą tą vaizdą galima pateikti žmonėms“, – sakė ūkininkas Domas Astromskas.

Taip ūkis nuo 30 arų išsiplėtė iki 80 arų. Dabar ryškiaspalvių moliūgų kieme – daugiau nei 6 tūkstančiai.

„Saldieji moliūgai labiau tinka salotoms, vegetariškoms sriuboms. Taip pat turime pikantiškų, skirtų griliams“, – sakė moliūgų kiemo šeimininkė Adelė Astromskienė.

Kieme taip pat stovi rekordininkas. Tokio kaip jis dar nėra buvę.

Vienoje vietoje matyti ne tik tiek moliūgų, bet ir visą kaimo gyvenimą, karves. Net nesugalvočiau, kad galima iš šieno padaryti batutą.

„Svečias iš gretimo kaimo sveria 68 kg. Jį užaugino ponia Vanda ir mums jį padovanojo, mat buvo gaila, kad kiaulės jį suėstų. Uždarymui ketiname kepti blynus būtent iš šio moliūgo“, – teigė šeimininkė.

Šeimininkė rodė ir neįprastus, iš balkono svyrančius moliūgus, kurie šiemet – eksperimentiniai. Tačiau kitais metais gali papuošti kiemą.

„Tai yra moliūgai gyvatės ir moliūgai kobros. Internete matėme nuotrauką, kad tie gyvatiniai moliūgai užauga iki dviejų metrų ilgio“, – sakė ponia Adelė.

Iš moliūgo kiemo į namus galima parsivežti ypatingų moliūgų receptų.

„Labai skanūs saldieji moliūgai, mes juos ir rauginame, ir gaminame desertus“, – kalbėjo moteris.

Moliūgų kiemo lankymas nemokamas ir atviras visiems. Jis veiks tol, kol bus moliūgų.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai, nepaisydami lietingų ir audringų orų, skuba į mugę įsigyti rudens gėrybių – obuolių, bulvių, moliūgų ir kitų skanėstų.

Kaip įprastai, didžiausios eilės driekiasi prie mėsos gaminių, kiek mažesnės – prie saldumynų.

Maždaug nuo 11 val. tarp prekystalių pasigirdo muzika – liaudiškos kapelos muzikantai su akordeonais vaikščiojo aplink prekybininkus ir pirkėjus bei džiugino linksma muzika.

Didelė eilė nusidriekė ne tik prie įvairių maisto produktų, bet ir prie bankomato.

Skanėstų kainos – įvairios, kai kurios priklauso nuo išvaizdos. Pavyzdžiui, prasčiau atrodantys obuoliai kai kur parduodami po 50 centų, o geresni po pusantro euro ir daugiau.

Yra ir gurmaniškų užkandžių bei gardėsių, pavyzdžiui, tauriojo elnio mėsa, danieliaus mėsa, Dovydo elnio mėsa, Hailendo jaučio mėsa, elnio kepenų paštetas – visus juos galima įsigyti po 5 eurus.

Kilogramas kaimiškų šonkaulių kainuoja 6,50 eur, kaimiško kumpelio – 10,90 eur, kaimiško kumpio – taip pat 10,90 eur. Vytintos dešros kaina siekia 14,90 eur, kaimiško skilandžio – 13,90 eur. Kilogramas vytintų dešrelių – 18,90 eur.

Kiaušinių kainos svyruoja nuo 2,50 iki 2,80 eur.

Gausiai perkamos bulvės, svogūnai, pomidorai, paprikos, kopūstai. Ūkininkai džiaugiasi savo pirkėjais ir primena, kad dėl kainos galima ir derėtis.

Turguje rudens gėrybėmis bus prekiaujama šiandien iki pat 17 val.

O nuo spalio 3 iki 28 d. turguje vyksta ir gražiausio moliūgo konkursas. Iš viso bus renkami trys nugalėtojai, jie bus paskelbti spalio 31 d.

„Gurmanų kioskelis kviečia visus dalyvauti konkurse: kartu išrinksime patį gražiausią išskaptuotą, išpjaustytą ar papuoštą moliūgą. Jums reikės – kūrybiškumo, darbštumo ir išpuošto moliūgo“, – skelbė konkurso organizatoriai.

Nurodoma, kad nugalėtojais taps tie, kurie surinks daugiausiai taškų. Balsavimas vyks Gurmanų kioskelyje. Būtent šioje vietoje bus laukiami ir originaliai išskaptuoti konkurso dalyvių moliūgai.

Apdovanojimų ceremonija vyks šį šeštadienį, 15 val., ten, kur ir vyko šiųmetinė šventė – prie „Žvejo“ skulptūros Rotušės skvere.

Anot Klaipėdos laisvalaikio asociacijos vadovo Jevgenijaus Sokolovo, iš viso konkurse dalyvavo 168 dalyviai, o pačiame skvere per kelias dienas vykusią šventę buvo galima išvysti daugybę unikalių moliūgų.

„Mūsų skaičiavimais, aikštėje tikrai buvo per 800 moliūgų. Numatytą rekordą – 770 – pavyko pasiekti. Niekada neturėjome daugiau negu 770, o šiemet viršijome net 800“, – teigė pašnekovas.

Skaičiaus 770 buvo siekiama, norint paminėti Klaipėdos gimtadienį.

Numatytą rekordą – 770 – pavyko pasiekti.

Iš viso paskelbtos net 25 prizinės vietos. Pirmąją vietą laimėjusiam nugalėtojui bus įteiktas planšetinis kompiuteris „Apple iPad“.

Pirmąją vietą užėmęs moliūgas lede surinko 693 balsus „Facebook“ paskyroje ir 25 komisijos balsus. Antrąją vietą užėmusiajam skirti 755 balsai „Facebook“, komisijos – 19,83 balso, o trečiąją vietą užėmęs moliūgas surinko 388 „Facebook“ balsus ir 18,33 komisijos balso.

50 proc. sprendimo lėmė gyventojų balsai, 50 proc. – komisijos. Balsai buvo susumuoti į bendrą lentelę, padalinti iš dviejų ir buvo gautas galutinis rezultatas.

Viena renginio organizatorių Aistė Vitkevičiūtė sakė, kad šiųmetinis nugalėtojas nustebino veikiausiai visus.

„Už ledinį moliūgą komisija balsavo vienbalsiai. Labai pasidžiaugėme šia išskirtine idėja. Kai kalbėjome su kūrinio autoriumi, jis sakė, kad idėją pradėjo brandinti, kai tik atsiėmė prizą praėjusiais metais. Tad tai buvo metų idėja, dviejų žmonių darbas – vienas sugalvojo, kitas įgyvendino“, – pasakojo A.Vitkevičiūtė.

Pirmąją ir antrąją vietas užėmę konkurso dalyviai konkuruoja ir savo idėjomis stebina jau ne pirmus metus.

Dalis gyvūnų apgyvendinti kituose soduose, tačiau likusiųjų gyvenimas eina įprastine tvarka, išskyrus tik tai, kad ramybės nedrumsčia lankytojai.

Svarbi įprastinės tvarkos dalis – žaislai ir švenčių minėjimas.

„Lietuvos zoologijos sodo tradicijos! Kaip ir kasmet, taip ir šiemet moliūgadienis neaplenkė Lietuvos zoologijos sodo gyvūnų!“ – sodo atstovai pasidalijo šventinėmis akimirkomis, kaip gyvūnai reaguoja į moliūgų skaptuotojų išmonę ir meną. Viskas bus suvartota pagal paskirtį – pramogai, o po to maistui.

„Šiemet įspūdingu moliūgų derliumi su mumis nuoširdžiai pasidalino Seirijų krašto ūkininkai. Bet ar žinote, jog prie moliūgadienio prisideda ir Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai? Pasibaigus meniniam procesui moliūgai būna išdalinti gyvūnams“, – rašė sodo atstovai.

Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Lietuvos zoologijos sodas su savanoriais pastoviai gamina žaislus. Jų paskirtis pakelti gyvūnams nuotaiką, paskatinti daugiau judėti, gerinti jų sveikatą.

Pavyzdžiui, iš kartono pagamintas zebras iš karto sudomina liūtus. Laisvėje gyvūnai patys susiranda žaislų, o narvuose ima nuobodžiauti, tinginiauja ir mažai juda. Pavyzdžiui, snieginių leopardų voljere aukštai pakabinus mėsą gyvūnas turi įdėti pastangų ją nusikabinti, atsiranda azartas, o su juo ir puiki treniruotė kojų ir viso kūno raumenukams.

Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Gyvūnus žaislais ir žaidimais zoologijos sodas stengiasi pradžiuginti bent kelis kartus per savaitę. Tam tinka viskas – net į paprasčiausią maišą sudėtas šienas. Šįkart tam puikiai pasitarnavo moliūgai.

Dėl gatvės remonto darbų renginys vyksta ne Teatro aikštėje, kaip būdavo įprastai, o Rotušės skvere prie skulptūros „Žvejys“.

Nuo pat ryto miesto centre juntama Helovino nuotaika – pakabintos šviečiančios girliandos, skeletų ir šikšnosparnių balionai, skverą puošia iš Švėkšnos atvežti originaliai išskaptuoti moliūgai.

Kadangi šiemet švenčiamas 770-asis miesto gimtadienis, tikimasi, kad dalyvaujantys konkurse „Moliūgų moliūgas“ išskaptuos būtent tokį skaičių moliūgų.

Mugėje pardavinėjami maisto produktai, tautodailės dirbiniai, žaislai, drabužiai.

Kainos – įvairios. Kai kurių prekių kaina, pavyzdžiui, medinio magnetuko siekia 50 centų. Kiti daiktai, tokie kaip natūralios odos piniginės, gali kainuoti nuo 10 iki 32 eurų.

Žaislų kainos svyruoja nuo trijų iki šešių eurų, gali tekti pakloti ir daugiau.

Pardavinėjami ir saldainiai bei kitokie skanumynai, jų kainos prasideda nuo vieno euro ir kyla iki penkių eurų.

100 g šokoladinio, vynuogių, granatų, kivio, vanilės skonio lakumo kainuoja tris eurus.

Šviežiai rūkyta skumbrė – šalto arba karšto rūkymo – kainuoja nuo penkių iki šešių eurų.

Taip pat pardavinėjami karštieji gėrimai: puodelio espresso kavos kaina siekia pusantro euro, juodos kavos –  du eurai, arbatos – trys eurai.

Norintys pasipuošti Helovino akcentais, gali įsigyti kaukę arba apsilankyti pas meistrę ir išsipiešti veidą.

Moliūgų eglės kūrėjas sunaudojo jai 4,5 t moliūgų ir 0,5 t obuolių. Daržovių ir vaisių teko prašyti ūkininkų.

„Vežiau iš dviejų vietų – iš Klaipėdos ir Kauno rajono“, – sakė eglės kūrėjas Modestas Vasiliauskas.

Moliūgus vežtis iš visos Lietuvos prireikė ne šiaip sau. Šiemet jų derlius gerokai prastesnis, tad daržovių pritrūko.

„Šiemet žymiai prastesnis derlius. Praeitais metais buvo didesnis ir patys moliūgai didesni. Šiemet mažesni. Skundėsi ūkininkai, kad neužaugo“, – pasakojo M.Vasiliaukas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pernai, tik gerokai mažesnė, čia irgi stovėjo eglė. Tik iš pradžių buvo neaišku, kur reikės tiek moliūgų dėti, bet, atrodo, kad panašus likimas eglės laukia ir šiemet.

„Dalis išvažiavo į mišką ir, manau, suvalgė gyvūnai“, – obuolių ir moliūgu likimu dalijosi eglės kūrėjas.

Menininkas prašo žmonių einant pro šalį moliūgų nevogti, nes pernai vienas kitas buvo išsineštas.

„Kelis išnešė. Tačiau negali taip paprastai išnešti, nes, pajudinus iš apačios moliūgą, gali pabirti visa eglė“, – aiškino M.Vasiliauskas.

Šalia moliūgų eglės – neįprastas modelis – mergina su kostiumu iš dolerių. M.Vasiliauskas svarsto registruoti naują Lietuvos rekordą, nes iki šiol suknelės, apkabintos 200 dolerių kupiūromis, dar nebuvo.

„Doleriai konkrečiai susiję su Helovinu, nes ta pati šventė atėjo iš JAV“, – suknelės idėją aiškino kūrėjas.

Modeliu tapusi Lilija sako, kad ir pati mėgsta švęsti Heloviną, bet kostiumai būna kitokie.

Mes tiek nedaug turime švenčių. Juk šventė tai pozityvus ir linksmas dalykas.

Vis dėlto kauniečiai dėl lietuviško šiurpnakčio šventimo pasiskirsto į dvi stovyklas. Vieni teigia, jaunimui reikia švęsti, tačiau vyresni žmonės iš kitos kartos ir kitaip į žiūri, jiems tai liūdna šventė, jaunesnės kartos atstovai pažymi, kad persirengia ir palaiko Helovino dvasią.

Tačiau turgavietės atstovas sako, kad šventinių šiurpnakčio dekoracijų sustoja dažnas ir ši šventė tampa vis populiaresnė.

„Mes tiek nedaug turime švenčių. Juk šventė tai pozityvus ir linksmas dalykas“, – sakė Vilijampolės turgaus atstovas Jonas Plenta.

Moliūgų eglė Kaune galima pamatyti iki lapkričio 10 d.