Įvykis gyventojus įstūmė į nepavydėtiną padėtį – ilgus metus neremontuoto daugiabučio bendrija vis dar neranda lėšų likusių balkonų demontavimui. Baiminantis, kad dėl sniego sankaupų nepasikartotų panaši situacija, Vilniaus miesto savivaldybė vietoj bendrijos ištiestų apsauginių juostų sumontavo tvorą aplink visą daugiabučio teritoriją.

„Šio daugiabučio istorija yra priminimas visiems vilniečiams, kaip svarbu rūpintis savo turtu. Gyventojai dažnai pamiršta, kad jiems priklauso ne tik tai, kas sukaupta buto viduje, bet ir namo inžinerinės sistemos, fasadai. Daugelį metų veikiančiomis renovacijos programomis vilniečiai naudojasi vangiai, o kai nutinka nelaimė – susigriebia. Bet taip būti neturėtų, nes pasekmės gali būti labai skaudžios“, – sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Daugelį metų veikiančiomis renovacijos programomis vilniečiai naudojasi vangiai, o kai nutinka nelaimė – susigriebia.

Būklė bloga, o lėšų tvarkymui – nėra

Pasak vicemero, dabartinė namo Architektų gatvėje būklė – labai bloga. Daugiabutyje yra 128 balkonų atitvarai, iš kurių 38 – avariniai. Šiuo metu bendrija yra demontavusi įėjimo į namą stogelį ir vieno buto avarinės būklės balkonų atitvarus bei jų vietose įrengusi naujas, lengvesnes konstrukcijas, tačiau skubos tvarka reikia atlikti dar 23 avarinių atitvarų demontavimą ir sumontuoti naujus laikinus atitvarus.

Nors po įvykusios nelaimės gyventojai sutiko imtis namo renovacijos, iki statybos darbų pradžios laukia daugybė procesų. Įprastai nuo pirmojo balsavimo iki renovacijos pradžios praeina nuo vienerių iki dvejų metų. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atstovų teigimu, net tvarkant daugiabučio modernizacijos dokumentus prioriteto tvarka, renovacija anksčiausiai galėtų prasidėti 2021 m. rudenį.

Tuo tarpu avarinės būklės balkonų demontavimo būtina imtis jau dabar. Skaičiuojama, kad preliminari darbų kaina galėtų siekti 63 tūkst. eurų, tačiau bankai bendrijai neišduoda paskolos pavienėms daugiabučio namo atnaujinimo priemonėms. Gyventojai žvalgosi į savivaldybę, bet ši neturi teisės finansuoti privačių daugiabučių remonto visų vilniečių sąskaita. Taigi dėl savo turto būklės butų savininkai yra patekę į sudėtingą padėtį.

Dėl saugumo aptvėrė tvora

Šiuo metu daugiabučio gyventojams uždrausta naudotis balkonais. Kurį laiką teritorija buvo aptverta „stop“ juosta, tačiau savivaldybė, įvertinusi tokios apsaugos priemonės neefektyvumą, savo iniciatyva ėmėsi papildomų apsaugos priemonių – aplink namą buvo sumontuota segmentinė tvora.

„Užtikrinti praeivių saugumą turi bendrija, bet šiuo metu gyventojai visas turimas lėšas atideda remontui, todėl teritorija buvo aptverta pigiausiu būdu. Techniškai – viskas tvarkinga, tačiau puikiai suprantame, kad juostą žaisdami gali pakelti ar perlipti vaikai, be to, juostos gali nutrūkti dėl tirpstančio sniego apkrovos. Visą tai apsvarstę, nusprendėme pastatyti tvorą“, – paaiškino V. Benkunskas.

Skatina nedelsti dėl renovacijos

Savivaldybei priklausanti įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir savivaldybės Būsto administravimo skyrius nuolat palaiko ryšius su bendrija ir kaip įmanydami padeda spręsti situaciją. „Atnaujinkime miestą“ šiuo metu prioriteto tvarka rūpinasi namo bendrijos dokumentais dėl dalyvavimo daugiabučių namų modernizavimo programoje.

Įstaiga taip pat organizuoja susitikimus su aplinkinių, tokio paties tipo, daugiabučių namų savininkais ir skatina renovuoti namus, kol jų dėl konstrukcijų nepriežiūros neištiko panašus likimas. Tikimasi, kad gyventojai, įvertinę kaimynų patiriamus nepatogumus, susirūpins savo ir aplinkinių saugumu ir pasinaudos galimybe su valstybės pagalba atnaujinti savo būstus.

Šiuo metu, pagal daugiabučių namų atnaujinimo programą, valstybė kompensuoja 30 proc. investicijų energinio efektyvumo didinimo priemonėms ir 100 proc. išlaidų techninei dokumentacijai, projekto administravimui ir techninei priežiūrai. Gyventojams taip pat suteikiamas lengvatinis kreditas, o  nepasiturintiems asmenims apmokamos visos namo atnaujinimo išlaidos. Daugiau informacijos apie renovacijos galimybes Vilniaus mieste – amiestas.lt