Priešais centrinius akademijos rūmus bus atidaryta „Menų aikštė“, kur vyks studentų, dėstytojų ir žymių alumnų muzikos, teatro ir šokio pasirodymai bei kino seansai.

Lukiškių aikštėje ir jos prieigose bus įrengtos dvi scenos muzikos bei teatro pasirodymams, erdvė šokio spektakliui, iš LMTA centrinių rūmų balkono sklis elektroninė muzika, greta esančioje Aukų gatvėje bus rodomi trumpametražiai filmai, o Gedimino prospekte prie akademijos – garso ir vaizdo instaliacijos, pranešė LMTA.

„Menų aikštėje“ pasirodymus surengs visi trys akademijos fakultetai – Muzikos, Teatro ir kino bei Klaipėdos.

LMTA savo istoriją skaičiuoja nuo 1933 metų, kai tuometinėje Lietuvos sostinėje įsteigta Kauno konservatorija. Teatro menas čia pradėtas dėstyti 1952 metais Vilniuje, kino – 1993 metais, šokio – 1998-aisiais.

Šiandien studijos vyksta ne tik sostinėje, bet ir uostamiestyje.

Trečiajame koncerte pasirodys garsiausia Lietuvoje sutartinių atlikėjų grupė „Trys keturiõse“. Daugiau nei 30 metų gyvuojančios grupės narės bando perprasti senojo intonavimo ir artikuliavimo paslaptis, drauge atskleisdamos ir savo balso tembrų specifiką. Tai koncertų gausa ir įvairumu stebinantis kolektyvas, atpažįstamas visame pasaulyje, savo susigiedojimu žavintis muzikos melomanus.

Visų pirma, tai yra giedojimas sau – ne klausytojui.

Atlikėjos teigia, kad joms sutartinės nėra vien koncertinė muzika – tai kūrybinis procesas, kurio metu ieškoma bendro ritmo pulsavimo, susiklausymo, bendro alsavimo.

„Visų pirma, tai yra giedojimas sau – ne klausytojui. Tai aukščiausia bendrystės giedojimo metu forma. Be to, sutartines giedame ir švenčių metu, kai dalyvaujame žymiai didesniame žmonių būryje. Tiesa, ir pats koncertas mums nėra tik vienokia ar kitokia „koncertinė programa“. Tai tam tikras muzikinis ritualas, bendra visų grupės narių kūryba, kaskart vykstanti vis kitaip, čia ir dabar“, – teigė grupės įkūrėja ir vadovė Daiva Vyčinienė.

Sutartinės – tai dar XX a. pradžioje pradėjusios nykti daugiabalsės dainos, kurių puoselėjimu jau daugybę metų užsiima etnomuzikologė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė prof. dr. D. Vyčinienė. Sutartines giedoti pradėjusi dar mokykloje, ji subūrė bendraminčių būrelį.

Pradėjus giedoti ir pajutus sutartinių muzikoje slypinčias gelmes ir įvairiausias galias, neįmanoma sustoti.

„Galima sakyti, kad sutartinės pasirinko mane, o aš pamažu pritraukiau kitas grupės giedotojas. Aš pradėjau giedoti dar būdama M. K. Čiurlionio menų mokyklos folkloro ansamblio nare, nuo 1982 m. – vadove. Tad sutartinių giedotojų grupelė, vėliau pasivadinusi „Trys keturiõse“, užgimė šiame ansamblyje“, – kalbėjo D. Vyčinienė.

Unikalus skambesys, rituališkumas ir paslaptingumas sužavėjo dainininkes: „Pradėjus giedoti ir pajutus sutartinių muzikoje slypinčias gelmes ir įvairiausias galias, neįmanoma sustoti… Norisi perprasti visas sutartinių kalbos subtilybes, atskleisti jų magiškumo paslaptis, vėl ir vėl patirti tą nepakartojamą įsitraukimo ar įtraukimo į sutartinių muziką jausmą, bendrystės svarbą“, – teigė atlikėjos.

Giedotojos neatsisako amžių nugludintos vertybės – autentiško giedojimo, tačiau mielai eksperimentuoja, autentišką sutartinių giedojimą derindamos su šiuolaikiniais menais. Savitas „Trys keturiõse“ atlikimo stilius ir unikalūs giedotojų tembrai patraukia šiuolaikinės muzikos kūrėjus ir atlikėjus, sutartinės jungiamos su elektronine ir kitokia alternatyvia muzika, vizualiaisiais menais. „Specialaus tikslo jungti sutartines su įvairių kitų žanrų menais neturėjome. Daugelis projektų gimė kaip eksperimantai, meniniai ieškojimai, bendraujant su menininkais. Vis dėlto, modernus sutartinių pateikimas mums nėra būtinybė ar pareiga. Tai įdomūs meniniai ieškojimai, kartais atveriantys netikėtas tiek sutartinių muzikos, tiek ir mūsų pačių raiškos galimybes“, – sakė grupės vadovė.

Ieškant giesmių, atlikėjų akį ir ausį patraukia neįprastos melodijos, reti tekstai, įvairių žanrų sutartinės. Sudomina ir skirtingų kraštų giesmės, kiekvienoje vietovėje turinčios savitų bruožų. Savo meninius ieškojimus grupė taip pat yra sudėjusi į ne vieną albumą, kurtą įvairias sutartines jungiant į savotiškus ciklus.

„Per ilgą gyvavimo laikotarpį sukauptas didžiulis repertuaras. Tuomet ir atsirado poreikis dėlioti sutartines tarsi mozaiką, jungti jas į dideles temas, bandant atskleisti įvairius prasminius simbolius, moters gyvenimo virsmus ir kita. Taip gimė DVD „Lino laikas“, vėliau – CD „Kas tar taka“, kuriame skamba sutartinės, susijusios su tekėjimu – moters / saulės, vandens / laiko. Visos jos suvertos ant vieno prasminio siūlo. CD „Bitela“ sutartines taip pat vienija savotiška kosmologinė tema, moterų ir bičių gyvenimo (audimo, verpimo, visatos darnos kūrimo) lygiagretės“, – teigia D. Vyčinienė.

Sutartinių klausytis intymioje žiūrovų aplinkoje grupė „Trys keturiõse“ kviečia jau balandžio 22 d., 19 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos inovacijų studijų centre. Tai unikali galimybė patirti sutartinių magiją iš arti ir pamatyti filmavimo užkulisius. Čia skambės įvairių grupės kūrybinių etapų sutartinės – daugiausiai kosmologinės tematikos giesmės apie linus, tekėjimą, bites. Tai jau ilgą laiką atlikėjų repertuare skambančios sutartinės, per daugelį metų kiek pakitusios ir prisitaikiusios prie atlikėjų. Koncerto įrašo premjera įvyks balandžio 29 d. 18 val. Vilniaus etninės kultūros centro „Youtube“ paskyroje.

Stebėti protesto akcijos LMTA centriniuose rūmuose, Gedimino prospekte Vilniuje, susirinko daugiau kaip 150 žmonių.

LMTA dėstytojai, darbuotojai ir juos palaikantys studentai šaukė pro akademijos rūmų langus ir balkonus. Tarp kiekvieno šaukimo daryta 20 sekundžių pertrauka.

Akciją organizavusi LMTA tokiu būdu prisideda prie kitų aukštųjų mokyklų protesto prieš valdžios negebėjimą spręsti aukštojo mokslo ir visos švietimo sistemos problemų.

„Šaukimą pasirinkome, nes tai siejasi su Yoko Ono ir Laurie Anderson akcijomis, kurios vyko Niujorke. (...) Šaukimas viena iš veiksmingiausių priemonių išsireikšti“, – BNS sakė šokio menininkas Andrius Katinas.

„Iš esmės tai yra pakankamai apgailėtina, kad 2019 metais mes bandome vėl įrodyti, koks yra svarbus švietimas ir kad jis yra vienas iš esminių visuomenės vystymosi aspektų“, – pridūrė jis.

Menininkas teigė, kad šia akcija solidarizuojamasi su kitais anksčiau protestavusiais universitetais.

„Šia akcija siekiama ir solidarizuotis su kitomis aukštosiomis mokyklomis, nepatenkintomis švietimo sistema, ir tiesiog valdžios dėmesio atkreipimui į švietimo sistemą“, – BNS sakė teatro kritikas Vaidas Jauniškis.

Anot jo, mokymas yra valstybės pagrindas, o jis šiuo metu ignoruojamas.

„Mes atiduodame savo balsą per rinkimus už pažadus skirti ypatingą dėmesį mokslui ir kultūrai. Po rinkimų šie pažadai politikų tuoj pat pamirštami. Todėl negalime daugiau tylėti. Šiandieną mūsų balsai virsta protesto šauksmu“, – teigiama LMTA dėstytojų išplatintame laiške.

„Tai šauksmas iš apmaudo dėl netęsimų pažadų, iš nevilties dėl Seimo ir Vyriausybės nesupratimo, ką Lietuvai reiškia švietimas ir mokslas. Tai šauksmas vardan orumo, kvietimas atgauti balsą ir pakelti galvas. Tai protesto šauksmas reikalaujant atsakingo požiūrio į mokslą ir kultūrą“, – tvirtina jie.

Tai šauksmas iš apmaudo dėl netęsimų pažadų, iš nevilties dėl Seimo ir Vyriausybės nesupratimo, ką Lietuvai reiškia švietimas ir mokslas.

Tarp laišką pasirašiusiųjų – kino režisierė Giedrė Beinoriūtė, šokio menininkas Andrius Katinas, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, aktorė Nelė Savičenko, teatro režisierius Gintaras Varnas, rašytoja Gabrielė Labanauskaitė, kino režisierė Eglė Vertelytė, kino režisierius Audrius Stonys, dirigentas Vytautas Lukočius ir kt.

Švietimiečių protesto akcijų lavina

Seime svarstant kitų metų biudžeto projektą pastarosiomis savaitėmis įvairių aukštųjų mokyklų atstovai ėmė rengti protesto akcijas dėl per mažo finansavimo.

Lapkričio 28 dieną dalis aukštųjų mokyklų pedagogų prisidėjo prie įspėjamojo švietimo darbuotojų streiko.

Vilniaus universiteto rektorius prie Vyriausybės visiems norintiesiems dalijo šios aukštosios mokyklos baigimo diplomus ir dviem dienoms buvo nutraukęs VU veiklą.

Lapkričio pabaigoje Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojai surengė įšventinimo apeigas norintiesiems tapti visų mokslų daktarais.

Gruodžio 2 dieną Vyriausybė su aukštosioms mokykloms atstovaujančia profesine sąjunga pasirašė kolektyvinę sutartį, pagal kurią įsipareigojo nuo kitų metų rugsėjo 1-osios akademiniams aukštųjų mokyklų darbuotojams didinti darbo užmokestį 10 procentų, nors algų didinimo siekta jau nuo sausio. Vilniaus universitetas savo ruožtu reikalauja algas didinti 20 procentų.

Akademinė bendruomenė taip pat reikalauja, kad augant ekonomikai, būtų indeksuojami ir dėstytojų atlyginimai, kad moksliniams tyrimams, remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis, būtų skiriama 3 proc. BVP.

Be kita ko, akademinė bendruomenė nori būti įtraukta į mokesčių ir biudžeto politikos formavimą, taip pat reikalauja formuoti sąžiningą, skaidrią ir subalansuotą viešojo sektoriaus atlyginimų politiką pagal kompetencijas ir atsakomybes.

Sutartyje taip pat nebuvo tenkintas reikalavimas kitąmet papildomai skirti apie 8,9 mln. eurų neakademinių darbuotojų algoms didinti. Joje tik numatyta, kad 2025 metais dėstytojų atlyginimas turi siekti 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Vyriausybė šią savaitę pritarė, kad LMTA būtų patikėtas valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Klaipėdos centre (mokymosi, administraciniai pastatai). Šio turto vertė – 1,23 mln. eurų.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, turtas perduodamas vykdant valstybinių universitetų tinklo optimizavimą ir KU Menų akademijos integravimą į LMTA.

Tikimasi, kad pertvarka leis optimizuoti muzikos, teatro ir šokių specialistų bei meno pedagogų rengimą Lietuvoje, tobulinti studijų kokybę, konsoliduojant Vilniaus ir Klaipėdos menininkų, menotyrininkų ir meno pedagogų potencialą.

„Sutelkus akademines pajėgas, bus galima racionaliai planuoti rengiamų specialistų skaičių, kuris būtų pagrįstas studijų programų rentabilumo kriterijais ir regionų meno kolektyvų bei specialistų kultūros ir meno centrams poreikiais“, – aiškina ministerija.

Negalutiniais duomenimis, šiais metais į LMTA priimti 146 studentai, 125 iš jų – į valstybės finansuojamas studijų vietas.

Menų studijas Klaipėdoje LMTA vykdys jau nuo šio šių metų rugsėjo.

Liepos pradžioje įvyko dalyvių atranka: pirmajame ture varžysis 20 dalyvių iš 12 šalių. Iš viso konkursas sulaukė 34 kandidatų paraiškų iš Europos ir Azijos.

Pretendentų paraiškos buvo priimamos iki birželio 30 d., atranka vykdyta liepos 4 ir 5 d.

Pasak atrankos komisijos, paraiškas pateikė daug stiprių pretendentų, todėl konkurso organizatoriams teko kiek pakoreguoti pirmojo turo tvarkaraštį. Tai leido atrinkti daugiau dalyvių, nei buvo numatyta iš pradžių. Į III tarptautinio Juozo Naujalio choro dirigentų konkurso pirmąjį turą pateko 20 dalyvių iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Nyderlandų, Austrijos, Slovėnijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Vengrijos, Danijos ir Šveicarijos. Organizatoriai taip pat sulaukė pretendentų paraiškų iš Švedijos, Estijos, Japonijos, Pietų Korėjos ir Tailando.

Pagal konkurso nuostatus jame kviečiami dalyvauti 18–30 metų Lietuvos ir užsienio valstybių choro dirigentai, aukštųjų meno mokyklų, universitetų, konservatorijų choro dirigavimo studentai ir absolventai.

Konkurso prizinis fondas – beveik 4000 eurų. Pirmosios vietos laimėtojui numatyta 1500 eurų dydžio premija, antrosios vietos – 1000 eurų, trečiosios – 700 eurų. Taip pat bus skiriamos dvi diplomantų premijos po 200 Eur ir specialus prizas už lietuvių autoriaus kūrinio interpretaciją – 300 eurų.

Konkurso atrankos vyks dviem turais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o geriausieji susirungs finale Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Pastarojo žiuri pirmininke sutiko būti žymi jaunosios kartos lietuvių primadona Justina Gringytė.

S. Baro ir V. Jonuškaitės-Zaunienės konkursai rengiami jau keletą dešimtmečių. Garsus išeivijos dainininkas Stasys Baras prieš 20 metų – 1997-aisiais – įsteigė premiją jauniems Lietuvos dainininkams. Tarpukario primadonos V. Jonuškaitės-Zaunienės vardo dainininkių konkursas rengiamas nuo 2000 metų akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo iniciatyva.

Per tą laiką abiejų konkursų laimėtojai ir diplomantai spėjo išgarsėti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio operos scenose. Tai tokie šiandien žinomi dainininkai kaip Edgaras Montvidas, Kostas Smoriginas, Tadas Girininkas, Eugenijus Chrebtovas, Merūnas Vitulskis, Asmik Grigorian, Jurgita Adamonytė, Ona Kolobovaitė, Katerina Tretyakova, Raminta Vaicekauskaitė, Lauryna Bendžiūnaitė ir daugelis kitų jaunosios kartos žvaigždžių.

Kasmet abu konkursai pateikia naujų vardų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pastarąjį S. Baro tenorų konkursą laimėjo talentingas jaunosios kartos solistas Edgaras Davidovičius, S. Jonuškaitės-Zaunienės konkursą – charizmatiškasis sopranas Lina Dambrauskaitė.

Šiais metais tenorų konkurse S. Baro premijai laimėti dalyvaus 5 tenorai. Pasak LMTA Dainavimo katedros vedėjos prof. Astos Krikščiūnaitės, tai nemažas skaičius vieno balso tipo konkursui, mat jame gali dalyvauti tik LMTA studentai.

Užtat V. Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurse varžysis net 20 studenčių. Nors pagal konkurso nuostatus komisijos sudėtis iki konkurso dienos neskelbiama, prof. A. Krikščiūnaitė atskleidė, kad dainininkių konkurso žiuri sutiko pirmininkauti garsus lietuvių mecosopranas Justina Gringytė. Simboliška, kad V. Jonuškaitės-Zaunienės – vienos ryškiausių Karmen Lietuvos teatro istorijoje – konkursui pirmininkaus mūsų dienų tarptautinėje scenoje platų pripažinimą pelniusi lietuviškoji Karmen – J. Gringytė.

Visi, besidomintys Lietuvos dainavimo menu ir jo ateitimi, kviečiami ateiti pasiklausyti konkursų perklausų ir laureatų koncerto. Renginiai vyks LMTA Didžiojoje salėje. Tenorų S. Baro konkursas rengiamas kovo 17 d. nuo 12 val., V. Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas – kovo 17 d. nuo 16 val. ir kovo 18 d. nuo 10 val. Abiejų konkursų laureatų koncertas – kovo 18 d. 18 val. Įėjimas laisvas.

Peržvelgę S. Baro ir V. Jonuškaitės-Zaunienės konkursų istoriją matome, kad bene kasmet išryškinami pajėgiausi jaunieji solistai, o klausytojams suteikiama unikali galimybė tapti naujųjų žvaigždžių gimimo liudininkais.

Beje, rudenį LMTA startuos naujas Virgilijaus Noreikos vardo tarptautinis dainininkų konkursas.

Kovo 8 d. vienos charizmatiškiausių Lietuvos pianisčių Mūzos Rubackytės iniciatyva startuoja naujas pianistų konkursas „Lisztofonija“, skirtas populiarinti Lietuvoje Ferenco Liszto kūrybą.

Kovo 17 ir 18 d. vyks jau daugelį metų rengiami Stasio Baro dainininkų (tenorų) ir Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursai.

Kovo 25 ir 26 d. devintą kartą rengiamas Raimundo Katiliaus Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkursas taps prasmingu akcentu minint per anksti išėjusio žymaus smuikininko 70-metį.

O kovo 30–31 d. LMTA erdvėse vyks Tarptautinis akordeonistų konkursas „Vilnius 2017“.

Netrūksta skeptiškų nuomonių, kad konkursai – lyg žirgų lenktynės, kuriose tikram menui, kūrybai nelieka daug erdvės. Tačiau didesni ir mažesni konkursai nenustoja populiarumo visame pasaulyje. Kaip per LMTA surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo šios aukštosios mokyklos rektorius prof. Zbignevas Ibelhauptas, konkursų nugalėtojams dažnai atsiveria platesnės karjeros galimybės. „Šių dienų pasaulyje konkurencija neišvengiama. Galima įvairiai samprotauti apie konkursus, jų skaidrumą, tačiau visa tai nepaneigia, jog pergalė konkurse jaunam žmogui suteikia šansą būti pastebėtam, duoda postūmį ryškesnei karjerai, nors nesuteikia garantijų. Tai – galimybė.“

Rektoriui paantrino prof. Mūza Rubackytė, kurios globojamos asociacijos „LiSZtuania“ iniciatyva drauge su LMTA Fortepijono katedra rengiamas konkursas „Lisztofonija“. „Budistai sako, kad lyginimas sukelia kančią. Tačiau tik subrendęs žinai, kad esi. Jaunas žmogus, ieškodamas savęs, neišvengiamai susiduria su konkurencijos dvasia“.

LMTA Fortepijono katedros vedėjas prof. Jurgis Karnavičius pasidžiaugė, kad „Lisztofonijos“ prizas – ne piniginė premija, o profesionalus garso įrašas, pasitarnausiantis jaunajam atlikėjui lyg garsinė vizitinė kortelė. „Ar galėjome mes savo studijų laikais svajoti apie tokią galimybę – padirbėti su profesionaliu garso režisieriumi ir gauti savo dispozicijai puikų įrašą? Be to, mūsų profesijoje be idealizmo neišsiversi.“ M. Rubackytė pridūrė: „Ypač turint minty patį Ferencą Lisztą – ryškią, idealistinę asmenybę, kuri daugeliui pianistų yra lyg idealas.“

Pagrindinį „Lisztofonijos“ prizą įsteigė Arūno Zujaus vadovaujama „MAMA Studios“. Papildomą prizą – firma „Organum“, suteikianti galimybę laureatams surengti koncertą naujoje „Steinway&Sons“ salono salėje Vilniuje.

Prieš 20 metų – 1997-aisiais – žymus išeivijos dainininkas Stasys Baras (1920–2006) įsteigė premiją jauniems Lietuvos dainininkams. Ši premija tapo svaria paspirtimi tokių šiandien žinomų solistų, kaip Edgaras Montvidas, Kostas Smoriginas ir daugelis kitų, karjeros pradžiai. Ilgainiui konkursas Stasio Baro premijai laimėti dedikuotas tik tenorams, tarp jo nugalėtojų – Merūnas Vitulskis, Tomas Pavilionis. Pasak Dainavimo katedros vedėjos prof. Astos Krikščiūnaitės, šiais metais konkurse dalyvaus net 5 tenorai – skaičius nemažas, turint minty, kad šiame konkurse gali dalyvauti tik LMTA studentai.

Užtat Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurse varžysis net 20 studenčių. Verta stebėti šį konkursą, mat tarp buvusių laureačių – Asmik Grigorian, Jurgita Adamonytė, Ona Kolobovaitė, Katerina Tretyakova, Raminta Vaicekauskaitė, Lina Dambrauskaitė ir daugelis kitų šiandien žymių bei sparčiai garsėjančių solisčių. Nuo 2000 m. akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo iniciatyva rengiamas V. Jonuškaitės-Zaunienės (1901–1997) konkursas kaskart išryškina pajėgiausius solistus, o klausytojams suteikia galimybę tapti naujųjų žvaigždžių gimimo liudininkais.

Kovo 16 d. vienam ryškiausių Lietuvos smuikininkų Raimundui Katiliui (1947–2000) būtų sukakę 70 metų. Prasminga, kad šiai sukakčiai dedikuojamas IX Raimundo Katiliaus jaunųjų atlikėjų konkursas: šio neeilinio atlikėjo ir pedagogo smuiko klasė LMTA visuomet buvo didelė, jis buvo mylimas savo studentų ir mokinių. Pasak prof. Petro Radzevičiaus, konkurse dalyvaus smuiko, alto, violončelės, kontraboso, arfos ir gitaros specialybių moksleiviai iš įvairių Lietuvos muzikos mokyklų, gimnazijų ir konservatorijų. Pagrindinis konkurso tikslas – apžvelgti ateinančiųjų muzikų pajėgas ir perspektyvas. LMTA Styginių instrumentų katedra kelis dešimtmečius rengė jaunųjų styginių instrumentų atlikėjų konkursą. 2001 m. konkursui buvo suteiktas Raimundo Katiliaus vardas.

Tarptautinis akordeonistų konkursas „Vilnius 2017“ yra jau dvyliktosios akordeono atlikėjų varžytuvės. Nuo 1995-ųjų kas antrus metus rengiamas konkursas iš pradžių nepuoselėjo tarptautinių ambicijų, tačiau tiek Lietuvoje, tiek svetur populiarėjant akordeono muzikai, aprėpiančiai ir naujai kuriamą akademinę muziką, paskatino išplėsti konkurso dalyvių geografiją. LMTA Akordeono katedros vedėjas doc. Raimondas Sviackevičius, pats būdamas itin aktyvus naujosios akordeono muzikos propaguotojas, neslepia, kad konkurso programos sudėtingos ir ambicingos, o pergalė konkurse Vilniuje vertinama net labiau, nei gan rimtų užsienio, pavyzdžiui, Vokietijos konkursų.

Įėjimas į renginius nemokamas.

Jis vienintelis pateikė dokumentus kandidatuoti į rektoriaus pareigas, pranešė LMTA.

Kitą savaitę LMTA centrinių rūmų Didžiojoje salėje vyks atviras Senato posėdis, per kurį kandidatas susitiks su akademijos bendruomene ir visuomene, pristatys savo viziją, veiklos gaires.

Vėliau rektorius bus renkamas uždarame LMTA tarybos posėdyje.

Pianistas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Zbignevas Ibelgauptas Muzikos ir teatro akademijai vadovauja nuo 2011 metų.

Konkursas į akademijos rektoriaus pareigas paskelbtas liepos pradžioje. Kandidatų dokumentų laukta iki rugpjūčio 16-osios.

Į šias pareigas galėjo pretenduoti tik pripažinti menininkai arba turintieji mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės patirties.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija – pagrindinė šalies aukštoji mokykla, rengianti scenos meno profesionalus.