Anot pareigūnų, moteris, gimusi 1966 metais, suklastotą monetą, kurios rinkos vertė apie 6 tūkst. eurų, bandė realizuoti ketvirtadienį, apie 12.05 val., Šeimyniškių gatvėje, parduotuvėje.

Dėl netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimo, laikymo arba realizavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Didžioji už monetas gautų lėšų dalis bus skirta Ukrainai padėti. Kiekvieno asmens, perkančio monetą, parama nuo Rusijos agresijos besiginančiai šalia sieks 70 eurų, bendra monetos kaina – 96,8 euro. Lėšos bus pervestos į Ukrainos nacionalinio banko atidarytą sąskaitą humanitarinei pagalbai rinkti.

„Lenkiu galvą prieš Ukrainos žmones, kovojančius už savo ir mūsų visų laisvę, už savo vaikų, artimųjų, visos šalies ir netgi visos Europos ateitį“, – monetos pristatymo renginyje Ukrainos ambasadoje antradienį sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Ukraina nėra viena šiame kare, mes ją palaikome. Ir šiandien pristatoma kolekcinė moneta – ne tik galimybė paaukoti, tačiau ir didvyriškos ukrainiečių kovos už laisvę pagerbimas ir įamžinimas“, – teigė jis.

Pasak Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko Ruslano Stefančuko, tiek iniciatyva išleisti monetą, tiek ir jos dizainas simbolizuoja Ukrainos ir Lietuvos vienybę, taip pat dviejų broliškų tautų vienybę – ir taikiais, ir negandos laikais.

Lenkiu galvą prieš Ukrainos žmones, kovojančius už savo ir mūsų visų laisvę, už savo vaikų, artimųjų, visos šalies ir netgi visos Europos ateitį.

Ukrainos kovai už laisvę skirtos monetos averse – tarsi išsiuvinėti stilizuoti Lietuvos Respublikos herbo simbolis Vytis ir Ukrainos herbo simbolis Trišakis.

Monetos autorė ukrainietė dailininkė Svitlana Matvieienko meninėje kompozicijoje naudoja ukrainietiškus audinio raštus, kurie tampa aliuzija į drobę, naudojamą visą žmogaus gyvenimo ciklą – nuo gimimo iki mirties.

Monetos reverse – rankos, simboliškai apglėbiančios viską, kas yra valstybė, tauta, kovojanti už tradicijas, istoriją, dabartį ir ateitį. Stilizuotas Ukrainos valstybės kontūras užpildytas audinio etnografinių ornamentų tūrinėmis detalėmis – ukrainiečiai gina savo žemę, savo tėvynę, savo namus, savo artimuosius, savo protėvių kapus, savo istoriją.

I. Gelūno/BNS nuotr.

Kompozicijoje taip pat yra užrašai lietuvių kalba „UKRAINOS KOVAI UŽ LAISVĘ“ ir ukrainiečių kalba „УКРАЇНА БОРЕТЬСЯ ЗА СВОБОДУ“.

Sidabro monetos briaunoje iškaltas garsaus ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos šūkis – „ВСТАНЕ ПРАВДА! ВСТАНЕ ВОЛЯ! STOS TEISYBĖ! LAISVĖ STOSIS!“.

Kolekcinės monetos išleidžiamos 5 tūkst. vienetų tiražu, jos nukaldintos Lietuvos monetų kalykloje.

Ukrainos kovai už laisvę skirtą sidabro monetą galima įsigyti Lietuvos banko el. parduotuvėje, o nuo trečiadienio – ir Lietuvos banko kasose Vilniuje bei Kaune.

Kitų metų pradžioje centrinis bankas išleis dviejų eurų proginę monetą „Kartu su Ukraina“. Už ją surinktos lėšos taip pat bus skirtos Ukrainai palaikyti.

Kartu tai bus ir apyvartinė moneta, ji kaip mokėjimo priemonė bus naudojama visoje euro zonoje.

„Per visą euro gyvavimo dvidešimtmetį – tai tik penktoji proginė moneta, kurią bendrai išleidžia visos euro zonos šalys. Tai įrodo, kokia svarbi ir reikšminga ši sukaktis Europos Sąjungos (ES) mastu. Per visą programos laikotarpį daugiau nei 10 mln. europiečių turėjo galimybę studijuoti užsienyje ir taip praturtinti savo gyvenimišką bei profesinę patirtį. Nuo šiol ją primins ir naujoji proginė 2 eurų moneta, ji kartu įamžina ir patį Erazmą Roterdamietį – garsųjį Europos humanistą ir filosofą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.

Nacionalinėje monetos pusėje – Erazmo Roterdamiečio profilis, programos pavadinimas lietuvių kalba ERASMUS PROGRAMA, taip pat užrašas LIETUVA, dešinėje apačioje 1987–2022 metai. Taip pat įkomponuoti gamintojos, Lietuvos monetų kalyklos, logotipas, dizaino kūrėjo inicialai, apskritimu išdėstyta dvylika ES žvaigždžių. Briaunoje užrašas – LAISVĖ*VIENYBĖ*GEROVĖ. Monetos bendroji pusė – tokia pati kaip ir apyvartinių 2 eurų monetų.

Proginės monetos dizainą rinko ES gyventojai balsuodami internetu. Jie galėjo balsuoti už vieną iš šešių variantų, kuriuos daugiau kaip iš 70 pateiktų darbų atrinko profesionalų komisija. Nugalėjusi moneta surinko 22 tūkst. balsų (iš viso savo nuomonę pareiškė daugiau kaip 72 tūkst. dalyvių), jos autorius – Joaquinas Jimenezas.

Progines 2 eurų monetas su Lietuvos nacionaline puse, skirtas Erasmus programos 35-mečiui, nukaldino Lietuvos monetų kalykla. Lietuviškų monetų tiražas – 300 tūkst. vnt., o bendras visų euro zonoje išleidžiamų monetų tiražas – 37 mln. vnt. Šios proginės monetos – teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje.

Proginių monetų, skirtų Erasmus programos 35-mečiui, su Lietuvos nacionaline puse už nominalo vertę galima išsikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune, vienam asmeniui keičiama ne daugiau kaip penki ritinėliai (125 vnt.) monetų per dieną, keitimo paslauga – nemokama. Monetos gyventojų pinigines pasieks ir per prekybos vietas, bus naudojamos kasdieniams atsiskaitymams, teigiama Lietuvos banko pranešime.

Iki šiol visos euro zonos šalys bendrai išleido keturias progines monetas: 2007 m. – Romos sutarties 50-mečiui, 2009 m. – ekonominės ir pinigų sąjungos 10-mečiui, 2012 m. – eurų banknotų ir monetų 10-mečiui, 2015 m. – Europos Sąjungos vėliavos 30-mečiui paminėti.

Kolekcinės monetos – dviejų nominalų: 5 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio, pranešė centrinis bankas. 

„Pasakos – svarbi kiekvienos tautos kultūrinio paveldo dalis, todėl, siekdami įamžinti garsiausias, įdomiausias lietuviškas pasakas, pradedame naują monetų seriją „Mano pasakos“. Pirmoji serijos moneta skiriama legendinei ir kiekvienam iš mūsų gerai žinomai pasakai apie Eglę ir žaltį“, – pranešime sako LB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi (Kunijoši).

Pasak jos, serijoje taip pat atgims tokie kūriniai kaip „Zuikis Puikis“ ir „Saulės vaduotojas“.

Kolekcinių monetų, skirtų pasakai „Eglė – žalčių karalienė“, aversą sukūrė Eglė Ratkutė-Žemaitė. Ji kartu su Viliumi Krasnicku kūrė ir reversą.

Pasakai skirta 5 eurų sidabro moneta išleidžiama 2,75 tūkst. vienetų tiražu, o 1,50 nominalo moneta – 30 tūkst. tiražu.

„Minint Chotyno mūšio ir Jono Karolio Chodkevičiaus mirties metines, nusprendėme pristatyti istorinio artefakto – 100 auksinių dukatų – repliką, bylojančią apie nepaprastą šio mūšio svarbą XVII amžiaus Abiejų Tautų Respublikos istorijoje. Džiaugiamės, kad istorijos entuziastai ir kolekcininkai šia numizmatinės vertybės replika galės papildyti savo kolekcijas“, – teigė direktorė Lina Konovalovė.

1631 metais Zigmanto III Vazos nukaldinta moneta laikoma ne tik Abiejų Tautų Respublikos (ATR), bet ir visos Europos numizmatine retenybe – monetos originalas 2018 metais aukcione parduotas už beveik 2 mln. JAV dolerių, tai brangiausiai kada nors parduota lietuviška moneta.

Monetos averse pavaizduotas Lenkijos ir Švedijos karaliaus bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto III Vazos šarvuotas biustas. Jo krūtinę juosia Aukso vilnos ordino grandinė.

Aukso vilnos ordinas – vienas seniausių ir garbingiausių apdovanojimų, teiktas kilmingiems valdovams pabrėžiant jų protą, teisingumą, didžiadvasiškumą ir kitas dorybes. Ordiną sudarė vėrinys ir prie jo prikabintas auksinis avinėlis.

Palei monetos briauną iškaldintas įrašas „SIGISMUNDUS III D G POLONIAE ET SVECIAE REX“ („Zigmantas III-asis, iš Dievo malonės Lenkijos ir Švedijos karalius“).

Reverse iškaldintas devynių laukų herbo skydas su karūna: keturių laukų Lenkijos karalystės ir LDK herbai, o ant jų – penkių laukų Švedijos herbas su Vazų giminės herbu – javų pėdu – viduje.

Visumą juosia Aukso vilnos ordino grandinė. Palei monetos briauną matyti įrašas „MAGNUS DUX LITUAN RUSS PRUSS MAS SAM LIVON ZC“ („Didysis Lietuvos, Rusijos, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos, Livonijos kunigaikštis“).

„Monetų namai“ platins dvi – 0,65 gramo ir 2 gramų masės 585/1000 prabos – aukso replikas.

Originali 350 g masės ir 7 cm skersmens auksinė moneta nukaldinta dešimtosioms pergalingo Chotyno mūšio metinėms pažymėti.

1621 metais vykęs Chotyno mūšis laikomas vienu garsiausių mūšių Zigmanto III Vazos valdymo laikais.

Jame susigrūmė Osmanų imperijos sultono ir jungtinė LDK, Lenkijos bei Zaporožės kazokų kariuomenės. Jungtinėms ATR pajėgoms vadovavo Lietuvos etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, dėl jo sumanaus vadovavimo turkams buvo užkirstas kelias į šalies gilumą. Šį rugsėjį minimos 400-osios J. K. Chodkevičiaus mirties metinės.

Zigmanto III Vazos ribotais tiražais kaldinti dukatai naudoti kaip brangi dovana ar apdovanojimas. 1621 metais auksinių dukatų spaudą sukūrė garsūs to meto medalių kaldintojai Samuelis Amonas iš Gdansko ir Jakobas Jakobsonas iš Emdeno.

Zigmanto Vazos dukatai numizmatų pripažįstami kaip itin meniški vėlyvojo renesanso dirbiniai.

Monetos averse pavaizduotas profiliu pasisukęs į kairę 3-iasis Feraros kunigaikštis Alfonsas I d,Este su šarvais. Aplinkui, ties monetos kraštine, lotyniškai parašyta „Kas yra Dievo“. Įdomus faktas, kad kunigaikščio pirmoji žmona buvo Ana Marija Sforca (1476–1497) – Bonos Sforcos teta. Bona Sforca Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene tapo 1518 metų balandžio 18-ąją, kai, palikusi Šiaurės Italiją, ištekėjo už karaliaus ir didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. Po dvejų metų ji pagimdė sūnų Žygimantą Augustą. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, primena muziejininkai, driekėsi platus Bonos Sforcos asmeninių valdų tinklas su dvarais, kaimais, miesteliais bei savivaldžiais miestais. Šiose žemėse įvykdytos reikšmingos ūkio reformos. Tad žinant Bonos Sforcos ryšius ir monetos kalybos datą, galima spėti, kad dvigubas auksinis dukatas į Lietuvos teritoriją pateko atvykus Bonai Sforcai. Monetos viršutinėje dalyje išmušta kiaurymė ir įverta grandelė. Tikėtina, kad moneta naudota kaip asmens papuošalas.

Anot Muziejaus fondų saugotojo Edvino Vaidoto, kaip ši moneta pateko į Lietuvos teritoriją, iš tiesų yra mįslė. Į Vytauto Didžiojo karo muziejų ji buvo pristatyta 1967-aisiais. Moneta rasta XIX a. išartuose Plemborto dvaro (Raseinių r.) laukuose. Šis dvaras pirmą kartą Raseinių žemės teismo knygose minimas 1586-aisiais. Tuomet jis priklausė Žemaitijos kaštelionui Mikalojui Tolvaišai, vėliau – jo sūnui Adomui. 1642 metais dvarą, kaip Joanos Tolvaišytės kraičio dalį, perėmė Minsko ir Žemaitijos kaštelionas Jonas Alfonsas Lackis, paskui – įtakinga vengrų kilmės Eperješų giminė. 1775 metais dvarą įsigijo Žemaitijos tijūnas Stanislovas Daugirdas, o nuo 1891-ųjų dvare šeimininkavo archeologas, muziejininkas ir dailininkas Tadas Daugirdas. Plemborgo dvaras Daugirdų giminei priklausė iki pat Antrojo pasaulinio karo.

1967-aisiais išskirtinė vertybė – dvigubas auksinis dukatas – pateko į Kauno valstybinio istorijos muziejaus (nuo 1990 metų – Vytauto Didžiojo karo muziejus) rinkinius. Muziejui šią retą monetą, norėdamas, kad ji būtų prieinama visuomenei, padovanojo poetas, filosofas ir kovotojas už Lietuvos laisvę Mindaugas Tomonis (1940–1975), turėjęs nedidelę numizmatikos kolekciją.

Deja, likimas jam nebuvo malonus. Dirbdamas Paminklų konservavimo institute, M. Tomonis 1974 metais viešai atsisakė vykti į Kryžkalnį ištirti paminklo sovietinei armijai būklės. Negana to, savo rašytame pasiaiškinime reikalavo demokratijos, spaudos ir sąžinės laisvės, o visų svarbiausia – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Po to, kai M. Tomonis atsisakė vykti į karinius SSSR kariuomenės mokymus, o Ateizmo muziejaus lankytojų knygoje parašė du ilgus tekstus, kuriuose atvirai pasmerkė sovietinę ateizmo propagandą, jis, kaip tuo metu buvo įprasta susidoroti „su netinkamais žmonėmis“, du kartus buvo priverstinai „gydomas“ psichiatrinėje ligoninėje. 1975 metų lapkričio 5 dieną ant geležinkelio bėgių rastas mįslingai žuvusio M. Tomonio kūnas, tragišką kovotojo už laisvę, dovanojusio retą vertybę – dvigubą dukatą, istoriją priminė Vytauto Didžiojo karo istorijos muziejaus atstovė Dovilė Andrijauskaitė.

„Liekame ištikimi tradicijai – Lietuvos sportininkus į vasaros olimpines žaidynes palydime išleisdami kolekcinę sidabro monetą“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi (Kunijoši).

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė sako, kad Tokijo olimpinės žaidynės bus išskirtinės, todėl ji neabejoja, kad ir ši kolekcinė moneta turės ypatingą istorinę vertę.

Naujosios monetos averse – stilizuota irkluotojų keturvietė ir LTOK logotipas. Reverse – stilizuota Tokijo olimpinė irklavimo trasa iš paukščio skrydžio, užrašas „Tokijas“ lietuvių ir japonų kalbomis. Monetos grafinį projektą sukūrė dailininkas Vladas Žukas.

20 eurų sidabro monetas 2,5 tūkst. vienetų tiražu nukaldino Lietuvos monetų kalykla. Kartu su naująja moneta išleidžiamas elektroninis lankstinukas.

Tai jau septintoji Lietuvos banko moneta, skirta olimpinėms žaidynėms. LB olimpinė serija pradėta leisti 1996 metais.

Lietuvos banko teigimu, tai dviejų kaimyninių valstybių centrinių bankų bendras projektas. Jau suderinti bendri temos motyvai ir užrašai, jie atsispindės savarankiškai 2021 metų pavasrį išleidžiamose monetose iš tauriųjų metalų.

Tikimasi, kad kolekcines monetas abiejose valstybėse pavyks išleisti tą pačią dieną.

Lietuvos bankas planuoja išleisti 20 eurų sidabro monetą, skirtą 1971 metų gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230 metų sukakčiai. Jos tiražas bus 2,5 tūkst. vienetų.

Lenkijos centrinis bankas planuoja išleisti 100 zlotų aukso ir 50 zlotų sidabro monetas, jų tiražai sieks atitinkamai iki 1,2 tūkst. ir 6 tūkst. vienetų.

1791 metų Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine Konstitucija po Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijos.

Be šios monetos, 2021 metais Lietuvos bankas ketina išleisti dvi progines 2 eurų monetas, skirtas Žuvinto rezervatui ir Dzūkijai (iš serijos „Lietuvos etnografiniai regionai“), taip pat 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą XXXII Olimpiadai Tokijuje.

Kitąmet bus tęsiamos ir monetų serijos: planuojama išleisti Jūros šventei skirtas kolekcines 1,5 euro ir 5 eurų monetas iš serijos „Tradicinės lietuvių šventės“ ir socialiniams mokslams skirtą 5 eurų aukso monetą iš serijos „Lietuvos mokslas“.

Be to, bus pradėta nauja monetų serija „Mano pasakos“ – pirmosios 1,5 euro ir 5 eurų monetos bus skirtos pasakai „Eglė žalčių karalienė“. Kaip ir kasmet, bus išleistas numizmatinis apyvartinių eurų monetų rinkinys.

Aštuonioliktame amžiuje gyvenęs Elijas ben Saliamonas Zalmanas, žinomas Vilniaus Gaono vardu, laikomas vienu žymiausių Talmudo – judaizmo religinių raštų rinkinio – aiškintojų.

„Išleisdami Vilniaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms skirtą kolekcinę sidabro monetą, išreiškiame pagarbą šiai vienai iškiliausių asmenybių Lietuvos ir pasaulio žydų istorijoje, kartu įvertindami ir žydiškosios kultūros indėlį ir palikimą mūsų šaliai“, – pranešime sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Vilniaus Gaonui skirtos monetos reverse yra hebrajiška raidė ש (ŠIN), reiškianti 300, kuri savo grafine forma panaši į menamą simbolinę karūną Vilniaus Gaonui. Monetos apačioje – skaičius 300, užrašytas ant simbolinio Toros ritinio.

Monetos averse – žydų litvakų ženklas, bendruomenės tapatybės simbolis, reiškiantis Lietuvos žydų, kaip piliečių, susitapatinimą su Lietuvos valstybe nuo LDK Gedimino laikų.

Monetos grafinį dizainą sukūrė dailininkai Viktorija Sideraitė-Alon, Jūratė Juozėnienė ir Albinas Šimanauskas. Monetas 2,5 tūkst. vnt. tiražu nukaldino Lietuvos monetų kalykla.

Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ųjų gimimo metinių proga, kartu ir minint 700 metų žydų istoriją Lietuvoje, 2020-ieji Lietuvoje paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos minėjimo metais.

Moneta išleidžiama pusės milijono vienetų tiražu – ja bus galima atsiskaityti visose euro zonos šalyse, pranešė Lietuvos bankas.

Tai antroji proginių monetų serijos, skirtos Lietuvos etnografiniams regionams, moneta. Pirmoji – Žemaitijai skirta moneta – buvo išleista pernai.

„Nuo šiol ne tik žemaičiai, bet ir aukštaičiai galės džiaugtis 2 eurų progine moneta. Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, mūsų valstybingumo lopšys, garsus savo tarmių, papročių, kulinarinio paveldo įvairove, gamtos grožiu“, – pranešime sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.

Nuo šiol ne tik žemaičiai, bet ir aukštaičiai galės džiaugtis 2 eurų progine moneta.

Nacionalinėje Aukštaitijai skirtos monetos pusėje skyde pavaizduotas šarvuotas raitelis, laikantis iškeltą kalaviją. Herbo skydą laiko du angelai, simboliškai išaukštinantys ir saugantys šį Lietuvos regioną. Apačioje – lotyniškas užrašas: Patriam tuam mundum existima (Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu). Kita monetos pusė – tokia pat, kaip ir apyvartinių.

Monetos autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Iki 2023 metų proginės 2 eurų monetos bus išleistos kitiems Lietuvos etnografiniams regionams – Dzūkijai, Suvalkijai ir Mažajai Lietuvai.