Paraiškos vadovauti šiam valstybiniam mokslinių tyrimų institutui, kurio veiklą koordinuoja Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijos, priimamos iki rugsėjo 11 dienos.

Instituto vadovu tapti gali turintieji medicinos ir sveikatos, gamtos arba socialinių mokslų srities mokslo daktaro laipsnį bei ne mažiau kaip penkerius metus mokslinio ir vadovaujamo darbo patirties.

Kandidatams taip pat reikalinga patirtis tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto, konkurse ministerija kviečia dalyvauti „motyvuotus, darbščius, atsakingus lyderius, kuriems rūpi Lietuvos žmonių sveikata ir onkologijos mokslas, jo pažanga, mokslo rezultatų pritaikymas visuomenės gerovei“.

„Nacionalinio vėžio instituto misija yra kovoti su viena klastingiausių ligų, kuria kasmet suserga dešimtys tūkstančių mūsų žmonių. Vadovui svarbu turėti ne tik akademinių žinių ir lyderio savybių, bet ir rūpesčio jausmą bei empatiją. Didelė širdis yra didelių darbų variklis“, – pabrėžia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Nacionalinis vėžio institutas atlieka mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą onkologijos ir gretutinių mokslų kryptyse, padeda rengti doktorantus.

Institutas taip pat teikia aukščiausio lygio specializuotas ir individualizuotas onkologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams.

Šiuo metu institutui vadovauja laikinas vadovas.

Jonizuoja įvairūs šaltiniai

Anot Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijos Atviros prieigos centro vadovo dr. Vitalijaus Karabanovo, terminas „jonizuojančioji spinduliuotė“ žmonėms dažniausiai asocijuojasi su kažkuo kenksmingu ir pavojingu sveikatai. Tačiau jonizuojančioji spinduliuotė plačiai naudojama ir mokslo, medicinos srityse. Taigi, kas tai per spinduliuotė?

„Jei šį klausimą užduotumėte ne man, o atsitiktiniam praeiviui, turbūt išgirstumėte grėsmingą atsakymą – radiacija. Žmonėms jonizuojančioji spinduliuotė kelia neigiamų asociacijų, nes ji nematoma. Tos baimės ne be pagrindo, nes ši spinduliuotė sukelia DNR pažaidų, kurios gali lemti genetinius pokyčius arba žmogaus ląstelių mirtį. Mes, fizikai, jonizuojančiąja spinduliuote vadiname elementarių dalelių srautą, arba elektromagnetinę spinduliuotę, kuri sukelia medžiagos jonizaciją. Šios spinduliuotės pavyzdžiai yra gama spinduliuotė, rentgeno spinduliuotė arba tam tikros dalelės, tokios, kaip alfa arba beta. Tačiau neapsigaukite – šiais laikais jonizuoti arba gaminti jonizuojančiąją spinduliuotę gali įvairūs šaltiniai, pavyzdžiui, labai galingi lazeriai. Nepaisant visų baimių, susijusių su šia spinduliuote, ji mums puikiai tarnauja tiek radiologijoje, tiek radioterapijoje. Natūralu, kad, dirbant su šia spinduliuote, būtina naudoti tinkamas apsaugos priemones ir laikytis saugos protokolų“, – pasakoja dr. V. Karabanovas.

Šiuolaikiniai monitoriai yra saugūs, jų elektronikos komponentų generuojama elektromagnetinė spinduliuotė nepavojinga.

Skleidžia ir gamta

Ar sveikatai pavojinga elektromagnetinė spinduliuotė?

„Elektromagnetine spinduliuote vadiname elektromagnetinių bangų sklidimą erdvėje. Elektromagnetinė spinduliuotė daugeliui asocijuojasi su šviesa, nors elektromagnetinės spinduliuotės diapazonas žymiai platesnis ir apima visas elektromagnetinio spektro sritis, įskaitant radijo bangas, mikrobangas, infraraudonąją, matomą ir ultravioletinę šviesą, rentgeno ir gama spindulius. Elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumas priklauso nuo jos bangos ilgio. Trumpesnio bangos ilgio spinduliuotė, tokia kaip rentgeno spinduliuotė ar gama spinduliuotė, yra pavojinga, nes gali sukelti jonizaciją ir pažeisti organizmo ląsteles. Radijo bangų ar infraraudonojo spektrinio diapazono ilgabangė elektromagnetinė spinduliuotė yra nepavojinga ir plačiai pritaikoma kasdieniame gyvenime“, – aiškina mokslininkas.

Anot dr. V. Karabanovo, labai svarbu suprasti, kad spinduliuotė sklinda ne vien iš prietaisų. Ją skleidžia ir gamta ir, pagaliau, mes patys.

„Spinduliuotės fono lygis priklauso nuo daugelio faktorių, tokių, kaip vietovės geografinė padėtis, klimato sąlygos ar gyvenamoji vieta. Normalus spinduliuotės fonas yra natūrali elektromagnetinė spinduliuotė, kurios yra mus supančioje gamtoje. Gamtinį spinduliuotės foną sudaro skirtingų spinduliuotės šaltinių, tokių, kaip Saulės, Žemės, vandenynų ir kitų gamtos šaltinių, suma. Galima pasakyti, kad gamtos spinduliuotės fonas yra nuolatinis ir nepastebimas mums kasdieniame gyvenime. Tarptautinė atominės energijos agentūra nustatė, kad vidutinis gamtos spinduliuotės fonas yra apie 2,4 miliremų per metus, o vidutinis žmogaus sukeltas spinduliuotės kiekis yra apie 0,6 miliremų per metus. Šie lygiai gali skirtis priklausomai nuo regiono ar individualių veiksnių, tačiau jie leidžia suprasti, kad spinduliuotės fonas yra normalus ir nesukelia didelių sveikatos problemų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai neatsakinga žmogaus veikla gali sukelti papildomą spinduliuotę, kuri lokaliai gali viršyti saugų spinduliuotės foną“, – apie mus nuolat supančią spinduliuotę pasakoja mokslininkas.

Tarp tiesos ir spekuliacijų

Anot dr. V. Karabanovo, viešojoje erdvėje galima išvysti daugybę spekuliacijų apie neva žmogaus sveikatai žalingas buitinių prietaisų skleidžiamas bangas. Dr. V. Karabanovas atkreipia dėmesį, kad tokioms spekuliacijoms bent jau kol kas nėra jokio mokslinio pagrindo.

„Visi mes naudojame įvairiausius buitinius prietaisus, kurie skleidžia skirtingo bangos ilgio elektromagnetinę spinduliuotę. Žiemos sezono metu daugiausia infraraudonosios spinduliuotės skleidžia radiatoriai. Nemažai spinduliuotės skleidžia namuose sumontuotos kambarių apšvietimo sistemos. Jei kalbėtume apie elektromagnetinę spinduliuotę, daugiausia visuomenės diskusijų vyksta dėl mikrobangų krosnelių, televizorių, Wi-Fi maršrutų parinktuvų ir mobiliųjų telefonų. Mikrobangų krosnelės naudoja aukšto dažnio elektromagnetinę spinduliuotę maistui gaminti. Nors jų spinduliuotės lygis gana aukštas, jos yra saugios, jei naudojamos pagal instrukciją ir tinkamai prižiūrimos.

Šiuolaikinių televizorių, projektorių ir monitorių skleidžiama spinduliuotė irgi atitinka tarptautinius saugos standartus ir nekelia didelės rizikos žmogaus sveikatai. Pastaruoju metu spaudoje galima rasti daug prieštaringų nuomonių dėl Wi-Fi maršrutų parinktuvų ir išmaniųjų mobiliųjų telefonų, ypač 5G ryšio, naudojimo. Tačiau bent kol kas jokie patvirtinti moksliniai tyrimai neparodė aiškaus ryšio tarp mobiliojo telefono spinduliuotės ir sveikatos problemų. Tačiau, jei žmogui kelia nerimą buitinio prietaiso spinduliuotės lygis, jis gali imtis papildomų priemonių, pvz., laikytis atstumo nuo prietaisų ar naudoti apsauginį ekraną. Manau, didesnė problema šiuo metu yra psichologinė priklausomybė nuo mobiliųjų įrenginių, o ne jų skleidžiama spinduliuotė“, – pasakoja dr. V. Karabanovas.

Kitos žalos didesnės

Sparčiai tobulėjant technologijoms, daugelis savo gyvenimo, ko gero, nebeįsivaizduoja be išmaniojo telefono ir kitų komfortą keliančių įrenginių. Dažniausiai tokius įrenginius žmonės laiko arti kūno. Ar tai kenksminga?

„Mobilieji telefonai ir išmanieji laikrodžiai, kaip ir bet koks kitas elektroninis įrenginys, skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę. Tačiau mobiliojo telefono naudojimas ir nešiojimas kišenėje ar atsakymas į skambučius nekelia sveikatai kenksmingo poveikio, nes jo skleidžiamos spinduliuotės lygis yra per mažas. Tačiau, jei norite sumažinti bet kokią riziką, galite laikyti telefoną toliau nuo savo kūno, pavyzdžiui, naudoti laisvų rankų įrangą. Dėl laikymo šalia lovos naktį ir krovimo prie lovos nėra mokslinių įrodymų, kad tai kenkia sveikatai, tačiau kai kuriems žmonėms pasireiškia miego sutrikimų. Jei telefonas yra arti lovos ir jūs nuolat gaunate pranešimų ir skambučių, tai paprasčiausiai trikdo jūsų miegą, todėl geriausia būtų laikyti telefoną toliau nuo miegamojo“, – sako mokslininkas.

Daugybė žmonių dirba kompiuteriu, prie jo praleidžia visą darbo dieną. Ar toks darbo pobūdis žalingas sveikatai? Anot NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjo dr. Jono Veniaus, kompiuterio ekrano skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė yra per silpna, kad pakenktų sveikatai. Tačiau netaisyklingas sėdėjimas prie kompiuterio ir darbas be pertrauktų sveikatai pakenkti gali.

„Jau ne viename tyrime yra įrodyta, kad darbas prie kompiuterio visą dieną gali turėti įtakos tam tikriems sveikatos sutrikimams. Tačiau didžioji jų dalis yra siejama su ilgu sėdėjimu, netaisyklinga sėdėsena ir įtemptu žiūrėjimu į ekraną. Neretai – ir esant netinkamam apšvietimui. Žinoma, kompiuteris ir jo monitorius yra prietaisai, kurie veikia naudodami elektros energiją. Elektromagnetinė spinduliuotė yra generuojama elektros srovei tekant įvairiais elektronikos komponentais, esančiais prietaisuose, didžiąja dalimi – kompiuterio maitinimo bloku. Tačiau ši spinduliuotė yra ypač silpna ir jokio poveikio sveikatai neturi. Šiuolaikiniai monitoriai yra saugūs, jų elektronikos komponentų generuojama elektromagnetinė spinduliuotė nepavojinga. Ekranų skleidžiama šviesa yra regimojo spektro srities, t. y. analogiška spinduliuotei, kurią skleidžia šviesos lemputės, tad ir kompiuterių monitoriai mums nekelia pavojaus“, – sako dr. J. Venius.

Prižiūri institucijos

Viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie antenas ir jų ryšį su žmogaus sveikata. Kaip yra iš tiesų? Dr. J. Venius atkreipia dėmesį, kad antenų skleidžiama spinduliuotė poveikio mūsų ląstelėmis neturi.

„Šiuolaikiniame gyvenime mus supa daugybė įvairiausių antenų (dažniausiai tai būna tiek siunčiantis informaciją, tiek priimantis ją įrenginys), pradedant mobiliuoju telefonu ir baigiant bevieliais prietaisais, interneto ryšiu. Vis dėlto daugiausia nerimo ir klausimų visuomenei kelia mobiliojo ryšio stotys ir antenos. Visų mus supančių antenų (siųstuvų) skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė yra ne jonizuojančioji spinduliuotė, t. y. ji neturi pakankamai energijos, kad pažeistų atomus ar molekules, todėl tiesioginių pažaidų mūsų ląstelėms ar genetinei medžiagai nesukelia. Neretai girdime teiginių, kad ir nekenksminga, tačiau nuolat veikianti elektromagnetinė spinduliuotė ilgainiui gali turėti neigiamų padarinių sveikatai. Tačiau reikia suprasti, kad elektromagnetinės spinduliuotės poveikį ir jo sukeltą žalą įvertinti labai sunku. Dažniausiai žmogų veikia daugybė ir kitų, daug reikšmingesnių rizikos veiksnių, o sutrikus sveikatai negalime išskirti vieno sutrikimą sukėlusio veiksnio. Be to, visų elektromagnetinius laukus kuriančių prietaisų naudojimą Lietuvoje atidžiai prižiūri atsakingos institucijos, o leidžiamos naudoti elektromagnetinės spinduliuotės normos yra bene 50 kartų mažesnės už ribines, riziką galinčias sukelti vertes“, – sako medicinos fizikas.

Dozė griežtai kontroliuojama

Dar vienas nerimą kai kuriems žmonėms keliantis dalykas – radiologiniai tyrimai. Specialistai pabrėžia, kad nors per tam tikrus radiologinius tyrimus pacientas ir gauna apšvitos, jos dozė yra griežtai kontroliuojama, be to, tokie tyrimai atliekami tik įvertinus jų būtinumą.

„Radiologinių tyrimų metu žmogaus organizmą veikia jau kita, daug energijos turinti jonizuojančioji spinduliuotė. Daugiausia apšvitos žmonės gauna kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimo metu. Šis tyrimas yra labai detalus ir išsamus, dažniausiai taikomas tik esant labai specifinių indikacijų. Didelės apšvitos dozės gaunamos ir per intervencinės radiologijos procedūras, pozitronų emisijos tomografijos (PET/KT) tyrimą. Rentgeno ar mamografijos tyrimų metu, kai atliekama plokštuminė rentgeno nuotrauka, dozės yra dešimtis kartų mažesnės, o dantų rentgeno atveju – iki 1 000 kartų mažesnės, palyginti su KT metu gaunamomis dozėmis. Tačiau visų medicininių tyrimų, kuriuos atliekant  naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, dozės yra griežtai kontroliuojamos įstaigoje dirbančių medicinos fizikų ir nuolat teikiamos Radiacinės saugos centrui. Tad pacientai gali būti ramūs – tyrimo metu jie gaus gaus mažiausią diagnostikai atlikti būtiną dozę“, – pasakoja dr. J. Venius.

Didesnė problema šiuo metu yra psichologinė priklausomybė nuo mobiliųjų įrenginių, o ne jų skleidžiama spinduliuotė.

Skrydis ir rentgenas

Medicinos fizikas atkreipia dėmesį, kad pacientai neretai nerimauja dėl rentgeno tyrimo metu gaunamos apšvitos. Dr. J. Venius ramina, kad baimintis tikrai nereikėtų – pavyzdžiui, kelias valandas skrisdamas lėktuvu keleivis patiria tiek pat apšvitos, kiek darant vieną krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką.

„Radiacinės saugos centro duomenimis, Lietuvos gyventojas iš jį supančios aplinkos dėl natūralios gamtinės spinduliuotės vidutiniškai per metus patiria apie 2,5 mSv apšvitą net ir neatliekant jokių medicininių procedūrų. Papildomai iš medicininių procedūrų žmogus vidutiniškai gauna dar maždaug 0,65 mSv apšvitos per metus. Palyginimui: 1 krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos dozė – maždaug 0,01 mSv. Įdomu tai, kad net maistas ir vanduo skleidžia tam tikrą kiekį jonizuojančiosios spinduliuotės, kurią kuria natūraliai gamtoje esantys ir į maistą ar vandenį patenkantys radioaktyvūs nuklidai. Tokia apšvita sudaro maždaug 12 proc. visos žmogaus patiriamos apšvitos. Skrydžio metu žmonės taip pat patiria didesnę apšvitą nei žemės paviršiuje. Palyginimui: 3–4 valandų skrydžio metu lėktuvo keleiviai gali patirti iki 0,01 mSv apšvitą. Taigi, viena krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka ir atitiktų maždaug 3–4 valandų trunkantį skrydį“, – palygina dr. J. Venius.

Medicinos fizikas taip pat pastebi, kad kartais pacientai gydytojų reikalauja atlikti papildomus radiologinius tyrimus, tačiau medikai tai daryti atsisako.

„Radiologiniai tyrimai, ypač tokie, kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, yra skiriami labai atsakingai, tik esant aiškių indikacijų ir kai duomenų apie paciento sveikatos būklę negalima gauti naudojant kitas priemones“, – apibendrina dr. J. Venius.

„Yra labai paprasta galvoti, kad yra vienas didysis brolis tai yra Santariškių klinika, kur yra labai daug prisijungusių mažesnių klinikų ir sakyt, kad ekonomiškai ir vadybiškai dideliam kolektyve bus labai gerai. Bet pagal tyrimus optimaliausias ligoninės dydis yra 200-300 lovų, virš 600 lovų ekonomiškai nieko gero nebėra. NVI šiuo metu turi truputi virš 200 lovų ir yra optimalaus dydžio organizacija, kuri gali teikti kokybiškas paslaugas“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo M. Trakymas.

„Gali būti, kad jei mes patenkam į didesnio brolio glėbį. Tai pacientams, kuriems yra labai specifinis gydymas nebus pats geriausias sprendimas“, – pažymėjo jis.

Sujungti dvi įstaigas Vyriausybei kovo 22 dieną pasiūlė Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Anot M. Trakymo, pamąstymai įstaigas sujungti skamba keistokai.

Komiteto nariai Vyriausybei siūlo Nacionalinio vėžio instituto turimą infrastruktūrą ir išteklius integruoti į Santaros klinikų struktūrą, o klinikų ir instituto pastatus sujungti bendru koridoriumi ar galerija.

Pristatydami projektą parlamentarai teigė, jog pacientų skaičius institute kasmet mažėja, o nedarant jokių pertvarkų, tikėtina, kad jų srautus dar labiau sumažins Santaros klinikų statomas Pažangios terapijos centras. Jie taip pat tvirtina, kad keisti dabartinę tvarką verčia aplinkybės.

„Virškinimo trakto lygų operacijų mes Lietuvoje atliekame bene daugiausiai. Labai keista, kai išgirstame tokius pasiūlymus, jog turėtume būti prijungti prie minėto „didžiojo brolio“, kuris galbūt ne visada yra tas „didysis brolis“, tų operacijų mes tikrai atliekame daugiau negu jie“, – sakė NVI Mokslo tarybos pirmininkės pavaduotojas Audrius Dulskas.

Mantas Trakymas. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr. 

„Suprastės gydymo kokybė“

Savo ruožtu, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė pažymėjo, jog įstaigas sujungus gali suprastėti teikiamų paslaugų kokybė.

„Pacientų srautas yra išaugęs ir išties jau yra didžiulių iššūkių, kaip kovoti su dabartinėmis problemomis ir pasirinkus šiandien momentą tokiai reorganizacijai mes bijom, kad suprastės gydymo kokybė“, – kalbėjo ji.

„Jeigu mes jungsime į bendrą sistemą, ko gero, prarasime kokybę, o šito kaip tik ir nereikėtų“, – direktorei antrino Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjas Ričardas Rotomskis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys BNS yra sakęs pritariantis Seimo komiteto pozicijai, tačiau pirmiausia, anot jo, reikėtų išspręsti Nacionalinio vėžio instituto valdymo klausimą. Nuolatinio Vėžio instituto direktoriaus konkursą norima skelbti tuomet, kai ministerija su mokslo atstovais turės lygias teises valdant šią įstaigą. Šiuo metu NVI laikinai vadovauja Ernestas Janulionis.

Kaip teigė M. Trakymas, kovo pradžioje Sveikatos reikalų komiteto išeinamojo posėdžio metu parlamentarams buvo pristatytas NVI darbas, aptartos galimos vėžio gydymo perspektyvos.

„Gaila, kad diskusija neišsivystė. Buvo pateikta labai daug informacijos pakankamai tendencingai, kuri kiek suglumino visą NVI bendruomenę, nes ilgą laiką mes galvojo, jog esame viena iš pirmaujančių vėžio srities įstaigų Lietuvoje, tačiau išklausius pranešimus susidarė kitoks įspūdis“, – sakė jis.

Audrius Dulskas, Neringa Čiakienė. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr. 

Ministras: NVI rezultatai prastėja

A. Dulkys BNS teigė, jog posėdžio metu buvo aptarta problematika, komplikacijos. Pasak jo, NVI darbo rezultatai prastėja.

„Man atrodo, kad visi bando užbėgti už akių. Paskutinis dalykas, kuris įvyko tai buvo Seimo komiteto posėdis išvažiuojamasis ir jame buvo detaliai aptarta problematika. Kalbama apie komplikacijas, darbo kokybę, lyginant su kitomis įstaigomis ir jose 3-4 kartus rezultatai yra geresni“, – BNS antradienį sakė ministras.

„Dabar, mano nuomone, yra nenormalu, nes kada 95 proc. finansavimo eina iš sveikatos apsaugos sistemos išteklių, o visas valdymo modelis yra tik akademinio pasaulio, tai aš manau, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl nukenčia klinikinio darbo kokybė, nes jeigu lyginiesi tik su savimi, tai atrodo, kad viskas gerai“, – kalbėjo jis.

Praėjusių metų gruodį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektui, pagal kurį NVI dalininkėmis bus ši bei Sveikatos apsaugos ministerija, ir iki tol įgyvendinusios valstybės, kaip instituto savininkės, funkcijas. Tuomet taip pat numatyta galimybė dalininku tapti ir Vilniaus universitetui.

„Tiesiog Vyriausybės lygmenyje bus pirmieji žingsniai, kuriuos turėsime padaryt. Tai susitarti dėl institucijos valdymo, susitarti kas sudaro kokią komisiją ir organizuoti naujo nuolatinio vadovo klausimą, o visi kiti dalykai (...) yra tolimesni veiksmai“, – teigė A. Dulkys.

Vilniuje įsikūręs Nacionalinis vėžio institutas yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kur taip pat gydomi onkologinėmis ligomis sergantys žmonės. Institute dirba apie tūkstantį darbuotojų.

Politikai ne kartą yra svarstę galimybę jungti šį institutą su Santaros klinikomis, keisti jo pavaldumą, tačiau sprendimai sulaukdavo didelio pasipriešinimo. NVI vietoj Vilniaus universiteto Onkologijos instituto buvo įsteigtas 2014 metais Seimui priėmus specialų įstatymą.

Atsižvelgdamos į Europoje vykdomą Kovos su vėžiu planą, bendradarbiaujančios įstaigos sieks gauti Europos vėžio institutų organizacijos (OECI) akreditaciją kaip onkologines paslaugas teikiantis bei mokslinius tyrimus atliekantis Visapusiškos vėžio priežiūros centras, nurodoma pranešime.

Tokio centro statusas pasaulyje reiškia, kad centras ne tik vykdo vėžio prevenciją ar teikia medicinines paslaugas, bet ir plėtoja aukščiausius mokslinius tyrimus šioje srityje.

„Džiaugiamės, kad Vilniaus universitetas, vykdydamas aukščiausio lygio mokslinius tyrimus, bendradarbiauja su nacionalinės sveikatos priežiūros institucijomis ir taip prisideda prie opių, Lietuvoje ir pasaulyje aktualių problemų sprendimo. Tikimės, kad dirbant kartu pavyks pasiekti ambicingą tikslą – sukurti Visapusiškos vėžio priežiūros centrą“, – sako VU rektorius Rimvydas Petrauskas.

Laikinasis NVI vadovas Ernestas Janulionis sutartį sakė vertinantis „kaip neabejotiną naudą mūsų pacientams“.

„Nacionalinis vėžio institutas beveik du dešimtmečius aktyviai dalyvauja OECI veikloje, o nuo 2013 metų yra OECI akredituotas kaip klinikinis vėžio centras. Tvirtai tikiu, kad Visapusiškos vėžio priežiūros centras taps veiksmingos partnerystės struktūra“, – sakė jis.

Trišalė sutartis suteiks galimybę ir NVI naudotis VU baze, itin praplės NVI mokslinį bei gydomąjį arsenalą ir įgalins kartu su Santaros klinikomis siekti aukštesnės tarptautinės akreditacijos.

Sutartis pasirašyta atsižvelgiant į tai, kad Santaros klinikos ir NVI teikia modernias aukščiausio lygio asmens sveikatos paslaugas pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, o VU vykdo įvairių pakopų gyvybės, medicinos ir sveikatos mokslų studijas ir rengia įvairių profesinių kvalifikacijų specialistus, dirbančius onkologijos srityje.

Šioms įstaigoms bendradarbiaujant, onkologiniams pacientams bus siekiama pasiūlyti geriausią onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo sistemos modelį, teikti kokybiškas paslaugas.

Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius sako, kad ši Vilniaus universiteto ligoninė turi galimybę naudotis visų VU tikslinių ir biomedicininių mokslų padalinių potencialu, o tai suteikia prieigą prie VU aukštųjų technologijų ir „leidžia diversifikuoti mokslinių paieškų frontą“.

„Trišalė sutartis suteiks galimybę ir NVI naudotis VU baze, itin praplės NVI mokslinį bei gydomąjį arsenalą ir įgalins kartu su Santaros klinikomis siekti aukštesnės tarptautinės akreditacijos“, – teigė jis.

Kaip pirmadienį pranešė institutas, pagal sveikatos apsaugos bei švietimo, mokslo ir sporto ministrų įsakymą jam vykdyti direktoriaus funkcijas pavedama, kol į šias pareigas bus paskiras nuolatinis direktorius, bet ne ilgiau kaip vieniems metams.

Gydytojas onkologas radioterapeutas E. Janulionis nuo 2008 metų eina Vėžio instituto mokslinio sekretoriaus pareigas, anksčiau buvo Brachiterapijos skyriaus vedėjas.

2022 metų kovą jam pavesta vykdyti direktoriaus pareigas.

Nuolatinio vadovo Nacionalinis vėžio institutas neturi nuo 2019 metų, kai tuometinis direktorius Feliksas Jankevičiaus laimėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vadovo konkursą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia perimti instituto dalininkės teises ir pareigas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Numatyta, kad jo dalininku galėtų tapti ir Vilniaus universitetas. Tačiau ši pertvarka sulaukė dalies politikų ir medikų pasipriešinimo. Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlo Vyriausybei institutą prijungti prie Santaros klinikų, išlaikant jo autonomiją.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę BNS sakė, kad nuolatinio Vėžio instituto direktoriaus konkursą norima skelbti tuomet, kai SAM su mokslo atstovais turės lygias teises valdant šią įstaigą.

 Politikai vėl svarsto idėją sujungti dvi greta veikiančias įstaigas – Nacionalinį vėžio institutą siūloma integruoti į Santaros klinikas, išsaugant jo autonomiją.

Ne vienos vyriausybės svarstytas, bet taip ir neįgyvendintas sumanymas atgimė Seimo Sveikatos reikalų komitetui apsilankius abejose sveikatos priežiūros įstaigose.

Trečiadienį komiteto nariai nusprendė pasiūlyti Vyriausybei Nacionalinio vėžio instituto turimą infrastruktūrą ir išteklius integruoti į Santaros klinikų struktūrą, o klinikų ir instituto pastatus sujungti bendru koridoriumi ar galerija.

Komitetas siūlo, kad Nacionalinis vėžio institutas turėtų veikti kaip valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kurio sudėtyje būtų klinika klinikiniams tyrimams asmens sveikatos priežiūroje atlikti.

Už tokį pasiūlymą balsavo aštuoni parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, trys susilaikė.

Vilniuje įsikūręs Nacionalinis vėžio institutas yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kur taip pat gydomi onkologinėmis ligomis sergantys žmonės.

2014 metais Seimas priėmė specialų įstatymą, pagal kurį vietoj Vilniaus universiteto Onkologijos instituto įkurtas Nacionalinis vėžio institutas.

Politikai ne kartą yra svarstę galimybę jungti šį institutą su Santaros klinikomis, keisti jo pavaldumą, tačiau sprendimai sulaukdavo didelio pasipriešinimo.

Vadovaujasi vadybine logika

Sprendime nurodoma, kad jeigu būtų priimtas sprendimas dėl šių įstaigų sujungimo, dabartiniame Vėžio instituto pastate toliau reikėtų plėtoti labiausiai išvystytas populiariausias, kvalifikuočiausias asmens sveikatos priežiūros paslaugas (jų profilius), o ne dubliuoti šių paslaugų teikimą kituose padaliniuose.

Kalbame apie jungimą, o ne uždarymą.

Pristatydamas sprendimo projektą konservatorius Linas Slušnys teigė, kad jį lėmė vadybinė logika.

„Kalbame apie jungimą, o ne uždarymą“, – pabrėžė jis.

Pasak parlamentaro, pacientų skaičius institute kasmet mažėja, o nedarant jokių pertvarkų, tikėtina, kad jų srautus dar labiau sumažins Santaros klinikų statomas Pažangios terapijos centras, jis ateityje turėtų užtikrinti pažangų onkologinių ligų gydymą.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas sakė, kad pagalba onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms neįsivaizduojama be Vėžio instituto specialistų, tačiau keisti dabartinę tvarką verčia aplinkybės.

„Nieko nedarymas gali privesti prie situacijų, kada įstaiga tiesiog neatlaikys konkurencijos su šalia esančia didesnių pajėgumų ligonine. Mano manymu, tas kelias, kurį bandė ir ankstesnės vyriausybės, bet nepavyko, yra teisingas“, – tvirtino A. Matulas.

Jis neigė nuogąstavimus, kad institutas gali būti paverstas onkologinių ligonių slaugos įstaiga.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga tvirtino, kad dėl įstaigų jungimo turėtų spręsti Vyriausybė. Anot jo, ne Seimo komiteto kompetencija siūlyti tokius dalykus.

Kita buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pritarė siūlymui. Pasak jos, pokyčiai šioje srityje būtini.

„Vadybiniu aspektu projektas yra geras. Siekiamybė yra sutvarkyti tų dviejų įstaigų klausimą naudingai ir medikams, ir pacientams“, – tvirtino ji.

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė patikino, kad Vyriausybė pasirengusi komiteto sprendimą įgyvendinti.

Visi posėdžio dalyviai pabrėžė, kad dėl sujungimo Nacionalinio vėžio instituto darbuotojai nenukentės.

A. Dulkys pasigenda dėmesio klinikiniam darbui

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys BNS sakė pritariantis Seimo komiteto pozicijai, tačiau pirmiausia, anot jo, reikėtų išspręsti Nacionalinio vėžio instituto valdymo klausimą.

„Per tam tikrą metų skaičių dėl to, kad jie turi atskirą įstatymą, situacija susidarė tokia, kad institutas 90 proc. yra finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o visas valdymo modelis yra mokslinis. Mes labai pasigendame dėmesio būtent klinikiniam darbui, kaip ligoninės kokybėms rodikliams“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.

Pasak jo, pastarojo metu duomenys rodo, kad Vėžio instituto klinikiniai rodikliai yra prastesni nei kitų onkologines ligas gydančių įstaigų.

„Esant dabartinei valdymo struktūrai net neturime kur tų klausimų dėl kokybės kelti, nes mokslas valdo klinikinę dalį. Norime tą dalyką sureguliuoti“, – aiškino A. Dulkys.

Jo teigimu, kai tai bus išspręsta, tai yra, kai Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija lygiomis dalimis valdys institutą, bus galima skelbti nuolatinio instituto vadovo konkursą.

„Norime, kad nuolatinis vadovas būtų renkamas dalyvaujant visoms pusėms“, – tvirtino A. Dulkys.

Tikslai tikrai geri, bet, matyt, kai kurie žmonės priima labai asmeniškai, per savo asmeninio posto klausimus ir nenori išgirsti tų dalykų.

Jis pabrėžė, kad nei norų, nei planų naikinti Vėžio institutą nėra.

„Žinutė yra, kad niekas nenori instituto naikinti, mes norime, kad jis dalyvautų bendrame kontekste ir kad ta gydymo dalis turėtų tą patį monitoringą, priežiūrą kaip kitos įstaigos“, – BNS sakė ministras.

„Norime, kad jis integruotųsi į visą gydymo įstaigų klasterį, kuris užsiima onkologija. Norime, kad ten sustiprėtų būtent metodinė dalis. Šiuo metu horizontalias metodikas onkologinėms ligoms praktiškai rengia gydymo įstaigos, o instituto indėlio nėra“, – teigė jis.

A. Dulkys apgailestavo, kad dėl kelių žmonių asmeninių interesų nepavyksta priimti valstybei naudingų sprendimo.

„Tikslai tikrai geri, bet, matyt, kai kurie žmonės priima labai asmeniškai, per savo asmeninio posto klausimus ir nenori išgirsti tų dalykų. Mums sunkiai sekasi tas derinimas“, – pripažino jis.

„Jeigu tai yra ir gydymo įstaiga, jai turi galioti tie patys reikalavimai kaip ir kitoms gydymo įstaigoms, ji negali būti kokia nors autonominė sala“, – tvirtino ministras.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė BNS nevertino Seimo komiteto siūlymo.

„Svarstysime pateiktą siūlymą, tokiam pokyčiui reikalingas ir įstatymo keitimas“, – sakė ji.

Institute dirba apie tūkstantį darbuotojų.

Vyriausybė šią savaitę pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtam nutarimo projektui, pagal kurį įstaigos dalininkėmis bus ŠMSM, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ir iki šiol įgyvendinusios valstybės, kaip instituto savininkės, funkcijas. Taip pat numatyta galimybė dalininku tapti ir VU.

Įstaigos atstovai sveikina sprendimą, tačiau įspėja, jog rizikų kyla dėl to, jog instituto valdyme dalyvaus mažiau pačios įstaigos mokslo darbuotojų, daugiau jų bus deleguojama iš politikų ir mokslo institucijų.

Ankstesnės kadencijos Vyriausybė siekė, kad institutą valdytų tik SAM, tačiau tokie planai sulaukė dalies politikų ir medikų pasipriešinimo.

Nutarimu abi ministerijos  turėtų perduoti po simbolinį 100 eurų įnašą institutui, pačiai įstaigai 20-čiai metų perduodamas 14,9 mln. eurų vertės nekilnojamasis turtas bei daugiau nei 10,6 mln. eurų vertės trumpalaikis ir ilgalaikis materialus bei nematerialus turtas.

Pažymima, kad Nacionalinio vėžio instituto valdymo organai, sudaryti iki nutarimo įsigaliojimo, veiks iki kadencijos pabaigos.

„Pertvarka padės sustiprinti NVI bendradarbiavimą su kitomis onkologijos srities paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, paskatinti Vilniaus universiteto mokslinio potencialo integravimą į NVI veiklą“, – komentare BNS nurodė ministerija.

Pasak jos, įstaigai taip pat bus sudaromos galimybės efektyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kokybiškiau teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

NVI Mokslo tarybos pirmininkė Giedrė Smailytė BNS teigė, kad nors pertvarka nuo ją numačiusio įstatymo priėmimo Seime užtruko pusantrų metų, sprendimas yra sveikintinas.

„Iš esmės mūsų tapimas viešąja įstaiga yra teigiamas žingsnis, gaila, kad tai labai ilgai užtruko ir visa įstaiga, jos darbuotojai gyveno nežinioje. Vienintelė problemą, kurią matau, yra įstatų projektas“,  – BNS sakė G. Smailytė.

Pasak jos, nesutarimai kyla dėl Mokslo tarybos sudėties – naujojoje taryboje bus mažinamas iš instituto mokslo ir administracijos darbuotojų renkamų narių skaičius, jų vietoje dabartinių septynių liks keturi.

Tuo metu aštuoni asmenys vietoje dabartinių penkių į kolegialų instituto valdymo organą bus deleguojami ministerijų, Santaros klinikų, Lietuvos specializuotos onkologijos draugijos ir Vilniaus universiteto rektoriaus.

„Tai yra labai blogai, ta taryba, jei ji bus suformuota tokia, kokia numatyta įstatuose, negalės vykdyti tarybai numatytų funkcijų. Manau, kad yra kažkokie planai padaryti taip, kad ta taryba priimtų kažkokius kitus sprendimus“, – sakė G. Smailytė.

Atviras bendravimas su gydytoju – ypač svarbus

Anot NVI Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriaus vedėjos, gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Birutės Brasiūnienės, mitai medicinoje gyvuoja tol, kol mokslas ir praktika neatneša naujų žinių jiems paneigti. „Onkologinės ligos kelia grėsmę sveikatai ir gyvybei, išplitusios stadijos, deja, nėra pagydomos.

Vėžio gydymas yra gana sudėtinga procedūra pacientui, vaistai turi pašalinių reiškinių.

Vėžio gydymas yra gana sudėtinga procedūra pacientui, vaistai turi pašalinių reiškinių. Tai, matyt, turi įtakos mitų apie vėžio gydymą atsiradimui ir gyvavimui“, – sako dr. B. Brasiūnienė.

Anot gydytojos onkologės chemoterapeutės, medikamentinis vėžio gydymas, ypač kalbant apie senąją chemoterapiją, buvo sunkus: pacientas patirdavo daugiau pašalinių reiškinių, nebuvo tiek efektyvių priemonių jiems gydyti, gydymo rezultatai netenkino paciento. Todėl labai svarbu mokyti pacientus, kaip pasiruošti vėžio gydymui, kaip sau padėti gydantis, įtraukti pacientus į edukacijas.

„NVI vykstantis „Pacientų forumas“, „Paciento mokykla“, vėžio žinomumo mėnesiams skirti renginiai, pacientų organizacijos, paciento dienynai taip pat aktyviai padeda šviesti pacientus. Apžvelgdami visą vėžio gydymą per kelis dešimtmečius, matome, kaip jis keitėsi, tobulėjo, atsirado naujų vėžio gydymo būdų, taikinių terapija, imunoterapija, jų deriniai. Dėl šios priežasties gerėja gydymo rezultatai, sėkmingiau pavyksta kovoti su pašaliniais reiškiniais (arba jų yra labai mažai), o ir patys pacientai turi žymiau daugiau galimybių edukuotis šia tema ir tokiu būdu sau padėti“, – apie chemoterapiją šiandien pasakoja dr. B. Brasiūnienė. Anot gydytojos onkologės chemoterapeutės, įveikti vėžio gydymo baimes padeda ir pokalbis su gydytoju.

Visada labai svarbu savo nerimu dalintis su gydančiu onkologu, su artimaisiais, prašyti psichologo patarimo.

„Visada labai svarbu savo nerimu dalintis su gydančiu onkologu, su artimaisiais, prašyti psichologo patarimo – tiek gydymo pradžioje, tiek vėliau, viduryje chemoterapijos kurso, jei tik kyla klausimų. Taip pat savo pacientams visada rekomenduojame sekti tik oficialius ligoninių, kuriose gydotės, gydytojų specialistų komentarus, nebijoti klausti ar teirautis po kelis kartus savo gydančio onkologo, jei nesupratote ar pamiršote, prašyti, kad jus palydėtų artimieji, kurie padės susigaudyti“, – pataria medikė.

Medikamentinis gydymas tobulėja

Dr. B. Brasiūnienė pabrėžia, kad medikamentinis vėžio gydymas (jis apima chemoterapiją, taikinių terapija, imunoterapiją, hormonoterapiją ar jų derinius) tobulėja ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyje.

„Medikametinio gydymo pažanga per pastaruosius dešimtmečius iš tiesų didžiulė. Tą matome ir Lietuvoje. Kasmet vėžio gydymas pasipildo naujais inovatyviais vaistais, jie tampa kompensuojami, pacientams galime pasiūlyti dalyvauti inovatyvių vaistų klinikiniuose tyrimuose ar pacientų paramos programose, gydymo rezultatai gerėja, gyvenimo trukmės vidurkis kai kuriais išplitusio vėžio atvejais gali būti skaičiuojamas metais, o ne mėnesiais, kaip buvo ankščiau. Gydymo toksiškumai geriau suvaldomi, pacientai gyvena ilgiau, ilgiau lieka darbingi ar socialiai aktyvūs,“ – apie medikamentinio vėžio gydymo pažangą pasakoja gydytoja onkologė chemoterapeutė. Tiesa, medikė pabrėžia, kad Lietuvoje naujų priešvėžinių vaistų prieinamumas kol kas yra mažesnis nei kitose Europos ar pasaulio šalyse.

Vizitas pas gydytoją onkologą chemoterapeutą: ko tikėtis?

NVI pacientams medikamentinis vėžio gydymas rekomenduojamas multidisciplininio susirinkimo metu: skirtingi specialistai sprendžia, koks gydymas pacientui būtų geriausias. „Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje toks gydymas skiriamas daugiausia dienos stacionaruose, kad pacientai galėtų kuo mažiau atitrūkti nuo savo kasdienės aplinkos ir kad gydymas keltų kuo mažesnį stresą. Žinoma, būna sudėtingesnių situacijų, kai paciento būklė sunkesnė ar gydymas sudėtingas, tuomet gydymas gali būti pradedamas stacionare“, – sako. dr. B. Brasiūnienė.

Anot NVI gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Linos Daukantienės, pirmosios gydytojo onkologo – chemoterapeuto konsultacijos tikslas - supažindinti pacientą su diagnoze, numatomu gydymu, galimomis gydymo alternatyvomis, sudaryti gydymo planą, informuoti kaip elgtis pasikeitus sveikatos būklei pasireiškus nepageidaujamiems gydymo reiškiniams, paaiškinti apie ligos prognozę. „Gydymas pirmosios konsultacijos metu parastai nepradedamas, nebent būtų neatidėliotina būtinybė. Gydymo pradžia suderinama su pacientu, paaiškinama, ar tai vyks ligoninėje, ar ambulatoriškai dienos stacionare. Specialaus pasiruošimo gydomąjai procedūrai nereikia, tačiau prieš numatomą gydymą gali būti paskiriami papildomi tyrimai sveikatos būklei įvertinti (laboratoriniai kraujo, šlapimo tyrimai, elektrokardiograma, kardioechoskopija ir pan.)“, – ko tikėtis per pirmąjį vizitą pas gydytoją onkologą chemoterapeutą paaiškina dr. L. Daukantienė.

Besigydantiems NVI Chemoterapijos skyriuje su dienos stacionaru pacientams informacija pateikiama ne tik žodžiu, bet yra įteikiami ir Paciento dienynai, kuriuose glaustai pateikiama būtiniausia informacija, patarimai, gydytojų ir kiti svarbūs kontaktai, pažymimos sekančio vizito bei numatomų tyrimų datos. Anot dr. B. Brasiūnienės, kiekvienam pacientui parenkamas individualus gydymas: įvertinama vėžio histologija, kiti biologiniai parametrai, ligos išplitimas, paciento būklė, gretutinės ligos, amžius, vienišumas, paciento ir jų artimųjų lūkesčiai.

„Šią dieną onkologija žengia į personalizuotos medicinos etapą, tai reiškia, kad be mano išvardintų faktorių, atsiranda galimybė dar giliau išanalizuoti konkretaus paciento vėžio ląsteles, nustatyti specifinius receptorius, mutacijas ar kitus parametrus ir pagal tai parinkti vaistą taikinį. Šiuo metu tokia praktika daugiausia vykdoma atliekant klinikinius tyrimus, kai ištiriama vėžinė medžiaga ir rekomenduojamas konkretus vaistas. Šiuo keliu žengia ir NVI, kurio specialistai periodiškai jungiasi prie tarptautinių molekulinių vėžio atvejų aptarimų ir ieško geriausių sprendimų mūsų ligoniams. Galvojant apie būsimas onkologijos kryptis, labai tikimės sulaukti daugiau klinikinių tyrimų, lankstesnės genetinių tyrimų, vaistų taikinių prieinamumo sistemų mūsų pacientams“, – kalba dr. B. Brasiūnienė.

Siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę bei patogumą pacientams, NVI Chemoterapijos su dienos stacionaru skyrius prieš keletą metų buvo iš esmės pertvarkytas ir labai išsiplėtė. „Dienos stacionaro patalpose įsteigta pacientų registratūra, darbą sklandžiai organizuoti padeda moderni automatinė srautų valdymo sistema, medicinos registratorės bei kvalifikuotos bendrosios praktikos slaugytojos, atliekančios ir atvejo vadybininko funkcijas. Pacientų patogumui įrengti trys erdvūs laukiamieji, kuriuose skamba muzika, yra galimybė išgerti kavos puodelį ar lentynoje rasti įdomią knygą, žurnalą. Tame pat aukšte veikia du kraujo mėginių ėmimo bei EKG kabinetai, koncentruojasi visi gydytojų onkologų chemoterapeutų kabinetai, vyksta pulmonologo, o esant poreikiui - socialinio darbuotojo, psichologo, psichoterapeuto, paliatyviosios medicinos gydytojo ar kito specialisto konsultacijos, gydytojų konsiliumai. Veikia du procedūriniai kabinetai, kuriuose dirba aukštos kvalifikacijos bendrosios praktikos slaugytojos, palatose atnaujinti medicininiai krėslai/lovos, įrengtos širmos, oro kondicionieriai, deguonies šaltiniai. Dienos stacionaro patalpose įrengta ir chemoterapijos skyriuje vykdomų klinikinių tyrimų pacientams skirta speciali palata“, – apie tai, ką randa į NVI atvykęs pacientas pasakoja dr. L. Daukantienė.

Mityba ir medikamentinis gydymas

Anot dr. L. Daukantienės, žinia apie nustatytą onkologinį susirgimą sukrečia kiekvieną diagnozę išgirdusį žmogų. Natūralu, jog pirmas vizitas pas gydytoją onkologą chemoterapeutą gali kelti baimę, nerimą, įtampą, todėl labai svarbu iš anksto tinkamai pasiruošti konsultacijai.

„Į konsultaciją reikia atsinešti visus namuose turimus dokumentus apie savo sveikatą: išrašus iš gydymo įstaigų, atliktų tyrimų duomenis ir išvadas. Jei diagnozė buvo nustatyta kitoje gydymo įstaigoje – pageidautina turėti į CD ar USB laikmeną įrašytus atliktų radiologinių tyrimų vaizdus, biopsijos ar operacijos metu pašalinto naviko pat. histologinius preparatus (stikliukus, parafininius blokus). Gydytojui taip pat labai svarbi informacija apie kitas paciento persirgtas ar esamas ligas, alergijas vaistams ar kitoms medžiagoms. Būtina pateikti informaciją apie vartojamus vaistus, jų dozes, vartojamus maisto papildus ar žolinius preparatus – tai yra labai svarbu parenkant priešvėžinį medikamentinį gydymą ir įvertinant galimas sąveikas su jau vartojamais medikamentais.

Vykstant į pirmąją konsultaciją rekomenduojama iš anksto užsirašyti visus iškilusius klausimus, paminėti visus varginančius simptomus.

Vykstant į pirmąją konsultaciją rekomenduojama iš anksto užsirašyti visus iškilusius klausimus, paminėti visus varginančius simptomus. Jei įmanoma, į pirmąją konsultaciją rekomenduojama atvykti su artimu žmogumi, kuriuo pasitikima – jis ne tik parems ir palaikys emociškai, tačiau gali padėti prisiminti svarbią informaciją, įsiminti gydytojo rekomendacijas“, – vardija medikė.

Kadangi neretas medikamentinio gydymo šalutinis poveikis - pykinimas, onkologiniam pacientui gali tekti koreguoti savo mitybą. Anot specialistų, jei pykina, reikėtų rinktis maistą, kurį būtų lengva kramtyti, nuryti ir virškinti (virtą, o jei labai norisi - lengvai apkeptą). „Nevalgykite sunkaus riebaus maisto. Gerkite lėtai bei gurkšnokite skysčius visą dieną. Valgykite kambario temperatūros ir vėsesnį, bet ne karštą maistą. Jei pykina tik tarp valgymų, stenkitės valgyti nedideliais užkandžiais, dažnai ir lėtai“, – pataria dr. L. Daukantienė.

Medikai atkreipia dėmesį, kad gydantis chemoterapija, kai kurie maisto produktai gali sustiprinti pykinimą. „Pykinimas yra ligos gydymo pasekmė, todėl anksčiau pamėgti ir gerai toleruojami maisto produktai gali sukelti pykinimą. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės gydymo metu nebegali valgyti mėsos. Tokiu atveju išbandykite kitus baltymų šaltinius, tokius kaip žuvį, galbūt tiks balta mėsa (pvz., vištiena), pupelės ar kiaušiniai“, – pataria medikė.

Specialistai taip pat pataria vengti riebaus kepto maisto, labai saldaus maisto, aštraus, karšto bei stipraus kvapo maisto. „Beje, vien kvapai, sklindantys maisto gaminimo metu, jau gali sukelti pykinimą, todėl reiktų pagalvoti, kaip izoliuoti ligonį nuo iš virtuvės sklindančio kvapo“, – sako dr. L. Daukantienė.

Medikė taip pat atkreipia dėmesį, kad siekiant išvengti ar palengvinti chemoterapijos sukeliamus šalutinius, nepageidaujamu reiškinius yra naudojami ir pagalbiniai vaistai, tokie kaip antialerginiai, kraujodarą stimuliuojantys vaistai, taip pat vaistai, skirti pykinimui malšinti.

Ar gydantis galima sportuoti ir keliauti?

Taikant sisteminį medikamentinį priešvėžinį gydymą, gali pasireikšti ir kitų šalutinių reiškinių, tokių, kaip plaukų slinkimas, viduriavimas, karščiavimas, imunosupresija, bėrimai ir pan. Šalutiniai reiškiniai gali visai nepasireikšti, ar pasireikšti įvairiais sunkumo laipsniais viso gydymo periodo metu. Jų pobūdis ir tikimybė priklauso nuo taikomo gydymo schemos, paciento sveikatos būklės, individualių organizmo savybių. Konsultacijos metu gydytojas chemoterapeutas informuoja apie galimus šalutinius gydymo reiškinius, priemones kaip jų išvengti ar palengvinti, suteikia informaciją, kur kreiptis jiems atsiradus. Labai svarbus yra paties paciento sąmoningumas, aktyvus dalyvavimas ligos gydymo procese ir savalaikis kreipimasis į sveikatos priežiūros specialistą.

Todėl onkologinė liga pacientui kelia ir daugybę su kasdiene veikla susijusių klausimų. Anot NVI gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Jolitos Asadauskienės, onkologiniams pacientams dėl nusilpusio imuniteto pirmiausia derėtų saugotis įvairių infekcijų. Todėl tam tikras veiklas gydantis geriau riboti. „Pacientai, kuriems yra taikoma chemoterapija, yra imunosupresuoti. Dėl citostatikų gali būti paveikiami kaulų čiulpai ir kraujodara. Tai lemia kraujo rodiklių pablogėjimą. Ypač aktualu, kalbant apie baltuosius kraujo kūnelius, leukocitus, neutrofilus. Jų funkcija yra gynybinė – saugoti organizmą nuo įvairių infekcijų, ypač, bakterinių. Taikant chemoterapiją, baltųjų kraujo kūnelių gali sumažėti. Dėl to pacientui kyla pavojus ir jis tampa jautresnis tokiai infekcijai negu žmogus, kuris chemoterapinio gydymo negauna. Taigi, gydantis chemoterapija, tam tikras veiklas reikia riboti“, – kalba dr. J. Asadauskienė.

Tačiau medikė pabrėžia, kad visiškai atsisakyti fizinio aktyvumo negalima. „Rekomenduojama nepervargti. Žinoma, jei pacientas visai neaktyvus, tai irgi nėra gerai. Fizinis aktyvumas turėtų būti saikingas. Rekomenduojami pasivaikščiojimai, jei žmogus anksčiau sportavo, vertėtų iš naujo apgalvoti krūvius, nepervargti, nepersitempti, saugotis susibūrimų, saugotis infekcijų. Jei pacientas yra vietoje, kur daug žmonių, reikia dėvėti veido kaukę. Tai padeda išvengti užsikrėtimo infekcija,“ – sako gydytoja onkologė chemoterapeutė. Anot dr. J. Asadauksienės, gydantis chemoterapija, reikėtų apsvarstyti ir keliones, ypač - į užsienį. „Atsargiai reikėtų ir planuoti keliones. Dėl kontaktų su kitais žmonėmis, infekcijų pavojus išlieka didesnis. Jei svetimoje šalyje staiga pablogėtų kraujo rodikliai, pakiltų temperatūra, pasireikštų infekcijos požymiai, reikėtų apgalvoti, kur tokiu atveju kreiptis - tokia būklė yra pavojinga gyvybei. Praktikoje yra tekę susidurti su atvejais, kai pacientas išvyksta į kelionę, gerai jaučiasi, tačiau jo būklė staiga pablogėja ir tada svečioje šalyje tenka kreiptis į medikus. Pacientas patiria nepatogumų“, – galimas rizikas vardija medikė.

Anot NVI Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjos, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Jolantos Paškevičienės, chemoterapija skirtingai veikia skirtingus žmones. Kai kurie pakankamai gerai jaučiasi ir gydymo periodu gyvena įprastą gyvenimą, bet daugelis jaučia silpnumą ir darbus atlieka daug lėčiau. Todėl, anot medikės, reikia dirbti tiek, kiek galite, ir nepersistengti, skirti pakankamai laiko poilsiui.

„Fizinio aktyvumo chemoterapijos metu nauda ir saugumu jau neabejojama, todėl vis daugiau skiriama dėmesio mankštai, vertinant ją, kaip puikią priemonę ligos ar gydymo šalutinių reiškinių valdymui. Net ir mažiausias fizinis aktyvumas yra rekomenduojamas, tačiau kaip ir visuomet – vienas pasirinkimas yra geriau už kitą. Įprastinis fizinis aktyvumas – namų tvarkymas, darbai sode ar darže, 3-4 valandos per savaitę sumažina su liga ar gydymu susijusį nuovargį, galbūt pagerins apetitą ir nuotaiką“, – sako J. Paškevičienė.

Anot gydytojos, mažo intensyvumo fizinis aktyvumas – tuomet kai sunku toleruoti didelį intensyvumą arba nerekomenduojama dėl kraujo ląstelių pokyčių, taip pat yra geras pasirinkimas. „Pirmiausia pradėkite daugiau vaikščioti kasdien, keisdami ėjimo tempą. Tyrimuose pastebėta, kad žmonėms, kurie kasdien skiria dėmesio net ir nedidelio intensyvumo fiziniam krūviui, sumažėja širdies ir kvėpavimo funkcijos sutrikimų, mažiau skundžiasi pykinimu ir vėmimu, mažesnis poreikis vaistams nuo skausmo lyginant su žmonėmis, kurie yra fiziškai pasyvūs“, – kalba medikė.

„Vidutinio ir didelio intensyvumo fizinis aktyvumas – neabejotinai užtikrinamas širdies, kraujotakos ir kvėpavimo funkcijos gerinimas, mažiau išreikštas pykinimas ar vėmimas, rečiau pasireiškia skausminis sindromas ar jam reikia mažiau medikamentinio gydymo. Taip pat svarbu, kad stiprinama raumenų ir kaulų sistema, pusiausvyros sistema, aktyvinama kraujotaka, užtikrinant visų organizmo sistemų veiklos gerinimą, mažėja lėtinio nuovargio pojūtis. Prieš pradėdami aktyviai sportuoti – pasitarkite su specialistu, kuris gali įvertinti jūsų ligos diagnozę, taikomą gydymą ir jo šalutinius reiškinius ir geriausiai patars kokiu intensyvumu jums šiuo metu geriausia treniruotis“, – apie tai, kodėl dėl fizinio krūvio būtina pasitarti su specialistu, aiškina J. Paškevičienė.

Anot gydytojos, vienas dažniausių nusiskundimų chemoterapijos, imunoterapijos ar spindulinės terapijos metu – specifinis nuovargis. Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas yra saugus metodas visuose vėžio gydymo etapuose ir ne tik sumažina gydymo sukeltus šalutinius reiškinius, bet ir pagerina nuotaiką, fizinį pajėgumą, judrumą, gyvenimo kokybę. Lėtinis nuovargis reikšmingai blogina ne tik gyvenimo kokybę, bendrą sveikatos būklę, bet turi neigiamai veikia socialinį gyvenimą, riboja pomėgius, aktyvią veiklą.

„Pacientams, kuriems buvo taikytas gydymas radioterapija arba didelių dozių chemoterapija, fizinė veikla padėjo sumažinti psichologinį distresą ir nuovargį.

Buvo pastebėta, jog tie pacientai, kurie gydymosi metu užsiima fizine veikla, patiria mažiau šalutinių reiškinių.

Buvo pastebėta, jog tie pacientai, kurie gydymosi metu užsiima fizine veikla, patiria mažiau šalutinių reiškinių. Be kita ko, teigiama, jog reguliari fizinė veikla gali padėti sustiprinti imuninę sistemą. Pasyvus gyvenimo būdas silpnina kūną ir raumenų jėgą, mažina judesių amplitudę, fizinio krūvio toleravimą, todėl net ir susirgus onkologine liga, gydymosi metu ir po jo rekomenduojama išlikti fiziškai aktyviu, pasirenkant adekvatų ir saugų krūvį“, – reziumuoja J. Paškevičienė.

Anot medikės, rekomenduojama užsiiminėti 150 min per savaitę užsiimant vidutinio intensyvumo aerobiniu fiziniu aktyvumu,- t.y.- veiklos pulso intervalai- 140 – 168 k/min, nejaučiant dusulio ar oro trūkumo. Geriausia- vakariniai pasivaikščiojimai vidutinio intensyvumo krūviu. Gerai dozuoto ir adekvataus fizinio krūvio raiška yra nuovargis ir miego režimas. Tai yra natūralus slopinimo procesas, kurio metu žmogus turi ilsėtis ir atstatyti jėgas. Išnyksta tokie reiškiniai, kaip nemiga ar įkyrios mintys.

NVI reabilitacijos komandos specialistai visada pasiruošę pagelbėti jei kyla klausimų dėl fizinio aktyvumo, reikiamo krūvio ar pratimų komplekso, kuris sudaromas individualiai. Gydantis chemoterapija rekomenduojama vengti didelių temperatūrų kontrastų. Pvz., iš karštos pirties šokti į šaltą baseino vandenį. Kartais gali būti pavojinga skristi lėktuvu – dėl slėgio skirtumų padidėja trombozių rizika.

Vyras sako, kad nei prieš kolonoskopiją, nei prieš operaciją baimės nejautė, nes pasitiki medikais. O ir gyvenimas po operacijos Petrui mažai tepasikeitė: tenka tik valgiaraštį pakoreguoti ir sunkių daiktų nekilnoti. Birželis – įveikusiųjų vėžį mėnuo, todėl Petras dalinasi savo sėkmės istorija.

Baimės dėl tyrimų ir operacijos nejautė

Gegužę dėl storosios žarnos vėžio operuotas 72-ejų Petras šiandien dirbantis, geros nuotaikos ir optimistiškas. Vilniečiui onkologinė liga aptikta pačioje pradžioje – pirmoje stadijoje. Petras pasakoja kiek delsęs dėl vėžio pasitikrinti prevenciškai – gąsdino pandemija. Tačiau dabar savo sprendimu išsitirti labai džiaugiasi.

„Sausio mėnesį gavau kvietimą iš Antakalnio poliklinikos sudalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Tada pamaniau, ai, visur koronavirusas, palauksiu pavasario ir tada nunešiu tyrimus. Kovo pabaigoje man paskambino slaugytoja iš poliklinikos ir pasakė, kad kovas yra storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo ir vėl paragino išsitirti. Taip pat paprašė atnešti išmatų mėginėlį. Tą ir padariau. Vėliau pažiūrėjau tyrimo rezultatus internete ir sužinojau, kad slapto kraujo išmatose tyrimo atsakymas yra teigiamas,“ – pasakojo Petras.

Vilnietis sako nustebęs dėl slapto kraujo išmatose tyrimo rezultato, todėl nusipirko testą vaistinėje ir tyrimą namuose pakartojo pats. „Iš pradžių nelabai norėjau tikėti, juk prieš trejus metus atsakymas buvo neigiamas. Todėl vaistinėje nusipirkau testą ir tyrimą pasidariau namuose. Ir šis testas parodė teigiamą atsakymą. Nors kraujo išmatose ir nesimatė. Tuomet šeimos gydytoja parašė siuntimą kolonoskopijai atlikti,“ – kalbėjo vilnietis.

Per tyrimą vyro žarnyne aptikta polipų, kilo įtarimų dėl vėžio, todėl Petras tolimesnei konsultacijai buvo nusiųstas pas Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytoją chirurgą dr. Audrių Dulską. „Kolonoskopija man buvo atlikta su nejautra. Prabundu, o gydytojas man sako: brolyti, radau penkiolika mažyčių polipėlių. O pora atrodo įtartini, siunčiu tave pas daktarą Audrių Dulską. Daktaras nusiuntė mane pasidaryti kompiuterinės tomografijos. Gegužės pabaigoje man buvo išoperuotas navikas,“ – pasakojo Petras.

Vyras sako žinią apie onkologinę ligą sutikęs ramiai: vidinės drąsos suteikė pasitikėjimas gydytojais. „Neišsigandau. Po kolonoskopijos man nepasakė nieko baisaus. Todėl pagalvojau, kad jeigu kas ir yra, tai yra pradžia. Nejaučiau jokios baimės, aš pasitikiu gydytojais. Po pusės metų turėsiu vėl apsilankyti pas daktarą.“

Žmogus gi visada – tai laiko, tai noro neturi.

Šiandien vilnietis džiaugiasi, kad į prevencinę patikros programą ranka nenumojo ir laiku išsityrė. „Gydytojas man pasakė, kad išsityriau pačiu laiku, nes tai buvo vėžio pradžia. Todėl dabar, ką sutinku, ar bendraamžius, ar jaunesnius, sakau, kad jei tik priklauso prevencinė programa, eitų tikrintis. Nepražiopsokite ir eikite,“ – tikrintis ragino Petras. Vyras ramino ir bijančius kolonoskopijos tyrimo.

„Absoliučiai nėra ko bijoti. Žmonės, nebijokite eiti. Jei tik yra galimybė, siunčia – eikite ir darykite. Pagalvojau, kaip gerai, kad gyvenu mieste. Jei gyvenčiau kur nors kaime, turbūt nebūčiau pasitikrinęs profilaktiškai ir vėliau man vėžį rastų jau kokios trečios stadijos. O paskui gydytojai sakytų: o kur tu buvai anksčiau? O žmogus gi visada – tai laiko, tai noro neturi...“ – samprotavo vilnietis.

O ar po operacijos pasikeitė vilniečio kasdienybė? Petras sako, kad gyvenimas teka sena vaga: teko tik pakoreguoti valgiaraštį ir nekilnoti sunkių daiktų.

Kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys – tuo geresnė prognozė

Anot A. Dulsko, Petro atvejis – sėkmės istorija apie tai, kodėl verta tikrintis prevenciškai.

„Petro situacija buvo labai „dėkinga“ ir tai yra tobulas pavyzdys, kad veikia ir kam reikalinga storosios žarnos vėžio patikros programa. Ponas Petras jokių skundų neturėjo, tiesiog profilaktinio patikrinimo metu nustatyti keli polipai, iš kurių vienas jau buvo supiktybėjęs. Atlikta operacija – pašalinta dalis žarnos. Patologinis atsakymas parodė, jog tai pirmos (ankstyvosios) stadijos vėžys. Jokio papildomo gydymo nebereikia. Sekimas reikalingas, kaip ir bet kurios stadijos vėžio, tačiau tai galima daryti rečiau – kartą į pusmetį. Be to, ankstyvosios stadijos vėžio atkryčio galimybė yra labai reta,“ – pasakojo dr. A. Dulskas.

A. Dulskas / NVI nuotr.

Gydytojas chirurgas pabrėžia, kad kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys, tuo didesnis paciento išgyvenamumas. „Jeigu vėžys nustatomas pirmos stadijos, penkerius ir daugiau metų išgyvena beveik visi pacientai (100 proc. išgyvenamumas), tuo tarpu IV stadijos išgyvenamumas gerokai sumažėja (mažiau nei 15 proc. išgyvena penkerius metus). Ankstyvesnių stadijų išgyvenamumas geresnis, nebereikia jokio papildomo gydymo, galima rečiau tikrinti – taip sumažėja stresas. Ankstyvas stadijas lengviau ir operuoti, dažniau galima taikyti minimaliai invazyvias priemones, reikalingi gerokai mažesni pjūviai. Tokiu būdu sutrumpėja ir buvimo ligoninėje laikas,“ – apie ankstyvąją diagnostiką pasakojo dr. A. Dulskas.

Anot gydytojo chirurgo, todėl ir prevencinėje storosios žarnos vėžio programoje dalyvauti svarbu: įrodyta, jog dalyvaujant patikros programose nustatomos ankstyvesnės stadijos, tokiu būdu sumažinamas mirtingumas, ilgėja gyvenimo trukmė. Visgi, anot dr. A. Dulsko, per prevencinę patikrą dažniausiai diagnozuojamas pažengęs storosios žarnos vėžys, ankstyvosios vėžio stadijos sudaro nedidelę dalį. Todėl taip pat labai svarbi šios ligos prevencija – sveikas gyvenimo būdas. „Rizikos veiksniai yra universalūs, standartiniai ir labai gerai žinomi, tačiau visiems labai sunkiai įgyvendinami. Tai fizinio aktyvumo nebuvimas, viršsvoris ir nutukimas, greito maisto valgymas, raudona termiškai apdorota mėsa, alkoholis ir rūkymas. Yra žinoma ir veiksnių, kurių negalima keisti – genetiniai faktoriai, aplinka,“ – reziumavo dr. A. Dulskas.

Lietuvoje 2009 m. patvirtinta valstybės finansuojama Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Gyventojams dalyvavimas šioje profilaktinėje programoje nieko nekainuoja, tyrimai apmokami iš PSDF lėšų. Programa priklauso 50–74 m. amžiaus moterims ir vyrams: kartą per dvejus metus reikia atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. Maždaug 10 proc. programoje dalyvaujančių žmonių slapto kraujavimo testas būna teigiamas ir jie siunčiami atlikti išsamesnį endoskopinį tyrimą – kolonoskopiją. Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

Kas yra radiologiniai tyrimai?

Radiologiniai tyrimai ir spindulinė terapija yra du skirtingi dalykai, tačiau pasitaiko atvejų, kai pacientai šiuos terminus painioja ir mano, kad jiems paskirtas atlikti ne radiologinis tyrimas, o spindulinės terapijos  seansas. „Radiologiniai tyrimai – tai galimybė pamatyti žmogaus vidaus organus ir juose esančius pakitimus elektromagnetinėmis bangomis.  Tyrimams naudojama tiek jonizuojanti, tiek nejonizuojanti spinduliuotė. Tiriamoji sritis gali būti peršviečiama rentgeno spinduliais – atliekant rentgeno, mamografijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimus. Atliekant kaulų ar skydliaukės scintigrafiją gali būti naudojami radioaktyvūs izotopai. Atliekant magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnio bangos. Atliekant ultragarsinį tyrimą naudojamos akustinės bangos. Radiologinių tyrimų metu tiriamoji sritis yra „peršviečiama“ tam tikra spinduliuote, matyt dėl to pacientai juos ir sumaišo su švitimu ar radioterapija – kai spinduliuotė naudojama ne diagnostikos, o gydymo tikslais“, – kuo radiologiniai tyrimai skiriasi nuo spindulinės terapijos paaiškina Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė.

NVI atliekami rentgeno tyrimai, mamografija, ultragarso tyrimai, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, branduolinės medicinos tyrimai.

Kaip pasiruošti radiologiniams tyrimams?

Dar vienas, pacientams neretai kylantis klausimas – ar radiologiniams tyrimams reikia specialiai pasiruošti? Anot dr. J. Ušinskienės, reikia ruoštis ar ne, priklauso nuo tiriamos kūno srities, radiologinio tyrimo metodikos. „Specialaus pasiruošimo galvos, galvos-kaklo, stuburo, krūtinės ląstos tyrimams nereikia. Paprastai vidaus organų tyrimams rekomenduojama būti nevalgius bent dvi tris val. iki tyrimo. Mamografijos tyrimą patartina derinti su mėnesiniu ciklu ir krūtų jautrumu, kadangi atliekant mamografiją krūtis yra suspaudžiama. Tą atlikti reikia  dėl geresnės vaizdo kokybės ir dėl mažesnės apšvitos – kai krūtis suspausta, ji yra plonesnė, todėl jai ištirti reikia mažiau jonizuojančių spindulių. Vyrų krūtų tyrimai taip pat atliekami – jų oda pakankamai tampri, kad pasiduotų suspaudimui.  Prostatos tyrimus rekomenduojama atlikti išsivalius tiesiąją žarną mikroklizma. Galvos smegenų tyrimams magnetiniu rezonansu nenaudokite stiprių plaukų fiksavimo priemonių“, – ką pacientams reikėtų padaryti prieš atliekant radiologinius tyrimus, paaiškina dr. J. Ušinskienė. Be to, prieš atvykstant atlikti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo, reikia atlikti kreatinino kraujo tyrimą. Kadangi intraveninė kontrastinė medžiaga išsiskiria per inkstus, prieš atliekant minėtus tyrimus, reikia įvertinti inkstų funkciją. Jei kreatinino tyrimas parodo, kad inkstų funkcija sutrikusi, magnetinio rezonanso tomografijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimai atliekami be kontrasto.

Anot dr. J. Ušinskienės, kontrastas reikalingas tam, kad atliekant tyrimą paryškintų tiriamąją kūno sritį. Gydytoja radiologė atkreipia dėmesį, kad kontrastas gali sukelti šalutinių poveikių, todėl juos pajutus, apie tai būtina nedelsiant informuoti tyrimą atliekantį personalą. „Šalutiniai reiškiniai gali būti dėl alerginių reakcijų – ūmių ar vėlyvų, kaip odos paraudimas, niežėjimas, pykinimas, vėmimas, dusulys. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant informuoti tyrimą atliekantį radiologijos technologą, o atsiradus reakcijoms vėliau, po tyrimo – kreipti į šeimos gydytoją. Kontrastinė medžiaga gali pabloginti inkstų funkciją, kontrastas gadolinio pagrindu, naudojamas magnetinio rezonanso tomografijos tyrime, retais atvejais gali sukelti nefrogeninę sisteminę fibrozę, inkstų nepakankamumą“, – pasakoja dr. J. Ušinskienė.

Gydytoja radiologė taip pat atkreipia dėmesį, kad į jums paskirtą radiologinį tyrimą reikėtų atvykti maždaug 15 minučių anksčiau – pacientas supažindinamas su tyrimo metodika, pasirašo dokumentus, kad sutinka atlikti tyrimą.

Kompiuterinės tomografijos tyrimas paprastai užtrunka apie 5–10 minučių, tai yra neskausmingas tyrimas. „Tyrimo metu pacientas paprastai guli ant nugaros, stalas juda, o įrangos viduje aplink pacientą sukasi rentgeno vamzdis ir detektoriai. Prieš tyrimą gali būti punktuojama periferinė vena, tai gali sukelti nedidelį diskomfortą“, – pasakoja dr. J. Ušinskienė. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas užtrunka ilgiau – 30–45 minutes. Tai – visiškai neskausmingas tyrimas. Jei pacientas turi klaustrofobiją, prieš tyrimą jis nuraminamas aprodant įrangą, aparate pritvirtinamas veidrodėlis, kad pacientas galėtų matyti aplinką ir technologą kitoje patalpoje, tyrimo metu personalas bendrauja su pacientu, praneša jam apie tyrimo eigą, planuojamą pabaigą.

Tačiau gydytoja radiologė atkreipia dėmesį, kad patiems be reikalo kalbinti personalo per tyrimus nereikia. Pvz., atlikdami ultragarso tyrimą, gydytojai kartais susiduria su pacientais, kurie nekantrauja sužinoti tyrimo rezultatus ir medikus šnekina nepasibaigus tyrimui. Tai trikdo medikų darbą. Kalbant gali padažnėti kvėpavimas, dėl ko atsiranda vidaus organų judesiai ir gydytojui gali būti sunkiau atlikti vaizdinimą. „Rekomenduojama neblaškyti, nenukreipti gydytojo dėmesio papildomais klausimais, leisti ramiai atlikti apžiūrą, tyrimą“, – kantrybės prašo dr. J. Ušinskienė.

Radiologiniai tyrimai ir apšvita: kodėl tokių tyrimų be reikalo prašyti nereikia?

Ar radiologinius tyrimus atlikti saugu nėščioms pacientėms? Tam tikri radiologiniai tyrimai atliekami naudojant jonizuojančiąją spinduoliuotę – pvz., plaučių, žarnyno, kaulų rentgeno tyrimai; mamografija (kai krūtys tiriamos rentgeno spinduliais), visų anatominių sričių kompiuterinė tomografija. Todėl nėščioms pacientėms dažniausiai skiriami tie tyrimai, kurie jonizuojančiosios spinduliuotės neturi, pvz., ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai. Tačiau esant ūmioms būklėms, kai reikalingas skubus gydymas ar būklės įvertinimas, pvz. įtariant insultą, hemoragiją, daromi tyrimai ir su jonizuojančia spinduliuote.

O ar atlikti radiologinius tyrimus galima, jei pacientui pašalinta tulžis, pacientas turi pakeistą sąnarį ar širdies stimuliatorių? „Galima atlikti visus tyrimus – tiek rentgeno, tiek kompiuterinės tomografijos, tiek magnetinio rezonanso tomografijos, ultragarso. Šiuo metu magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą galime atlikti ir su kardiostimuliatoriais, kurie suderinami su magnetiniu rezonansu, bet prieš ir po tokio tyrimo būtina elektrofiziologo konsultacija ir išrašas, kad tyrimą atlikti saugu“, – į pacientams kylančius klausimus atsako dr. J. Ušinskienė.

Anot gydytojos radiologės, skirtingų tyrimų metu patiriama skirtinga apšvita. „Rentgeno spinduliai – tai jonizuojančiosiosios spinduliuotės rūšis. Apšvita priklauso nuo tiriamosios srities, tyrimo trukmės, paciento kūno sudėties. Įprastai atliekant tyrimus su rentgeno spinduliais apšvita yra ~1–3mSv., kompiuterinės tomografijos metu iki 10mSv. Lietuvos gyventojai kiekvienais metais gali gauti ~2,5mSv apšvitos tiesiog nuo gamtoje esančių šaltinių“, – pasakoja dr. J. Ušinskienė.

Tačiau gydytoja radiologė pabrėžia, kad radiologiniai tyrimai, kurių metų naudojami rentgeno spinduliai, šiaip sau neskiriami. Todėl ir pacientai be reikalo reikalauti medikų skirti tokių tyrimų neturėtų. „Radiologiniai tyrimai, turintys jonizuojančiąją spinduliuotę turėtų būti skiriami atsakingai. Apšvitai jautriausi yra akies lęšiukai, skydliaukė, kraujo ląstelės, lytiniai organai, tad tikrai nederėtų piktnaudžiauti tokiais tyrimais ir be reikalo tirtis. Apie tyrimo reikalingumą ir kaip dar vienas papildomas tyrimas pakeis gydymo taktiką, sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į tyrimo privalumus ir trūkumus“, – reziumuoja dr. J. Ušinskienė.

„Žmonija nuolat yra veikiama jonizuojančiosios spinduliuotės ir ląstelės yra prisitaikę gyventi tokiomis sąlygomis, todėl nedidelis kiekis jonizuojančiosios spinduliuotės reikšmingos įtakos organizmo pažeidimams neturi. Paprastai rentgeno tyrimų metu jonizuojančiosios spinduliuotės kiekis yra nedidelis, todėl tokių tyrimų bijoti nereikėtų, tačiau tyrimus kartojant nepagrįstai dažnai, galima ir pakenkti“, – papildo NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjas, vyresnysis medicinos fizikas dr. Jonas Venius.

Todėl, anot medicinos fiziko, prieš skirdamas tyrimą su rentgeno spinduliais, gydytojas vertina, ar toks tyrimas yra tikrai būtinas. „Kalbant apie tyrimus jonizuojančiąja spinduliuote, labai svarbu yra pagrįstas tyrimo paskyrimas. Paskirdamas tyrimą gydytojas visada įvertina, ar medicininei informacijai gauti yra būtinas rentgenologinis tyrimas ir ar toks tyrimas nebuvo darytas paskutiniu metu. Būtent vertinant klinikinės naudos ir galimos žalos santykį yra sudėlioti ir profilaktiniai patikrinimai, ir atrankinės programos tvarkaraščiai“, – kalba dr. J. Venius.

Tad kaip atliekant radiologinius tyrimus įvertinama pusiausvyra tarp paciento patiriamos apšvitos ir tyrimo vaizdo kokybės? Anot dr. J. Veniaus, vaizdo kokybės  ir  dozės, reikalingos vaizdui gauti, parinkimas yra ilgas procesas, kurio metu yra sukuriamas tam tikro susirgimo ar tam tikros lokalizacijos rentgenologinio ištyrimo protokolas. „Rutininės kokybės kontrolės patikrinimų tikslas, vertinti, jog tiek vaizdo kokybė, tiek dozė, reikalinga tokiam vaizdui gauti, išliktų nekintanti. Tam reikalui yra naudojamos standartizuotos modelinės sistemos – kokybės kontrolės fantomai. Tai yra prietaisai, leidžiantys objektyviai įvertinti įvairius parametrus, pvz. vaizdo tolygumą, kontrastą, skyrą, ir pan.“, – kalba medicinos fizikas.

„Apibendrinus galima teigti, kad optimalus radiologinis tyrimas yra suvokiamas kaip tinkamiausių tyrimų parinkimas pagal iškeltus klinikinius uždavinius, kai tyrimai atliekami konkrečiai situacijai optimaliu tyrimo metodu (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarsas), optimaliai parinktais techniniais parametrais, optimaliu laiku ir adekvačiai įvertinus galimus rezultatus. Radiologijos technologas, gydytojas radiologas ir medicinos fizikas turi bendradarbiauti ir siekti gauti optimalios kokybės vaizdus su mažiausia apšvitos doze, panaudojant kompiuterinės tomografijos įrangos gamintojų įdiegtus optimizavimo algoritmus, leidžiančius sumažinti tyrimų metu gaunamą jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą“, – pasakoja dr. J. Venius.

NVI aparatūra – kruopščiai tikrinama

Kadangi radiologinių tyrimų nauda ir paciento patiriama apšvita turi būti kruopščiai įvertinama, labai svarbus vaidmuo tenka medicinos fizikams: šios srities specialistai vertina aparatūros saugumą, kuris be galo svarbus ir pacientui, ir personalui.

Taigi, NVI, priklausomai nuo rentgenologinės įrangos tipo, kokybės kontrolės patikrinimai gali būti atliekami net ir kiekvieną dieną, tuo tarpu tam tikri, mažiau kintantys, parametrai gali būti tikrinami ir vieną kartą metuose. „Pavyzdžiui, mamografinės įrangos kokybiškas veikimas yra tikrinamas vieną kartą per savaitę, įvertinant vaizdo kokybę bei dozės stabilumą, o išsamiai dozimetriniai parametrai yra patikrinami vieną kartą į pusmetį. Kito, dažnai sutinkamo rentgenologinio ištyrimo – kompiuterinės tomografijos – kokybiško veikimo patikrinimas prasideda vos įjungus aparatą. Prietaisas pats sutikrina rentgeno spindulių šaltinio (rentgeno vamzdžio) charakteristikas, o išsamus generuojamos dozės patikrinimas vykdomas vieną kartą metuose. Papildomai, nuolat (kartą per savaitę) yra kontroliuojama vaizdo kokybė, taip užtikrinant, jog pacientui atlikus tyrimą vaizduose nestebėsime artefaktų dėl įrangos nekokybiško veikimo“, – reziumuoja dr. J. Venius.