„Truputį virš tūkstančio žmonių apsilankė. Akcija praėjo tikrai sėkmingai, dirbome Vilniuje, Marijampolėje, Palangoje ir Kėdainiuose“, – BNS sakė Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas.

Akcijos metu gyventojai gali profilaktiškai pasitikrinti gliukozės kiekį savo kapiliariniame kraujyje ir prireikus gauti rekomendacijas dėl tolesnių tyrimų pas medikus.

Anot D. Gutausko, apie dešimtadaliui šeštadienį pasitikrinusiųjų nustatytas padidėjęs gliukozės kiekis.

„Maždaug 10 proc. nustatėme padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, išsiuntėme tirtis toliau dėl diabeto. Padidėjęs gliukozės kiekis diabeto nereiškia, tai vienas iš požymių. Žmonės toliau poliklinikose ar ligoninėse tirsis, iš veninio kraujo bus imami mėginiai ir nustatytas arba, tikiuosi, nenustatytas diabetas“, – pasakojo D. Gutauskas.

Tokia akcija organizuojama antrą kartą, pirmoji organizuota pernai lapkritį. Anot D. Gutausko, tąkart 8 proc. atėjusiųjų nustatytas padidėjęs gliukozės kiekis.

„Prevencija labai svarbu, nes laiku pastebėjus ligą, laiku pradėjus gydymą, žmogaus kokybiškas gyvenimas tikrai prasitęsia“, – sakė NKC direktorius.

Iš viso turo metu ketinama aplankyti dešimt skirtingų šalies miestų, sekmadienį išsitirti gliukozės kiekį kraujyje galima bus Kaune ir Mažeikiuose. Visą turo grafiką galima rasti svetainėje kraujodonoryste.lt.

Tyrimai palapinėse ar kraujobusuose atliekami nemokamai.

Diabeto prevencijos turą organizuoja NKC, Lietuvos diabeto asociacija ir LIONS klubas.

Tarptautinės diabeto federacijos skaičiavimais, pasaulyje cukriniu diabetu serga vienas iš dešimties suaugusiųjų. Be to, yra ir labai daug tokių, kurie dar nežino, jog serga, nes nėra atlikę tam išsiaiškinti reikalingų tyrimų.

Jo metu gyventojai galės profilaktiškai pasitikrinti gliukozės kiekį savo kapiliariniame kraujyje ir prireikus gauti rekomendacijas dėl tolesnių tyrimų pas medikus.

Akciją organizuoja Nacionalinis kraujo centras (NKC), Lietuvos diabeto asociacija ir LIONS klubas.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas sako, kad prevencijai dėmesys skiriamas, nes centrui svarbi ne tik donorų, bet ir visų gyventojų sveikata.

„Dėl diabeto ypač susirūpinti turėtų tie, kurie turi didelį kraujo spaudimą, viršsvorį, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje ar giminėje yra šia liga sergančių žmonių“, – teigė D. Gutauskas.

Jis priminė, kad diabetas gali tapti daug komplikacijų sukeliančia liga.

„Sužinoti, ar gliukozės kiekis kraujyje neviršija nustatytos normos, yra labai paprasta. Toks tyrimas trunka vos kelias sekundes“, – pabrėžė D. Gutauskas.

Iš viso ketinama aplankyti dešimt skirtingų šalies miestų.

Tyrimai palapinėse ar kraujobusuose bus atliekami nemokamai.

Tarptautinės diabeto federacijos skaičiavimais, pasaulyje cukriniu diabetu serga vienas iš dešimties suaugusiųjų. Be to, yra ir labai daug tokių, kurie dar nežino, jog serga, nes nėra atlikę tam išsiaiškinti reikalingų tyrimų.

Centro vadovas sako, jog norima atnaujinti visus Lietuvoje esančius jo pastatus. Be Vilniaus, planuojama renovuoti Klaipėdos skyriaus pastato fasadą, šiuo metu atnaujinamas Šiaulių skyriaus pastatas.

„Pastatai yra nerenovuoti nuo jų pastatymo laikų, gerokai apleisti, tokie visiškai sovietiniai. Mes norime pilnai rekonstruoti visą kompleksą (Vilniuje – BNS). Taip pat pasistatyti robotizuotą plazmos kamerą“, – BNS sakė centro direktorius Daumantas Gutauskas.

Jo teigimu, organizacijos veikla yra vakarietiška, tačiau pastatai – pasenę.

Pastatai yra nerenovuoti nuo jų pastatymo laikų, gerokai apleisti, tokie visiškai sovietiniai.

Gavus Vilniaus miesto savivaldybės architektų pritarimą, bus skelbiamas rangovo konkursas. Darbai iš dalies bus finansuojami iš sukauptų centro lėšų, be to, pasak D. Gutausko, tikimasi, kad bent 40 proc. sumos kompensuos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) iš europinių lėšų.

Vilniaus centro rekonstrukcija vyks etapais, jos metu kraujo centras dirbs įprastai, nes būtina užtikrinti kraujo komponentų gamybą.

Centro vadovas tikisi, kad 2025 metų pabaigoje bus baigta vieno pastato rekonstrukcija – į jį persikels laboratorija ir gamyba, o visas kompleksas bus atnaujintas 2026 metais. Čia išliks ir donorų priėmimo skyrius.

Nacionalinio kraujo centro, esančio Žolyno gatvėje, pirmasis pastatas buvo pastatytas 1960 metais, o antrasis – 1988 metais.

Nacionaliniame kraujo centre per metus apsilanko maždaug 40 tūkst. žmonių, norinčių Lietuvos pacientams padovanoti itin reikalingo kraujo. Deja, bet net 16 proc. atvykusiųjų kraujas negali būti paimamas. Priežastys to būna įvairios, tačiau pati dažniausia iš jų – geležies trūkumas donoro kraujyje. Tai nustatoma atlikus kraujo tyrimą dar prieš donorui duodant kraujo.

NKC vadovas: tai darome iš dėkingumo

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, dėl geležies trūkumo kraujo negali dovanoti maždaug 10 proc. visų apsilankančių donorų, t. y. apie 4 tūkst. žmonių per metus. Tačiau nuo šiol jie nebeišeis tuščiomis. Donorams, kuriems NKC bus nustatytas per žemas hemoglobino ar feritino kiekis, bus dovanojami maisto papildai su geležimi.

Daumantas Gutauskas. Nacionalinio kraujo centro archyvo nuotr.

„Tai darome iš dėkingumo žmonėms, kurie skiria savo brangų laiką, tačiau po atlikto tyrimo nusivilia visgi negalėsiantys dovanoti kraujo, – sakė D. Gutauskas. – Jiems dalinsime geležies papildus ir lauksime sugrįžtant po mėnesio ar kelių, kai atsistatys hemoglobino lygis kraujyje.“

Tai darome iš dėkingumo žmonėms, kurie skiria savo brangų laiką, tačiau po atlikto tyrimo nusivilia visgi negalėsiantys dovanoti kraujo.

Pasak NKC vadovo, geležies trūkumą dažniausiai paskatina nepilnavertė mityba bei dažnos kraujo donacijos (didžiausias leistinas kraujo dovanojimo kiekis vyrams yra 6 kartai per metus, moterims – 4 kartai per metus). Nustačius per žemą hemoglobino ar feritino kiekį, atvykę donorai bus apdovanoti maisto papildais su geležimi. Dovanojamų papildų vartojimo kursas – 3 mėnesiai, tačiau atvykti pakartotiniam tyrimui ir galimai donacijai kviečiama jau po mėnesio.

Geležies trūkumas stipriai paveikia gyvenimo kokybę

Kaip aiškina donorystės veiklą NKC kuruojanti medicinos gydytoja Renata Poviliūnienė, geležis žmogaus organizme yra labai svarbi: tik pakankamas jos kiekis padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, užtikrinti organizmo aprūpinimą deguonimi, raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą, imuninės sistemos veiklą.

Hemoglobinas yra raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) dalis, pernešanti deguonį, todėl geležis ir jos atsargos padeda palaikyti normalų eritrocitų ir hemoglobino susidarymą bei užtikrina deguonies pernešimą į raumenis ir organus. Taip pat geležis dalyvauja energijos gamyboje ir yra svarbi imuninės sistemos veiklai.

Todėl geležies trūkumas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Gydytoja įvardija simptomus, atsirandančius organizme trūkstant geležies: mieguistumas, nuovargis, apatija, išblyškusi oda, lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai, dėmesio sutrikimas, atminties pablogėjimas, galvos svaigimas, fizinio krūvio netoleravimas.

Hemoglobino kiekis kraujyje yra tiriamas kiekvienam, norinčiam NKC dovanoti kraujo.

 

„Paprastai geležies trūkumas pastebimas ne iš karto, – teigė R. Poviliūnienė. – Hemoglobino kiekis kraujyje nustatomas bendruoju kraujo tyrimu, o jo trūkumas parodo ir geležies trūkumą kraujotakoje. Geležies atsargas parodo feritino tyrimas. Nustačius sumažėjusį hemoglobino kiekį, kraujas iš donoro neimamas.“

Hemoglobino kiekis kraujyje yra tiriamas kiekvienam, norinčiam NKC dovanoti kraujo. Donorams, kurie kraujo duoda 4 ir daugiau kartų per metus, taip pat kartą metuose būna atliekamas feritino tyrimas.

Atkreipia dėmesį į mitybą

Medicinos gydytoja atkreipia dėmesį, kad geležies poreikis organizme padidėja padovanojus kraujo, todėl labai svarbi yra visavertė mityba, daug geležies turintys produktai ir tinkamas jų vartojimas.

„Geležies trūkumo galima išvengti renkantis produktus, turinčius daug geležies. Tai yra mėsa, kepenys, grikiai, žalumynai, burokėliai ir t. t. Taip pat svarbu juos tinkamai derinti ir papildyti daug vitamino C turinčiais produktais: žaliaisiais čili pipirais, geltonosiomis saldžiosiomis paprikomis, juodaisiais serbentais, čiobreliais, petražolėmis, lapiniais kale kopūstais, brokoliais, apelsinais, citrinomis, braškėmis. Be to, svarbu kartu nevartoti produktų, mažinančių geležies pasisavinimą (t. y. kava, arbata, pieno produktai)“, – paaiškino R. Poviliūnienė.

Du specialūs autobusai, kurie turi moderniausią donorų kraujui imti pritaikytą įrangą, aplankys didžiuosius šalies miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį.

Kraujobusai įsikurs ir gyventojus paaukoti kraujo kvies prie miesto centrinių aikščių, kur stovi kalėdinės eglutės.

Anot pranešimo, trečiadienį Kraujo centro autobusai aplankys Panevėžį, ketvirtadienį – Šiaulius, penktadienį – Kauną, gruodžio 29 dieną – Klaipėdą, o gruodžio 30 dieną – Vilnių.

„Šv. Kalėdos – stebuklų ir gerų darbų metas. Mes suteiksime puikias galimybes padovanoti vertingiausią dovaną, kurios nereikia pakuoti, žmonės tai galės padaryti tiesiog atvykę į savo miesto centrinę aikštę pasigrožėti Kalėdų eglute“, – sakė Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas.

Specialiame autobuse vienu metu kraujo gali duoti trys žmonės. Čia sumontuota speciali įranga, pirmosios pagalbos rinkiniai.

Skaičiuojama, kad per dieną viename iš kraujo donorystės autobusų galima maksimaliai surinkti 27 litrus kraujo iš 60 donorų – tokiam maksimaliam kiekiui pritaikyta įranga.

Centras skaičiuoja, kad per šiuos metus kraujo donorai paaukos daugiau nei 70 tūkst. kraujo donacijų.

Anot NKC, šiai progai skirtame renginyje antradienį bus kalbama apie tai, kad pastaraisiais metais atliekant kraujo perpylimus šalies gydymo įstaigose nebefiksuojama užsikrėtimų krauju plintančiomis ligomis, tokiomis kaip ŽIV, hepatitas B ir C ar sifilis, o tarp donorų neatlygintinai paaukoto kraujo vis mažiau aptinkama šių krauju plintančių ligų.

Pasak NKC, duomenys patvirtina ir tai, kad pokyčiai, kai iš atlygintinos kraujo donorystės buvo pereita prie neatlygintinos, pasiteisino.

Anot centro, gydymo įstaigose gydomi pacientai, kuriems naudojamas donorų paaukotas kraujas, gali jaustis saugūs.

Studentai tarp kraujo donorų – vieni aktyviausių

Studentų skvere vykusiame viename iš Pavasario festivalio renginių buvo pasirašyta ir bendradarbiavimo sutartis, siekianti sustiprinti NKC ir studentų partnerystę. Anot LSS prezidento Pauliaus Vaitiekaus, tai žingsnis link dar aktyvesnio pilietiškumo ugdymo, be to, sutartis padės įgyvendinti ir ilgalaikius tikslus.

„Sąjunga nori stiprinti pilietiškumo ugdymą, o kraujo donorystė yra vienas iš jo pasireiškimų. Su NKC esame dirbę anksčiau, matome, kad ryšys tarp studentų ir NKC jau yra užsimezgęs. Tikime, kad sutartis padės abiem organizacijoms įsitraukti į viena kitos veiklas, pritraukiant dar daugiau piliečių susidomėjimo“, – kalbėjo pašnekovas.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, studentai yra vieni aktyviausių tarp kraujo donorų visoje Lietuvoje, tad ši partnerystė – svarbi abiem pusėms.

„Šis formalus pasirašymas yra jau egzistuojančios draugystės įtvirtinimas. Su LSS mes bendraujame jau ne pirmus metus ir studentai yra vieni iš aktyviausių kraujo donorų apskritai populiacijoje. Labai džiaugiuosi, kad ši sutartis formalizuoja mūsų santykius ir mes tampame tikrais, sutartiniais partneriais“, – tvirtino NKC vadovas.

Paklaustas, kodėl svarbu bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijoms (NVO), D. Gutauskas neslepia, kad tai – didžiuliai pagalbiniai resursai.

„Valstybės aparatas ne visada sugeba laiku sureaguoti į pokyčius, ne dėl to, kad nemokėtų, bet dėl procedūrų, kurių jie priversti laikytis. O NVO gali veikti panašiai kaip privatus verslas, imtis staigių sprendimų, kaip matėme ir per COVID19 pandemiją“, – teigė NKC direktorius.

Partnerio nuotr.

Norinčių duoti kraujo – daugėja

Kiekvieną savaitę NKC organizuoja išvykas po įvairius miestelius ir kviečia piliečius duoti kraujo – ne išimtis ir Pavasario festivalis, kuriame duoti kraujo planuoja bent 50 dalyvių. NKC vadovo teigimu, pastarosios šių metų kraujo donorystės tendencijos nuteikia itin teigiamai.

„Noriu pasidžiaugti, kad, lyginant su pandeminiu laikotarpiu 2020 m., kraujo donacijos skaičius išaugęs aštuoniais tūkstančiais. O per šių metų pirmą ketvirtį turime 2 tūkst. daugiau naujų, pirmą kartą kraują duodančių donorų, nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Lietuviai labai empatiški ir susitelkę žmonės“, – džiaugiasi D. Gutauskas.

Anot jo, žmonės dažnai teiraujasi, ar karo alinamoje Ukrainoje nepritrūksta kraujo donorų – vis dėlto vadovo teigimu, šiuo metu labiausiai trūksta kraujo maišelių ir vienkartinių priemonių kraujo surinkimui.

„Su visuomenės pagalba ir aukomis jau nupirkome ir išsiuntėme į Ukrainą 25 tūkst. maišelių kraujui. Žadame ruošti trečią siuntą, kurią organizuojame patys – į Ukrainą keliaus mūsų savanoriai”, – pasakoja NKC direktorius D. Gutauskas.

Primename, kad Kaune kraujo duoti galite adresu Vytauto pr. 13.

Anot NKC pranešimo, tai pirmoji medicininių kraujo maišelių siunta, kitos jos dalys kariaujančią šalį pasieks pavasarį.

Lėšų – 50 tūkst. eurų – nupirkti pirmąją kraujo maišelių siuntą skyrė Kraujo centras, vėlesnės siuntos bus formuojamos už Lietuvos gyventojų paaukotus pinigus.

Skaičiuojama, kad 6240 kraujo maišelių iš viso gali sutalpinti beveik 3 tūkst. litrų kraujo.

Kraujo surinkimo maišeliai, padedantys gelbėti kiekvieną nukentėjusį vaiką, motiną, tėvą, karį yra bene labiausiai trūkstama medicinos priemonė karo nualintoje šalyje.

Ši siunta bus pristatyta į Ukrainos transplantacijos koordinavimo centrą, jis atsakingas už kraujo surinkimą ir jo paskirstymą. Iš šio centro donorų paaukotas kraujas, supiltas į Lietuvos dovanotus kraujo maišelius, keliaus į karo zoną.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, bendras kraujo maišelių poreikis Ukrainoje šiuo metu siekia maždaug vieną milijoną per metus – labiausiai trūksta ne kraujo, o būtent kraujo maišelių, skirtų jam laikyti, saugoti ir gabenti.

„Kraujo surinkimo maišeliai, padedantys gelbėti kiekvieną nukentėjusį vaiką, motiną, tėvą, karį yra bene labiausiai trūkstama medicinos priemonė karo nualintoje šalyje. Tad kviečiu ir toliau nelikti abejingais, nes būtent mūsų visų nuoširdumas ir supratingumas gelbsti gyvybes“, – sakė D. Gutauskas.

Jo duomenimis, antroji kraujo maišelių siunta į Ukrainą turėtų iškeliauti kovo – balandžio mėnesiais.

Planuojama, kad tuo metu į Ukrainą bus išsiųsta maždaug 30 tūkst. vienetų medicininių kraujo maišelių.

Nacionalinio kraujo centro palapinėje donorų kėdės užimtos, o medicinos personalas uoliai darbuojasi. Visą dieną vienas po kito čia renkasi kraują aukoti norintys žmonės. Vieni ateina pirmą kartą, kiti jau tradiciškai.

„Žmonių ateina pakankamai daug. Dabar apskritai labai trūksta kraujo, nes vasaros metu žmonės atostogauja“, – teigė NKC vyriausioji vadybininkė Aistė Žimantienė. NKC duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta visos pirmos (O), visos antros (A) ir trečios teigiamos (B+) grupių kraujo.

Labai dažnai žmonės aukoti ateina vedami asmeninės patirties. „Mano šeimai yra tekę naudotis kažkieno paaukotu krauju. Mano vyrui darė operaciją, kurios metu atsitiko nelaimė ir reikėjo perpilti labai didelį kiekį kraujo. Nuo to laiko dažnai pagalvoju, kad jei nebūtų tų žmonių, kurie aukoja, kažin kaip ten būtų pasibaigę. Kadangi mano šeimai padėjo ir aš noriu padėti“, – pasakoja kaunietė Ramunė, šiandien aukoti kraujo atėjusi pirmą kartą.

Pagerbti donorai

Tuo tarpu viena iš apdovanotų donorių, Lina Jankauskaitė teigia, kad tai turėtų daryti kiekvienas pilietis. „Aš tai suprantu kaip savo pilietinę pareigą. Kraujo davimas nekainuoja nei per daug laiko, nei per daug resursų, todėl manau, kad tai kiekvieno piliečio pareiga“, – savo mintimis dalijosi 28-nerių L. Jankauskaitė, jau 26 kartus aukojusi savo kraują. Pirmą kartą apie kraujo donorystę ji sužinojo mokykloje, o jau savo 18 gimtadienio proga tapo donore.

Kraujo davimas nekainuoja nei per daug laiko, nei per daug resursų, todėl manau, kad tai kiekvieno piliečio pareiga.

Šiandienos apdovanojimų metų pasveikinti 26 Kauno miesto ir Kauno krašto donorai, be atlygio aukoję savo kraują 20 arba 30 kartų. Ant scenos jiems įteiktos padėkos su „žymūnų“ arba „nusipelniusiųjų“ titulais, priklausomai nuo jų donacijų kiekio. Vėliau publikai grojo „Baltasis Kiras“.

Papildomas vasaros rezervas

Turas būtent vasarą vyksta jau ne pirmus metus. „Stengiamės surinkti kuo daugiau kraujo, kad vasarą turėtume rezervą, nes šiuo sezonu donorystės skaičius sumažėja“, – pasakoja D. Gutauskas. Jo teigimu turas per dieną surenka apie 100 donacijų.

NKC duomenimis, Lietuvoje kas mėnesį donorai padovanoja vidutiniškai 2,35 tūkst. litrų kraujo. Per 2021 m. iš viso buvo daugiau nei 64 tūkst. dotacijų, kuomet surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo. D. Gutausko teigimu kasmetinis donorų skaičius krito 10 proc. pandemijos laikotarpiu, tačiau šiemet donorų kiekis vėl didėja. NKC direktoriaus teigimu, užtektų 75 tūkst. dotacijų per metus, kad patenkintų visą Lietuvos kraujo poreikį metams.

Kas gali aukoti?

Aukoti galima nuo 18 iki 65 metų amžiaus: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos. Donoras turi būti gerai pailsėjęs, pavalgęs ir atsigėręs daug vandens.

NKC toliau tęs turą per Lietuvą pagerbiant nusipelniusius kraujo donorus – kita stotelė planuojama liepos 22 d. Šiauliuose, Prisikėlimo aikštėje. Tuo tarpu Kaune kraują visada galima aukoti Vytauto pr. 13 esančiame NKC kraujo surinkimo punkte.

Ši akcija skirta paminėti birželio 14-ajai – Tarptautinei kraujo donoro dienai, kurios metu pagerbiami be atlygio savo kraują aukojantys donorai, donorystės savanoriai ir propaguotojai. Aukojimo metu donoras per 10 min. paaukoja 450 mililitrų kraujo – su tiek galima išgelbėti trijų žmonių gyvybes.