„Ką Jums reikės daryti? Keltis ar uždaryti veiklą?“, – teiravosi žurnalistė naktinio klubo savininko LNK  reportaže.

„Jei toks klausimas kiltų , keltume klausimą dėl „probleminių gyventojų“ butų įrengimo teisėtumo“, – pasakojo  klubo „Soho“ savininkas Artūras Tyškevič.

Sujudo ir daugiau naktinio gyvenimo atstovų, kalbančių apie liūdnas pasekmes ir net užsidarymą.

„Viena iš problemų yra tai, kad įmanoma nupirkti butą prie jau esančio baro ar koncertų salės ir pirmą dieną apsigyvenus – pateikti skundus policijai. Ir policija turi reaguoti“, – teigė naktinės kultūros įstaigoms atstovaujančios „Nakta“ valdybos pirmininkas Markas Adamas Haroldas.

Taip reaguojama į planuojamą drastiška baudų pakėlimą už triukšmą. Panašu, kad didžiausia problema yra Palangoje esanti J.  Basanavičiaus gatvė, kuri politikams pristatyta kaip didžiausias sopulys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

„Triukšmas yra gan ženklus sveikatos trikdymas. Apie tai galbūt niekas garsiai nekalba, tačiau Europos šalys numato pakankamai  rimtą atsakomybę už šiuos nusižengimus. Problemos ten yra mažesnės“, – akcentavo projekto rengėjas, Seimo narys (TSLKD) Mindaugas Skritulskas.

Triukšmas yra gan ženklus sveikatos trikdymas. 

Pernai vasarą Palangoje registruota 400 pranešimų dėl triukšmo. Išrašyta 131 bauda. Statistiką pateikė baudų didinimą inicijavęs, konservatorius iš Palangos M. Skritulskas. Jo teigimu, dabartinės baudos neatgraso nuo triukšmavimo.

„Šiuo metu baudos yra nepaveikios. Paprastai yra skiriama pusę baudos – 10 eurų. Praktika rodo, kad į naktinį klubą yra kviečiama policija ir pristatomas vis kitas darbuotojas, kuris prisiima atsakomybę ir triukšmas yra nesuvaldomas“, – akcentavo M. Skritulskas.

Dabar bauda už triukšmą gresia nuo 20 iki 80 eurų. Seimui pritarus, baudos būtų didinamos nuo 80 eurų iki 300. Atsakomybė grėstų ne tik triukšmadariams, tačiau ir verslininkams, iš kurių patalpų sklinda triukšmas. Baudos jiems siektų nuo 300 iki 500 eurų.

Įstaigos dažnai atsakingos už tai, kad net  nesiekia suvaldyti jose vykstančio triukšmo.

„Įstaigos dažnai atsakingos už tai, kad net  nesiekia suvaldyti jose vykstančio triukšmo. Dažniausiai tai būna kavinės, barai, restoranai, kurių kaimynai skundžiasi ir kviečia policiją“, – pabrėžė Seimo narė (LVŽS) Agnė Širinskienė.

Verslininkai baiminasi, kad nesibaigiantys skundai dėl triukšmo, taps pretekstu savivaldybėms imtis griežtesnių sankcijų. Pavyzdžiui, atimti leidimą prekiauti alkoholiu.

„Įstatymo rengėjai sako atvirai: tam, kad būtų įmanoma nubausti įmonės vadovą, turėtų atsirasti didesnės baudos  Dabar yra pilka zona ir įstatymas neturi jokių nustatytų normų – tiesiog pagal pareigūno subjektyvią nuomonę, nustatoma, ar tai trukdo ramybę ar ne“, – sakė M. Adamas Haroldas.

Po keturiolikos metų veiklos, jau dvejus metus su gyventojais buvusiose biuro patalpose kovoja „Soho“ savininkai baiminasi: tai atriš rankas dar dažnesniems skundams.

„Taip, šiame pastate yra triukšmas. Galite atsidaryti booking.com svetainę ir paskaityti komentarus ir ten pamatysite, kad žmonės, kurie ten apsistoja,  kartais pasiskundžia savininkams, kad triukšmas yra. Šitame pastate ir toliau įrenginėjami butai, nors jis yra administracinės paskirties, tai yra ofisai keičiami į butus. Jei nusiperkate kiaurą palapinę ir būnant gamtoje ima pūsti vėjas, jūs neteikiate pretenzijų vėjui, bet einate pas pardavėją. Taip ir šiuo atveju – jūs nusipirkote „kiaurus“ butus, kurie praleidžia triukšmą. Pretenzijos reiškiamos klubui “, –  savo poziciją paaiškino A. Tyškevič.

Pasak verslo atstovų, didelės baudos keliaus net ir tada, kai rėkaus patys klientai.

„Daugiau bus išlaidų, daugiau bus administracinės naštos. Bet koks savininkas skųs tokį administracinį aktą ir iki šiol skundė dėl tų mažesnių baudų. Eini į Teismą, lauki Teismo sprendimo, naikinamas sprendimas – užburtas ratas, tik su didesnėmis išlaidomis“, – įsitikinęs A. Tyškevič.

Sostinės meras linkęs ginti naktinėtojus.

„Jeigu Seime dabar yra keičiamas reguliavimas dešimt kartų padidinti baudą už triukšmo taisyklių  pažeidimą, jis  yra taikomas, turbūt, konkrečioms vietoms: gatvėms ir savivaldybėms. Vilniaus miesto savivaldybė supranta ir deklaruoja, kad ne baudos lemia, jog naktinis gyvenimas yra ar jo nėra“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Greitai Vilniaus savivaldybė svarstys steigti Vilniaus naktinį biurą. Neatmeta, kad turės ir atskirą fondą verslui – remti garso izoliaciją. Baudų didinimui Vyriausybė pritarė, sulaukė daugumos balsų Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete.

Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinąja vadove Gražina Belian.

– Ką rodo 2022 metų tyrimas? Ar reikėtų sunerimti?

– Kalbant apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, kad ir kokia būtų statistika, sunerimti verta. Nerimą kelia tendencijos, kai yra maišomos kelios narkotinės medžiagos tarpusavyje. Labiausiai maišoma su tabako gaminiais, bet antroje vietoje yra kitas narkotikas. Vartojami du ar trys narkotikai tuo pačiu metu. Taip pat ne paslaptis, kad maišoma ir su alkoholiniais bei energetiniais gėrimais.

Kalbant apie narkotikų populiarumą, tendencijos labai panašios kaip ir bendroje populiacijoje, labiausiai populiarios kanapės, antroje vietoje – amfetaminai, ekstazis, kokainas. Ši tendencija jau buvo pastebėta ir bendrosios populiacijos tyrime, kada po kanapių pagal populiarumą – stimuliantai, vienas jų – kokainas. Tokia pati tendencija yra ir naktinio pasilinksminimo vietose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taip pat buvo kalbinamas klubo „Lizdas“ vadovas Mantas Pakeltis.

– Ar bandoma užkirsti kelią narkotikų prekybai naktiniuose klubuose?

– Be abejo, ateinantys žmonės yra apieškomi dėl ginklų bei psichotropinių medžiagų. Jos yra atimamos, jeigu randamos. Tokios pergalės nėra, nes ką nors įsidėti į apatinius visada galima ir niekas nepamatys. Visada kažkas įsineš. Tačiau, be abejo, galima padaryti, kad tai yra nelegalu ir mūsų klube tai yra neleistina.

„Pastaruoju metu pastebime, kad nemaža dalis išsilavinusių jaunų žmonių pateikia labai gerus kontrargumentus, kuomet bandoma su jais diskutuoti apie tai, kad vartoti psichotropines medžiagas nėra gerai ir kaip galima būtų to išvengti. Susiduriame su labai stipria motyvacija, kad tam tikrų psichotropinių medžiagų vartojimas padeda pasiekti tam tikrą sąmoningumą, savęs atradimą, tam tikrų dalykų suvokimą. Praktikoje, deja, tie jauni žmonės, kurie eina šiuo keliu ir pasirenka vartoti psichotropines medžiagas, dažniausiai ateityje susiduria su įvairiais psichikos sutrikimais arba tam tikros opios problemos sustiprėja. Tai kol kas yra šešėlyje esanti problema, bet ji yra ganėtinai ryški ir aprėpia, mano nuomone, labai plačią grupę jaunų žmonių, ir apie tai yra mažai kalbama. Manau, kad informacijos yra daug. Mano įžvalga yra tokia, kad psichotropinių medžiagų platintojai pasirūpina tyrimais, kurie argumentuotų, jog jų parduodamos prekės yra vertingos ir gali padėti žmonėms“, – kalbėjo Jaunimo reikalų agentūros atstovė Gintarė Joteikaitė.

Taip pat buvo kalbinamas „Vilniaus naktinio aljanso“ vadovas Markas Adamas Haroldas.

– Ar jūs esate už narkotikų dekriminalizavimą ar legalizavimą?

– Aš esu už legalizavimą, visų pirma – heroino, nes jis yra pavojingiausias, todėl iš karto būtų didžiausi rezultatai, jeigu heroiną kontroliuotume legaliai. Paskui visus narkotikus iš eilės valstybė turėtų gaminti, platinti ir parduoti, kontroliuoti.

Jo duomenimis, 36,6 proc. naktinių klubų lankytojų nurodė mažiausiai kartą gyvenime vartoję kokių nors narkotikų, per pastaruosius metus – 21,9 proc., o per pastarąsias 30 dienų – 13,5 procento.

Anot laikinosios NTAKD direktorės Gražinos Belian, daugiau kaip pusė vartojusiųjų narkotikus pastarąjį mėnesį nurodė tai darę per pastarąsias 24 valandas.

Jos teigimu, vyrai narkotikus vartoja dažniau nei moterys, o Vilniuje ir Klaipėdoje respondentai tvirtino narkotikus vartojantys dažniausiai.

„Vyrai pas mus šiek tiek pagadina statistiką“, – juokavo G. Belian.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad praėjusiais metais mažiau naktinių klubų lankytojų vartojo kvaišalų nei 2018 metais, bet daugiau nei 2013 metais ir 2008 metais.

Pasak tyrimo, fiksuotas narkotikų vartojimo paplitimas tarp naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų buvo kelis kartus didesnis nei šalies bendrojoje populiacijoje.

Kartais tos pačios muzikos parinkimas suponuoja tam tikrų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą.

Bendrai šalyje 2021 metais mažiausiai vieną kartą narkotikų buvo vartoję 14,1 proc. 15–64 metų šalies gyventojų, 15–34 metų gyventojų grupėje – 23,8 procento.

Populiariausias narkotikas Lietuvoje buvo kanapės, jas išbandė 36,6 proc. apklaustųjų. Mažiausiai kartą gyvenime MDMA (ekstazį) vartojo 16,5 proc. tyrimo dalyvių, kokainą ar kreką­­ – 12,9 proc., amfetaminą ar metamfetaminą – 11,7 proc., LSD – 11,3 proc., haliucinogeninius grybus – 10,3 procento.

Be to, tyrimo duomenimis, beveik pusė respondentų kasdien vartoja kokius nors gaminius su tabaku ar nikotinu, juos daugiau vartoja vyrai.

G. Belian teigimu, nerimą kelia narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų maišymas, vartojimas kartu.

Tyrimo duomenimis, 16,5 proc. naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų mažiausiai kartą gyvenime buvo vartoję skirtingų narkotikų vienu metu, vienas iš keturių respondentų teigė juos maišę su alkoholiu, 16,3 proc. – su energiniais gėrimais, 26,6 proc. – su tabako ar nikotino gaminiais. Vienas iš dešimties tyrimo dalyvių buvo vartoję narkotikų su psichotropiniais vaistais.

Ketvirtadalis apklausos dalyvių tvirtino, kad įsigyti narkotikų yra paprasta. Anot jų,  lengviausia nusipirkti kanapių, sunkiausia – heroino.

Tyrimo rezultatai rodo, kad narkotikų dažniausiai gaunama iš draugų (85,3 proc. vartojusių narkotikus) arba narkotikų prekeivių (39,1 proc.), rečiausiai – perkama internetu (14,1 procento).

Naktiniuose klubuose, baruose pasiūlymo pabandyti narkotikų sulaukė 26,2 proc. apklausos dalyvių.

Daugiau nei pusė respondentų nurodė norintys atsisakyti narkotikų vartojimo.

Pasak G. Belian, norint pagerinti situaciją, privalu informuoti naktinių pasilinksminimo vietų lankytojus apie kvaišalų žalą, užtikrinti patalpų stebėjimą ir kontrolę, saugią aplinką bei pačių lankytojų saugumą.

„Kartais tos pačios muzikos parinkimas suponuoja tam tikrų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą“, – teigė ji.

Tyrimas atliktas praėjusių metų birželio 13–liepos 17 dienomis, apklausti 503 naktinių klubų, barų lankytojai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Panašūs tyrimai vykdyti 2008, 2013, 2018 metais.

Pernai rugpjūtį Ispanijos vyriausybė nurodė uždaryti naktinius klubus visoje šalyje dėl COVID-19 protrūkio, tačiau dabar juos leista atidaryti regionuose, kuriuose fiksuojama mažai naujų ligos atvejų.

Vis dėlto, bus įvesti tam tikri apribojimai, įskaitant dėl lankytojų skaičiaus ir darbo valandų.

Katalonijos regione, kuriame yra ir Barselona, naktiniai klubai galės priimti ne daugiau nei 50 maksimalaus lankytojų skaičiaus ir turės 3.30 val. užverti duris. Šokių aikštelėje lankytojai turės dėvėti veido kaukes. Katalonijos regiono vyriausybė teigė, kad viduje leidžiami tik iki šešių žmonių susibūrimai, o lauke – iki dešimties.

Tuo tarpu Madride naktiniai klubai veiks tik lauke iki 3 val. Taip pat bus ribojamas lankytojų skaičius.

Vis dėlto, naktiniu gyvenimu garsėjančioje Ibizoje ir visose Balearų salose naktiniai klubai kol kas lieka uždaryti.

„Mūsų ekspertai, specialistai buvo susitikę su atstovais ir buvo sutarta, kad kol kas, kol mes turime situaciją be kažkokių reikšmingų pokyčių, be eksponentinio augimo, dvi savaites be pasikeitimų, be kažkokių papildomų sprendimų, ji bus tiesiog stebima“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė A. Veryga.

„Jeigu paaiškėtų, kad vis tiktai situacija blogėja, jeigu matytume, kad būtent tose vietose užsiplieskia nauji židiniai, vienas iš pirmųjų veiksmų būtų privaloma jų lankytojų registracija, nepriklausomai nuo to, kokiu laiku įstaiga dirbtų“, – pridūrė ministras.

Anksčiau svarstyta augant koronaviruso atvejų skaičiui įvesti darbo laiko ribojimus šiose įstaigose, leidžiant dirbti tik iki vidurnakčio, tačiau tam nepritarė Vyriausybė.

Tuomet premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad bus einama kitu keliu – numatoma nustatyti griežtesnius saugumo reikalavimus, įskaitant žmonių skaičiaus ribojimą.

„Labai naujo kažko neatrasime. Matyt, kad bus kalbamasi apie tas pačias priemones, kurios jau buvo taikytos. Tai tam tikro ploto nustatymas vienam lankytojui, lankytojų skaičiaus, srautų reguliavimas, kiek gali ateiti, kad žmonės nesiburiuotų ir nebūtų intensyvaus kontakto, kad būtų galima išlaikyti atstumą.

Programėlė viena tų priemonių, bet ji pati atstumo neišlaiko, nes užsikrėtimų prevencija yra atstumas ir apsaugos priemonių naudojimas. Programėlė yra svarbus įrankis, bet kitam tikslui. Tai tam, kad, kur jau išplinta infekcija, būtų galima atsekti kontaktus. Gerai, kad verslas imasi tokių iniciatyvų“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Veryga, pridurdamas kad panašaus pobūdžio programėlė bus naudojama valstybiniu lygiu.

„Barai, naktiniai klubai kitą dedamąją turi, jie tiesiog suregistruoja atėjusius, prie durų galima nusiskenuoti tam tikrą kodą ar atsiųsti SMS žinutę. Tai gerai, galima naudoti tokius dalykus, bet esmė, dėl ko bus kalbamasi, tai kaip suvaldyti lankytojų srautus ir kaip laikytis saugios distancijos, kaip naudoti apsaugos priemones“, – teigė ministras.

Vyriausybė trečiadienį nepriėmė sprendimo dėl naktinių viešojo maitinimo įstaigų darbo laiko trumpinimo ekstremalios situacijos metu. 

Ketinta siūlyti šių įstaigų darbo laiką riboti nuo 8 iki 24 valandos.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga anksčiau teigė, kad šie pakeitimai būtini, nes naktiniuose klubuose ir baruose sudėtinga užtikrinti, kad žmonės laikytųsi saugumo reikalavimų: dėvėtų kaukes, laikytųsi saugių atstumų.

Lietuvos barų ir kavinių asociacija kritikavo siūlymą ir teigė, kad, sutrumpinus šių įstaigų darbo laiką, barai praras 70 proc. pardavimų, o naktiniai klubai bus priversti užsidaryti. Tuo metu Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė anksčiau teigė, kad ministerija į restoranų siūlymus dėl darbo laiko įsiklausė.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad trečiadienį COVID-19 valdymo komitete nuspręsta įstaigoms iki pirmadienio duoti laiko suderinti su Vyriausybe griežtesnius saugumo reikalavimus, kurių laikantis būtų galima darbo laiko ir neriboti.

„Nuspręsta iki pirmadienio su asocijuotomis struktūromis susitiks Sveikatos apsaugos ministerija bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir ieškos sprendimų, kaip neuždraudžiant, neribojant šių įstaigų veiklos užtikrinti saugos reikalavimų laikymąsi“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Anot jo, saugumo reikalavimai bus griežtesni, nei iki šiol.

„Jei tie reikalavimai bus išpildyti, matyt, sveikatos ministras Vyriausybei teiks tokius sprendimus. Jeigu ne – tada mes turėsime ieškoti kitokių, alternatyvių būdų, kaip prevenciškai suvaldyti situaciją šitose minėtose įstaigose“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.

Vidaus reikalų ministerija siūlo trumpinti maitinimo įstaigų, barų, kazino ir naktinių klubų darbo laiką iki vidurnakčio.

Mes turėsime ieškoti kitokių, alternatyvių būdų, kaip prevenciškai suvaldyti situaciją šitose minėtose įstaigose.

Kaip teigiama Vidaus reikalų ministerijos dokumente, restoranai, kavinės, barai, naktiniai klubai, kazino ir lošimo automatų salonai galėtų veikti nuo 8 iki 24 valandos.

Darbo laiko ribojimo svarstyta netaikyti, kai maistas tiekiamas išsinešti bei kai teikiamas įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose jų darbuotojams.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra sakęs, kad darbo laiką siekiama riboti, nes naktimis dirbančiose maitinimo įstaigose nesilaikoma saugumo reikalavimų.

Lietuvos barų ir kavinių asociacija ir Vilniaus naktinis aljansas teigia, jog sprendimas riboti darbo laiką galimai būtų diskriminuojantis konkrečią industriją. Jų teigimu, ribojimą reikėtų taikyti tik toms įstaigoms, kuriose yra fiksuojami saugos reikalavimų pažeidimai, o ne visoms be išimčių.

Jis teigia, kad nepaisant šios kai kurių barų siūlomos iniciatyvos, ministerija trečiadienį siūlys riboti naktinių klubų ir barų darbo laiką.

„Programėlė nesaugo nuo užsikrėtimų, ji (...) leistų atsekti kontaktus. Bet pirminis tikslas valdant infekciją, turbūt, yra ne kontaktus atsekti, bet kad infekcija neišplistų. Kontaktų atsekamumas yra tik vienas iš infekcijos valdymo įrankių, tai tikrai nereikėtų pervertinti jokios programėlės“, – spaudos konferencijoje teigė ministras.

Anot jo, šalys, turinčios panašias programėles, stebi, kad ne visi jas įsidiegia, jos nėra aktyvuojamos ar nėra panaudojamos pagal paskirtį.

Šiuo metu naktimis veikiančių kavinių ir barų darbo laikas nėra trumpinamas.

„Gali būti toks svarstymas, jis vyksta, bet bet kokiu atveju bus kalbamasi ir su sektoriaus atstovais, panaudojama ta praktika šalių, kurios susidūrė su analogiškomis problemomis“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė premjeras Saulius Skvernelis. 

Manome, kad vasarišką atsipalaidavimą pavyks suvaldyti tomis priemonėmis, kurios kas savaitę įvedamos.

„Šiandien jau turime epidemiologinius rodiklius, kur drąsiai galėtumėme skelbti radikalesnes priemones, tačiau to tikrai nesinori daryti. Manome, kad vasarišką atsipalaidavimą pavyks suvaldyti tomis priemonėmis, kurios kas savaitę įvedamos“, – pridūrė jis.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtino, kad griežtinimai gali būti įvedami jau kitą savaitę, jei bus nustatyta, kad naktiniai klubai nesilaiko reikalavimų.

„Sutarta, kad šią savaitę bus atidžiau stebima situacija, institucijos dar gyvai nukeliaus, įsitikins, kaip ten elgiamasi, ar laikomasi kokių nors saugumo reikalavimų. Jeigu ne, kitą savaitę bus svarstoma grįžti prie tam tikrų priemonių, kurios taikytos karantino metu, konkrečiai kalbama apie laiko ribojimą“, – sakė ministras.