Tai feisbuke pranešė Pietų apygardos Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Dėl smūgio Dnipro hidroelektrinei užfiksuotas grunto užterštumas, į Dnipro upės vandens objektą pateko naftos produktų, inspekcijos specialistai paėmė vandens mėginių laboratoriniams tyrimams“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad visa gauta medžiaga bus perduota Ukrainos Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos operatyviniam štabui ir teisėsaugos pareigūnams.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 22-osios rytą Rusijos kariuomenė paleido į Zaporižios teritoriją 20 raketų. Buvo apgadinta ir sunaikinta miesto infrastruktūros objektų, nukentėjo Dnipro HE, privatūs ir daugiabučiai gyvenamieji namai, civilinės transporto priemonės.

Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, pranešimas iš aplinkos apsaugos pareigūnų apie nuotekas Darbininkų gatvėje gautas sekmadienį, 12.02 val.

Nustatyta, kad iš Garliavos siurblinės nuotekų vamzdžio į tvenkinį bėgo naftos produktai.

Naftos produktų skaidikliu 30 m² plote vandens paviršiuje išskaidyti susikaupę teršalai.

Įrengtos keturios sorbuojančios polipropileninės bonos.

PAGD duomenimis, 12.24 val. iš aplinkos apsaugos darbuotojos gautas pranešimas, kad Pramonės gatvėje į Gentrino upelį yra išsilieję naftos produktų.

Paaiškėjo, kad į upelį iš lietaus kanalizacijos kartu su vandeniu tekėjo naftos produktai. Teršalams surinkti keturiose vietose pastatyta po vieną 3,1 metro ilgio boną. Įvykio vietoje buvo atvykę aplinkos apsaugos specialistai.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tai numatančias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas: už balsavo 93 Seimo nariai, du susilaikė.

Pataisas pristačiusio liberalo Romualdo Vaitkaus teigimu, 41 proc. tikslas numatomas atsižvelgiant į išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apimtis.

„Jis gavosi todėl, kad nuo 2025 iki 2030 metų sumažinant 14 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų procentą būtent gaunasi, kad 41 proc. reikia siekti. Tokia siekiamybė yra, ir manau, kad tai įmanoma padaryti. (...) Iki šiol nebuvo įrašyta (įstatymuose – BNS) naftos degalų vartojimo mažinimo tikslas ir kriterijai“, – teigė pakeitimų rengėjas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Lino Savicko teigimu, privatus sektorius yra pasiruošęs įgyvendinti šį pokytį, tereikia paskatinti viešąjį.  

Tauragė yra viena pavyzdžių – turi 16 elekrobusų, apie 20 įkrovimo stotelių. Tai jeigu mažas miestas, mažas regionas gali padaryti, tai gali padaryti ir kiti miestai.

 

„Tauragė yra viena pavyzdžių – turi 16 elekrobusų, apie 20 įkrovimo stotelių. Tai jeigu mažas miestas, mažas regionas gali padaryti, tai gali padaryti ir kiti miestai“, – teigė parlamentaras.

Pasak  R. Vaitkaus, elektrinių automobilių parkų plėtrą skatintų mažiau degalų vartojančių mašinų įsigijimo rėmimas, mokestinės lengvatos, didesnis biometano naudojimas, ypač sunkiajame transporte, geležinkelių elektrifikavimas, antros kartos biodegalų naudojimas sunkiajame transporte. 

R. Vaikus, remdamasis Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, teigė, kad naftos produktų, benzino, dyzelino, suskystintų naftos dujų vartojimas Lietuvos transporte nuo 2005 iki 2021 metų išaugo daugiau kaip 45 proc.

„Pernelyg didelis naftos degalų vartojimas turi daug neigiamų pasekmių: auga Lietuvos energetinė nepriklausomybė nuo iškastinio kuro importo, vis aktualesnė tampa transporto sukeliamos taršos problema, be to, vartodami naftos degalus netiesiogiai remiame naftą eksportuojančias valstybes ir režimus, kurie pajamas iš naftos perdavimą naudoja karams finansuoti, demokratiniams judėjimams savo šalyse malšinti“, – Seime tvirtino R. Vaitkus. 

2021 metais Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų ŠESD – apie 0,5 proc. daugiau nei 2020 metais, didžiausią taršą kėlė transporto ir energetikos sektoriai (po 30 proc. teršalų), žemės ūkis, kiek mažiau – pramonė ir atliekų sektorius.

Kelių transporto išmetamas kiekis 2018-aisiais sudarė 96 proc. viso transporto išmetamo ŠESD. Likusią dalį sudarė geležinkeliai (3 proc.), vamzdynai, vidaus laivininkystė ir vietinė aviacija. 2018 metais didžiausią dalį išmetė lengvieji automobiliai (58,4 proc.) bei sunkvežimiai ir autobusai (36,6 proc.). 

Susisiekimo ministerija prognozuoja, kad nuo 2020 metų iki 2030 metų ŠESD kiekis padidės apie 17 proc. (nuo 6,62 mln. iki 7,76 mln. tonų), o iki 2040 metų augs dar beveik 3 proc. (iki 7,98 mln. tonų).

Toks šuolis užfiksuotas po to, kai Indija tapo pagrindine Rusijos naftos pirkėja, Vakarams sankcijomis užvėrus savo rinkas rusiškam „juodajam auksui“.

Be to, Europos Sąjunga kartu su G-7 partnerėmis susitarė dėl 60 JAV dolerių už barelį kainos viršutinės ribos į kitas pasaulio šalis eksportuojamai Rusijos naftai.

Visa tai sudarė sąlygas Indijai rusišką naftą pirkti su solidžia nuolaida, ją perdirbti ir produkciją parduoti Europoje.

Nors tokia prekyba nėra neteisėta, kritikai teigia, kad tai yra slaptas rusiškos naftos kelias į Vakarų rinkas bei silpnina poveikį sankcijų, kuriomis siekiama sumažinti Rusijos pajamas karui Ukrainoje finansuoti.

„ES neperka rusiškos naftos, bet mes perkame dyzeliną, pagamintą iš rusiškos žaliavos kur nors kitur. Taip apeinamos mūsų sankcijos. Visa tai taip pat kelia moralinių klausimų“, – neseniai pripažino ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų padidėjimas (13,5 proc.) ir elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų sumažėjimas (1,2 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 1,1 proc. (be rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 0,6 proc.). Daugiausia – 12,9 proc. – brango rafinuoti naftos produktai. Labiausiai – 2,5 proc. – pigo chemikalai ir chemijos produktai.

Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 2,3 proc. (be rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 0,5 proc.), euro zonos rinkoje – padidėjo 3,3 proc., ne euro zonos rinkoje – 1,6 proc.

Per metus – rugpjūtį, palyginti su 2022 metų rugpjūčiu – visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos sumažėjo 6,4 proc. (be rafinuotų naftos produktų – 5,2 proc.). Lietuvos rinkoje jos mažėjo 6,4 proc. (be rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 3,1 proc.), ne Lietuvos rinkoje – mažėjo 6,3 proc. (be rafinuotų naftos produktų – 7,3 proc.).

Euro zonos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus mažėjo 5 proc., ne euro zonos rinkoje – 7,3 proc.

Nedidelis nuotėkis iš laivo

Praėjusią savaitę Estijos klimato ministerija pranešė, kad iš britų karo laivo „HMS Cassandra“ į jūrą pradėjo tekėti kuras. Laivas jūros dugne daugiau kaip 100 metų guli netoli didžiausios Estijos Saremos salos.

Ši sala yra ir viena iš labiausiai turistus traukiančių Estijos vietovių.

Estijos klimato ministerijos ministro patarėjas Kasparas Andersonas paskelbė duomenis, kad nuskendusiame karo laive galėtų būti apie tūkstantį tonų degalų. Kadangi laivas jūros dugne guli jau palyginti ilgą laiką, gali būti, kad jo tankai ar vamzdynai prarūdijo, todėl į aplinką ir veržiasi naftos produktai.

Kol kas iš laivo yra nedidelis degalų nuotėkis. Jis lėtai išeina iš laivo ir kyla į jūros paviršių. Ties laivu, kuris guli nuskendęs maždaug 100 metrų gylyje, plevena nedidelės, tarsi praskiestos, alyvos dėmelės.

Vieta: prie Estijos krantų nuskendęs laivas „HMS Cassandra“ pradėjo teršti Baltijos jūros aplinką. / „Portalmorski.pl“ nuotr.

Saugojo Baltijos valstybes

Šiuo atveju, kai karo laivas pradėjo „kraujuoti“, labai maža tikimybė, kad tai baigsis savaime. Naftos produktų skleidimas iš nuskendusio karo laivo tik gali didėti.

Estija yra viena iš tų šalių, kur Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais nuskendo daugiausia laivų. Ypač Antrojo pasaulinio karo metais. Taip yra todėl, kad prie Estijos krantų buvo koncentruota daug laivų, kuriuos atakuodavo nacistinės Vokietijos povandeniniai laivai.

„HMS Cassandra“ yra Pirmojo pasaulinio karo metais nuskendęs laivas, o tiksliau 1918 m. gruodžio 5 d. Tai buvo lengvasis kreiseris, kuris pradėtas eksploatuoti 1917 m.

Į Estijos vandenis Didžiosios Britanijos karo vadovybė pasiuntė jį remti naujai įkurtų Baltijos valstybių nepriklausomybės. Kalbama apie Lietuvą, Latviją ir Estiją.

„HMS Cassandra“ plaukė į Taliną. Yra duomenų, kad jis užplaukė ant minos. Laivas ėmė greitai skęsti. Didžiajai daliai jos narių pavyko išsigelbėti. Žuvo 11 įgulos narių.

Žuvusių jūrininkų pavardės pateikiamos Didžiosios Britanijos „Imperial War Museums“ internetiniame portale.

Prie Estijos krantų nuskendus minėtam laivui, jo pavadinimas „HMS Cassandra“ atiteko kitam britų karo laivui. Jo likimas iš dalies taip pat buvo tragiškas. Šis laivas lydėdavo vilkstines, kurios Sovietų Sąjungai teikė paramą pagal JAV karinių tiekimų programą „Lend-Lease“ (vadinamą „lendlyzas“).

1944 m. gruodžio 10 d. britų „HMS Cassandra“ išvyko iš Murmansko, išlydėdamas 28 laivus. Gruodžio 11 d. „HMS Cassandrą“ atakavo vokiečių povandeninis laivas. Žuvo 62 įgulos nariai. Patį laivą, kuris buvo stipriai apgadintas, pavyko nutempti į uostą. Suremontuota „HMS Cassandra“ tęsė tarnybą iki 1967 m.

Naftos produktų skleidimas iš nuskendusio karo laivo tik gali didėti.

Prie Estijos dešimtys skenduolių

1918 m. „HMS Cassandra“ nuskandinimo vietoje Estijos pareigūnai nuolat stebės, kaip keisis taršos dydis iš šio laivo.

Ką nors daugiau daryti Estija nėra pajėgi. Karo laikų nuolaužų iškėlimas, laivų utilizavimas yra gana brangus, didelės rizikos veiksmas. Iki šiol karo laivų iškėlimas siekiant apsisaugoti nuo galimos taršos niekur nebuvo vykdomas.

Nemaža dalis valstybių jau teikė siūlymus Europos Sąjungos institucijoms, kad būtų rengiamos programos ir numatoma parama iškelti karo laivams iš Baltijos jūros.

Vien prie Estijos krantų yra nuskendę 54 karo laivai. Jų nuolaužos anksčiau ar vėliau pradės kelti pavojų.

Kaip žinia, prie Estijos krantų yra nuskendusių ir Lietuvos laivų. Tarp jų ir vienintelis tarpukario karo laivas „Prezidentas Smetona“, kurį Sovietų Sąjungos tarnybos naudojo kaip pasienio apsaugos laivą, pavadintą „Koral“.

Panašių laivų yra ir prie kitų šalių krantų, įskaitant ir Lenkiją, Vokietiją, Lietuvos, Latvijos pakrantes. Gal kiek mažiau tokių laivų yra ties Švedijos, Danijos krantais. Tačiau prie tų šalių krantų yra kitų pavojų – po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių po Baltijos jūrą išmėtytos statinės su pavojingomis cheminėmis medžiagomis.

Europos Sąjungos institucijose keliamas klausimas ir dėl šių medžiagų utilizavimo programų. Juo labiau kad Baltijos jūra jau yra laikoma iš esmės beveik vidine ES jūra. Rusija prie jos turi palyginti nedidelę prieigą.

Produkcijos kainos per mėnesį – vasarį, palyginti su sausiu, sumažėjo 1,5 proc., (be rafinuotų naftos produktų – 0,2 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. 

Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų gamybos kainų sumažėjimas (7,4 proc.) bei elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų padidėjimas (8,4 proc.).

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 23,5 proc., (be rafinuotų naftos produktų – 26,8 proc.), ne Lietuvos rinkoje – 7,9 proc. (3,5 proc.). Per mėnesį – atitinkamai padidėjo 0,6 proc. (1,7 proc.) ir sumažėjo 3,3 proc. (2 proc.).

Euro zonos rinkoje produkcijos kainos per metus padidėjo 12,8 proc., ne euro zonos rinkoje – 4,7 proc. Per mėnesį – atitinkamai sumažėjo 4,9 proc. ir 2,1 proc.

Lietuvos rinkoje kainos per metus augo 26,7 proc. (be rafinuotų naftos produktų – 27,1 proc.), ne Lietuvos rinkoje – 12,7 proc. (be rafinuotų naftos produktų – 5,5 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra,

Euro zonos rinkoje kainos per metus padidėjo 20,3 proc., ne euro zonos rinkoje – 7,6 procento.

Per mėnesį – sausį, palyginti su gruodžiu – kainos padidėjo 1,3 proc. (be rafinuotų naftos produktų – 0,2 proc.)

Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų padidėjimas (6,8 proc.) bei chemikalų ir chemijos produktų gamybos kainų sumažėjimas (2,5 proc.).

Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,9 proc. (be rafinuotų naftos produktų – 0,5 proc.), ne Lietuvos rinkoje – 1,7 proc. (be rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 0,2 proc.).

Euro zonos rinkoje kainos per mėnesį padidėjo 1,9 proc., ne euro zonos rinkoje – 1,5 procento.

Savaitgalį įsigaliosiant tarptautiniam šių produktų embargui, „ES ambasadoriai šiandien patvirtino naftos produktų kainų viršutines ribas, kurias galutinai tvirtins Europos [Vadovų] Taryba“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios Švedijos pareigūnai.

ES diplomatai pareiškė, jog sutartos brangesnių degalų, tokių kaip dyzelinas, kainų „lubos“ sudaro 100 JAV dolerių (91 eurą), o žemesnės kokybės produktų, tokių kaip mazutas ir krosnių kuras, – 45 JAV dolerius (41 eurą) už barelį.

Švedija pasiektą sutarimą pavadino „svarbiu susitarimu – tolesnio ES ir partnerių atsako į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą dalimi“.

Rusiškų naftos produktų kainų „lubas“ siekiama nustatyti tarptautinei bendruomenei toliau stengiantis sumažinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajamas, naudojamas puolimui Ukrainoje, nukreipiant sankcijas į Rusijai itin svarbų eksporto sektorių.

ES gruodį įvedė embargą Rusijos žaliai naftai, tiekiamai jūra, ir kartu su savo partnerėmis iš Didžiojo septyneto (G-7) nustatė 60 JAV dolerių už barelį kainų ribą rusiško „juodojo aukso“ eksportui visame pasaulyje.

Šį sekmadienį turėtų įsigalioti antrasis visoje ES galiosiantis embargas, kuris bus taikomas laivais atgabenamiems Rusijos naftos produktams, tokiems kaip benzinas, dyzelinas ir krosnių kuras.

ES ir G-7 taip pat susitarė nustatyti kainų viršutinę ribą šių Rusijos produktų kroviniams, eksportuojamiems į pasaulio rinkas.

Penktadienį suderintos kainų „lubos“ atitinka pasiūlytąsias Europos Komisijos.

Nustatyti šių „lubų“ lygį Komisijai nebuvo paprasta – jai teko ieškoti pusiausvyros tarp sankcijų „vanagų“, tokių kaip Baltijos šalys ir Lenkija, keliamų griežtų reikalavimų ir būtinybės užtikrinti, kad Vakarai nenutrauktų viso Rusijos tiekimo pasaulio rinkoms, nes tai galėtų išprovokuoti šių produktų kainų šuolį.

ES diplomatai sutartas kainų viršutines ribas pavadino „gerai subalansuotomis“ ir nurodė, kad jos padės pasiekti tikslą „sumažinti Rusijos pajamas ir kartu garantuoti trečiųjų šalių galimybes gauti šių produktų“.

Kremlius įspėja apie rinkos „disbalansą“

Kremlius prieš sekmadienio embargo įsigaliojimą sukritikavo ES, pabrėžęs, kad ši priemonė „sukels tolesnį tarptautinių energijos rinkų disbalansą“.

„Žinoma, tai sukels tolesnį tarptautinių energijos rinkų disbalansą, tačiau imamės priemonių, kad apsaugotume savo interesus nuo su tuo susijusių pavojų“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Maskvos karas Ukrainoje tapo rimtu įspėjamuoju ženklu Europos Sąjungai, kuri metų metus buvo priklausoma nuo pigaus iškastinio kuro iš Rusijos.

Briuselis sako, kad, įsigaliojus neperdirbtos naftos embargui, blokas jau atsisakė maždaug 90 proc. rusiško „juodojo aukso“ importo. 

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį Kyjive sakė, kad galiojančios rusiškos naftos kainų „lubos“ Maskvai jau atsieina apie 160 mln. eurų per dieną.

Penktadienį ji pareiškė, kad blokas rengia naują sankcijų Rusijai paketą, kuris bus jau dešimtasis nuo karo Ukrainoje pradžios.

„Privalome toliau imtis veiksmų, kad Rusija netektų lėšų karui prieš Ukrainą“, – pabrėžė ji.