Laida prasidės nuo vedėjo Andriaus Žiurausko priminimo žiūrovams, jog šią vasarą Daną, Viktoriją bei kitus mūsų šalies sportininkus išvysime svarbiausiame vasaros sporto renginyje – Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. O tuo, kad svarbiausi lietuvių ir užsienio sportininkų startai kiekvienam būtų pasiekiami, pasirūpins oficiali Paryžiaus olimpinių žaidynių transliuotoja – TV3 žiniasklaidos grupė.

Danas olimpinėse žaidynėse dalyvaus jau trečią kartą, o štai Viktorija kelialapį iškovojo pirmąkart. Nenuostabu, kad ir džiaugsmas pasiekus tokį laimėjimą buvo sunkiai aprėpiamas.

„Mes visi taip džiaugėmės, kad iškovojau kelialapį, jog ant tiltelio užlipę kolegos sutraiškė man valtį… Tiesa, ją per naktį sutaisė ir kitą dieną dar startavau finale“, – apie nepamirštamą akimirką su šypsena pasakos irkluotoja.

Vis dėlto kitaip nei įprastai, šį šeštadienį fizinės sportininkų ištvermės neprireiks. Vietoje to jie pasitelks išmonę ir humorą, o atsakyti į suktus žaidimo klausimus padės kapitonai. Viktorija žais su Vytautu Mikaičiu, o Danas – su Mantu Katleriu.

Pastaroji komanda jau netrukus išsiaiškins, kad yra iš to paties miesto – Panevėžio. Mantas juokaus, kad jie atstovaus tikrąją Aukštaitijos sostinę, o štai Danas pridės, kad pergalė jam labai svarbi ir šiame žaidime. „Labai noriu įrodyti, kad Panevėžys gali laimėti“, – sakys jis.

Klausimai bus skirti kaip tik olimpiečiams – bene kiekvienas jų siesis su sportu! Komandos į tai žvelgs pozityviai. „Labai džiaugiuosi, kad komandoje turiu tokį sporto gerbėją – man dėl to labai lengva. Jei kažkas sporte dalyvauja, kažkas turi tuo ir domėtis“, – šypsosis D. Rapšys, negailėdamas pagyrų M. Katleriui.

Savo ruožtu Mantas pripažins esantis didelis olimpinių žaidynių fanas, niekuomet nepraleidžiantis ir atidarymo ceremonijų. Anot komandos kapitono, jei tik galėtų, jis olimpinėse žaidynėse tikrai neštų vėliavą. Mantas laidoje tvirtins, kad niekas už tai nereikalautų jokio atlygio – visi tą daro dėl garbės.

Deja, tokie jo samprotavimai A. Žiurausko neįtikins – vedėjas nepraleis progos kolegos patraukti per dantį… O kokio priekaišto Mantas sulauks, sužinosite šį šeštadienį.

Labai noriu įrodyti, kad Panevėžys gali laimėti.

Kaip įprasta žaidime, tiek Viktorija ir Vytautas, tiek Mantas ir Danas turės sau už nugaros sėdinčias palaikymo komandas. Vis dėlto dar niekuomet žaidime nebuvo taip, kad palaikyti ateitų ir…dalyvių antrosios pusės! O štai už savo mylimojo pergales visuomet „serganti“ Dano mylimoji Jurinta Urbonaitė nepraleis progos apsilankyti ir „galvOK“.

Ji apie savo mylimąjį išduos ir kitų įdomių faktų. Jurinta prabils ne tik apie pažintį su Danu, įvykusią baseine, bet ir atskleis, kad jis gana neblogai nusimano apie stilių. Pasirodo, kad Danas savo mylimajai neretai pataria aprangos klausimais.

Danas tą patvirtins. „Kadangi aš visą laiką būnu nuogas, labai daug suprantu apie stilių“, – juokaus plaukikas pridėdamas, kad dar vienas aksesuaras, kurį jis naudoja tiek namuose, tiek baseine, kad nesusigadintų šukuosena, yra kepurytė.

Sulaukę tokių svečių, progos pasiklausinėti apie jiems rūpimus dalykus nepraleis ir kapitonai bei vedėjas. Visi domėsis, ar sportininkai stengiasi sukliudyti savo varžovams?

Anot Viktorijos, sugluminti varžovus įmanoma tik prieš startą: „Pavyzdžiui, gali vaidinti, kad tau viskas labai gerai, kad laimėsi. Tai labiau psichologinis žaidimas. O kai pradedi irkluoti, jau nieko nebepadarysi.“

Ypatingais priešininkais šį vakarą pasijus ir abu laidos kapitonai. Mantas tikins ne tik įlindęs į Vytauto galvą, bet dar ir pasiklojęs ten patalynę, o štai Vytautas Mantui atšaus, kad jis šiame žaidime primena piktadarį Voldemortą iš filmų apie Harį Poterį.

Žaidimas „galvOK“ – šeštadieniais, 19.30 val., per TV3.

Poros ryšį paliudija ir socialiniai tinklai, kuriuose jiedu dalijasi gražiausiomis akimirkomis kartu.

Pasak tv3.lt D. Meškauskas su mylimąja Asta Andriukaityte neseniai atostogavo Turkijoje. Saulės lepinamoje šalyje pora ne tik paminėjo draugystės metines, bet ir ilsėjosi nuo darbų.

Moteris portalui atviravo, kad artimiausiu metu jų su Deividu planuose – dar vienos atostogos.

Susitarti su Petru dėl interviu prireikė ne vieno mėnesio.

„Dabar gyvenu beprotišku ritmu, be to, saugau savo gyvenimą, juk, kaip sakoma, laimė mėgsta tylą“, – prisipažins Petras.

Pastaruosius kelerius metus dainininko pavardė žiniasklaidoje kur kas dažniau buvo linksniuojama ne prie pranešimų apie jo pasirodymus, o prie žinučių, skelbiančių, kad jo širdies drauge tapo garsi renginių organizatorė Rasa Barauskaitė, anksčiau geriau žinoma Arlauskienės pavarde. Atrodo, ne pirmas kartas, kai romanas užsimezga tarp žmonių iš pramogų pasaulio, jei ne viena detalė. Rasa, slepianti savo amžių, yra vyresnė už Petrą. Tačiau dainininkas sako, kad nė kiek nepykdo tai, kad jo pavardė kur kas dažniau linksniuojama ne dėl atliekamos muzikos, o dėl asmeninių santykių: „Tai tik rodo dvigubus standartus, vis dar gyvus Lietuvoje“.

Ir iš tiesų, jei Petro ir Rasos poroje viskas būtų atvirkščiai – gerokai vyresnis vyras ir jaunutė mergina, vargu ar visuomenei tai būtų taip įdomu. Pasiūlymų atvirai kalbėti santykių tema Petras sulaukė ne kartą, tačiau pirmą kartą televizijai prabilti sutiko tik dabar.

„Dvigubus standartus jaučiu ir savo kailiu, ir ne savo kailiu. Gal aš net nuo Rasos pradėčiau, jeigu kalbame apie moteris... Nesvarbu, kiek jai metų, vyresnė ji ar jaunesnė, santuokoje ilgesnėje ar trumpesnėje, su vaikais ar be jų, yra daug variantų, kai jos nesijaučia laimingos ar kažko trūksta, tačiau baimė ir visuomenės vertinimas slegia imtis pokyčių gyvenime.“

Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ šiandien 20 val. per LNK.

– Kas jums pačiai yra tobuliausias drabužis ar jų derinys?

– Kaip drabužis, vienareikšmiškai švarkas ir džinsai. O derinio, manau, ir nėra, neįsivaizduoju, kaip išskirti tobulą derinį. Derinys jau yra drabužių komplektacija, kuri toje pačioje krūvoje po savaitės, metų ar dešimties tikrai atsibos. Tikriausiai protinga būtų sakyti, kad kiekvienas atsirenka mėgstamą drabužį derindamas jį prie savo figūros.

– Koks visų laikų dizaineris (ar epocha) geriausiai interpretuotų jūsų asmeninį skonį?

– Sunku atsakyti. Iš kiekvieno laikmečio patinka kažkokia atkarpa, momentas, emocija. Praėjus laikui, tuose pačiuose dalykuose pamatai kitų dalykų, kurių nepastebėjai. Kažkuo aklai įtikėjus, ar tai būtų dizaineris, ar epocha, net neabejoju, kad tam tikra prasme susitapatini su tuo ir pradedi atkartoti, mėgdžioti, bet ne kurti. Todėl svarbu plėsti žinias, kad taip nenutiktų. Įsivaizduokite patinkančią muzikos plokštelę, kuri suktųsi visą laiką. Ar nenusibostų?

– Papasakokite apie savąjį kūrybinį procesą. Ar pirmiau ant popieriaus nugula eskizas, o galbūt imate medžiagą ir iškart formuojate ją ant manekeno?

– Ne, iš pradžių būna idėja. Tada, kai turi pajautimą, kas tau reikalinga, puoli į audinių paieškas. Audinių paieškos padiktuoja gaminius, kurie galimi iš tų audinių. Ir tuomet prasideda modelių ieškojimai. Kas, kur, kaip, kiek – bandymai, taisymai.

– O kaip renkatės tekstilę? Ką manote apie šios srities inovacijas? Galbūt dažnai lankotės įvairiose, su tekstile susijusiose parodose (pvz. "Premier Vision" Paryžiuje)?

– Tekstilę visada perku iš užsienio gamintojų. Kodėl? Todėl, kad lietuviai galbūt ir turi tekstilės inovacijų, tačiau jos tiesiogiai pritaikomos įmonės ar kompanijos gaminiuose. Įsivaizduočiau, koks "Audimas" arba "Utenos trikotažas" turi savo išskirtinumus ir jų gaminiai, pasirodę pasaulinėje rinkoje, lygiuojasi, galbūt kai kuriose vietose konkuruoja. Tačiau tokio audinio, sukurto lietuvių, kurį pirkėjas galėtų nusipirkti savo asmeniniams poreikiams, aš nežinau. Man asmeniškai pakanka dalies užsienio ir lietuviškų audinių asortimento, todėl nesilankau audinių parodose.

Aš Lietuvoje drabužių neperku. Gerai, meluoju, perku, bet tai būna paprasti, neišsiskiriantys drabužiai, tokie kaip juodi džinsai.

– Nuo jūsų su Marijumi draugystės pradžios dažnai esate pristatinėjama ne tik kaip talentinga dizainerė, bet ir kaip M.Mikutavičiaus širdies draugė. Ar jūsų tai neerzina? Galbūt pikta, kad taip tarsi ir į antrą planą nustumiami jūsų darbai, pasiekimai?

– Manau, kad tai yra normalus ir suprantamas žurnalistų, spaudos triukas. Tad ko čia pykti?

– Abu esate vieši asmenys, tad greičiausiai tenka išgirsti ir įvairių replikų apie save, kad ir dėl to, jog santykių nusprendėte kol kas neįtvirtinti oficialia santuoka, buvo ir tokių, kuriems kliuvo jūsų amžiaus skirtumas. Ar esate jautri tokio pobūdžio komentarams?

– Žinau, kad tokios replikos egzistuoja, bet asmeniškai su tuo nesusidūriau. Internetinių komentarų niekada neskaitau. Į akis niekas man niekada to nepasakė. O jei ir drėbtų, tai su didžiausiu smalsumu padiskutuočiau. Nes tai požiūrio klausimas.

– Beje, esate viena iš tų nedažnų garsių moterų, kurios augindamos vaiką apsieina be auklės pagalbos. Ar šis sprendimas toks dėl nenoro palikti prižiūrėti mažo vaiko svetimam žmogui, ar paprasčiausiai pagalbai iš pašalies kol kas nėra poreikio?

– Mes turime nuostabius senelius (šypsosi).

– Galbūt motinystė paskatino pakeisti ne tik savo gyvenimo ritmą ir įpročius, bet kiek pakeitė ir kūrybą, pavyzdžiui, leido kitaip pažvelgti į drabužių komfortą ar panašiai?

– Manau, mano kūrybai padėjo pertrauka, kurią buvau padariusi. Pertrauka, kuri nereiškė, kad aš nustojau kurti. Aš mokiausi ir bandžiau suprasti, ko reikia geram produktui. Kodėl jis turi atsirasti ant žmogaus kūno, tiksliau, kodėl žmogus norėtų mano sukurtą drabužį vilkėti.

– Esate pasakojusi, kad stilistės darbo ėmėtės tam, kad kuo geriau pažintumėte žmones, jų poreikius, norus. Greičiausiai pasitaikydavo atvejų, kad žmogus bijo dėvėti kokį nors jam neįprastą drabužį arba tai, kas gražu jums, klientui visiškai nepatinka. Ką tokiose situacijose darote: laikotės nuomonės, kad "klientas visada teisus" ar bandote įtikinti?

– Įprastai nesusiduriu su situacijomis, kuriose reikia klientą įtikinėti. Išklausau jį, tuomet klausinėju aš. Klientas, atsakęs į man rūpimus klausimus, nepalieka priežasčių, kur suklysti. Kitu atveju, aš visada linkusi įrodyti klientui tiesą. Jei tikrai matau, kad jis klysta, visada paaukosiu daugiau laiko, neimsiu uždarbio ar kažkas panašaus. Tam, kad tai būtų mūsų dviejų pamoka.

– Kaip manote, ko stiliaus srityje trūksta Lietuvos moterims?

– Pačioms moterims tikrai nieko netrūksta. O parduotuvėse trūksta normalaus drabužių asortimento. Aš Lietuvoje drabužių neperku. Gerai, meluoju, perku, bet tai būna paprasti, neišsiskiriantys drabužiai, tokie kaip juodi džinsai, baltos ar juodos palaidinukės ir panašiai. Tačiau visa kita – internetu. Galioja tos pačios garantijos, kaip perkant parduotuvėje, įskaitant tai, kad tau nereikia išleisti krūvos pinigų. Pranašumai: sutaupai laiko ir turi išskirtinius drabužius, be to, sumažėja rizika prasilenkti penktadienio vakarą su mergina, vilkinčia ta pačia suknele (šypsosi).

– O kaip vertinate Lietuvos kūrėjų darbus? Ar jiems, jūsų nuomone, pakanka drąsos, originalumo ir talento?

– Iš Lietuvos tikrai žinau talentingų kūrėjų. Ir vienareikšmiškai sakau, kad taip, jiems pakanka originalumo. Eglė Čekanavičiūtė, lietuvė, kūrusi "Maison Martin Margiela", dabar kuria "Celin" mados namams. Man patinka Eglės Žiemytės (prekės ženklas D.EFECT) darbai. Ir esu įsitikinusi, kad aš kaip ir daugelis žmonių tiesiog nežino be galo talentingų lietuvių, kurie kuria galbūt tik sau arba ne Lietuvoje.

Įsivaizduokite patinkančią muzikos plokštelę, kuri suktųsi visą laiką. Ar nenusibostų?

– Tikiu, kad keliaudama dėmesį atkreipiate ne tik į šalies architektūrą ar istoriją, bet taip pat ir į jos žmones, jų stilių. Kokios aplankytos valstybės mados kultūra artimiausia jums pačiai?

– Keliaujant man įdomiausia ir labiausiai įkvepianti buvo Japonija. Kultūra, kuri absoliučiai skiriasi nuo to, kokie esame mes ir ką turime. Pradedant nuo laisvalaikio praleidimo pomėgių, šalies ribojimų ir leidimų, kultūra bei iškreiptasis, kvailiojantis miesto veidas. Karaokės barai, lošimo automatai, spalvoti meškučiai, harajuki stilius, milžiniškoji Shibuya perėja, rūkymas tik leidžiamose vietose ir t.t. Bet kad ir kokia įsimintina Japonija, aš jos niekada nekeisiu į Prancūziją. Jei kalbant apie ramybės įkvėpimą, kur siela atsigauna ir viskas atrodo pažįstama bei miela. O taip, tai Paryžius, kad ir kaip nuvalkiotas ir išlaižytas, visų dizainerių svajonė, bet tas miestas kažką turi.

– Minėjote, kad vienas iš jūsų naujausią kolekciją įkvėpusių dalykų – paskutinio XX a. dešimtmečio supermodelių vakarėlių apranga. Yra sakoma, kad mada sukasi ratu – kas kažkiek laiko tam tikri praeityje madingi dalykai sugrįžta. Kokie drabužiai ar aksesuarai iš praeities jums pačiai žaviausi ir norėtumėte, kad vėl taptų populiaru juos dėvėti?

– Čia jūs netyčia paminėjote mados esmę. Niekada nežinai, kada tau kas nors ims patikti iš praeities, kol ateina tam laikas (šypsosi).

– Minėjote, kad nesate iš tų moterų, kurios daug laiko praleidžia prie veidrodžio. Gal tuomet žinote kokių nors stiliaus ar grožio gudrybių, kaip atrodyti puikiai, bet nesugaišti ilgų valandų prieš einant į vakarėlį ar renginį?

– Gudrybių aš tikrai nežinau ir nemeluosiu. Tiesiog kaip moteris, nemėgstanti dažytis, per savo 30 metų keletą dalykų išsiaiškinau. Pirma, reikia atsirinkti tobulas kosmetikos priemones. Kad namuose, be gero dienos apšvietimo, kad ir užsimerkusi užsiteptum dengiamąjį pudros sluoksnį ir neišeitum su "kauke". Antra, drabužis, kuris vakar gerai atrodė, nebūtinai tau tiks šiandien. Nes drabužis yra nuotaikos reikalas ir ne visada tai pasiteisina. O trečia, kad trečio ir nėra (šypsosi).

– Paskutinis klausimas. Kas jums yra laimė?

– Laimė man yra mano vaikas, vyras ir kūryba. Aš jais kvėpuoju ir gyvenu. Galiu už juos duoti nukirsti ranką ir pusę kojos (juokiasi).

„Kai meilė ir pavasaris, nieko nėra neįmanomo. Živilė Jonikaitė – mano pavasaris“, – savaitgalį įkėlęs nuotraukas, kuriose laimingas meiliai pozuoja su Živile, feisbuke rašė G. Juodeika.

Nuotraukomis savo socialiniame tinklapyje su iš Kaišiadorių kilusia Živile G. Juodeika dalijosi ir šiek tiek anksčiau.

Prieš savaitę Gediminas jai skyrė Lietuvos poetės, dramaturgės Violetos Palčinskaitės žodžius: "Tegu nebus manęs arti ir mano balsą perrėks vėjas, tu visada mane jauti ir viską visada atspėji. Širdis nejaus ir negirdės nė vieno perspėjančio gausmo, gal būt negreit dar man skaudės, bet tu sapnuoji mano skausmą. O kai našta labai sunki, kada kely pavargsta kojos, tu mano nerimu degi ir mano pergalę sapnuoji."

2016 metų balandžio mėnesį teismas G. Juodeiką išsiskyrė su ilgamete žmona Jurgita. Pora buvo susituokusi 20-imt metų. Jie susilaukė dviejų sūnų – 19-likos metų Mykolo ir 6-erių metų Jono.

Televizijos prodiuseris elgėsi džentelmeniškai ir, priešingai kai kuriems žinomiems žmonėms, nekalbėjo apie asmeninius santykius, neviešino skyrybų priežasčių.

Tačiau pirmadienį populiarus Rusijos interneto leidinys „life.ru“ atskleidė paslaptį: buvusios Rusijos oligarcho, milijardieriaus Nikolajaus Sarkisovo žmonos Julijos Liubičanskajos išrinktasis – nežinomas lietuvių aktorius.

Tas „nežinomasis“ aktorius yra 28-erių metų Žilvinas Tratas.

Tiesa, šią paslaptį išdavė pati trijų vaikų mama – Julija, kurią išprovokavo būtent „life.ru“. Šiame interneto leidinyje buvo „juodinamas“ jos mylimasis lietuvis.

Savo „Instagram“ paskyroje moteris pasidalijo nuotrauka, kurioje pozuoja su lietuviu ir parašė ilgą laišką:

„Žinoma, jau pripratau prie piktų komentarų, pavydžių žvilgsnių ir nedraugiškų žodžių. Ką padarysi, būna tokių žmonių ir mums telieka jiems atleisti, juos paleisti. Vis tik neslėpsiu: šis life.ru tekstukas mane užgavo. Visada ginu savo artimuosius, visada esu pasirengusi kaip liūtė dėl jų kovoti iš paskutiniųjų ir niekada neleisiu jų skriausti. Esu taip auklėta, taip gyvenu ir visada būsiu tokia. Tai, kaip šio teksto autorius išdrįso atsiliepti apie mano mylimą vyrą, negalėjo manęs nepaliesti. Kiek pykčio ir nuodų išlieta. Jaučiu pareigą detaliau pakomentuoti tam tikrus momentus, kad ateityje nebūtų suteikta proga skleisti tokias vulgarias ir šlykščias kalbas. Su Jamesu (taip save vadina Londone gyvenantis Žilvinas) esame laimingi. Mylime vienas kitą ir tai svarbiausia“, – rašė trijų milijardieriaus vaikų mama, kurios buvęs vyras dabar gyvena su jaunesne gražuole.

„Jis – talentingas aktorius ir aš visa širdimi tikiu jo ateitimi. Tų, kurie gyvenime vertina tik pinigus, džiaugsmui pasakysiu: iš tiesų kol kas jo pavardės nerasite „Forbes“ sąrašuose, bet patikėkite, remdamasi savo pačios patirtimi galiu patikinti, kad tai nėra svarbiausia. Jis niekada gyvenime neleistų man jo išlaikyti. Tai tikras vyras, neįtikėtinai nuostabus, geros širdies ir tvirtas žmogus. Būtent tokį vyrą įsivaizduoja kiekviena moteris, užmerkdama akis ir prašydama Dievo atsiųsti jai antrąją pusę. Esu pati laimingiausia moteris pasaulyje, nes Dievas išgirdo mano maldas ir atsiuntė man būtent jį“, – komplimentų Ž. Tratui negailėjo rusė.

„Visos kalbos apie tai, kad palikau Nikolajų ir išėjau pas Jamesą, yra tik gandai. Mes susitikome jau po mano išsiskyrimo su buvusiu vyru. Tai nutiko sunkiausiu mano gyvenimo periodu, kai iš pradžių palaidojau savo mylimą močiutę, o po to ir brangią mamytę, – „instagram“ tęsė Julija. – Jis buvo su manimi kartu, palaikė mane kiekvieną sekundę. Nežinau, kaip be jo būčiau su visais šiais dalykais susidorojusi. Po to įvyko stebuklas ir mums gimė mažoji mūsų princesė, mūsų mylima dukra. Kažkas puolė karštligiškai ieškoti nuotraukos „su pilvu“ ir neradęs ėmė kurti kažkokias liguistas fantazijas šia tema. Esu priversta nuliūdinti – tokių nuotraukų mūsų šeimos albume labai daug. Tiesiog laimė mėgsta tylą, todėl mes, skirtingai nuo daugelio, nesame moralinio ekshibicionizmo šalininkai ir suvokiame, kas yra socialiniai tinklai.“

„Life.ru“ rašė, kad įspūdingais deimantais, prabangiomis rankinėmis besipuikuojanti, apartamentus pamaskvės kvartale „Gorki-8“ turinti 36-erių metų Julija su milijardieriumi susilaukė trijų vaikų – sūnų Marko, Nikitos ir dukters Sofijos. Po 11 metų santuokos pora išsiskyrė 2015 pavasarį.

Julija prisipažino, kad jos gyvenimas tik atrodė rožėmis klotas ir išnešė tonas „purvo“ iš namų vidaus, prisipažinusi, kad gyveno auksiniame narve, o N. Sarkisovas ją laikė nuosavybe.

„Jis mane išvarydavo nėščią iš namų, vadino kale, o Monake girtas šlapinosi ant kilimo...“, – dabar įsimylėjusi lietuvį ir besilaukianti nuo jo vaikelio „life.ru“ pasakojo Julija, kuri dar neseniai galvojo apie savižudybę.

„Žinau, kad nėra laiko. Žinau, kad gyvenam skubančiųjų suaugėlių gyvenimą. Žinau, kad galbūt nėra galimybių. Bet taip pat žinau, kad galimybių nėra tik tiek, kiek mes patys jų nenorime ir užsibrėžiame sau ribas. Ir dar žinau, kad viskas prasideda iš širdies. Jei tą patį žinai ir tu - tada labai laukiam naujų namų! – pasidalinusi savo ir mielų šunelių nuotraukomis savo socialiniame tinklapyje „Facebook“ draugams ir sekėjams rašė Monika. – Kakavinė mergaitė – visiška MilkyWay su Marshmallow potėpiu! Švelnutė, mielutė kvadratu, išmyluos, prisiglaus ir aplaižys nuo pėdos nykščio iki pakaušio plikės!“

„Šokoladinis berniukas – visiškas „Snickersas“! Kietas bičas! Ir pakandžiot moka, ir paloti savo dar cypiančiu balseliu gali. Labai labai džiaugsmingas!“

„Reziume: dar šleivoki ir kreivoki, itin mieli ir garantuojantys meilę iš pirmo žvilgsnio, septynių savaičių „Penktos kojos" mažyliai. Kojytės trumpos, todėl įtariu, bus nedidukai. Laikinai glaudžiasi pas mane“, – rašė šviesiaplaukė.

Jau sekmadienį 19.30 val. LNK muzikinio projekto „Lietuvos balso“ Superfinale dėl laimėtojo vardo kartu su kitais superfinalininkais susikaus Dainius Griesius. „Po praėjusios laidos negaliu atsigauti. Jaučiuosi kitoje dimensijoje, tačiau labai džiaugiuosi, kad nuėjau iki pat galo“, – emocijas tramdė vaikinas. Visgi jį palaiko ne tik prie televizijos ekranų sėdintys žiūrovai, bet ir kiekvieną sekmadienį užkulisiuose ir salėje Dainiaus pasirodymą stebinti mylimoji Gabrielė.  Be to, pasirodo, juos suvedė ne kas kitas, o meilė muzikai.

„Atėjome dainuoti į tą patį chorą. Susibičiuliavome ir jau esame daugiau nei dvejus metus kartu. Planuojame bendrą ateitį – kartu įsikurti Kaune“, – tikina pašnekovas. Anot jo, nereikėjo daug laiko, jog supratų, kad Gabrielė – jo žmogus, o bendri pomėgiai dar labiau praturtino gražią draugystę: „Išties, kartu nesame dainavę. Na, nebent namie patys sau. Žinoma, labai norėčiau tai padaryti. Bet kol kas Gabrielė šiek tiek baiminasi, nepasitiki savimi. Bet tikiu, jog ateityje tai padarysime.“

Nors Dainius scenoje dažniausiai įsikūnija į pašėlusį rokerį, kai tema pasisuka apie asmeninį gyvenimą – jis surimtėja. „Esu gan tikintis, tad šeima man yra labai svarbu. Taip pat ir santuoka“, – atvirauja „Lietuvos balso“ dalyvis. Tad vaikinas galvoja ir apie sužadėtuves. Anot jo, tai turėtų būti magiška akimirka.

Po kelių mėnesių draugystės 57 metų dainininkas Arvydas Vilčinskas susižadėjo su Rūta Gajauskaite. Apie tai savo  "Facebook" svetainėje viešai paskelbė 28 metais jaunesnė kartu su juo gyvenanti Arvydo mylimoji.

Dar, regis, ką tik džiaugęsis po vedybų nepakitusiais gražiais santykiais su žmona Jurgita, dainininkas Arvydas Vilčinskas birželį su ja išsiskyrė.

Greitai driokstelėjo žinia – jis gyvena su tuomet dar 29 metais jaunesne moterimi.

Dabar dar viena naujiena: Jonavoje gyvenantis 57 metų dainininkas su spalio 18 dieną savo 29-ąjį gimtadienį paminėjusia ir iš emigracijos Airijoje dėl jo į Lietuvą grįžusia Rūta, susižadėjo.

"Amžiaus skirtumo nejaučiame. Turime bendrų temų pokalbiams, bendrą simpatiją muzikai, vertybes. Jei jai rūpėtų naktiniai klubai, paviršutiniški, vaikiški dalykai, nebūtume kartu. O kai kuriais požiūriais ji dar brandesnė už mane. Yra dalykų, kuriems aš galbūt niekada nesuaugsiu", – mums teigė A.Vilčinskas, paklaustas apie solidų amžiaus skirtumą.

Kuo jau tris kartus susituokusį dainininką sužavėjo emigrantė iš Airijos R.Gajauskaitė?

"Ji klauso Toto Cutugno ir kitų to laiko italų dainininkų. Ji seniai subrendęs, pilnametis žmogus. Nejaučiame amžiaus skirtumo. Gal, jei Rūtai būtų 20–25 metai, jis jaustųsi. Kai dalyvavau "Chorų karuose", buvo merginų, kurioms 15 metų, – vaikai. Buvo ir 20 metų – jaučiau amžiaus skirtumą. Bet kai kurie, Rūta tarp jų, subręsta ir išminties įgyja daug anksčiau, – tikino A.Vilčinskas. –

Rūta ne tik graži. Ji – ir nuoširdi, paprasta, kukli moteris. Daug dalykų mane žavi. Gyvenime prisitaikau prie visko. Gyvenau laimingai Lietuvoje, po to – JAV, dabar esu laimingas vėl Lietuvoje. Mes su Rūta gyvensime kartu tol, kol abu to norėsime. Jei nors vienas to nenorės – negyvensime".

Paklausta apie solidų amžiaus skirtumą ir tai, kad gal ji dainininku susižavėjo dėl pinigų, sūnų auginanti Rūta nusijuokė:

"Jis nėra turtuolis, o aš nesu elgeta ar barakuda. Ir nesu tinginė, kuri nieko neveikia. Airijoje gyvenau dešimt metų, daug dirbau, o ten atlyginimai geresni nei Lietuvoje. Po skyrybų susitvarkiau visus dokumentus. Ir kaip vieniša mama, gaunanti pašalpą, galėjau labai oriai, solidžiai gyventi ir su sūnumi keliauti po pasaulį. Bet po dešimties metų grįžau į Lietuvą. O amžiaus skirtumas? O jei gyveni su jaunu ir jis tampa neįgalus? Ir sėdi neįgaliojo vežimėlyje? Tuomet pagal tokią logiką jau būtų nereikalingas? Tiktų tik jaunas ir sveikas kūnas? Viskas priklauso nuo žmogaus vertybių ir požiūrio. Skiriasi ir jaunos poros. Be to, gal man kažkas atsitiks ir mane turės prižiūrėti Arvydas."

"O ką galiu prarasti? Geriau penkiolika minučių skristi, nei dešimt metų šliaužioti. Be to, su fiziniais dalykais pas mane viskas gerai ir čia baimės nejaučiu", – mums teigė A.Vilčinskas.

Lietuvos baleto žvaigždė Nerijus Juška pirmą kartą gyvenime ryžosi susitikti su aiškiarege ir paklausti jam rūpimų dalykų. „Šiuo metu esu tikroje gyvenimo kryžkelėje. Man tik 37-eri, tačiau kitais metais turėsiu išeiti į pensiją – tiek trunka karjera balete. Kaip  niekada anksčiau, trokštu turėti šeimą – mylimą moterį ir vaikų“, – sako žinomas vyras.

Nerijų daug metų kankina baisūs kelio skausmai: „Kiekvienas išėjimas į sceną gali būti paskutinis. O scena man – visas gyvenimas. Labai noriu žinoti kokia ateitis manęs laukia“, – kalbėjo N. Juška pirmą ir paskutinį kartą gyvenime susitikdamas su Airijoje gyvenančia aiškiarege Gunita. 

Baleto artistas neslepia – tai pirmas jo gyvenime susitikimas su žmogumi, turinčiu ypatingų galių. Artistas prisipažino iki filmavimo tokius žmones vertinęs skeptiškai, mat neturėjęs galimybės įsitikinti, kad šie mato, jaučia ir gali daugiau nei visi kiti. „Jaučiuosi kaip maišu trenktas, nesuprantu kas vyksta. Matėmės pirmą kartą, o ji apie  mane kalbėjo taip, lyg šimtą metų pažinotų. Pasakė daug smulkių detalių iš mano gyvenimo, bet iš tų detalių sudėjo visumą“, – įspūdžiais po susitikimo su aiškiarege Gunita dalinosi N. Juška.

Laidoje „Kelionė pas šamaną“ su ypatingu galių turinčiu žmogumi pirmą kartą gyvenime susitiks ne tik garsūs Lietuvos žmonės, bet ir pagalbos prašantys, gyvenimo aklavietėse atsidūrę laidos herojai.

Pirmoji laida "Kelionė pas šamaną" - sausio 2 dieną 20 val. per TV3.

„Kodėl toks pavadinimas? Nes kiekvienas iš mūsų turime paslapčių, klausimų, į kuriuos patys atsakymų nerandame. Todėl ieškome pagalbos. Šamanas gali būti gydytojas, mokytojas, draugas, bet mūsų laidos herojai yra atsidūrę tokioje aklavietėje, iš kurios išeiti jiems reikia ypatingų žmonių pagalbos. Įdomiausia, kad laidoje susitiks užsienyje gyvenantys aiškiaregiai su herojais iš Lietuvos. Pagrindinė sąlyga – vieni apie kitus nieko nežino“, – pasakoja TV3 premjeros „Kelionė pas šamaną“ kūrėjai. Nors nėra jokių mokslinių įrodymų, kad yra pomirtinis gyvenimas, aiškiaregių žodžiai privers susimąstyti.