Dėl pratrūkusio naftotiekio 100 kvadratinių metrų plote išsiliejo nafta.

Socialiniuose tinkluose pasklidusioje filmuotoje medžiagoje matyti virš kaimo besiveržiantys tirštų juodų dūmų debesys, kol ugniagesiai kovojo su ugnimi ir galiausiai užgesino liepsnas.

„17 val. vietos (ir Lietuvos) laiku netoli Strymbos kaimo Nadvirnos rajone pratrūko 150 mm skersmens naftotiekis“, – pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Kodėl naftotiekis pratrūko, iš karto nebuvo aiški, tačiau vietos žiniasklaida pranešė apie galingą sprogimą.

„Buvo sužeisti devyni žmonės“, – pareiškė srities gubernatorė Svitlana Onyščuk.

„Išankstiniais duomenimis, du vaikai ir trys suaugusieji yra kritinės būklės, patyrę daug nudegimų“, – pridūrė ji.

„Rusai sustabdė tiekimą naftotiekiu „Družba“ į Lenkiją“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame „Orlen“ pareiškime.

„Orlen“ teigė, kad šis žingsnis neturės įtakos tiekimui Lenkijos klientams ir kad nuo šiol visa nafta bus tiekiama jūra.

Iki šiol „Orlen“ naftotiekiu iš Rusijos importuodavo apie 10 proc. jai reikalingos naftos, o likusią dalį – jūrų keliais iš kitų šalių.

Tai padaryta kitą dieną po to, kai Europos Sąjunga susitarė dėl naujų sankcijų Maskvai dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Anksčiau šį mėnesį Lenkija pareiškė, kad tebeperka 10 proc. tiekiamos naftos iš Rusijos, nors primygtinai reikalavo griežtesnių sankcijų Rusijos naftai.

Praėjusiais metais Lenkija paskelbė turinti „radikalų planą“ iki 2022 metų pabaigos nutraukti visą rusiškos naftos importą.

Tačiau valstybės turto viceministras Maciejus Maleckis (Macejus Maleckis) parlamentui sakė, kad Lenkija vis dar turi galiojančią sutartį su Rusijos bendrove „Tatneft“.

Tai reiškė, kad Lenkija kas mėnesį iš Rusijos vis dar pirko 200 000 tonų naftos.

Pasak M. Maleckio, valstybinė bendrovė „Orlen“ „tvirtai pareiškė, kad nustos pirkti rusišką naftą, kai tik bus įvestas ES embargas“.

M. Maleckis teigė, kad dabartinė sutartis su „Tatneft“ negali būti nutraukta, nes tai priverstų Varšuvą mokėti Rusijos įmonei kompensacijas.

Pastaraisiais metais Lenkija iš esmės diversifikavo naftos ir dujų tiekimą ir, pasak M. Maleckio, sandoris su „Tatneft“ buvo vienintelė energetikos sutartis su Rusija.

Septintajame dešimtmetyje buvo pradėtas tiesti naftotiekių tinklas „Družba“ („Draugystė“), kuriuo nafta iš Uralo į Europą pumpuojama šiaurine atšaka per Lenkiją ir pietine atšaka per Ukrainą.

„Šiuo metu incidento priežastis nėra žinoma. Siurbimas paveiktoje linijoje buvo nedelsiant sustabdytas. Dujotiekio 2-oji linija veikia normaliai“, – pranešė PERN ir pridūrė, kad nuotėkis buvo aptiktas vėlyvą antradienio vakarą.

Tai per nuotolines diskusijas Kyjivo saugumo forume pareiškė Ukrainos energetikos ministro patarėja Olena Zerkal, praneša „Ukrinform“.

„Kalbant apie Vengriją, tai ji pasinaudojo situacija. Mes ir Europos Sąjunga iš esmės suteikėme jai tokią galimybę“, – sakė patarėja.

Anot O. Zerkal, Vengrijos „apetitas“ dėl ES fondų kasdien auga. „Ir jie nusprendė, jog išmušė jų žvaigždžių valanda, kai galima reikalauti visko, ko tik nori, kad tik būtų išsaugota Europos vienybė“, - piktinosi ministro patarėja.

Ji apgailestavo, kad Vengrijai buvo leista tai daryti.

„Europos Komisijai teko keisti savo politiką ir leisti Vengrijai naudoti ES lėšas netgi naujo naftotiekio tiesimui, jau nekalbant apie savo naftos perdirbimo įmonių modernizavimą“, – teigė O. Zerkal.

„Bet tai dar ne viskas. Jie gauna visas lėšas, kurios buvo įšaldytos, pagal kitas programas. Ir tai iš tiesų liūdina, nes Ukrainos rankose yra puikus svertas – „Družbos“ naftotiekis“, – pareiškė patarėja.

Pasak jos, į Vengriją eina atskira „Družbos“ naftotiekio atšaka, kuriai gali „kažkas atsitikti“.

„Mano manymu, būtų labai pravartu, jeigu jam (naftotiekiui) kažkas nutiktų. Bet tai turi spręsti vyriausybė ir prezidentas. Ar mes tikrai norime kalbėtis su Orbanu ta kalba, kurią jis supranta ir primeta Europos Sąjungai, ar mes tam dar nepasirengę“, – konstatavo O. Zerkal.

Kaip jau buvo pranešta, Vengrija blokuoja šeštąjį ES sankcijų Rusijai paketą, kuriame numatomas ir naftos embargas.

Pasak jo, ataka prieš vamzdyną, kuriuo nafta teka iš Rytų provinciją į terminalą Raudonojoje jūroje, buvo įvykdyta antradienį paryčiais.

Tuo metu Jemene veikiantys husiais vadinami sukilėliai antradienį nurodė atakavę dronais kelis labai svarbius taikinius Saudo Arabijoje ir nurodė tai padarę dėl karalystės „nusikaltimų“ jų šalyje.

„Smūgis Saudo Arabijos gyvybiškai svarbiems objektams yra atsakas į agresorių tebevykdomus genocido nusikaltimus ir apsiaustį prieš Jemeno žmones“, – per tviterį parašė Mohammedas Abdusalamas (Mohamedas Abdusalamas), Irano palaikomų husių, kovojančių su Rijado remiama Jemeno vyriausybe, atstovas.

Šiuo naftotiekiu per dieną perpumpuojama mažiausiai 5 mln. barelių naftos.

„Saudo Arabijos [valstybinė naftos milžinė] „Aramco“ ėmėsi prevencinių priemonių ir laikinai sustabdė naftotiekio darbą, kol vertina padėtį ir atkuria paveiktos siurblinės bei vamzdyno veiklą“, – sakoma Kh. al Faliho pranešime, išplatintame valstybinės naujienų agentūros SPA.

Šiuo 1,2 tūkst. km ilgio vamzdynu nafta pumpuojama iš pagrindinių rytinių telkinių į Raudonosios jūros uostamiestį Janbu al Bachrą šalies vakaruose.

Jis buvo pastatytas prieš kelis dešimtmečius kaip alternatyva Saudo Arabijos naftos eksportui per  Hormūzo sąsiaurį, jungiantį Persijos įlanką ir Omano įlanką, jeigu šis strategiškai svarbus vandens kelias būtų užblokuotas.

Atakos taikiniais tapusios siurblinės, kaip pranešama, yra į vakarus nuo sostinės Rijado – Davadmyje ir Afife.

Šiuo metu Persijos įlankos regione tvyro didelė įtampa po virtinės mįslingų atakų prieš laivus netoli Jungtinių Arabų Emyratų krantų. Jungtinės Valstijos savo ruožtu stiprina savo karines pajėgas regione – anot Vašingtono, siekiant atgrasyti Iraną nuo „atakų“.

Kh. al Falihas pasmerkė pastarąsias atakas.

„Vėliausi terorizmo ir sabotažo aktai Arabijos įlankoje... nutaikyti ne vien prieš karalystę, bet ir prieš naftos tiekimą pasauliui ir pasaulinę ekonomiką“, – pareiškė jis.

„Šios atakos dar kartą įrodo, kad mums svarbu stoti prieš teroristinius elementus, įskaitant husių sukarintas grupes Jemene, remiamas Irano“, – sakė ministras.

„Žuvusiųjų skaičius... yra 66, o 76 (žmonės) yra sužeisti“, – sakė gubernatorius.

Daugiau kaip 85 kiti žmonės šeštadienį yra dingusiųjų sąraše.

Anksčiau skelbta, kad penktadienį užsidegus pažeistam naftotiekiui žuvo 21 ir buvo sunkiai sužeistas dar 71 žmogus.

Anksčiau O. Fayadas vietos televizijai sakė, kad vagių padaryto naftotiekio pažeidimo vietoje gyventojai samstė išsiliejusį benziną, kai kilo didžiulis gaisras.

„Žinome, kad tai buvo degalų vagystės vieta“, – televizijai „FaroTV“ sakė O. Fayadas.

Į įvykio vietą Tlahuelilpane 105 km į šiaurę nuo Meksiko anksti šeštadienį nuvyko šalies prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras).

Vos prieš tris savaites naujasis prezidentas pradėjo kampaniją prieš degalų vagių gaujas, kurios per pirmuosius 10 praėjusių metų mėnesių naftotiekius pažeidė net 12 581 kartą – vidutiniškai po 42 kartus per dieną.

Ši problema Meksikai 2017 metais atsiėjo maždaug 3 mlrd. dolerių (2,63 mlrd. eurų).

Po tragedijos Tlahuelilpane tikėtina, kad šalis dar labiau intensyvins pastangas prieš vogimą iš naftotiekių.

Šie susirėmimai dar labiau paaštrino jau ilgą laiką besitęsiantį ginčą dėl indėnų teisių bei planuojamo projekto įtakos aplinkai.

Operacija truko apie šešias valandas, o joje dalyvavo keli šimtai ginkluotų valstijos ir vietos policijos pareigūnų bei Nacionalinės gvardijos kariai – vieni pėsti, o kiti buvę sunkvežimiuose, kariniuose šarvuotuose automobiliuose bei autobusuose. Jie lėtai judėjo per padegtas barikadas ir apsupo protestuotojų stovyklą.

Buvo suimta mažiausiai 117 žmonių. Nepranešama apie jų patirtus rimtus sužeidimus, bet vienam vyrui buvo sužeista koja ir suteikta medikų pagalba.

Tarp suimtųjų buvo viena moteris, kuri išsitraukė .38 kalibro pistoletą, triskart šovė į pareigūnus ir vos nepataikė į vieną šerifo įgaliotinį, pranešė valstijos pagalbos tarnybų atstovė Cecily Fong (Sesili Fong). Anot jos, pareigūnai neatsišaudė.

Šerifas Kyle'as Kirchmeieris (Kailas Kerkmejeris) nurodė, kad iki nakties stovykla buvo ištuštinta, nors tęsės policijos ir protestuotojų priešprieša už jos ribų. Pareigūnai anksčiau minėjo planuojantys perduoti vietovę privačiai apsaugai, bet K.Kirchmeieris nurodė, kad kol kas policija liks budėti.

„Dar nepaliekame teritorijos, – sakė jis. – Pasistengsime būti šioje vietovėje, kad kelias liktų atidarytas, taip pat neleisime asmenims rinktis privačioje žemėje.“

Naftotiekio oponentai savaitgalį įrengė stovyklą ant privačios žemės, priklausančios Teksase įsikūrusiai kompanijai „Energy Transfer Partners“, baigiančiai tiesti daugiau kaip 1 900 km ilgio naftotiekį, kuriuo nafta bus pumpuojama iš Šiaurės Dakotos į Ilinojaus valstiją. Vamzdyno maršrutas kerta Stačiosios Uolos indėnų rezervaciją, o joje gyvenanti gentis sako, kad avarijos atveju gali būti užterštos jos vandens atsargos, taip pat nerimauja dėl šio projekto poveikio kultūros objektams.

Šiaurės Dakotos valdžia savo ruožtu pareiškė, kad toje teritorijoje nebuvo rasta jokių kultūros objektų.

Gentis teismui apskundė JAV Karo inžinierių korpuso sprendimą suteikti leidimus tiesti vamzdžius per daugiau kaip 200 vandens telkinių. Rugsėjį federalinis teisėjas atmetė jų prašymą sustabdyti tiesimo darbus, tačiau trys federalinės agentūros taip pat pasisakė už statybų sustabdymą korpusui priklausančioje žemėje aplink Ovahio ežerą, į kurį įteka Misūrio upė, o korpusas savo ruožtu peržiūrėjo savo sprendimą.

Statybas buvo leista tęsti privačioje žemėje, priklausančioje supirkėjams, ir buvo nustatytas tikslas pabaigti jas iki metų pabaigos.

Ketvirtadienio protestuotojų išvaikymo operacija prasidėjo kitą dieną po to, kai šie nesutiko išeiti savanoriškai. Teisėsaugos pareigūnai kelis kartus paprašė protestuotojų atsitraukti, o vienu metu panaudojo aukšto tono švilpuką, kurio garsas, anot pareigūnų, turėjo „sutramdyti ir išvaikyti“ protestuotojus.

Ketvirtadienį išvaikyta stovykla yra šiek tiek šiauriau nuo pastovesnės ir didesnės stovyklos federalinėje žemėje, tapusios pagrindine protestuotojų rinkimosi vieta. Tarp šimtų protestuotojų esama indėnų iš visos Šiaurės Amerikos, gamtosaugininkų ir keletas garsenybių.

Daugelis protestuotojų atvirai priešinosi pareigūnams, o kiti meldėsi. Mortono apygardos šerifo atstovė Donnell Hushka (Donel Huška) sakė, jog buvo sulaikyta tiek daug žmonių, kad apygardai prireikė papildomų areštinių jiems visiems sutalpinti. Jos teigimu, apkaltintieji nusikaltimais liks sulaikyti iki teismas pradės nagrinėti jų bylas.

Protestuotojų atstovas Cody Hallas (Kodis Holas) pažadėjo, kad nauja stovykla bus pastatyta kur nors kitur naftotiekio maršrute, bet šįkart –federalinėje žemėje.

„Teks labai pasistengti, kad jie (protestuotojai) iš ten pasitrauktų“, – sakė jis.

Pareigūnai nurodė, kad protestuotojai padegė keturis didelius statybų įrenginius. Be to, sudeginti mažiausiai du automobiliai.

50 metų Aaronas Johnsonas (Aronas Džonsonas), Pietų Dakotos Šajenų upės indėnų rezervacijos narys, sakė, jog jis ir kiti protestuotojai nepatenkinti dėl šių smurto protrūkių.

„Atvykau čia būti taikiai ir melstis, – sakė jis. – Kai kas nors kažką padega, tai nėra taika ir malda.“

Rusijos valstybinis magistralinių naftotiekių monopolininkas „Transneft“ pranešė grynojo pelno pagal tarptautinius finansinės apskaitos standartus pirmąjį pusmetį uždirbęs 31 proc. daugiau nei prieš metus – 119,7 mlrd. rublių.

Pajamos augo 7,7 proc. iki 407 mlrd. rublių, pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) – 9,3 proc. iki 194,2 mlrd. rublių.

„Transneft“ transportuoja apie 97 proc. Rusijoje išgaunamos naftos, kontroliuoja beveik visą Rusijos naftos eksportą vamzdynais bei kitų NVS šalių eksportuojamo „juodojo aukso“ tranzitą per Rusiją naftotiekiais.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį paskelbė reikšmingiausią veto per šešerius savo kadencijos metus, blokuodamas teisės aktą, leidžiantį nutiesti naftotiekį „Keystone XL“, turintį sujungti Kanadą ir Meksikos įlankos pakrantę.

Mesdamas iššūkį respublikonų kontroliuojamam Kongresui, B.Obama tesėjo savo pažadą blokuoti tą įstatymą, atverdamas sceną politinėms kovoms prieš 2016-ųjų prezidento rinkimus.

Bendrovė „TransCanada“ nori nutiesti 1,9 tūkst. kilometrų ilgio vamzdyną, kuriuo nafta, išgaunama iš bitumingųjų skalūnų Kanados Albertos provincijoje, būtų pumpuojama į JAV naftos perdirbimo įmones Meksikos įlankos pakrantėse.

B.Obama sakė nesantis iš principo nusistatęs prieš šį projektą, bet kaltino įstatymų leidėjus mėginus „apeiti seniai galiojančius ir išbandytus procesus“, kurie turėtų būti naudojami vertinant, ar „Keystone XL“ atitinka nacionalinius interesus.

Įstatymo projektas „pelnė mano veto“, pareiškė prezidentas.

Planuojamo vamzdyno poveikis buvo kelių vyriausybės finansuotų studijų objektas, o kai kurie iš tų tyrimų dar nebaigti.

Respublikonai, kurie remiasi pernai Valstybės departamento pateikta išvada, kad „Keystone“ projekto poveikis aplinkai bus minimalus, o naftotiekio statybos sukurs 42 tūkst. darbo vietų, kaltina B.Obama dangstantis procedūrinėmis priežastimis ir griaunant galimybes labiau sumažinti nedarbą.

„Prezidento veto „Keystone“ darbo vietų projektui yra nacionalinis skandalas, – sakė Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris (Džonas Beineris). – Prezidentas tiesiog pernelyg artimas aplinkosaugos ekstremistams, kad gintų amerikiečius darbininkus.“

B.Obama dar gali nuspręsti pritarti tam projektui, tačiau kol kas veto lieka galioti, prezidentui demonstruojant politinius raumenis ir stengiantis pristabdyti didesnę įtaką Kongrese neseniai įgijusius respublikonus, abiem pagrindinėms partijoms rikiuojant savo sunkiąją artileriją prieš ateinančiais metais vyksiančias kautynes dėl Baltųjų rūmų.

Respublikonai galėtų apeiti B.Obamos veto, jeigu sugebėtų užsitikrinti dviejų trečdalių balsų daugumą Senate ir Atstovų Rūmuose, bet palenkti į savo pusę pakankamai demokratų yra itin sunki politinė užduotis.

Vienas Senato padėjėjas sakė, kad Kongreso aukštieji rūmai iki kovo 4-osios surengs balsavimą, siekdami atmesti prezidento veto.

Daugelis kritikų, daugiausiai demokratai, perspėja, kad planuojamas nutiesti vamzdynas kelia naftos išsiliejimų pavojų, be to, realiai sukurs labai mažai naujų nuolatinių darbo vietų. Ekologai savo ruožtu teigia, kad naftos gavyba iš Albertos bitumingųjų smėlių prisideda prie pasaulinio klimato šiltėjimo.

Respublikonų kontroliuojamas JAV Kongresas trečiadienį galutinai patvirtino prieštaringai vertinamą naftotiekio „Keystone XL“ statybos projektą, žengdamas į konfrontaciją su prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama), kuris grasino vetuoti šį teisės aktą.

1,9 tūkst. km ilgio vamzdynas, kurio idėja pirmąsyk buvo iškelta 2008 metais, leistų transportuoti naftą, išgaunamą vakarų Kanadoje esančiuose bitumingųjų smėlių telkiniuose, į perdirbimo įmones Meksikos įlankos pakrantėje, tačiau šis projektas tapo pagrindinių JAV partijų skirtingo požiūrio į energetikos ir aplinkosaugos problemas simboliu. Ginčai dėl „Keystone XL“ atveria pirmąją iš daugelio tikėtinų priešpriešų tarp respublikonų kontroliuojamo Kongreso ir Baltųjų rūmų.

Atstovų Rūmai 270 balsų prieš 152 pritarė sprendimui pasiųsti tą dokumentą pasirašyti prezidentui, priėmęs Senato atliktas pataisas, kuriose teigiama, kad pasaulio klimato šiltėjimas yra realus, o ne išgalvotas procesas ir kad bitumingųjų smėlių kasybos pramonė nebegali būti ilgiau atleista nuo mokesčių, iš kurių surinktos lėšos naudojamos naftos išsiliejimų padariniams likviduoti. Prieš šį projektą balsavo tik vienas respublikonas.

Tačiau nei vienuose Kongreso rūmuose tikriausiai nepavyktų surinkti pakankamo balsų skaičiaus, kad būtų galima įveikti prezidento veto, o projekto šalininkai jau kurpia strategiją, kaip atverti kelią naftotiekio statyboms kitomis įstatymų leidėjams prieinamomis priemonėmis.

Respublikonai ir naftos pramonė argumentuoja, kad šis 8 mlrd. dolerių (7,07 mlrd. eurų) vertės infrastruktūros projektas sukurs daug naujų darbo vietų ir padidins šalies energetinį saugumą, nes nafta būtų importuojama iš kaimyninės draugiškos šalies ir perdirbama vietos įmonėse, kurioms taikomi griežti aplinkosaugos reikalavimai.

Tačiau demokratai ir jų sąjungininkai žalieji teigia, kad „Keystone XL“ yra dovanėle naftos pramonei, kuri tik dar labiau paspartins pasaulio klimato šiltėjimą ir sukels daugeliui šalies regionų naftos išsiliejimų grėsmę.