Pasak VPT direktoriaus pavaduotojo Arūno Siniausko, pirkimų vertinimai šiuo metu yra „finišo tiesiojoje“, o pateikti galutinius vertinimus, ar buvo pažeidimų, reikia dar dvejų–trejų savaičių – maždaug iki spalio vidurio.

„Šiandien įvardinčiau taip, kad esame finišo tiesiojoje su sisteminiu vertinimu, bet sudėti galutiniams taškams ir konkrečiai įvardyti, ar buvo pažeidimai ir kokie buvo pažeidimai, dar reikia šiek tiek laiko. Čia, matyt, eitų kalba apie dvi-tris savaites“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį sakė A. Siniauskas.

„Kodėl mes dar neturime galutinių vertinimų išvadų? Tiesiog tiek nuo mano minėto pirminio tinklo paslaugų pirkimo, kurį pradėjome vertinti gegužės mėnesį, tiek nuo vėliau prijungtų, prijungėme dar septynis pirkimus, iš viso aštuonis vertiname, čia yra grubiai trečdalis pirkimų, įvykdytų neskelbiamų derybų būdų“, – aiškino vienas VPT vadovų.

Jo teigimu, VPT nuo pat vertinimo pradžios sulaukia susitikimą organizavusio parodų ir kongresų centro „Litexpo“ prašymų skirti daugiau laiko surinkti dokumentus bei pateikti informaciją.

„Pagrindiniai argumentai, kuriuos girdėjome, tai būdavo tiesiog, kad visi resursai skiriami pasiruošti renginiui. Po renginio iš esmės buvo pagrindas, kad renginys nesibaigia liepos 12 dieną ir yra dar parengiamieji darbai. Tai tas informacijos gavimas buvo apsunkintas“, – teigia A. Siniauskas.

Jo teigimu, VPT bando nustatyti pirkimų sąsajas, NATO sekretoriato vaidmenį organizuojant pirkimus, taip pat įvertinti priežastis, kodėl jie vyko skubos tvarka.

„Litexpo“ direktorius Jonas Sakalauskas pabrėžė, kad dauguma NATO viršūnių susitikimui skirtų pirkimų buvo dideli, o jų procedūros sudėtingos.

„Vis tik rizikos buvo didelės, o vienas su kitu susijusių pirkimų mastas buvo didžiulis. Įsivaizduokime, nėra garso aparatūros ir mes nebegalime nei iš kitų pirkti, nei įgyvendinti tokio svarbaus renginio metu“, – Seimo komisijos posėdyje teigė J. Sakalauskas.

„Visi pirkimai vienu metu negalėjo būti, jie ėjo vienas po kito“ – pridūrė jis.

Be to, „Litexpo“ vadovo teigimu, pirkimų metu dar nebuvo atsistačiusios pandemijos metu sutrikusios tiekimo grandinės – dėl to didelius užsakymus esą ir gavo nuo pandemijos nukentėjusios ir mažas pajamas gaunančios įmonės.

„Pati pradžia buvo pokovidinis laikotarpis, kuris veikė šitą rinką. Buvo užduota nemažai klausimų, kodėl mažos apyvartos įmonės gavo tokius didelius užsakymus. Reikia turėti mintyje, kad daugelis buvo ką tik išėjusios iš pokovidinio laikotarpio“, – teigė J. Sakalauskas.

Anot jo, tiekti ryšio paslaugas „Telia Lietuva“ buvo pasirinkta, nes renginio metu reikėjo užtikrinti aukštą ryšio kokybę, o ši bendrovė vienintelė iš tiekėjų buvo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše.

„Litexpo“ vadovas tikino, kad viso proceso metu su VPT vyko geranoriškas bendradarbiavimas: „Kad mes nepateiktume informacijos ar būtų nenoras ja dalintis, tikrai nėra“.

„Spekuliacijų gali būti visokių, bet tuo metu, kai vyko renginys, viskas buvo gerokai sudėtingiau ir nežinomųjų buvo gerokai daugiau“, – pridūrė jis.

BNS anksčiau skelbė, jog rinkos dalyviai suabejojo, ar „Litexpo“ skaidriai perka ryšio paslaugas ir įrangą – už beveik 3 mln. eurų ji buvo perkama iš telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“.

Visuomenininkas Andrius Tapinas, remdamasis „TV3“ portalo publikacija, balandį stebėjosi garso įrangos ir konstrukcijų nuomos iš „Up Records“ ir „Topaz“ kainomis teigdamas, kad jos „atrodo kosminės“.

„Litexpo“ tuomet atmetė abejones dėl skaidrumo sakydamas, kad visi pirkimai derinti su Užsienio reikalų ministerija bei kitomis institucijomis.

Pirmadienį ir rugsėjo 22-ąją pratybų dalyviai ir karinė technika iš Ruklos Jonavos rajone judės į Švenčionių rajone esantį generolo Silvestro Žukausko poligoną, o rugsėjo 26 dieną, pratyboms pasibaigus – priešinga kryptimi.

Technikos kolonos bus lydimos Karo policijos. Iš viso mokymuose dalyvaus virš 1,2 tūkst. karių ir 100 karinės technikos vienetų.

Pasak kariuomenės, dvi savaites truksiančiuose mokymuose NATO sąjungininkai treniruosis vykdyti gynybos ir puolimo operacijas, įrenginės inžinerines kliūtis ir vykdys būrio lygmens kovinio šaudymo pratybas.

Kariuomenės teigimu, pratybos „Rising Bull“ organizuojamos siekiant tinkamai pasiruošti artėjančioms vienoms didžiausių kasmetinių Lietuvos kariuomenės tarptautinių mokymų, „Geležinis vilkas 2023-2“, kuriuose treniruosis NATO Priešakinių pajėgų kovinė grupė, Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas bei Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas.

Lenkijoje viešintis šalies vadovas tvirtino besitikintis Varšuvos paramos tokiam siekiui.

„Dabar turime dėti visas pastangas ir aš labai tikiuosi Lenkijos Respublikos bendradarbiavimo siekiant, kad Vašingtono viršūnių susitikime mes galėtume padėti padaryti dar vieną žingsnį į priekį ir galbūt jau visiškai uždegti žalią šviesą Ukrainos narystei NATO“, – trečiadienio vakarą Krynicos saugumo ir ekonomikos forume kalbėjo G. Nausėda.

„Visa operacinė aplinka arba algoritmas, kaip Ukrainai siekti narystės ateityje, jis Vilniuje buvo sukurtas“, – teigė prezidentas.

Per šiemet liepą vykusį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Aljansas sutarė, kad Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai kvietimas įstoti bus įteiktas, kai dėl to sutarts bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.

G. Nausėda Krynicoje sakė, kad Vilniuje priimtas tekstas buvo „maksimumas to, ką mes galėjome pasiekti“.

Lietuvoje NATO šalių lyderiai taip pat nutarė atleisti Ukrainą nuo vadinamojo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas.

G. Nausėda taip pat sakė manantis, kad politinis Europos Sąjungos (ES), NATO įsipareigojimas remti Ukrainą yra pakankamas.

Jis taip pat pridūrė matantis nuoseklias Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pastangas toliau remti Ukrainą.

Pasak G. Nausėdos, Lietuvos, Lenkijos ir kitų rytinio NATO flango valstybių pareiga yra skatinti diskusiją, pasiryžimą tęsti paramą šiai Rusijai besipriešinančiai šaliai.

Šalies vadovas teigė, kad Rusijos karas Ukrainoje pakėlė Lietuvos ir Lenkijos santykius „į dar aukštesnį lygį“.

„Šiandien Lenkijos ir Lietuvos pareiga yra kartu ir transliuoti tą žinią apie tikruosius Rusijos ir Baltarusijos kėslus, kuri anksčiau buvo girdima, bet galbūt tiktai viena ausimi Vakarų Europoje“, – sakė prezidentas.

Anot G. Nausėdos, regione matomos didesnės energetikos kainos, infliacija, psichologinė įtampa yra nepalyginamai mažesnės problemos nei tuos, su kuo susiduria Ukraina su sugriauta ekonomika, sunaikinta infrastruktūra, ekologinėmis katastrofomis ir gyventojų žūtimis.

G. Nausėda dalyvavo debatuose su Lenkijos prezidentu Andzejumi Duda (Andžejumi Duda) apie paramą Ukrainai, dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius, Ukrainos perspektyvas NATO ir ES.

Ekonomikos forumas Krynicoje rengiamas daugiau nei du dešimtmečius. Į šį renginį, kuris neoficialiai vadinamas Rytų Europos Davoso forumu, kasmet susirenka Vidurio ir Rytų Europos verslo bei politikos lyderiai. Paprastai jis vyksta rugsėjo pradžioje.

„Ukraina yra saugumo teikėja, todėl jos narystė NATO sustiprins Aljansą, bus daug efektyvesnė ir kainuos mažiau negu šiuo metu teikiama parama Ukrainai gintis pačiai“, – rašoma dokumente.

„Visapusiškai remiant Ukrainą praktinėmis priemonėmis, įskaitant ir NATO politinę paramą, yra teisinga pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO“, – teigiama jame.

Projektą teikia per 30 parlamentarų tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos.

Rezoliucijos tekste pabrėžiama, kad Ukrainos galimą prisijungimą prie Aljanso palaiko „absoliuti visuomenės dauguma“, o NATO viršūnių susitikime Vilniuje konstatuota, jog toks žingsnis bus galimas, „kai sąjungininkai sutiks ir bus įvykdytos sąlygos“.

„Ukrainos pakvietimas tapti NATO valstybe nare aiškiai patvirtins, kad Rusija neturi veto teisės NATO plėtrai ir negali formuoti pilkųjų saugumo zonų Europoje“, – teigiama dokumente.

Rezoliucijos projekte kitų Aljanso šalių parlamentai irgi raginami priimti atitinkamus sprendimus, išreiškiančius palaikymą Ukrainos narystei bloke.

NATO Vilniaus viršūnių susitikime liepą sąjungininkai pasižadėjo pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso, kai dėl to sutars visos bloko narės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas, susijusias su kariuomenės ir kitomis vidaus politikos reformomis.

Ukraina narystės Aljanse siekia, norėdama užtikrinti ilgalaikį savo saugumą, šaliai daugiau nei pusantrų metų bandant atremti Rusijos invaziją.

„Esame atsidūrę rimčiausioje saugumo politikos situacijoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, todėl Švedijai reikia gynybos, kuri padėtų apsaugoti Švedijos teritoriją“, – sakė šios Skandinavijos šalies gynybos ministras Palas Jonsonas (Polas Jonsonas).

Pristatydama gynybos biudžeto projektą 2024 metams, Švedijos centro dešiniųjų koalicinė vyriausybė pareiškė, kad karinės išlaidos iš viso padidės 27 mlrd. kronų (2,27 mlrd. eurų). Iš šios sumos maždaug 700 mln. kronų (59 mln. eurų) bus išleista būsimai Švedijos narystei NATO.

P. Jonsonas teigė, kad Švedija turi tiek išlaidų, tiek karinių pratybų atžvilgiu tinkamai pasiruošti narystei NATO, tačiau taip pat turi toliau remti Ukrainą.

Praėjusių metų gegužę, reaguodamos į vasarį prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą, Švedija ir kaimyninė Suomija paprašė apsaugos po NATO saugumo skėčiu.

Tačiau Švedija, kuri kaip ir Suomija ilgą laiką laikėsi karinio neprisijungimo principo, vis dar laukia, kol taps 32-ąja Aljanso nare. Suomija prisijungė anksčiau šiais metais.

Naujų narių prisijungimui turi pritarti visos esamos narės, tačiau Turkija ir Budapeštas iki šiol neratifikavo Stokholmo paraiškos. Ankara argumentavo, kad taip elgiasi dėl Švedijos atsisakymo išduoti dešimtis asmenų, įtariamų ryšiais su kurdų kovotojų organizacijomis.

Turkija taip pat kritikuoja Švedijoje ir Danijoje pasipylusias demonstracijas, kurių metu buvo deginamas Koranas – šventoji islamo knyga.

Liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pareiškė, kad Ankara atsisakys savo prieštaravimo Švedijos narystei. Tačiau Turkijos parlamentas, kaip ir Vengrijos, vis dar turi ratifikuoti paraišką.

Turkijos prezidento teigimu, ratifikavimo klausimas šalies parlamente turėtų būti prioritetinis, kai prasidės sesija spalį. Neilgai trukus poziciją pakeitė ir Vengrija, pareiškusi, kad „ratifikavimo proceso užbaigimas dabar yra tik techninis klausimas“.

Tripartinę Švedijos vyriausybę sudaro konservatyvūs nuosaikieji, krikščionys demokratai ir liberalai. Jie, padedami Švedijos demokratų – kraštutinių dešiniųjų partijos, kuri po daugelio metų atskirties pateko į pagrindinę politinę srovę, turi daugumą Švedijos parlamente.

Rugsėjo 4 dieną NATO orlaiviai palydėjo tris rusų naikintuvus – vieną SU-30SM ir du SU-27P. Visi jie skrido nepateikę skrydžio plano, be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė.

Rugsėjo 5 dieną NATO lėktuvai lydėjo du rusų orlaivius, iš jų pavyko atpažinti tik vieną naikintuvą SU-30, antras orlaivis liko neatpažintas. Anot KAM, tikėtina, kad tai irgi buvo SU-30.

Rugsėjo 8 dieną palydėti keleiviniai lėktuvai TU-154 ir TU-134 bei keturi naikintuvai SU-27.

Šie Rusijos orlaiviai tarptautine oro erdve taip pat skrido nepateikę skrydžio planų, tik keleiviniai lėktuvai buvo įsijungę radiolokacinius atsakiklius ir palaikė radijo ryšį su RSVC, kito to nedarė.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Per skrydžius gyventojai ir svečiai gali girdėti bei matyti skrendančius Baltijos oro policijos misiją sustiprinančius naikintuvus. Skrydžiai bus atliekami žemame aukštyje.

Pratybų veiksmai Žemaitijoje numatomi 15–17 val.

Palyginti ilgą pristatymo laiką iš esmės lemia tai, kad šie produktai dabar labai paklausūs, nurodė ministrė. Šiuo metu Latvijos oro erdvę saugo daugiausia NATO oro patruliavimas.

Latvijos gynybos ministerija turi tris raketų sistemų projektus: pakrančių apsaugos nuo laivų, vidutinio nuotolio oro gynybos ir raketinės artilerijos.

Latvija ir Estija bendrai nusprendė pirkti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą IRIS-T. Tai bus didžiausias karinis įsigijimas po Latvijos nepriklausomybės atgavimo. Galima kontrakto vertė ir kitos detalės neskelbiamos, bet sistemų pristatymas galėtų prasidėti 2025-aisiais. Anksčiau buvo pranešta, kad oro gynybos sistemoms gali būti išleista apie 600 mln. eurų.

Pernai rudenį Gynybos ministerija pradėjo derybas su JAV dėl priešlaivinių raketų sistemų „Naval Strike Missile“ (NSM) pirkimo iš kompanijos „Kongsberg Defence & Aerospace“. Ministerija taip pat tęsia šešių raketinės artilerijos sistemų HIMARS įsigijimo iš JAV procesą.

Ministrės vertinimu, Latvijos kariuomenė šiuo metu labai sparčiai vystoma.

Ji pažymėjo, kad reikšmingai patobulinti ir kariuomenės planavimo dokumentai. Pavyzdžiui, neseniai patvirtinta Latvijos naujoji gynybos koncepcija yra karo metu, atsižvelgiant į dabartines grėsmes parašytas dokumentas. Naujieji NATO gynybos planai Baltijos valstybėms taip pat yra daug išsamesni, juose numatomas teritorijos gynimas nuo pirmojo centimetro.

I. Murniece pridūrė, kad prasidėjo Latvijos rytinės sienos stiprinimo taip pat ir kariniu požiūriu darbas, kad pasienyje, pavyzdžiui, reikia mobilumo blokavimo priemonių.

„Šie objektai turėtų būti pastatyti iki 2025-ųjų pabaigos. Objektų tikrai yra ne vienas, ko gero, daugiau nei dešimt“, – žurnalistams generolo Silvestro Žukausko poligone ketvirtadienį sakė Arvydas Anušauskas.

Šioje vietoje turėtų būti įrengtos ne tik kareivinės, galinčios priimti apie 2,5 tūkst. karių, bet ir technikos remonto dirbtuvės, sraigtasparnių nusileidimo aikštelės – iš viso projekte suplanuota 13 objektų.

Šiuo metu statomi pagrindiniai devyni: kareivinės, valgykla, mokymų ir poilsio erdvės, treniravimosi, sandėliavimo, technikos remonto pastatai, sraigtasparnių aikštelės, šunidės, taip pat tiesiami karinio miestelio keliai bei inžineriniai tinklai.

„Įgyvendinus šitą projektą, esu įsitikinęs, kad poligonas taps vienu moderniausiu Baltijos šalyse“, – teigė ministras.

Anot jo, kol ši infrastruktūra nebus užimta NATO itin aukštos parengties pajėgų, ja naudosis kiti sąjungininkai.

„Greito reagavimo pajėgumai yra siunčiami kai yra krizinės, prieškrizinės situacijos, kad būtų galima pastiprinti mūsų gynybą. Labai gretai, valandų klausimas. Tuo metu, kai čia tie pajėgumai nebus dislokuojami, o tai nėra toks dažnas atvejis, nebent pratybos vyktų, čia bus mūsų sąjungininkai ir mūsų kariai“, – sakė A. Anušauskas.

„Gali būti ir amerikiečiai, kadangi jie turi karinę stovyklą čia greta, gali būti ir kiti sąjungininkai“, – pridūrė ministras.

Darbus vykdo „Merko statyba“, jų vertė 150 mln. eurų. Statybas finansuojamos iš NATO ir Lietuvos biudžetų.

„Lėšos dalijasi beveik per pusę“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Kalbėdamas apie kitų metų biudžetą ir planuojamus infrastruktūros projektus, ministras teigė, kad derybos dėl lėšų krašto apsaugai dar tik prasideda.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad biudžetas bus „kiek didesnis“.

Siunčia signalą Rusijai

Rugsėjo 9 d. Baltijos jūroje prasidės didžiuliai NATO karinių laivų manevrai. NATO laivai Baltijoje manevruodavo ir iki šiol.

Prasidėsiantys NATO karo laivų manevrai bus išskirtiniai. Juose aiškiai ir atvirai peržengiamos visos iki šiol buvusios raudonosios linijos. Bene pirmą kartą pagal NATO pratybų legendą bus duota komanda atremti Rusijos atakas regione.

„Mes siunčiame Rusijai aiškų signalą būti budriems ne tik mūsų pratybų metu“, – Berlyne kalbėjo Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas Janas Kristianas Kaakas.

Šiomis pratybomis NATO Baltijos jūros regione demonstruoja, kad jos laivai yra šeimininkai Baltijos jūroje.

Taip pat, kad Baltijos jūra de jure yra laikoma vidine NATO jūra, nepaisant to, kad Rusija prie šios jūros turi žemės lopinėlį. Tarp visų Baltijos valstybių jis yra mažiausias – siekia 83 km. Netgi Lietuvos 91 km ilgio pakrantė yra didesnė nei Rusijos pajūris.

Saugojo nuo bolševikų

Naujas rugsėjo 9 d. Baltijos jūroje prasidėsiančių pratybų niuansas yra ir tai, kad pratybose dalyvaus Švedija. Ji dar nėra oficialiai tapusi NATO nare, bet iki to jau visai netoli. Švedijos, kuri prie Baltijos turi ilgiausią 7 600 km kranto liniją, įstojimas į NATO ir faktiškai patvirtins, kad Baltijos jūra yra NATO jūra.

Pratybose Baltijos jūroje dalyvaus visos prie jos esančios NATO šalys, įskaitant ir neseniai priimtą Suomiją. Į pratybas atvyks ir NATO šalių – JAV, Kanados, Nyderlandų, Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos laivai.

Istoriškai panaši situacija Baltijos jūroje jau yra buvusi 20 a. pradžioje, po I pasaulinio karo. Tuomet dar nebuvo jokio NATO (ji įkurta 1949 m.). Atskirų Europos valstybių laivai budėjo Baltijos jūroje. Prie Estijos krantų yra iš 1918 ir 1919 m. nuskendę britų laivai, kaip „HMS Cassandra“, „HMS Myrtle“, „HMS Gentian“.

Tokio budėjimo tikslas buvo saugoti nuo šviežiai susikūrusios bolševikinės Rusijos prie Baltijos jūros atsiradusias nepriklausomas Lietuvos, Latvijos ir Estijos Respublikas, iš dalies ir Suomiją, kuri 1917 m. gruodžio 6 d. paskelbė deklaraciją dėl nepriklausomybės ir visiško atsiskyrimo nuo carinės Rusijos.

Dabartinė Rusijos valstybė turi daug analogų su Rusija po I pasaulinio karo, kur į valdžią atėjo bolševikai. Karo ideologija, susidorojimas su kitaip galvojančiais, vidinės represijos, agresija prieš nepriklausomas valstybes. Visa tai buvo stalinistinėje Rusijoje, kurios ideologiją kopijuoja putinistai.

Dabar NATO, o po I pasaulinio karo britų laivai saugojo Baltijos valstybes nuo agresijos iš Rusijos.

Rusija akivaizdžiai susilpnėjo

Tai, kad NATO valstybės rugsėjo 9 d. Baltijos jūroje pradės didžiulių karinių laivų manevrus su legenda, kad pagrindinis regiono priešas yra Rusija, liudytų apie tai, kad dėl karo Ukrainoje Rusija ypač susilpnėjo.

Labiausiai susilpnėjo Rusijos sausumos pajėgos, nors kare su Ukraina Rusija neteko mažiausiai 12 laivų, įskaitant ne tik kreiserį „Maskva“ bet ir mažesnius karo laivus.

Kokios Rusijos pajėgos yra prie Baltijos jūros, šiandien nėra tiksliai žinoma. Pagrindinės Rusijos karinio jūrų laivyno bazės Baltijos jūros regione yra Kaliningrado srities Baltijsko uoste ir Sankt Peterburge.

Būtent Sankt Peterburge dar prieš karą su Ukraina, o tiksliau 2021 m., buvo surengtas karinio laivyno paradas. Jame dalyvavo apie 50 katerių, kreiserių ir povandeninių laivų. Demonstruoti ir jūrinės aviacijos lėktuvai, sraigtasparniai.

Iki karo su Ukraina dar buvo galima tikėti, kad Rusijos kariuomenė yra stipri. Karas Ukrainoje parodė, kad „milžino kojos tarsi medinės“. Pagal šių metų liepą skelbtus britų karinės žvalgybos duomenis, Rusija Ukrainoje jau neteko 307 lėktuvų ir sraigtasparnių. Dabar jų jau yra ir daugiau.

Paskutiniais duomenimis, kare su Ukraina Rusija buvo netekusi 12 karo laivų. Dabar jų gali būti ir daugiau.

Realiai vertinant, kare su Ukraina bene mažiausiai yra nukentėjęs Rusijos karo laivynas, nes Turkija, prasidėjus karui, Rusijos laivams neleido įplaukti į Juodąją jūrą. Nemaža dalis Rusijos karo laivų dislokuota Baltijos jūroje, ko gero dar daugiau Barenco jūroje ties Murmansku. Didelis kiekis Rusijos laivų gali būti ir Tolimuosiuose Rytuose prie Japonijos, Ochotsko jūros, gal ir Rusijos šiaurėje.

Kokio lygio yra Rusijos laivynas, vėlgi neaišku. Greičiausiai jo lygis yra žemas, nes prieš Rusijos invaziją į Ukrainą buvo pasirodę pranešimų, kad Rusija pertvarkys laivyną ir statys naujus karo laivus. Nauji laivai taip ir nepastatyti. Rusijos laivynas dažnai naudoja senus sovietinius, tik perdažytus laivus.

Rusijos kare prieš Ukrainą pasaulis pamatė, kad Rusijos karo technologijos yra pasenusios. Jei paraduose kas nors ir buvo pristatoma kaip nauja, tai tik bandomaisiais, dažnai ir nesėkmingais vienetais.

Tas pats, matyt, tinka ir kalbant apie Rusijos karinį laivyną. Juo labiau, kad Rusijoje stokojama ne tik karo, bet ir civilinių laivų statybos pajėgumo. Dar sovietų laikais didžioji dalis laivų statyklų buvo koncentruota rytinės Baltijos šalyse, taip pat Ukrainoje, kur buvo didžiausia ir garsiausia sovietmetyje Nikolajevo laivų statykla.