1945 metų rugpjūčio 9-ąją Nagasakis buvo sulygintas su žeme, žuvo 74 tūkst. žmonių. Bomba ant šio miesto buvo numesta trys dienos po pirmosios pasaulyje atominės bombos atakos prieš Hirošimą.

Šie du JAV suduoti smūgiai nulėmė Antrojo pasaulinio karo pabaigą, o Japonija vis dar yra vienintelė šalis, prieš kurią karo metu buvo panaudoti branduoliniai ginklai.

Tačiau antradienį meras Tomihisa Taue (Tomihisa Tauė) skambino pavojaus varpais.

„Šių metų sausį Jungtinių Valstijų, Rusijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Kinijos lyderiai paskelbė bendrą pareiškimą ir patvirtino, kad branduolinio karo negalima laimėti ir kad jo niekada negalima kariauti, – sakė jis. – Tačiau jau kitą mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą. Grasinta panaudoti branduolinius ginklus, priverčiant sudrebėti visą pasaulį.“

„Branduolinių ginklų panaudojimas nėra „nepagrįsta baimė“, tai „akivaizdi ir esama krizė“, – sakė T. Taue ir įspėjo, kad šie ginklai galėtų būti panaudoti dėl klaidingų sprendimų, sutrikimų ar per teroristines atakas.

Nagasakio bombardavimą išgyvenę žmonės, užsienio svečiai, šimtai visuomenės narių tyliai pasimeldė 11.02 val. (5.02 val. Lietuvos laiku), tiksliai tą akimirką, kai 1945-aisiais ant šio uostamiesčio buvo numesta atominė bomba.

Nagasakio Taikos parke skambėjo varpai, į dangų paleista balandžių, per maldos ceremoniją pagerbtos aukos.

Žmonija turėtų ne kariauti, o puoselėti „taikos kultūrą“, skleidžiančią pasitikėjimą, pagarbą kitiems, ieškančią sprendimų dialogu“, sakė T. Taue.

Šeštadienį Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pasakė kalbą Hirošimoje, minėjusioje 140 tūkst. gyvybių nusinešusios atakos metines.

Jis įspėjo, kad pasaulyje didėjant branduolinių katastrofų potencialui „žmonija žaidžia su užtaisytu šautuvu“.

A. Guterreso žinutėje, japoniškai perskaitytoje per antradienio ceremoniją, sakoma, kad „šiais didelės įtampos ir mažo pasitikėjimo laikais turėtume išmokti Nagasakio pamokas“.

Japonija seniai ragina pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų, bet nėra prisijungusi prie 2021-aisiais įsigaliojusios branduolinių ginklų draudimo sutarties, teigdama, kad tikisi suartinti prie sutarties neprisijungusias branduolines valstybes ir nebranduolines šalis.

Šiemet dėl siaučiančios koronaviruso pandemijos dalyvių skaičius minėjimo ceremonijoje Nagasakyje buvo sumažintas iki 500. Pernai, palyginimui, dalyvavo 5 900 žmonių.

Ceremonijoje Nagasakyje dalyvavo sprogimą išgyvenusieji, jų artimieji, Nagasakio meras Tomihisa Taue, Japonijos premjeras Shinzas Abe ir keletas aukštas pareigas užimančių svečių iš užsienio. Susirinkusieji 11.02 val. vietos laiku, – būtent tokiu laiku 1945 metų rugpjūčio 9 d. ant Nagasakio buvo numesta atominė bomba – tylos minute pagerbė aukų atminimą.

Ceremonijos metu Nagasakio meras T. Taue paragino pasaulio lyderius uždrausti branduolinius ginklus bei paragino Japonijos vyriausybę pasirašyti branduolinių ginklų uždraudimo sutartį.

Nagasakio atominis bombardavimas įvyko praėjus trims dienoms po JAV įvykdyto Hirošimos bombardavimo. Ant Nagasakio numesta bomba sugriovė didžiąją dalį miesto ir pražudė dešimtis tūkstančių žmonių. Nuo sprogimo ir jo padarinių iš viso mirė apie 74 tūkst. žmonių. Dauguma išgyvenusiųjų, paveiktų radiacijos, susirgo vėžiu ir kitomis ligomis.

Praėjus šešioms dienoms po Nagasakio bombardavimo, Japonija pasidavė, oficialiai užbaigiant Antrąjį pasaulinį karą.

Nagasakio meras Tomihisa Taue (Tomihisa Taujė) kalbėjo apie nuogąstavimus, jog netolimoje ateityje gali įvykti kokia nors nauja branduolinė ataka, ir paragino branduolines valstybes atsisakyti tokių ginklų.

Meras kritikavo Japonijos, esančios po vadinamuoju amerikiečių branduoliniu skėčiu, vyriausybę už tai, kad ji neprisideda prie Jungtinių Tautų branduolinių ginklų uždraudimo sutarties.

Pchenjanas ir Vašingtonas pastarosiomis savaitėmis svaidosi vis griežtesniais grasinimais. JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) antradienį pagrasino „ugnimi ir įniršiu“ smogti Šiaurės Korėjai. Pastarosios kariuomenė trečiadienį paskelbė, jog svarstomi planai atakuoti JAV valdą Ramiajame vandenyne Guamą.

1945 metų rugpjūčio 6-ąją JAV surengė pirmąją pasaulyje branduolinę ataką – ant Hirošimos miesto numesta atominė bomba nusinešė 140 tūkst. gyvybių.

Po trijų dienų Nagasakyje įvykdyta antra branduolinė ataka pareikalavo dar daugiau nei 70 tūkst. gyvybių.

Gaudžiant varpui tūkstančiai žmonių, tarp jų – atominius bombardavimus išgyvenę senyvi žmonės ir aukų artimieji, tylos minute pagerbė žuvusiuosius. Pagerbimas vyko 11 val. 2 min. – tuo pačių metu, kai prieš 71 metus Nagasakį nušvietė atominės bombos žybsnis.

Apie 74 tūkst. žmonių iškart žuvo per sprogimą arba tuojau po jo, o tūkstančiai kitų užgeso praėjus mėnesiams arba metams nuo spindulinės ligos arba apšvitinimo sukelto vėžio.

Nagasakis buvo nušluotas praėjus trims dienoms po pirmojo JAV atominio bombardavimo Hirošimoje, kuris nusinešė 140 tūkst. žmonių gyvybių.

Nagasakio meras Tomihisa Taue (Tomihisa Taujė) gyrė B. Obamą, tapusį pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, aplankiusiu Hirošimos bombardavimo memorialą.

„Žinoti faktus – tai pradžios taškas susimąstyti apie ateitį be branduolinių ginklų“, – sakė T. Taue ir paragino kitus pasaulio lyderius aplankyti jų miestą.

Hirošimos meras Kazumi Matsui (Kadzumis Macujis) šeštadienį, per savo miesto bombardavimo metines, irgi atkreipė dėmesį į B. Obamos vizitą.

Pasak jo, ta viešnagė įrodo, kad JAV prezidentas palaiko Hirošimos žmonių požiūrį, jog branduoliniai ginklai yra „absoliutus blogis“.

Trečiadienį sueina 70 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai Japonija pasirašė besąlyginį kapituliacijos aktą. Gegužę, kapituliavus nacių Vokietijai, karas baigėsi Europoje.

Antrasis Pasaulinis karas – paskutinis globalus konfliktas į kurį buvo įtraukta maždaug šešiasdešimt valstybių. Šešerius metus trukęs karas pareikalavo daugiausiai per visų karų istoriją civilių gyvybių. Manoma, kad karas nusinešė mažiausiai 60 mln. žmonių gyvybių, tačiau tikslus skaičius dėl miestų bombardavimų, žudynių ir bado nežinomas.

Dėl nacių vykdytos antisemitinės politikos Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta 6 mln. Europos žydų.

Karo pabaigoje  pirmą kartą istorijoje   panaudotas atominis ginklas, kai ant Japonijos miestų Hirošimos ir Nagasakio buvo numestos atominės bombos.

Po Antrojo Pasaulinio karo smarkiai pasikeitė geopolitinė padėtis – išryškėjo  demokratinio  ir komunistinio pasaulio  priešprieša, ėmė griūti  kolonijinė sistema  Afrikoje ir Azijoje.

Nagasakyje sekmadienį buvo paminėtos Jungtinių Valstijų per Antrąjį pasaulinį karą įvykdyto antrojo atominio bombardavimo, pavertusio šį Japonijos miestą liepsnojančius pragaru, 70-osios metinės.

Dešimtys tūkstančių žmonių susirinko prisiminti daugiau nei 74 tūkst. gyventojų, kone akimirksniu žuvusių per patį sprogimą arba nuo jo padarinių, praėjus daugeliui mėnesių ir metų po bombardavimo.

Varpai pradėjo gausti Nagasakyje 11 val. 2 min. vietos (5 val. 2 min. Lietuvos) laiku – tą pačią akimirką, kai 1945 metų rugpjūčio 9 dieną virš šio uostamiesčio iškilo atominis grybas, pavertęs jį liepsnos kamuoliu, o per tą bombardavimą gyvi likę žmonės, kurie dabar yra senyvo amžiaus, aukų artimieji, vyriausybės atstovai ir svečiai iš užsienio nulenkė galvas per tylos minutę.

Nagasakis buvo subombarduotas praėjus trims dienoms po to, kai pirmoji atominė bomba buvo numesta ant Hirošimos. Tame mieste anksčiau šią savaitę irgi vyko tragedijos, nusinešusios iš viso 140 tūkst. žmonių gyvybių, atminimo ceremonijos.

Premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) padėjo gėlių vainiką. Ceremonijoje netoli vietos, kur baigiantis Antrajam pasauliniam karui JAV kariškiai numetė pirmąją plutonio bombą „Fat Man“ („Storulis“), taip pat dalyvavo 75 šalių atstovai, įskaitant JAV ambasadorę Japonijoje Caroline Kennedy (Kerolain Kenedi).

„Kaip vienintelės šalies, per karą atakuotos atomine bomba, aš atnaujinu mūsų ryžtą vadovauti pasaulinėms branduolinio nusiginklavimo pastangoms, kad būtų sukurtas pasaulis be tokių ginklų“, – savo kalboje sakė Sh.Abe.

Jis taip pat sakė, kad šalis toliau laikysis savo senų nebranduolinių principų: negaminti, neturėti ir neleisti laikyti branduolinių ginklų Japonijos teritorijoje.

Sh.Abe buvo kritikuojamas dėl to, kad nepaminėjo šių trijų principų per ankstesnę ceremoniją Hirošimoje, tuo sukeldamas nerimą atominį sprogimą pergyvenusiems žmonėms, ypač – tokiu metu, kai šis nacionalistų lyderis bando prastumti įstatymo projektą dėl kariškių vaidmens išplėtimo.

Savo kalboje per atminimo ceremoniją Nagasakio meras Tomihisa Taue (Tomihisa Tauė), regis, netiesiogiai kritikavo tuos įstatymo projektus.

„Tarp mūsų dabar plinta nerimas ir susirūpinimas, kad šis pažadas, duotas prieš 70 metų, ir taikos principas Japonijos konstitucijoje dabar gali būti pakirstas“, – pasakė jis ir tie jo žodžiai buvo palydėti garsiais plojimais.

Sh.Abe susidūrė su kritika ir opozicija savo pastangoms stiprinti šios pacifistinės šalies savigynos pajėgų vaidmenį. Tokios permainos atveria kelią pajėgoms pirmą kartą nuo karo dalyvauti kovos veiksmuose.

JAV po karo primesta konstitucija neleido Japonijos kariškiams dalyvauti kovos veiksmuose, išskyrus savigyną.

Nagasakis tapo antruoju JAV atominio bombardavimo taikiniu po to, kai trimis dienomis anksčiau ant Hirošimos miesto buvo numesta urano bomba „Little Boy“ („Berniukas“).

Sprogimo epicentre beveik viskas buvo nušluota, nes atominio žybsnio temperatūra žemės paviršiuje siekė 4 000 laipsnių Celsijaus – pakankamai aukšta, kad išsilydytų plienas.

Tie du bombardavimai sudavė galutinius smūgius imperinei Japonijai, kuri 1945 metų rugpjūčio 15 dieną kapituliavo, taip užbaigdama Antrąjį pasaulinį karą.

Vis dėlto istorikai jau seniai nesutaria, ar ši dviguba ataka tikrai padėjo priartinti karo pabaigą, priversdama Japoniją kapituliuoti, išvengiant daug daugiau aukų per sausumos invaziją, planuotą vėliau tais metais.

Kelionę Tekančios saulės šalyje tęsiantys draugai ir kolegos Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus apsilankė antrajame atominės bombos nuo žemės nušluotame mieste Nagasakyje ir Hashima saloje, kur buvo filmuotas "007 operacija Skyfall".

"Sakoma, kad Nagasakio miesto panorama yra trečia pagal grožį pasaulyje. Pirmauja Honkongas ir Monakas, – savo socialinio puslapio paskyroje "Starkaus&Radzevičiaus" kelionės rašė M.Starkus ir V.Radzevičius, – Savo siauromis gatvelėmis, kalvomis ir salomis, Nagasakis šiek tiek primena Rio de Žaneirą. Geras miestas."

Nagasakyje gausu krikščioniškų bažnyčių: nuo mažyčių iki pakankamai didingų katedrų.

Lietuviai gyrė japonus, kad šie ne tik žodžiais rūpinasi neįgaliaisiais: visuose miestuose išilgai šaligatvių nutiesti štai tokie takeliai akliesiems. Prieš sankryžas, perėjas ar svarbius posūkius takelio raštas pasikeičia, ką galima lengvai pajusti per ploną bato padą.

Dažnas vaizdas, kai japonai stengiasi, kad nepavargtų jų keturkojai augintiniai, kuriuos vežioja vaikiškuose vežimėliuose.

Iš Nagasakio lietuviai surengė jūrinę kelionę – į Hashimą salą, kurioje buvo kurtos garsaus filmo apie Jamesą Bondą – "007 operacija Skyfall" – scenos.

"Jeigu norite savo akimis pamatyti, kaip atrodys pasaulis po trečio pasaulinio karo, turite būtinai aplankyti Hashima salą. Nuniokojimo mastai čia - įspūdingi. Laimei, nuniokojimų priežastis nėra pernelyg dramatiška. Čia nebuvo karo, nekrito bombos. Tai tiesiog buvusi angliakasių gyvenvietė, kuri buvo apleista pasibaigus pelningam verslui, – rašė keliautojai. – Švyturys - vienintelis nesubyrėjęs statinys saloje."

Jau daugiau kaip 40 metų Hashima salą nekliudomi niokoja taifūnai. Visas šis chaosas - laiko, vėjo, lietaus ir vandenyno bangų darbas.

Dar XIX amžiaus pabaigoje Hashima saloje buvo atrasti dideli akmens anglies klodai. Pradėjus juos eksploatuoti, salą pradėta plėsti ir dabar ji yra bent dviem trečdaliais didesnė, nei buvo iš pradžių.

Klestėjimo laikais čia gyveno daugiau kaip 5000 žmonių, dauguma jų –  angliakasiai su savo šeimomis.

Saloje buvo parduotuvės, mokyklos, ligoninė netgi baseinas. Bet iš tiesų gyvenimo sąlygos buvo nepavydėtinos. Gyventojų tankis buvo didžiausias pasaulyje, nuolat trūko gėlo vandens.

Iki pat 2000 metų japonai šia vieta nelabai domėjosi, ji buvo populiari tik tarp nuotykių ieškotojų ir griuvėsių tyrinėtojų.

Nuo 2009 metų Hashima sala paskelbta Japonijos pramoninės raidos paminklu. Dabar joje viskas labai saugoma, žmonėms patiems čia atvykti ir laisvai vaikščioti po teritoriją - griežtai draudžiama.

"Supraskite mus teisingai, mes, o ypač Edis (operatorius) sąžiningai bandėme pabėgti nuo prižiūrėtojų ir maknoti kur nors giliau – negi praleisi tokią progą pasimėgauti šiukšlyno estetika! Bet prižiūrėtojai čia griežti, o mūsų visus "fintus" jau mintinai žino - ne pirmi ir ne paskutiniai čia mes tokie", – juokavo žurnalistai.

Pasiekę piečiausią kelionės Japonijoje tašką lietuviai išvyks atgal – į Japonijos šiaurę, o šiuo metu keliauja į Kiotą.

"Laukia bent 800 kilometrų. Bet Japonijos keliais - tai juokas, – teigė V.Radzevičius ir M.Starkus. – Tiesa, kainuoja tie keliai nemažai - už tuos 800 kilometrų vien kelių mokesčio sumokėsim daugiau nei 100 eurų."

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį minėjo JAV įvykdyto Nagasakio atominio bombardavimo 69-ąsias metines, o šio miesto pacifistas meras paragino Japonijos vyriausybę įsiklausyti į visuomenės reiškiamą didėjantį susirūpinimą dėl prieštaringai vertinamų planų išplėsti šalies kariuomenės vaidmenį.

Didelė minia susirinko paminėti daugiau nei 70 tūkst. žmonių, žuvusių nuo atominio sprogimo ir jo padarinių per vėlesnius mėnesius ir metus.

Plutonio bomba „Fat Man“ („Storulis“) detonavo virš Nagasakio 1945 metų rugpjūčio 9 dieną, 11 val. 2 min. vietos laiku.

Nagasakis tapo antruoju JAV atominio bombardavimo taikiniu po to, kai trimis dienomis anksčiau ant Hirošimos miesto buvo numesta urano bomba „Little Boy“ („Berniukas“).

Varpai gaudė, kai senstantys tos tragedijos liudininkai, jų artimieji, vyriausybės pareigūnai ir užsienio šalių atstovai pagerbė aukas tylos minute tuo pačiu laiku, kai Nagasakis virto liepsnos kamuoliu.

Ceremonija, kurioje dalyvavo premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) ir JAV ambasadorė prie Japonijos Caroline Kennedy (Kerolain Kenedi), vyko, nors prie to regiono artėjantis smarkus taifūnas atnešė stiprius vėjus.

„Norėčiau atlikti pasakotojo vaidmenį“, – sakė Nagasakio bombardavimą išgyvenusi 74 metų Yasuhiko Yuge (Jasugiko Jugė), kurios žodžius citavo naujienų agentūra „Jiji Press“.
„Jaunimas tuo domisi, tačiau jų galimybės sužinoti apie bombardavimo istoriją – ribotos“, – pridūrė ji.

Kitas tų įvykių liudininkas, kuriam dabar 71 metai, sakė „Jiji Press“: „Taika tapo įprasta, o daug išgyvenusių žmonių pasakojimų nublanko. Manau, galime suprasti vieni kitus, pabrėždami taikos svarbą.“

Savo kalboje per atminimo ceremoniją Nagasakio meras Tomihisa Taue (Tomihisa Tauė) pasisakė už pasaulį be branduolinių ginklų ir pabrėžė susirūpinimą dėl vyriausybės praeitą mėnesį priimto sprendimo leisti Japonijos kariuomenei dalyvauti karo veiksmuose, ginant savo sąjungininkus.

Nuo tada, kai JAV ant Hirosimos ir Nagasakio numetė atomines bombas, planetoje iš viso įvykdyti 2056 branduoliniai bandymai. Kad pademonstruotų atominių eksperimentų mastą ir plėtros apimtis, japonų menininkas Isao Hašimoto (Isao Hashimoto) sukūrė paprastą, tačiau tiesiog fantastišką dalyką – interaktyvų mūsų planetos videožemėlapį, kuriame paeiliui sprogsta visi 2056 branduoliniai užtaisai nuo 1945 iki 1998 m.

Šio videožemėlapio demonstracijos pradžioje žiūrovas nukeliamas į JAV, kur įsižiebia pirmas mėlynas skrituliukas. Tai – pirmasis Žemėje įvykdytas branduolinis bandymas. Tada žiūrovas perkeliamas į Japonijos salas, kur įsižiebia dar du mėlyni skrituliukai – virš Hirosimos ir Nagasakio susprogdintos atominės bombos.

Toliau sufokusuojamas visos planetos žemėlapio vaizdas ir jame, bėgant metams ir mėnesiams, įsižiebia nauji rutuliukai – jie žymi vietas, kur buvo sprogdinami atominiai užtaisai. Virš žemėlapio rodomi metai ir mėnesiai, taip pat valstybių, kurios vykdo sprogdinimus, vėliavos, o šalia jų – įvykdytų sprogdinimų skaičius. Po žemėlapiu, dešiniajame kampe – bendras visų Žemėje įvykdytų branduolinių sprogimų skaičius.

Jei šeštajame XX a. dešimtmetyje žybteli vos vienas, kitas rutuliukas (Šiaurės Amerikoje, Ramiajame vandenyne, Eurazijos centrinėje dalyje), tai septintajame dešimtmetyje prasideda tikra žybsnių kruša. Videožemėlapyje užfiksuoti visi branduoliniai sprogimai iki 1998 m. Per tą laiką JAV įvykdė 1032 atominius sprogimus.

Japonų menininkas I. Hašimoto tinklalapiui "Wired.com" pasakojo, kad projektą pradėjo 2003 m., o videožemėlapį sukūrė tam, kad pasaulis pamatytų ir suvoktų tikrąjį įvykdytų branduolinių bandymų ir branduolinio ginklavimosi tendencijų mastą.

I. Hašimoto gimė 1959 m. ir studijavo Tokijuje, dirbo muziejaus kuratoriumi.

Kadangi videožemėlapis baigiasi 1998 m., jame neužfiksuoti Šiaurės Korėjos įvykdyti branduoliniai bandymai, pirmasis iš kurių – 2006 m.

Nagasakyje penktadienį buvo minimos Jungtinių Valstijų per Antrąjį pasaulinį karą įvykdyto antrojo atominio bombardavimo, pavertusio šį Japonijos miestą liepsnojančius pragaru, 68-osios metinės.

Dešimtys tūkstančių žmonių susirinko prisiminti daugiau nei 70 tūkst. gyventojų, iškart žuvusių per sprogimą arba nuo jo padarinių, praėjus daugeliui mėnesių ir metų po bombardavimo.

Varpai pradėjo gausti Nagasakyje 11 val. 2 min. vietos (5 val. 2 min. Lietuvos) laiku – praėjus lygiai 68 metams po akimirkos, kai virš miesto iškilo atominis grybas, o senyvo amžiaus per tą bombardavimą gyvi likę žmonės, aukų artimieji, vyriausybės atstovai ir svečiai iš užsienio nulenkė galvas per tylos minutę.

Nagasakis buvo subombarduotas praėjus trims dienoms po to, kai pirmoji atominė bomba buvo numesta ant Hirošimos. Tame mieste anksčiau šią savaitę irgi vyko tragedijos, nusinešusios iš viso 140 tūkst. žmonių gyvybių, atminimo ceremonijos.

„Mums tenka atsakomybė sukurti pasaulį be branduolinių ginklų ir perduoti ateinančiai kartai ir pasauliui (žinią) apie (atominių ginklų) nežmonišką prigimtį“, – Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) sakė per ceremoniją.

Branduolinį ginklą turinčios Indijos, kuri nėra pasirašiusi Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties, pasiuntinys dalyvavo Nagasakyje vykusioje ceremonijoje pirmąjį kartą, vienas miesto pareigūnas anksčiau sakė naujienų agentūrai AFP.

Ši ceremonija kasmet vyksta netoli vietos, kur JAV kariškiai 1945 metų rugpjūčio 9 dieną, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, numetė pirmąją plutonio bombą „Fat Man“ („Storulis“).

JAV kino kūrėjas Oliveris Stone'as (Oliveris Stounas) atvykęs į Japoniją dalyvauti atminimo ceremonijose, sakė, kad plačiai pateikiamas paaiškinimas, jog atominiai bombardavimai padėjo užbaigti Antrąjį pasaulinį karą, yra „didžiulis melas“.

„Lengva žvelgti į šį klausimą paprastai – jog amerikiečiai numetė bombą, kad užbaigtų Antrąjį pasaulinį karą, nes Japonijos militaristai neketino pasiduoti“, – naujienų agentūra „Kyodo“ citavo režisieriaus žodžius.

Tačiau „tai būtų paviršutiniškas paaiškinimas“, pridūrė jis.

Istorijai jau seniai nesutaria, ar ši dviguba ataka tikrai padėjo priartinti karo pabaigą, priversdama Japoniją kapituliuoti, išvengiant daug daugiau aukų per sausumos invaziją, planuotą vėliau tais metais.

Daugelis atominius bombardavimus išgyvenusių žmonių, Japonijoje vadinamų hibakušomis, yra nusistatę tiek prieš karinį, tiek prieš civilinį atominės energijos naudojimą, akcentuodami, kad dešimtys tūkstančių mirė akimirksniu per sprogimus, o daug daugiau užgeso vėliau nuo spindulinės ligos ir vėžio.

Nusistatymas prieš atominę energetiką Japonijoje išlieka didelis po 2011 metais įvykusios katastrofos Fukušimos branduolinėje jėgainėje, dėl kurios buvo išjungta dauguma šalies reaktorių.