Kaip teigiama, jo gyvybės pareikalavo nelaimingas atsitikimas, kuris įvyko poligone per NATO manevrus „Saber Strike 2024“.

„Šią skaudžią akimirką norime išreikšti nuoširdžią užuojautą ir besąlygišką paramą jo šeimai ir kolegoms“, – pirmadienį pranešime rašė Ispanijos kariuomenės vadovybė.

Pranešime patikslinama, kad tragiško įvykio auka – kapralas iš dalinio Ispanijos autonominiame Seutos mieste.

„Nelaimingas atsitikimas įvyko per taktines pratybas naudojant kovinius šaudmenis“, – sakoma pranešime.

Šią skaudžią akimirką norime išreikšti nuoširdžią užuojautą ir besąlygišką paramą jo šeimai ir kolegoms.

Pasak dienraščio „El Mundo“, žuvęs karys buvo 43-ejų metų dviejų dukterų tėvas, kilęs iš Ekvadoro. Jis Ispanijos kariuomenėje tarnavo nuo 2004 m.

Užuojautą kario šeimai, be kitų, pareiškė Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas ir didžiausios opozicinės frakcijos parlamente lyderis Alberto Nunezas Feijoo.

Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija savo „X“ paskyroje taip pat pasidalino užuojautos žinute. „Reiškiame didelį apgailestavimą dėl Ispanijos kario mirties per tarptautines pratybas „Saber Strike“. Pagarba jo atminimui!“ – parašė ministerija.

Visų šių pratybų tikslas – išbandyti Vilniaus viršūnių susitikime patvirtintus NATO regioninius gynybos planus, užtikrinant greitą pajėgų pasiuntimą iš vienos valstybės į kitą.

Iki gegužės pradžios vyks vienos didžiausių nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas“, kuriose Lietuvos kariuomenės ir visos valstybės institucijos imituos perėjimą iš taikos į karo metą.

Vilniuje ir Kaune šių pratybų metu planuojama skelbti komendanto valandą, uostamiesčio gyventojai tokių ribojimų sulaukti neturėtų.

„Karinių operacijų teritorija pratybų „Perkūno griausmas“ metu bus jūroje ir visuomenės veiklai įtakos neturės“, – teigė Lietuvos kariuomenės atstovai.

Birželį bus organizuojamos ir didžiausios NATO pratybos Baltijos jūroje „Baltops 2024“.

Mokymais siekiama didinti jūrinio saugumo užtikrinimą regione, dalinantis ištekliais ir vykdant bendras treniruotes.

Pratybų „Baltops 2024“ metu užduotis jūroje ir Klaipėdos uoste vykdys tūkstančiai sąjungininkų karių.

Prezidentas kalbėjo spaudos konferencijoje su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre po to, kai ketvirtadienį stebėjo NATO pratybas „Nordic Response“.

A. Stubbas sakė, kad tai daroma daugiausia dėl NATO 5 straipsnio – Aljanso kolektyvinės gynybos nuostatos. Jis pažymėjo, kad turėtų būti rengiami mokymai įvairiems scenarijams, ir pridūrė nemanąs, kad Rusijos puolimas yra tikėtinas.

Kaip buvo pranešta anksčiau, pratybose „Nordic Response 2024“, kurios prasidėjo kovo 4 dieną šiaurinėse Suomijos, Norvegijos ir Švedijos dalyse, dalyvauja apie 20 tūkst. karių iš 13 šalių, įskaitant kiek daugiau nei 4 tūkst. karių iš Suomijos. Šios pratybos yra pirmosios Suomijos, kaip NATO narės, kolektyvinės gynybos pratybos.

Vakarų karinis aljansas yra sakęs, kad kelis mėnesius truksiančiose pratybose „Steadfast Defender 24“, skirtose išbandyti savo gynybą Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, dalyvaus maždaug 90 tūkst. karių. Pratybos yra didžiausios nuo 1988-aisiais – Šaltojo karo metu – vykusių „Reforger“ pratybų.

„Žinoma, tai grėsmė mums, mes taip vertiname ir dėl to nuolat imamės atitinkamų priemonių“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Aljansas kelis dešimtmečius nepaliaujamai stumia savo karinę infrastruktūrą mūsų sienų link“, – sakė jis, reporterių paklaustas apie pratybas.

Per praėjusią savaitę pradėtas „Steadfast Defender 24“ bus imituojamas NATO atsakas į tokio varžovo kaip Rusija puolimą; pratybose dalyvaus apie 50 karo laivų.

Pratybas sudarys keletas mažesnių atskirų pratybų; jos vyks nuo Šiaurės Amerikos iki NATO rytinio sparno, netoli Rusijos sienos.

Ši misija, kurią G. Shappsas apibūdino kaip didžiausią JK misiją NATO per pastaruosius keturis dešimtmečius, skirta užtikrinti, kad būtų atremta grėsmė, kurią nuo invazijos į Ukrainą pradžios kelia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Kariuomenės, karinio jūrų laivyno ir Karališkųjų oro pajėgų (RAF) nariai dalyvaus bendrose pratybose su kitų 30 NATO narių ir Švedijos, kuri tikisi greitai prisijungti prie Aljanso, pajėgomis.

Naujausios karinio aljanso pratybos „Steadfast Defender“ vyks visoje Europoje ir už jos ribų.

„Šiandien NATO yra didesnė nei bet kada anksčiau, tačiau iššūkiai taip pat tapo didesni“, – Londone sakė G. Shappsas ir perspėjo, kad „tarptautinei taisyklėmis grindžiamai tvarkai“ gresia vis didesni pavojai.

„Būtent todėl JK įsipareigojo NATO skirti visas savo oro, sausumos ir jūrų pajėgas“, – tęsė jis.

„Esu pasiryžęs 2024 metais padaryti dar daugiau, todėl šiandien galiu paskelbti, kad JK nusiųs apie 20 tūkst. karių vienam didžiausių NATO pajėgų dislokavimui nuo Šaltojo karo pabaigos“, – teigė jis.

JK kontingentą sudarys naikintuvai ir žvalgybiniai lėktuvai, pažangiausi karo ir povandeniniai laivai bei įvairūs kariuomenės pajėgumai, įskaitant specialiųjų operacijų pajėgas.

Londonas į pratybas Šiaurės Atlante, Norvegijos jūroje ir Baltijos jūroje siųs lėktuvnešio smogiamąją grupę, naikintuvus F-35B ir sraigtasparnius.

Be to, nuo kito mėnesio iki birželio į Rytų Europą siunčiama apie 16 tūkst. karių su tankais, artilerija, sraigtasparniais ir parašiutais.

„Griežto realizmo epocha“

G. Shappsas svarbiausioje kalboje nuo paskyrimo į šį postą rugpjūtį teigė, kad „taikos dividendai“ po Šaltojo karo baigėsi ir Vakarų sąjungininkės turi įveikti priešininkus, įskaitant Kiniją, Iraną, Šiaurės Korėją ir Rusiją.

„Gyvename griežto realizmo epochoje“, – sakė jis, pridurdamas, kad NATO priešininkai „yra kaip niekada susiję tarpusavyje“, o Vakarų sąjungininkai dėl šios grėsmės stovi kryžkelėje.

„Mūsų priešininkai intensyviai atstatinėja savo užtvaras, atgimsta seni priešai, iš naujo brėžiamos mūšio linijos, tankai stovi tiesiog ant Ukrainos vejos, o pasaulio tvarkos pamatai drebinami iš pagrindų“, – tvirtino jis. 

G. Shappsas taip pat kalbėjo apie praėjusią savaitę surengtus bendrus JK ir JAV smūgius prieš Irano remiamus husių sukilėlius Jemene. Protestuodami prieš karą Gazos Ruože husiai pastaraisiais mėnesiais ne kartą atakavo laivus Raudonojoje jūroje.

Britų ministras teigė, kad smūgiai planuoti kaip vienkartinis veiksmas.

Tačiau paklaustas, ar planuojama imtis tolesnių karinių veiksmų, jis atsakė: „Aš negaliu jums nuspėti ateities.“

„Nesitaikstysime su tuo, kad pagrindinis vandens kelias (...) būtų visam laikui uždarytas tarptautinei laivybai“, – pridūrė G. Shappsas.

Gynybos sekretorius Grantas Shappsas pirmadienį Londone praneš apie kariuomenės, karinio jūrų laivyno ir Karališkųjų oro pajėgų (RAF) narių dislokavimą 31 šalies pratybose „Steadfast Defender 24“, prasidėsiančiose Europoje 2024 m. pirmoje pusėje.

Nuo vasario iki birželio Rytų Europoje bus dislokuota apie 16 tūkst. Didžiosios Britanijos karių su tankais, artilerija ir sraigtasparniais, taip pat lėktuvnešio smogiamoji grupė, karo lėktuvai F35B „Lightning“ ir žvalgybiniai lėktuvai „Poseidon“ P-8. Karališkasis laivynas dislokuos daugiau nei 2000 jūreivių aštuoniuose karo laivuose ir povandeniniuose laivuose, daugiau nei 400 Karališkųjų jūrų pėstininkų bus pasiųsta prie poliarinio rato. Pasak G. Shappso, pratybose dalyvaus ir Švedijos kariai.

Sąjungininkės susirūpinusios dėl V. Putino keliamos grėsmės, karui Ukrainoje tęsiantis jau beveik dvejus metus. G. Shappsas perspėjo, kad dėl šios grėsmės Vakarai stovi „kryžkelėje“. „Gyvename naujoje epochoje ir turime būti pasirengę atgrasyti priešus, vesti sąjungininkus ir ginti savo tautą, kai būsime pašaukti“, – sakoma G. Shappso kalboje.

Pasak gynybos šaltinių, per pratybas bus rengiamasi agresoriaus įsiveržimui į valstybę narę, didžiausia grėsme laikoma Rusija ir terorizmas.

Šie orlaiviai yra tarptautinių pratybų „Air Defender 23“ („Oro gynėjas 23“) dalis.

Anot kariuomenės, Vokietijos karinių oro pajėgų organizuojamos pratybos skirtos treniruoti skirtingų pajėgų ir šalių sąveiką bei bendradarbiavimą realiomis treniravimosi sąlygomis

Birželio 12-23 dienomis vyksiančios tarptautinės pratybos „Air Defender 23“ bus didžiausios oro pajėgų dislokavimo pratybos NATO istorijoje. Jose vadovaujant Vokietijos oro pajėgoms dalyvaus iki 10 tūkst. pratybų dalyvių iš 25 šalių su 220 orlaivių, kurie treniruosis Europos oro erdvėje.

Kaip skelbta, pratybose bus reaguojama į imituojamą išpuolį prieš NATO valstybę narę. Jų metu dalyvaus 23 skirtingų tipų orlaiviai, tarp jų – 100 JAV oro nacionalinės gvardijos orlaivių, kurie yra dislokuoti Europoje iš 35 JAV valstijų. Pratybose taip pat dalyvaus prie Aljanso prisijungti besitikinti Švedija ir Japonija.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai pratybų metu vykdys Jungtinių pajėgų oro komponento (angl. Joint Force Air component) funkcijas planavimo ir einamųjų operacijų valdybose, pratybų valdymo grupėje koordinuos skrydžius į Lietuvą.

Jas organizuoja Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada "Žemaitija".

Lauko pratybų metu kariai bus su ginklais, tačiau imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika nebus naudojami. Taip pat judės karinės transporto priemonės, lengvos pripučiamos valtys, sraigtasparnis.

Klaipėdiečius nustebino tai, kad pratybos rengiamos Jūros šventės metu, kuri startuoja jau šį ketvirtadienį.

Kariškių pasirodymas Dangės upėje nebus Jūros šventės dalis.

Pratybas kariškiai rengia nuo trečiadienio iki šeštadienio.

Pėstininkų brigados "Žemaitija" atstovė Gabija Vaitkutė patikino, kad klausimų gyventojams dėl matomų kariškių neturėtų kilti.

"Kariškių pasirodymas Dangės upėje nebus Jūros šventės dalis. Pratybas organizuoja brigada "Žemaitija". Pratybos vyks tiek sausumoje, tiek vandenyje. Dangės upėje gyventojai galės pamatyti septynias kariškių valtis", – paaiškino kariškių atstovė.

Portugalijos kariai septyniomis pripučiamomis valtimis turėtų praplaukti Dangės upe žemyn, iki pat marių.

"Jų maršrutas – iki Kopgalio. Ten jie išsilaipins ir atliks visokias užduotis. Valtimis jie turėtų perplaukti Dangės upę. Vandenyje pratybos vyks tik liepos 27 d. Laikas, kai plauks kateriai, dar nežinomas. Laukiama, kada atplauks į Klaipėdos uostą NATO sąjungininkų laivas. Bet tai nebus portugalų laivas", – pasakojo G.Vaitkutė.

Nuo 1972-ųjų kasmet rengiamomis pratybomis BALTOPS nesiekiama atsakyti į kokią nors konkrečią grėsmę, bet karinis blokas nurodė, kad „dalyvaujant Švedijai ir Suomijai NATO naudojasi proga nenuspėjamame pasaulyje sustiprinti savo jungtinių pajėgų atsparumą ir jėgą“ kartu su šiomis dviem Šiaurės šalimis.

Suomija ir Švedija dešimtmečius laikėsi politikos nesijungti prie karinių blokų, bet Rusijai vasario 24-ąją pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą Stokholmas ir Helsinkis gegužę pateikė paraiškas stoti į NATO. Pastaraisiais metais Maskva ne kartą buvo perspėjusi abi šalis nestoti į Vakarų karinį aljansą ir grasino imtis atsakomųjų priemonių, jeigu jos nuspręstų tai padaryti.

Prieš prasidedant karinių laivynų pratyboms, kuriose dalyvauja 45 laivai ir 75 orlaiviai, Švedijoje, tapusioje pratybų „BALTOPS 22“ priimančiąja šalimi,  apsilankęs JAV kariuomenės aukščiausio rango pareigūnas sakė, kad NATO ypač svarbu pademonstruoti palaikymą vyriausybėms Helsinkyje ir Stokholme.

„Mums, Jungtinėms Valstijoms ir kitoms NATO šalims, šiomis pratybomis svarbu parodyti solidarumą su Suomija ir Švedija“, – šeštadienį kalbėjo JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley (Markas Milis).

Per bendrą spaudos konferenciją Stokholme su Švedijos premjere Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) M. Milley pabrėžė, jog Baltijos jūra yra strategiškai svarbus vandens telkinys ir „vienas iš pagrindinių pasaulio laivybos kelių“.

Generolas pripažino, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO būtų „labai problemiškas“ Maskvai ir apsunkintų Rusijos karinę padėtį, nes visa Baltijos jūra būtų supama NATO šalių, išskyrus Kaliningrado srities ir Sankt Peterburgo bei jo apylinkių pakrantes.

Tačiau NATO narė Turkija, palaikanti gerus santykius su Rusija, pareiškė nepritarsianti Suomijos ir Švedijos stojimui į bloką. Ankara teigia, kad Šiaurės šalys remia kurdų grupes, kurias Turkija laiko teroristinėmis. NATO vadovas dabar stengiasi padėti išspręsti šiuos nesutarimus.

Suomija ir Švedija jau seniai yra artimos NATO partnerės ir pratybose BALTOPS dalyvauja nuo 10-ojo dešimtmečio vidurio.

Šių metų pratybose dalyvauja 14 Aljanso narių – JAV, Belgija, Bulgarija, Danija, Estija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Turkija ir Vokietija.

„BALTOPS 22“ baigsis Vokietijos Kylio uoste birželio 17 dieną.

Kaip sekmadienį informavo Lietuvos kariuomenė, jau dešimtosiose, jubiliejinėse jungtinės paramos ugnimi valdymo specialistų (angl. JTAC - Joint Terminal Attack Controller) pratybose gegužės 23 – birželio 5 dienomis iš viso dalyvavo per 650 karių iš 27 skirtingų NATO valstybių ir partnerių šalių. Užduotis vykdė apie 50 skirtingų komandų, apie 40 orlaivių bei 2 lėktuvnešiai.

Nuo pat pradžių šiose pratybose dalyvaujanti Lietuva šiemet siuntė jungtinės paramos ugnimi valdymo specialistus iš Lietuvos kariuomenės Brigados Generolo R. Pečiulionio, Generolo R. Giedraičio artilerijos batalionų, taip pat dalyvavo kariai iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės Ulonų ir Karaliaus Mindaugo husarų batalionų, Specialiųjų operacijų ir Karinių oro pajėgų kariai.

Keturiose skirtingose Slovėnijos vietovėse kariai treniravosi koordinuoti skirtingų valstybių ir jų orlaivių veiksmus, vykdant kovinius šaudymus ir kitas, paramos iš oro bei sausumos operacijas.

Pagal pratybų sumanymą, oro atakų valdytojų užduotis buvo identifikuoti taikinius, užsakyti orlaivių skrydžius ir palaikant radijo ryšį su orlaiviais užvesti juos ant taikinių.

Pasak kariuomenės, paramą iš oro mūšiuose kvietę Lietuvos kariai sėkmingai padėjo naikinti priešininkų taikinius, kurie, pagal pratybų scenarijų kėlė grėsmę sąjungininkų kariams. Tuo tarpu Specialiųjų operacijų pajėgų vienetai planavo ir skirtingose vietovėse vykdė kitas, įvairaus pobūdžio užduotis, trukusias 72 valandas nenutrūkstamai.

Oro atakos valdymo grupė (angl. TACP – Tactical Air Control Party) yra specifinis pajėgumas, kuris yra nukreiptas į oro operacijų valdymą, remiant kitų pajėgų vienetus. Jis radijo ryšiu padeda orlaiviams nustatyti taikinius.