Kaip pranešė teismas, 1977 metais gimęs vyras ir 1952 metais gimusi jo motina kaltinti, kad, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai augino labai didelį kiekį kanapių, gamino ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių antžemines dalis turėdami tikslą jas platinti, neteisėtai naudojosi elektros energija.

1980 metais gimusi nuteistojo žmona nuteista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Ją teismas įpareigojo naktimis būti namuose, per bausmės atlikimo terminą neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais asmenimis, kuriems reikalinga pagalba.    

Nustatyta, kad nuo 2018 metų rugsėjo iki tų pačių metų lapkričio vyras, veikdamas kartu su motina, pastarajai priklausančio namo Šiauliuose palėpėje specialiai įrengtoje patalpoje augino daugiau kaip 80 kanapių. Vėliau šias kanapes jie nukirpo ir toje pačioje palėpėje džiovino.

Vyras taip pat kaltinamas, kad kartu su motina šioje palėpėje neteisėtai prisijungė prie elektros tinklo ir naudojosi elektra. Nustatyta, kad dėl to bendrovei padaryta beveik 7 tūkst. eurų žala.

Nustatyta ir tai, kad, veikdamas kartu su savo žmona, nuteistasis savo bute laikė kanapes. 2018 metų lapkritį per kratas policijos pareigūnai rado ir paėmė  narkotines priemones, tuo pačiu metu aptiktas ir neteisėtas prisijungimas prie elektros tinklo.

Byloje savo kaltę vyras pripažino iš dalies, moterys savo kaltę neigė.

Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad visų trijų kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos yra įrodytos liudytojų parodymais, ekspertų pateiktomis išvadomis, kriminalinės žvalgybos veikos protokolais, pokalbių telefonu įrašų protokolais, kita byloje esančia medžiaga.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Rugsėjo pirmąją vieno Žardininkų gatvės namo gyventojai iškvietė specialiąsias tarnybas. Iš aukščiau esančio buto į kaimynų namus ėmė sunktis vanduo.

Nuėję aiškintis, kas atsitiko, kaimynai rado buto duris neužrakintas, viduje tvyrojo nė su kuo nesupainiojamas mirusio žmogaus tvaikas.

Iškviesti policininkai nusprendė, kad medikams ten nėra ką veikti. Bute rasti du senokai mirę žmonės, jų kūnai buvo pradėję irti.

Tai buvo 61-erių motina ir jos 39 metų sūnaus palaikai. Ten pat pareigūnai apžiūrėjo mirusiųjų kūnus, bet sužalojimų nepastebėjo, tikėtasi, kad į pagrindinį klausimą apie motinos ir sūnaus mirties priežastį atsakys teismo medicinos ekspertai.

Praėjo daugiau nei mėnuo, bet tikslaus atsakymo ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai vis dar neturi.

Kuo toliau, tuo labiau linkstama manyti, kad abu šeimos nariai vartojo kažkokį gėrimą, kuris galėjo juos nunuodyti.

Kadangi mirusieji buvo aptikti po savaitės ar net dviejų nuo mirties, nebebuvo galimybės įsitikinti, ką jie buvo gėrę.

Kaimynų liudijimu, prieš bene porą savaičių iki aptinkant mirusiuosius, dėl konflikto šeimoje į šiuos namus buvo kviesti policininkai.

Pareigūnus tąkart kvietė kaimynai, mat girdėjo motinos riksmą.

Policininkai rado moterį neblaivią, tačiau ji nebuvo sužalota ir sūnaus elgesiu nesiskundė. Todėl sūnaus pareigūnai neišsivežė.

Dabar galima tik spėlioti, kas atsitiko šiuose namuose. Tačiau labiausiai tikėtina, kad ir motina, ir sūnus tą dieną girtavo.

Pareigūnai dar laukia paskutinių tyrimų duomenų iš Vilniaus.

Paprastai, kai randami keli mirę žmonės, mirties priežasties tenka ieškoti tiriant mirusiųjų vartotus gėrimus, valgytą maistą.

Šiuo atveju nesama duomenų, kad prieš motiną ir sūnų kas nors būtų smurtavęs.

Galima spėti, kad ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas.

Tai jautrus ir skausmingas filmas apie šiandienę Tibeto situaciją, dramatiškus tibetiečių pasirinkimus, jų tikėjimą ir viltį.

Į Tibeto autonominį regioną, kurį nuo 1959 metų oficialiai į savo sudėtį įtraukė šalį okupavusi Kinijos komunistų valdžia, kasmet investuojama beveik po penkis milijardus dolerių, nepaisant to, tibetiečių nepasitenkinimas varžomomis jų teisėmis, nuolatine kinų valdžios kontrole, smurtu ir represijomis vis auga.

Pasaulio istorijoje analogų neturinti tibetiečių susideginimo banga kilo 2009-aisiais. Nuo tada, protestuodami prieš Kinijos politiką Tibete, save padegė 144 tibetiečiai. Didžioji jų dalis nuo patirtų sužalojimų mirė. Tarp susideginusiųjų – ne tik vienuoliai ir vienuolės, tačiau ir pasauliečiai moterys bei vyrai, vyresnio amžiaus žmonės ir jaunuoliai.

Apie vieną jų – šešiolikmetį D. Tseringą ir pasakojama šiame filme. Skaudžią susideginimo temą režisierius nagrinėja itin subtiliai. Filme rodomi pokalbiai su susideginusio paauglio šeimos nariais, draugais, o, keliuose epizoduose prabylantis pats Dordžė abstrakčią protesto ir kovos už laisvę temą paverčia labai tikroviška.

„Motinos sūnus“ – ketvirtasis žinomo režisieriaus tibetiečio Sonamo Anjatsango filmas. Ankstesniuose savo darbuose „Mažasis Tibetas“, „Mažasis Tibetas 2“ ir „Drensol (Atmintis)“ režisierius taip pat gilinosi į savo šalies situaciją.

Po filmo peržiūros vyks susitikimas su kino režisieriumi S. Anjatsangu.

Įėjimas nemokamas. Aukos priimamos ir bus skiriamos režisieriaus veiklai Dharamshaloje, Indijoje darbui su tibetiečių vaikais pabėgėliais.

Filmas anglų ir tibetiečių kalbomis, su lietuviškais subtitrais.