Tai yra didelė pergalė Kolumbijai, kuri pagal kokaino gamybos apimtis pirmauja pasaulyje.

Otonielis, vadovavęs įtakingiausiai Kolumbijos narkotikų prekeivių gaujai, vadinamai Įlankos klanu, buvo sučiuptas šalia vieno pagrindinių savo forpostų Nekokli miesto, esančio netoli sienos su Panama.

Vyriausybės paskelbtose nuotraukose matyti 50-metis Otonielis, surakintas antrankiais ir apsuptas karių.

„Tai yra smarkiausias mūsų amžiaus smūgis prekybai narkotikais mūsų šalyje“, – pranešime sakė Kolumbijos prezidentas Ivanas Duque (Ivanas Dukė).

Jis pridūrė, kad Otonielio areštas prilygsta tik pagarsėjusio Kolumbijos narkotikų barono Pablo Escobaro (Pablo Eskobaro) kritimui prieš tris dešimtmečius.

Į Nekokli savivaldybę operacijai įvykdyti buvo nusiųsta apie 500 karių, kuriuos palaikė 22 sraigtasparniai. Per operaciją vienas policininkas žuvo.

I. Duque sakė, kad tai buvo „didžiausias kada nors matytas skverbimasis į džiungles mūsų šalies karo istorijoje“.

Per tiesioginę policijos surengtą transliaciją vėliau parodyta, kad antrankiais surakintas Otonielis buvo atskraidintas į Bogotą, o po to, griežtai saugomas, buvo nugabentas į sulaikymo vietą.

Kaltinimai Jungtinėse Valstijose

Kolumbijos policijos viršininkas Jorge Vargasas (Chorchė Vargasas) per spaudos konferenciją sakė, kad valdžios institucijos atliko „svarbią palydovinę operaciją su JAV ir Jungtinės Karalystės agentūromis“.

Pasak policijos, Otonielis slapstėsi džiunglėse savo gimtajame Urabos regione. Kaip pranešama, jis nesinaudojo telefonu, bendraudavo per kurjerius.

Bijodamas pareigūnų, jis „miegodavo ten lyjant lietui ir niekada nepriartėjo prie gyvenamų vietovių“, sakė J. Vargasas.

Įlankos klano žudikų armija terorizuoja dideles Šiaurės Kolumbijos dalis ir yra užvaldžiusi svarbius kokaino kontrabandos kelius per tankias džiungles į šiaurę – į Centrinę Ameriką ir JAV.

Jungtinės Valstijos buvo pasiūliusios 5 mln. dolerių (4,3 mln. eurų) premiją už informaciją, kuri padėtų suimti ieškomiausią Kolumbijos narkotikų baroną.

2009 metais vyrui buvo pareikšti kaltinimai Jungtinėse Valstijose dėl narkotikų ir įtariamos pagalbos vienai kraštutinių dešiniųjų sukarintai grupuotei, JAV vyriausybės laikomai teroristine organizacija.

Jam gresia ekstradicijos į šalį procesas, kur jis turi stoti prieš Niujorko Pietinės apygardos federalinį teismą.

Jam taip pat gresia kriminaliniai kaltinimai Majamio, Tampos ir Bruklino federaliniuose teismuose.

Kolumbijos vyriausybė kaltina Įlankos klaną, finansuojamą daugiausia iš prekybos narkotikais, neteisėtos kasybos ir turto prievartavimo, esant viena iš pagrindinių smurto visoje šalyje priežasčių nuo taikos pakto pasirašymo su Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) partizanais 2016-aisiais.

Nepriklausomos ekspertų grupės „Indepaz“ duomenimis, Įlankos klanas veikia beveik 300 šalies savivaldybių. Tačiau pastarojo meto vyriausybės pastangos lėmė šios organizacijos nykimą.

Smurto lydimas gyvenimas

Daug metų Otonielis nepateko į teisėsaugos akiratį, nes vengė reklamuotis kaip kiti, garsesni Kolumbijos narkotikų baronai.

Nors 2017 metais Otonielis paskelbė ketinantis pasiekti susitarimą su Kolumbijos teisingumo sistema, vyriausybė pasiuntė mažiausiai 1 tūkst. karių jo suimti.

Vadovavimą Įlankos klanui, anksčiau vadintam Usugos klanu, jis perėmė iš savo brolio Juano de Dioso (Chuano de Dioso), policijos nukauto 2012 metais.

Neturtingoje šeimoje gimęs Otonielis prisidėjo prie marksistų partizanų Liaudies išvadavimo armijos (EPL), išformuotos 1991 metais.

Otonielis sudėjo ginklus, bet vėliau prisidėjo prie kraštutinių dešiniųjų sukarintų grupių. Daug jų 2006 metais tuometinio dešiniojo sparno prezidento Alvaro Uribe (Alvaro Uribės) administracijos iniciatyva buvo demobilizuotos, bet Otonielis nusprendė kovoti toliau.

Kolumbija yra didžiausia kokaino gamintoja pasaulyje, o pagrindinė jos rinka yra Jungtinės Valstijos, nors jau pusę amžiaus stengiamasi užgniaužti šią prekybą narkotikais.

Atokiuose rajonuose, kur vyriausybei atstovaujama silpnai, nusikaltėlių gaujos, tokios kaip Įlankos klanas, buvusių kairiųjų partizanų FARC disidentai ir tebeveikianti kairiųjų partizanų Nacionalinė išvadavimo armija (ELN), kovoja kruvinus mūšius dėl narkotikų kontrabandos kelių ir nelegalios kasybos kontrolės.

Informacijos nutekinimas ir saugių namų kaimo vietovėse tinklas sudarė sąlygas jam daug metų priešintis armijos išdegintos žemės kampanijai prieš Įlankos klaną.

Tačiau karas paveikė šį 50 metų bėglį, kuris net slapstydamasis tvirtindavo miegąs ant ortopedinių čiužinių, padedančių dėl nugaros sužeidimo.

2017-aisiais, popiežiui Pranciškui lankantis šalyje, jis pirmą kartą parodė savo veidą – paskelbė vaizdo įrašą ir jame paprašė leisti jo grupuotei sudėti ginklus pagal daug didesnei FARC skirtą taikos procesą.

J. Guzmanas buvo kaltinamas per ketvirtį amžiaus į Jungtines Valstijas neteisėtai įvežęs 155 tonas kokaino ir kitų narkotikų.

Vasarį prisiekusieji pripažino 62-ejų J. Guzmano kaltę dėl visų 10 jam iškeltų kaltinimų, įskaitant pinigų plovimą ir neteisėtą ginklų laikymą.

Prokurorai ne vienus metus rengė bylą J. Guzmanui, kuris Jungtinėms Valstijoms buvo išduotas 2017 metais, po dviejų pabėgimų iš kalėjimo Meksikoje. Pirmą kartą jis pabėgo pasislėpęs skalbinių vežimėlyje, o antrą – tuneliu, iškastu iki dušo kabinos jo kalėjimo kameroje.

Federaliniai prokurorai per tris mėnesius apklausė daugiau kaip 50 liudininkų, kurie papasakojo, kaip J. Guzmano vadovautas Sinaloa kartelis uždirbo milijardus dolerių už gabenamą kokainą, heroiną, metamfetaminą ir marihuaną.

Niujorko teisme vykęs ilgai lauktas posėdis vainikavo dramatišką teisinę kovą, o J. Guzmanas jo metu veikiausiai viešai ištarė savo paskutinius žodžius, po kurių jis bus nugabentas į sugriežtinto režimo federalinį kalėjimą Kolorade visam likusiam gyvenimui.

„Kadangi Jungtinių Valstijų vyriausybė siunčia mane į kalėjimą, iš kur jie niekada nebegirdės mano vardo, norėčiau pasinaudoti šia proga ir pasakyti jai: čia nebuvo jokio teisingumo“, – pareiškė buvęs narkotikų baronas, dėvėjęs pilką kostiumą, alyvų spalvos marškinius, violetinį kaklaraištį ir užsiauginęs ūsus.

JAV federalinis teisėjas Brianas Coganas (Brajanas Koganas) pridėjo jam simbolinę 30 metų laisvės atėmimo bausmę ir liepė J. Guzmanui sumokėti konfiskuotiną 12,6 mlrd. JAV dolerių sumą, nustatytą įvertinus jo kartelio pajamas iš narkotikų pardavimo Jungtinėse Valstijose.

Iki šiol JAV valdžios institucijoms nepavyko atgauti nė cento.

Per Brukline vykusį teismo posėdį J. Guzmanas tvirtino, kad jo šalininkų maldos suteikė jam „jėgų ištverti šias didžiules kančias“, kurias jis pavadino „vienomis nežmoniškiausių, kokias kada nors buvau patyręs“, ir „nepagarba mano, kaip žmogaus, orumui“.

Įeidamas ir prieš išeidamas iš salės jis palietė sau krūtinę ir pasiuntė oro bučinį žmonai Emmai Coronel (Emai Koronel), dėvėjusiai juodai baltą kostiumą ir galbūt paskutinį kartą mačiusiai savo sutuoktinį.

Skųsdamasis, kad negalėjo apkabinti savo dukrų dvynių, nedalyvavusių posėdyje, J. Guzmanas pareiškė, kad „Jungtinės Valstijos yra ne ką geresnės už bet kurią kitą korumpuotą šalį, kurios niekas negerbia“. 

Pasak prokuroro Richardo Donoghue, Jungtinės Valstijos teisėtai „reikalauja priteisti visą turtą, kurį kaltinamasis įgijo iš su narkotikų prekyba susijusių lėšų“.

Remiantis narkotikų kainomis juodojoje rinkoje, per 25 metus J. Guzmano vadovaujamas Sinaloa kartelis pardavė narkotikų Jungtinėse Valstijose už beveik 13 mlrd. dolerių. Didžiausią parduotų narkotikų dalį sudarė kokainas (11,8 mlrd. dolerių), taip pat – marihuana (846 mln.) ir heroinas (11 mln.).

Toliau gauti pinigai būdavo išplaunami ir jais būdavo finansuojama kartelio veikla ir asmeninių J. Guzmano ir jo patikėtinių „lėktuvų, povandeninių laivų ir kitų transporto priemonių“ įsigijimas.

„Nebūtina įrodyti, kad kaltinamasis gali sumokėti šią sumą pinigų, reikia tik įrodyti, kad tokią pinigų sumą kaltinamasis galėjo pasisavinti“, – sakoma prokurorų ieškinyje.

Tuo tarpu J. Guzmano advokatas Jeffrey'is Lichtmanas tvirtino, kad šis ieškinys yra tiesiog „akademinis uždavinys“, nes prokurorai esą niekada nerado nė dolerio iš tų 12,7 milijardo, kuriuos galėjo pasisavinti „El Chapo“.

J. Guzmanas buvo pripažintas kaltu šių metų vasarį dėl prekybos šimtais tonų kokaino, heroino, metamfetamino ir marihuanos. Jis taip pat nuteistas už pinigų plovimą ir neteisėtą ginklų laikymą.

Buvęs J. Guzmano bendras Neūžaugos teisme atskleidė, kad 1990-aisiais, kai Sinaloa kartelis buvo pačiame jėgų žydėjime, jo lyderis po pasaulį keliavo 4 asmeniniais lėktuvais, turėjo rūmus Akapulke ir privatų zoologijos sodą Gvadalacharoje.

Paskutinės instancijos teismas J. Guzmanui nuosprendį skelbs liepos 17 d. Manoma, kad narkotikų baronas sulauks kalėjimo iki gyvos galvos.

Buvęs „El Chapo“ padėjėjas Alexas Cifuentesas (Aleksas Sifuentesas) JAV pareigūnams sakė, kad viena moteris siųsdavo narkotikų baronui jaunų mergaičių nuotraukas, iš kurių jis išsirinkdavo aukas. Už mergaites būdavo mokama po 5 tūkst. dolerių (4,36 tūkst. eurų).

A. Cifuentesas sakė ir pats tris ar keturis kartus pasinaudojęs šiomis paslaugomis – turėjęs lytinių santykių su 15-metėmis, dokumentuose nurodo vyriausybė. Dokumentuose taip pat sakoma, kad A. Cifuentesas „daug kartų“ matė J. Guzmaną „darant tą patį su merginomis, kurių amžius buvo ir 13 metų“.

Buvęs Sinaloa kartelio lyderis, kaip teigiama, su A. Cifuenteso pagalba kartais iš pradžių apsvaigindavo mergaites „miltelių pavidalo medžiaga“.

Tačiau A. Cifuentesas, kuris su J. Guzmanu gyveno 2007–2008 metais, šių dalykų neminėjo, kai keturias dienas liudijo per ketvirtadienį pasibaigusį teismo procesą. J. Guzmano teismas truko tris mėnesius.

„Joaquinas neigia šiuos įtarimus, kurie... buvo laikomi pernelyg nepatikimais, kad būtų priimti teisme, – elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime sakė J. Guzmano advokatas Eduardo Balarezo (Eduardas Balaresas). – Gaila, kad ši medžiaga buvo viešai paskelbta prieš pat prisiekusiųjų pasitarimų pradžią.“

Pirmadienį prisiekusieji pradės svarstyti, ar 61 metų J. Guzmanas yra kaltas dėl šimtų tonų narkotikų atvežimo į JAV. Jei bus pripažinta jo kaltė, jam grės įkalinimas iki gyvos galvos.

Minėti dokumentai buvo paskelbti JAV žiniasklaidai, kuri viso teismo metu kovojo su bylą gaubiančiu slaptumu, pateikus teisinį pareiškimą.

50 metų A. Cifuentesas buvo areštuotas Meksikoje 2013 metais, o vėliau deportuotas iš Kolumbijos Jungtinėms Valstijoms. Šiuo metu jis kalėjime bendradarbiauja su vyriausybe mainais į bausmės sušvelninimą.

Didžiulis vieno garsiausių pasaulio nusikaltėlių teismo procesas Brukline atsieis milijonus dolerių (eurų) ir tikriausiai truks ilgiau kaip keturis mėnesius. Pirmadienį prasidės prisiekusiųjų parinkimas.

Prokurorai ne vienus metus rengė bylą J. Guzmanui, kuris Jungtinėms Valstijoms buvo išduotas 2017 metais, po dviejų pabėgimų iš kalėjimo Meksikoje. Pirmą kartą jis pabėgo pasislėpęs skalbinių vežimėlyje, o antrą – tuneliu, iškastu iki dušo kabinos jo kalėjimo kameroje.

Ekspertai sako, kad vyriausybė turi beveik nepaneigiamų įrodymų ir tikriausiai pasiųs 61 metų J. Guzmaną į griežčiausio režimo JAV kalėjimą visam likusiam jo gyvenimui. Tačiau kokia kaina?

J. Guzmano 1989 metais įsteigtas Sinaloa kartelis tebėra labai galingas. Kitas „El Chapo“ bylos atsakovas Ismaelis Zambada (Ismaelis Sambada), pravarde „El Mayo“, tebesislapsto, o didelio masto narkotikų kontrabanda Meksikoje tęsiasi.

Pernai Meksikoje buvo įvykdyta rekordiškai daug žmogžudysčių – 29 tūkstančiai. Jungtinėse Valstijose priklausomybė nuo opiatų virto epidemija. 2016 metais nuo narkotikų perdozavimo mirdavo vidutiniškai po 174 amerikiečius per dieną.

Prisiekusieji bus renkami griežčiausio saugumo sąlygomis, taikomomis tik pavojingiausiems atsakovams. Procesui už uždarų durų pirmininkaus JAV apygardos teismo teisėjas Brianas Coganas (Brajenas Koganas).

„Brangiausias procesas per istoriją“

Dvylika prisiekusiųjų ir šeši papildomi prisiekusieji liks anonimai. Kasdien į federalinį teismą ir iš jo juos lydės JAV teismo pareigūnai.

Šie paprasti vyrai ir moterys nuspręs, ar J. Guzmanas, dviejų vaikų tėvas, yra kaltas pagal 11 kaltinimų kontrabanda, šaunamųjų ginklų kontrolės įstatymo pažeidimais ir pinigų plovimu.

Kaltinamajame akte sakoma, kad Sinaloa kartelis, kuriam J. Guzmanas, kaip nurodoma, vadovavo nuo 1989 iki 2014 metų, tapo „didžiausia narkotikų kontrabandos organizacija pasaulyje, ... turinčia tūkstančius narių“.

JAV prokurorai tvirtina, kad nuo 1989 iki 2014 metų kartelis į Jungtines Valstijas nelegaliai atgabeno mažiausiai 154 626 kg kokaino. Kartelis, kuris taip pat gabeno heroiną, metamfetaminą ir marihuaną, uždirbo 14 mlrd. dolerių (12,3 mlrd. eurų).

J. Guzmanas tvirtina esąs nekaltas, bet vyriausybė pateikė tiek daug įrodymų, kad gynyba skundžiasi neturėjusi pakankamai laiko visus juos peržiūrėti. Tarp pateiktų įrodymų yra daugiau kaip 300 tūkst. puslapių dokumentų ir mažiausiai 117 tūkst. garso įrašų.

„Šis teismo procesas tikriausiai bus brangiausias per JAV istoriją“, – sakė teisininkas iš Šiaurės Karolinos Robas Heroy (Robas Hirojus), gynęs kitus meksikiečių narkotikų baronus. Kaštai apims apsaugos programas bent jau kai kuriems iš kelių šimtų numatomų liudytojų.

Net J. Guzmano advokatai nežino visų informatoriais tapusių buvusių bendrininkų, samdinių ir varžovų.

Informatoriai

Kai kurie informatoriai jau įtraukti į JAV liudytojų apsaugos programą ir gavo naujas tapatybes. Kiti yra kalėjime, specialiuose skyriuose, kur turi būti apsaugoti nuo keršto.

J. Guzmaną Meksika Jungtinėms Valstijoms išdavė 2017 metų sausį, prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadencijos pradžios išvakarėse. Nuo pat to laiko J. Guzmanas yra laikomas vienutėje Niujorke ir joje praleidžia 23 valandas per parą.

Jį gali lankyti tik jo advokatai ir septynerių metų dukterys dvynės. Per pasimatymus kalinį ir lankytojus skiria storas stiklas.

Teisėjas uždraudė jį lankyti 29 metų žmonai, grožio karalienei Emmai Coronel (Emai Koronel). Ji dalyvavo beveik visuose ikiteisminiuose posėdžiuose, per kuriuos iš galerijos jam mojuodavo ir siųsdavo oro bučinius.

J. Guzmanas pirmą kartą buvo areštuotas Gvatemaloje 1993 metais ir iki pirmojo pabėgimo 2001-aisiais daugiau kaip septynerius metus praleido Meksikos kalėjime.

Meksikiečių jūrų pėstininkai vėl jį areštavo 2014 metų vasarį, bet po metų ir dviejų mėnesių jis vėl pabėgo.

2016 metų sausį J. Guzmanas buvo sučiuptas po Holivudo aktoriaus Seano Penno (Šono Peno) ir vienos meksikiečių aktorės, kurie norėjo kurti filmą apie jo gyvenimą, apsilankymo. Tas apsilankymas padėjo Meksikos pareigūnams susekti „El Chapo“ buvimo vietą.

Šį kartą Meksika nusprendė nusiplauti rankas ir įsodino J. Guzmaną į lėktuvą.

Generalinės prokuratūros pranešime sakoma, kad Meksiko teismas priėmė sprendimą, nepalankų J.Guzmanui, tačiau šio advokatas naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad ruošiasi skųsti šį sprendimą aukštesnės instancijos teismui.

Užsienio reikalų ministerija patvirtino Sinaloa narkotikų kartelio vado ekstradiciją gegužę, tačiau jo advokatai užginčijo šį sprendimą apygardos teisme.

Sostinės tribunolas „nusprendė atmesti apsaugą“, kurios prašė J.Guzmanas, pranešė Generalinė prokuratūra.

Šalies nacionalinio saugumo komisaras Renato Salesas (Renetas Salesas) praėjusią savaitę pareiškė, kad vyriausybė linkusi išduoti J.Guzmaną iki kitų metų sausio ar vasario.

Vienas iš J.Guzmano advokatų, Andresas Granadosas, pareiškė antradienį pakelsiąs teismo dokumentus ir nuo tada turėsiąs 10 darbo dienų skųsti teismo sprendimą teisėjų „kolegijai“.

Jis taip pat sakė sieksiąs, kad jo kliento bylą svarstytų ir Aukščiausiasis teismas.

„Nesame nugalėti“, A.Granadosas sakė AFP ir pridūrė, kad dar gali kreiptis ir į regiono žmogaus teisių organizaciją.

J.Guzmanas sausį buvo sugrąžintas atgal į griežčiausio režimo kalėjimą, iš kurio pabėgo pusantro kilometro ilgio iškastu tuneliu ir slapstėsi pusę metų, kol buvo sučiuptas.

„Tikimės (tai padaryti) sausį ar pavasarį“, – sakė jis televizijos kanalui „Televisa“ apie Sinaloa kartelio vadeivą, kuriam JAV teismuose gresia kaltinimai nuo žmogžudystės iki kvaišalų platinimo.

Anot J. Guzmano advokato Jose Refugio Rodriguezo (Chosė Refugijaus Rodrigeso), „jis gali turėti savo asmeninę nuomonę.  Manau, kad tai būtų labai sunku padaryti nuo dabar iki sausio“.

Trylika metų slapstęsis J. Guzmanas buvo sučiuptas 2014-ųjų vasarį, bet po metų paspruko iš itin saugomo Altiplano kalėjimo netoli Meksiko iškastu pusantro kilometro tuneliu, taip pažemidamas prezidentą Enrique Penos Nieto (Enrikę Penjos Nietą).

Sučiuptas 2016-ųjų sausį savo gimtojoje Sinaloa valstijoje šalies šiaurės vakaruose, jis buvo sugrąžintas į tą patį kalėjimą.

Tačiau gegužę jis buvo perkeltas į kitą kalėjimą – Siudad Chuarese, prie sienos su Teksasu.

E. Pena Nieto spyriojosi J. Guzmano ekstradicijai ir iki jo pabėgimo 2015-ųjų liepą norėjo, kad jis būtų teisiamas Meksikoje.

Tačiau sučiupus bėglį, prezidentas nurodė generaliniam prokurorui paspartinti J. Guzmano išdavimo Jungtinėms Valstijoms procesą.

Perkelto į JAV narkotikų barono lauks teismas dėl vadovavimo karteliui, kaltinamam daugybės žmonių nužudymu Meksikoje, kokaino ir kitų kvaišalų tiekimu vartotojams Jungtinėse Valstijose.

Daugiau kaip 2 tūkst. žmonių buvo nužudyti nuo tada, kai prieš du mėnesius R.Duterte perėmė prezidento postą ir nedelsdamas pradėjo taikyti griežtas priemones nusikaltėlių atžvilgiu. Jungtinės Tautos, Vašingtonas ir žmogaus teisių gynimo organizacijos reiškia nuogąstavimą dėl tokio kraujo liejimo.

Pirmadienį verslininkas Melvinas Odicta (Melvinas Odikta), pravarde Drakonas, kaltinamas narkotikų platinimu, ir jo žmona vos išlipę iš kelto buvo nušauti Aklano uoste, esančiame centriniuose Filipinuose, pranešė policija.

Regiono policijos vadas Jose Gentiles (Chosė Chentilesas) antradienį AFP sakė, kad šaulio tapatybė dar nenustatyta, tačiau greičiausiai jis taip pat buvo susijęs su narkotikų platinimu.

„Labiausiai tikėtinas motyvas yra tas, kad tikrasis organizatorius norėjo nutildyti porą. Galbūt jis baiminosi, kad aukos išduos grupuotę“, – sakė J.Gentiles.

Vietos valdžiai pareiškus, kad jis yra pagrindinis narkotikų baronas centrinėje Iloilo provincijoje, M.Odicta baiminosi dėl savo gyvybės, sakė jo advokatas.

M.Odicta yra sakęs, kad nėra kaltas, bet šalies policijos vadas Ronaldas dela Rosa praėjusią savaitę pavadino jį narkotikų baronu.

„Ką jis apgaudinėja? Žinai, kad jis yra narkotikų baronas, bet jis vistiek neigia tai? Nemuilink akių“, – R.dela Rosa penktadienį sakė žurnalistams Iloile.

R.Duterte ne kartą yra sakęs, kad narkotikų prekeiviai nusipelno mirties ir paskatino saugumo pajėgas juos žudyti. Per savo rinkimų kampaniją jis pažadėjo, kad per jo karą su nusikalstamumu mirs 100 tūkst. žmonių.

Tačiau paskutinėmis savaitėmis jis sakė, kad jo saugumo pajėgos nevykdo neteisėtų egzekucijų.

Policija pranešė nukovusi per 700 žmonių, kaltintų narkotikų platinimu.

Tačiau policija ir R.Duterte užtikrino, kad visi jie buvo nužudyti tik dėl savigynos.

R.dela Rosa praėjusią savaitę sakė, kad dar 1 190 nužudymų yra tiriama, bet manoma, jog dėl jų kaltos narkotikų platintojų gaujos, kurios žudo žmones, galinčius jas išduoti.

Karo su nusikalstamumu kritikai teigia, kad saugumo pajėgos ir samdomi žudikai vykdo masines žudynes, dėl to šioje žiaurioje kovoje žūsta net su narkotikais nesusiję žmonės.

R.Duterte išplūdo savo kritikus ir apkaltino juos narkotikų platintojų dangstymu bei pabrėžė, kad nesiruošia liautis.

„Manau, kad kova su narkotikais yra karas. Šioje šalyje krizė“, – pirmadienį sakė R.Duterte.

Meksikos pareigūnai pirmadienį užsiminė, kad narkomafijos boso Joaquino Guzmano (Choakino Gusmano), pravarde „El Chapo“ („ Neūžauga“), ekstradicijos į Jungtines Valstijas procesas gali užtrukti ilgiau negu metus, o kol kas jis bus laikomas tame pačiame kalėjime, iš kurio anksčiau pabėgo.

Vyriausybei kuriant planus išsiųsti J.Guzmaną kitapus sienos, prie Altiplano kalėjimo, esančio į vakarus nuo sostinės, budi kariuomenės tankas, o kalinio kameros grindys buvo sustiprintos metaline armatūra, kad jis nebūtų vėl išvaduotas savo bendrininkų, kurie anksčiau iškasė įspūdingą tunelį.

Žinia apie planuojamą ekstradiciją buvo paskelbta tuo metu, kai paaiškėjo naujų detalių apie spalį įvykusį keistą besislapstančio J.Guzmano susitikimą su Holivudo žvaigžde Seanu Pennu (Šonu Penu) – vienas laikraštis paskelbė nuotraukų, rodančių, kad šis amerikietis aktorius buvo stebimas valdžios.

Pastangos išduoti J.Guzmaną žymi staigų posūkį po to, kai Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto (Enrikė Penja Njetas) atsisakė išsiųsti jį į Jungtines Valstijas prieš narkotikų baronui pabėgant iš griežčiausio apsaugos režimo kalėjimo pernai liepą.

Pareigūnai šį procesą pradėjo sekmadienį, praėjus dviem dienoms po to, kai J.Guzmanas buvo sučiuptas. Šie veiksmai grindžiami Kalifornijos ir Teksaso teismų atsiųstais prašymais išduoti asmenį, kuris yra kaltinamas narkotikų kontrabanda ir nužudymais.

„Vidutinis (ekstradicijos proceso) laikotarpis yra vieni metai, tačiau tai gali tęstis iki penkerių metų“, – generalinė prokurorė Arely Gomez (Areli Gomes) sakė radijui „Formula“.

J.Guzmano advokatas Juanas Pablo Badillo (Chuanas Pablas Badilja) pažadėjo „įtemptą“ teisinę kovą, per kurią ši byla gali pasiekti Aukščiausiąjį Teismą.

Vienas teisėjas priėmė sprendimą laikinai uždrausti išduoti J.Guzmaną, kai bėglys buvo sučiuptas, o dabar teismas turės spręsti dėl šio sprendimo teisėtumo.