„Šis istorinis žingsnis Lietuvos investicinių produktų gamyboje ne tik įtvirtina mūsų šalies poziciją pasaulinėje tauriųjų metalų rinkoje, bet ir atveria naujas galimybes investuotojams. Mes didžiuojamės galėdami pristatyti šiuos aukso luitus, kurie yra kokybiški ir suteikia papildomų naudų pirkėjams“, – pranešime sako Monetų kalyklos pardavimų ir rinkodaros vadovas Linas Veikalas.

Pasak jo, vienas išskirtinų šių luitų bruožų yra galimybė juos vėliau parduoti už vyraujančią aukso žaliavos rinkos kainą gamintojui, taip suteikiant investuotojams papildomą pelningumo grąžą. Be to, pirkėjams suteikiama teisė naudotis nemokamomis saugojimo paslaugomis kalyklos saugykloje.

Luitus bus galima įsigyti Lietuvos monetų kalyklos e.parduotuvėje arba fizinėje parduotuvėje Vilniuje.

Karališkoji monetų kalykla sukūrė specialią interneto svetainę, kurioje įmonės yra perspėjamos, kad joms reikės adaptuoti savo įrangą ir pasirengti naujos monetos išleidimui, suplanuotam ateinančių merų kovą. Visi automatai, priimantis monetas, iki to laiko turės būti modifikuoti.

O pusmetį truksiančio pereinamojo laikotarpio metu įmonės turis užtikrinti, kad bus priimamos ir naujosios, ir senosios monetos. Vėliau senoji vieno svaro moneta iš apyvartos bus išimta, tačiau dauguma bankų ir pašto skyrių priims ir senojo pavyzdžio monetas, praneša BBC.

Monetų kalykla pabrėžia, kad sprendimui išleisti naujo pavyzdžio vieno svaro monetą įtakos turėjo tai, kad šiuo metu maždaug kas trisdešimta vieno svaro moneta yra padirbta.

„Naujoji vieno svaro moneta bus labiausiai apsaugota tokio tipo moneta ir taps rimta kliūtimi klastotojams“, – sakė Iždo atstovas Davidas Gauke (Deividas Gokas).

Ši eisena buvo skirta Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos auksinių monetų – 1, 5 ir 10 dukatų – replikoms pristatyti.

Istorikų teigimu, Baroko laikais laikinosios pergalės arkos mieste buvo statomos laimėjus svarbų mūšį. Pro jas žygiuodavo mūšio nugalėtojai, kitaip tariant čempionai, didikai ir visi miestelėnai. Dažnai svarbiems šaliai įvykiams pažymėti būdavo nukaldinamos ir prabangios bei labai riboto tiražo monetos iš gryno aukso.

Tokių auksinių monetų replikas dabar išleidžia ir Lietuvos monetų kalykla. Jos atstovai sako, kad šiuo metu pasaulyje išlikę vos keletas Zigmanto Vazos auksinių dukatų, todėl išleidžiant jų replikas, visuomenę norima supažindinti su išskirtiniais ir labai retais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pinigais ir jų istorija.

„Zigmanto Vazos auksinių monetų replikos tęsia mūsų prieš dvejus metus pradėtą unikalų projektą, kurio tikslas – iš užmaršties prikelti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės auksines monetas. Auksinėmis monetų replikomis atgimė valdovų Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro auksinės monetos, o šiais metais atverčiame dar vieną istorijos puslapį ir pristatome Vazos auksinių monetų – vienų rečiausių ir brangiausių LDK pinigų – replikas“, – teigia Saulius Vaitiekūnas, Lietuvos monetų kalyklos direktorius.

Manoma, kad 1616-1618 metais nukaldintos 10 dukatų monetos (vadinamieji portugalai) buvo skirtos Zigmanto Vazos 50 metų sukakčiai ir 1618 metų Deulino paliauboms su Maskva pažymėti. O 1621-1622 m. pagamintos 5 ir 10 dukatų monetos buvo skirtos įamžinti 1621 metais laimėtą Chotyno mūšį prieš turkus.

Visos Zigmanto Vazos auksinių monetų replikos tiksliai atkartoja originalus. Vienoje pusėje pavaizduotas valdovo portretas, kitoje – karūnuotas keturių laukų herbas: 1 dukato monetoje – Gdansko herbas su dviem liūtais, 5 ir 10 dukatų monetose – Lenkijos erelis, Švedijos trys karūnos, Lietuvos raitelis ir Folkungų liūtas. Abiejų herbų širdyje – Vazų pėdas, o 5 ir 10 dukatuose herbą juosia ir Aukso vilnos ordino grandinė.

Auksinės 1, 5 ir 10 dukatų Zigmanto Vazos monetų replikos nukaldintos iš gryno 999 prabos aukso ir yra identiškos XVI-XVII a. naudotiems originalams. Iš viso išleista tik 100 vienetų 10 dukatų, 150 vienetų 5 dukatų ir 200 vienetų 1 dukato monetų.

Pasak Modesto Katkevičiaus, Lietuvos monetų kalyklos Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovo, itin riboto tiražo vieno Zigmanto Vazos auksinio dukato replikos kaina siekia 230 eurų, 5 dukatų – 520 eurų, o 10 dukatų – 1700 eurų.

„Tiksliai ir autentiškai atkurtos auksinių monetų replikos, tikime, sudomins ne tik kolekcininkus, tačiau ir visus, kurie neabejingi Lietuvos praeičiai, kurie domisi mūsų pinigų istorija. Riboto tiražo monetų replikos, nukaldintos iš gryno aukso, gali tapti ne tik išskirtine dovana ypatingoms progoms – vestuvėms, gimtadieniams ar krikštynoms, tačiau daliai žmonių – ir puikia investicija“, – sako M. Katkevičius.

Vilniečiai, norintys pajusti Baroko dvasią ir praeiti pro laikinąją pergalės arką bei pasižiūrėti į išdidintą Zigmanto Vazos auksinę monetą, galės tą padaryti šalia Valdovų rūmų iki liepos 4 dienos.

Lietuvos monetų kalykla pirmadienį išleido itin riboto tiražo Stepono Batoro valdymo laikais kaldintų auksinių monetų replikas. Iki 2017-ųjų ketinama nukaldinti vienuolikos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) auksinių monetų replikas. Nė vieno šių monetų originalo Lietuvoje nėra.

Nukaldintos dvi S.Batoro laikų auksinių monetų – 10 dukatų (vadinamų portugalais) bei 1 dukato – replikos.

Jos nukaldintos iš gryno 999 prabos aukso ir yra beveik identiškos XVI amžiuje naudotiems originalams. Lietuvos muziejuose šių monetų originalų nėra.

„Didžiosios - dešimties dukatų - replikos vaizdas pasiskolintas iš Ermitažo muziejaus Sankt Peterburge. Dar kopijos yra Varšuvoje ir Vienos muziejuose. Iš Vienos muziejaus skolinomės vieno dukato vaizdus. Kadangi šių monetų gauti fiziškai neįmanoma, mes naudojomės aukštos rezoliucijos skaitmeniniu fotoaparatu, kad galėtume atkurti vaizdą“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniaus universitete (VU) sakė Lietuvos monetų kalyklos Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovas Modestas Katkevičius.

Vienoje monetų pusėje nukaltas S.Batoro portretas, o kitoje – karališka karūna papuoštas Abiejų Tautų Respublikos keturių laukų herbinis skydas. Jame pavaizduotas Lenkijos erelis ir Lietuvos raitelis, o skydo centre – Batorų giminės herbas – trys vilko iltys.

Iš viso nukaldinta 500 monetų kopijų. Vieno dukato replika kainuoja 230 eurų, dešimties - 1700 eurų.

Ta proga Monetų kalykla su Vilniaus universitetu šią savaitę rengia S.Batoro dienas.

„Svečiai galės apsilankyti mūsų universiteto Mokslo muziejuje, tai yra Šv. Jonų bažnyčios pirmajame aukšte, kur bus eksponuojamos auksinių S.Batoro monetų replikos, taip pat gintarinis S.Batoro monetos atvaizdas. Taip pat svečiai gali užsiregistruoti į ekskursijas po Vilniaus universiteto architektūros ansamblį“, - per spaudos konferenciją VU sakė šios aukštosios mokyklos rektorius Artūras Žukauskas.

Anot jo, didžiausias ir įdomiausias šių dienų įvykis - antradienį įvyksianti diskusija „Kodėl Vilniaus universitetas nėra pavadintas S.Batoro vardu“, ją moderuos universiteto dėstytojai Alfredas Bumblauskas ir Alvydas Jokubaitis.

VU Istorijos fakulteto dekano Rimvydo Petrausko teigimu, S.Batoras buvo gero valdovo pavyzdys, kuris parodė kaip per trumpą laiką, dešimt metų, galima labai daug ką nuveikti, jeigu veikiama ryžtingai.

„Jis užsakė tas monetas visų pirma pergalei prieš Maskvą atminti, bet kartu ir kaip savo valdžios ženklą“, - teigė istorikas.

Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas tvirtino, kad pernai išleistos pirmos trys šios serijos monetų replikos, tai XV amžiaus Žygimanto Augusto auksinių dukatų replikos.

„Labai svarbu visuomenei pateikti ir pasakyti , kad tokios gražios, nuostabaus dizaino monetos tais laikais buvo kaldinamos, kurios rodė ir valdovo galią, ir valstybės galią“, - sakė jis.

Pernykščios monetos kolekcininkų buvo išpirktos. Jų taip pat įsigijo Pinigų muziejus, Trakų istorijos muziejus.

„Mus labai nustebino pernai parduodamų monetų populiarumas, galima sakyti, jos buvo šluojamos, kaip nekeista, pačios brangiausios, pačios didžiausios. Tikimės, kad kitos monetos bus komerciškai sėkmingos“, - tvirtino S.Vaitiekūnas.

2017 metais Monetų kalykla planuoja išleisti ir pilną visų auksinių LDK monetų rinkinį.

S.Batoro dukato kopija taip pat pagaminta iš „lietuviško aukso“ – gintaro.

Po Žygimanto Augusto S.Batoras (1576-1586) buvo antrasis Lietuvos didysis kunigaikštis kunigaikštis, kaldinęs auksines monetas. Istorikų teigimu, 1580 metais pagaminta dešimties dukatų auksinė moneta buvo skirta pažymėti Polocko atsiėmimą iš Maskvos

Euro monetas Lietuvai kaldinanti Lietuvos monetų kalykla pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 4,088 mln. eurų pajamų - 4,6 karto daugiau nei 2014 metų sausį-kovą, kai kalyklos apyvarta buvo 896,7 tūkst. eurų.

Bendrovė pirmąjį ketvirtį uždirbo 401,8 tūkst. eurų grynojo pelno, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo patyrusi beveik 80 tūkst. eurų grynųjų nuostolių, nurodoma Lietuvos monetų kalyklos pirmojo ketvirčio veiklos ataskaitoje.

Lietuvos monetų kalykloje turėtų būti nukaldinta iš viso apie 370 mln. vienetų lietuviškų euro monetų.

Kalyklos pardavimo savikaina per metus ūgtelėjo 4,1 karto iki 3,6 mln. eurų, veiklos sąnaudos - 24,6 proc. iki 125,5 tūkst. eurų.

Vidutinis pirmojo ketvirčio įmonės darbuotojų skaičius buvo 79 (2014 metų sausį-kovą - 59).

100 proc. Lietuvos monetų kalyklos akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Lietuvos bankas.

Šiandien Katedros aikštėje nušvito aukso spalva. Skambant ankstyvojo baroko muzikai čia duris atvėrė interaktyvus paviljonas, skirtas pirmajai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) nukaldintai auksinei monetai – Žygimanto Augusto dukatui. Pasakojama, kad ši moneta galimai turėjo įtakos valdovo gyvenimui ir santykiams su Barbora Radvilaite. Atgimstančios legendos apie išskirtinį pinigą proga Lietuvos monetų kalykla išleidžia pirmąsias tris LDK gamintų auksinių monetų – Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu naudotų 1, 3, 10 dukatų – replikas.

Specialiame paviljone vilniečiai ir miesto svečiai galės susipažinti su pirmųjų LDK auksinių monetų istorija bei tapti pasakojimais apipintos Žygimanto Augusto ir jo mylimosios Barboros Radvilaitės meilės istorijos dalimi.

„Paviljono lankytojai iš arčiau pamatys, kaip atrodė pirmosios Vilniuje pagamintos auksinės monetos – Žygimanto Augusto dukato – tiksli kopija. Sakydamas „iš arčiau“, tikrai neturiu omenyje eilinės ekspozicijos. Kviečiame lankytojus į interaktyvų istorinį nuotykį, kurio metu bus galima patiems su monokliu ieškoti, pasak legendos, Valdovų rūmuose pradingusios didiko monetos“, – sako Saulius Vaitiekūnas, Lietuvos monetų kalyklos direktorius.

Pasakojama, kad draskomas abejonių – pasimatyti su Barbora Radvilaite ar likti rūmuose – Žygimantas Augustas kaskart mesdavo monetą. Kartą auksinį pinigą jis švystelėjo taip aukštai, kad šis kažkur užkrito ir nebenusileido. Valdovas suprato, kad tai – Dievo ženklas pagaliau apsispręsti ir, nepaisant visų prieštaravimų, vesti mylimąją.

Lietuvos monetų kalyklos išleidžiama auksinė monetos replika, kurios per specialiai paviljone įtaisytą monoklį ieškos vilniečiai, yra identiška XVI a. naudotam originalui tiek dydžiu, tiek svoriu, tiek aukso kiekiu.

„Žygimanto Augusto dukatai – tai pirmosios Lietuvoje taip tiksliai ir autentiškai atkurtų auksinių monetų kopijos. Jų gamybai buvo panaudoti reti originalai. Išlietos jos iš gryno 999 prabos aukso”, – pasakoja Modestas Katkevičius, Lietuvos monetų kalyklos Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovas.

Itin riboto tiražo monetų replikų kaina svyruoja nuo 800 iki 6 tūkst. litų. Brangiausių – 10 dukatų – monetos replikos išleista tik 120 vienetų, 3 dukatų – 250 vienetų, 1 dukato – 500 vienetų.

Kaip teigia Dalius Avižinis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas, nedideliais kiekiais auksiniai dukatai buvo kaldinami ir XVI a., kuris buvo kunigaikštystės klestėjimo laikotarpis.

„Iki Žygimanto Augusto buvo kaldinami sidabriniai pinigai. Ir tik jo įsakymu pradėti gaminti pinigai iš aukso. Tiesa, auksiniai pinigai LDK buvo kaldinami tik ypatingomis progomis. Apyvartoje jie vaidino simbolinį vaidmenį – buvo dovanojami svečiams, teikiami karaliaus pasiuntiniams. Tai buvo valdovo galios, įtakos ir stiprybės simbolis. “, – teigia D. Avižinis.

Istorija apie pirmąją auksinę monetą paviljone bus pristatyta keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, lenkų ir rusų. Interaktyvaus paviljono Katedros aikštėje architektai Ieva Saldauskaitė ir Gabrielius Šegždavičius.

Lietuvos monetų kalykla jau nukaldino apie pusę visų šiemet planuojamų nukaldinti lietuviškų euro monetų - 97 mln. vienetų. Tai sudaro apie ketvirtadalį visų per dvejus metus numatomų išleisti monetų. Pasak Lietuvos banko vadovo, monetos nugabentos į saugyklas.

„Pusė šiais metais numatytų nukaldinti monetų jau yra saugyklose“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Euro banknotai, kuriuos Lietuvos bankas skolinasi iš Vokietijos centrinio banko, į šalį bus atgabenti iki gruodžio.

„Mums bus patiekta 132 mln. vienetų euro banknotų, kuriuos mes per dvejus metus grąžinsime. (...) Banknotų atgabenimas bus vykdomas spalio-lapkričio mėnesiais, pateikimas į Lietuvą vyks oro keliu“, - teigė centrinio banko vadovas.

Pasak V.Vasiliausko, šiuo metu apyvartoje yra apie 1,2 mlrd. vienetų litų monetų, iš jų grįš apie trečdalis.

Iš viso šiemet ir kitais metais bus nukaldinta apie 370 mln. vienetų lietuviškų eurų monetų. Lietuva eurą įsives nuo kitų metų sausio.