Kitos lyties požymiai

Naujagimiai, kuriems yra visiška fermento 21-hidroksilazės stoka, negydomi miršta per pirmąsias gyvenimo savaites.

Įgimta antinksčių hiperplazija, arba adrenogenitalinis sindromas, yra paveldima reta endokrininė liga. Jos dažnis labai svyruoja nuo geografinės platumos. Gali sirgti 1 iš 10 000 iki 1 iš 20 000. Ši liga labiau paplitusi Azijos šalyse.

Ja susergama, kai dėl fermentų stokos naujagimiai gimsta su nepakankama antinksčių hormonų funkcija: sutrikusi kortizolio sintezė ir aldosteronų sintezė, dėl to organizmas gamina per daug vyriško hormono testosterono.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio koordinatorei vaikų endokrinologei dr. Margaritai Valūnienei praėjusiais metais iš Santaros klinikų Medicininės genetikos centro atskriejo net du pranešimai, kad per visuotinį naujagimių tikrinimą diagnozuotas adrenogenitalinis sindromas.

Vieni naujagimiai, turintys šį sindromą, gimsta išoriškai visiškai sveiki, kiti turi tam tikrų požymių. Pasak M. Valūnienės, kai gimsta mergaitė, prenataliniu laikotarpiu dėl antinksčių hormonų stokos mažėja kortizolio ir aldosterono sintezė, tačiau yra labai daug testosterono. Mergaitė gali gimti su virilizacijos (vyriškų fizinių savybių atsiradimas moterims – red. past.) požymiais, kartais net sunku nustatyti lytį, nes atrodo, kad gimė berniukas. Klaidina tai, jog išorinio lyties organo klitoris yra toks didelis, kad vertinama kaip varpa. Naujagimiui net gali būti klaidingai nustatyta vyriška lytis.

Kai mergaitė gimsta su virilizacijos požymiais, sutrikimą iš karto pamato neonatologai, kviečiami konsultantai, atliekami tyrimai. Jei mergaitė gimsta labai virilizuota, gydymo komandoje dalyvauja ir vaikų urologas, kuris atlieka plastinę išorinių lytinių organų operaciją. Pirma operacija atliekama pirmaisiais gyvenimo metais, kad mergaitė būtų kuo mažiau  traumuota. Vėliau, jei reikia, dar kartą operuojama paauglystėje.

Margarita Valūnienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Skirtingos ligos formos

Šios ligos formos yra dvi: klasikinė, kai, nepastebėjus patologijos naujagimystėje, vaikas auga ir didelių problemų nėra, bet antraisiais–ketvirtaisiais gyvenimo metais dėl per didelio vyriškų hormonų kiekio, nors jie nelabai išreikšti, pradeda labai greitai augti. Negydomos mergaitės tampa virilizuotos, didėja plaukuotumas, kinta balsas ir tėvai kreipiasi į specialistus: ginekologą ar endokrinologą – dėl išryškėjusių išorinių vyriškų požymių.

Berniukai gimsta išoriškai neišsiskiriantys, todėl gydytojai paprastai nepastebi jokių pakitimų. Pirmieji ligos simptomai atsiranda apie penktuosius–septintuosius metus. Pagrindinis simptomas – priešlaikinis lytinis brendimas, kuris gali prasidėti penkerių šešerių metukų: didėja plaukuotumas, prasideda balso mutacija. Tokie berniukai patenka pas gydytojus vaikų endokrinologus. Tai klasikinė ligos forma.

Labiau rizikinga yra antroji, vadinamoji druskų netekimo, įgimtos antinksčių hiperplazijos forma, kai dėl minėtų hormonų stokos apie antrą trečią naujagimio savaitę įvyksta antinksčių krizė ir išsivysto ūmus antinksčių nepakankamumas. Tokie vaikai į gydymo įstaigą patenka sunkios būklės, guldomi į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių dėl neaiškios kilmės gausaus vėmimo, viduriavimo, svorio kritimo, hipoglikeminio šoko ir dėl labai ryškios hiperkalemijos – labai didelio kalio kiekio.

„Būklė būna labai kritinė, labai greitai progresuoja. Jei per parą nesuteikiama pagalba, būklė tampa pavojinga gyvybei. Tokį naujagimį būtina pradėti gydyti didelėmis dozėmis antinksčių hormonų ir sveikata gerėja. Tačiau tos kelios paros, kai diagnozuotas antinksčių nepakankamumas, yra labai rizikingos, didelis mirštamumas“, – sudėtingos ligos eigą apibūdina M. Valūnienė.

Be gydymo šie vaikai neišgyventų.

Naujagimiai tikrinami

Dalis retų ligų Lietuvoje diagnozuojama atliekant visuotinį naujagimių tikrinimą. Jį atlieka Santaros klinikų Medicininės genetikos centras nuo 1975 m. Pirmoji liga, įtraukta į tikrinimo programą, buvo fenilketonurija. Nuo 1993 m. pradėta patikra ir dėl įgimtos hipotirozės, nuo 2015 m. – dėl galaktozemijos ir adrenogenitalinio sindromo. Nuo 2023 m. – dėl vidutinio ilgio riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stokos, metilmalono acidemijos, I tipo gliutaro acidemijos, ilgų grandinių riebalų rūgščių 3-hidroksi-acil-KoA dehidrogenazės stokos, karnitino nešiklio stokos, klevų sirupo šlapime ligos, spinalinės raumenų atrofijos ir cistinės fibrozės.

Per 2015–2023 m. diagnozuota 19 adrenogenitalinio sindromo atvejų.  2023 m. Lietuvoje gimė 8 vaikai, kuriems Lietuvos genetikos centras pirminio tyrimo metu patvirtino įgimtą antinksčių ligą hiperplaziją, bet vėliau, per kitus kontrolinius tyrimus, šešiems vaikams diagnozės nepasitvirtino dėl galimos ribinės koncentracijos. Dviem vaikams diagnozė pasitvirtino, abu jie – iš Šiaulių krašto.

Atliekant visuotinį naujagimių tikrinimą antrą trečią parą iš naujagimio kulniuko imama kraujo, kuris lašinamas ant specialios kraujo tyrimo kortelės ir siunčiamas į laboratoriją Vilniuje. Kai diagnozuojama patologija, nedelsiant informuojami tėvai, šeimos gydytoja ir gydytojas specialistas pagal nustatytos ligos profilį. Dėl antinksčių patologijos, diagnozuotos Šiaulių krašto vaikams, elektroniniu laišku informuojama šias ligas kuruojanti Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų endokrinologė M. Valūnienė.

Priemonės: visi naujagimių tyrimai atliekami nesudėtingais, tačiau moderniais diagnostikos prietaisais. / Z. Katkienės nuotr.

Gydoma nedelsiant

Gavusi pranešimą gydytoja pasirūpina, kad per porą valandų vaikas būtų stacionarizuojamas į gydymo įstaigą, kur tyrimai kartojami. Jei liga patvirtinama, iš karto pradedamas gydymas.

Diagnozavus adrenogenitalinį sindromą gydymas pradedamas antinksčių hormonais, hidrokortizonu, kad būtų išvengta antinksčių nepakankamumo. Šią ligą pradėti gydyti per tris savaites gyvybiškai būtina.

„Negydomi šie vaikai neišgyventų“, – sako M. Valūnienė ir džiaugiasi, kad praėjusiais metais Šiauliuose gimusiems dviem vaikams pavyko išvengti krizinės situacijos.

Abiem vaikams pasireiškė klasikinė ligos forma, jie neturėjo simptomų, bet tyrimai rodė, kad yra didžiulis antinksčių hormono trūkumas. Buvo pradėtas gydymas, jis tęsis visą gyvenimą.

„Berniukas, kuriam praėjusiais metais buvo diagnozuota įgimta antinksčių hiperplazija, į Vaikų ligų kliniką pateko būdamas dešimties parų dėl užsitęsusios geltos, blogai augusio svorio“, – gydytoja prisimena pacientą, kuriam klinikoje atliekant tyrimus jau buvo nustatytas labai aukšta kalio koncentracija. Tačiau kitą dieną gydytoja M. Valūnienė gavo informaciją iš Genetikos centro dėl įtariamos įgimtos antinksčių hiperplazijos. Vaikas buvo pervežtas į Kauno klinikas ir pradėtas gydyti dėl retos genetinės ligos – taip išvengė krizės. Šiuo metu berniukas auga įprastai, jokių išorinių ligos požymių nėra. Tačiau gydytojai pabrėžia: nepaisant, kad ligos požymių nejuntama, gydymas turės tęstis visą gyvenimą.

Antroji pacientė buvo po mėnesio gimusi mergaitė, neturėjusi jokių displazijos išorinių požymių. Tačiau ligoninės Naujagimių skyriuje atlikto tyrimo rezultatas rodė labai aukštą kalio koncentraciją. „Kai nėra nei klinikos, nei išorinių požymių, tyrimai kartojami daug kartų. Nebuvo galima patikėti, kad visiškai sveikas vaikas, kurio ir svoris auga, ir maistelio neatpila, gali sirgti tokia sudėtinga liga. Gydytojų konsiliumo sprendimu pradėtas gydymas“, – M. Valūnienė prisimena sudėtingą situaciją, kurią teko išgyventi ir tėvams, ir medikams. Džiugina tik tai, kad mergaitė auga įprastai, nes skirtas pakaitinis gydymas, kuris ir apsaugo nuo pokyčių.

Antinksčių hiperplazija sergantiems vaikams labai pavojingos infekcijos, skiepai, karščiavimas, nes tokių būklių yra didesnė rizika išsivystyti antinksčių nepakankamumui. Šia liga sergantys vaikai nuolat stebimi gydytojų endokrinologų. Vaikai kas tris mėnesius vyksta į centrus, kur jiems koreguojama vaistų dozė. Vaikai auga – didėja ir vaistų dozė. Bręstant, ypač mergaitėms, svarbi tiksli vaistų dozė, nes turi būti išsaugotas vaisingumas, išvengta antsvorio. Pastojus yra didesnė persileidimo, nevaisingumo, policistinių kiaušidžių, antsvorio, metabolinio sindromo rizika.

Tėvams, kuriems diagnozuota antinksčių hiperplazija, jau taikoma ir prenatalinė šios ligos diagnostika – vaisius tiriamas nėštumo metu iš vaisiaus vandenų. Jei vaisiui diagnozuojama hormonų pakitimų, pradedamas gydyti dar gimdoje besivystantis vaisius. Taip išvengiama sunkios būklės gimus vaikui arba viralizacijos mergaitėms.

Tiria: speciali kraujo tyrimo kortelė, ant kurios lašinama kraujo lašelių, paimtų iš naujagimio kulniuko, siunčiama į Santaros klinikų laboratoriją, kur atliekami tyrimai ir nustatomos retos ligos. / Z. Katkienės nuotr.

Specifinis ir brangus

Reta liga vadinama liga, kuria serga 5 iš 10 tūkst. žmonių. Ligos dažnumas priklauso ir nuo šalies, nes ta pati liga Azijos šalyse gali būti labiau paplitusi ir net nebūti reta liga, o Europoje – reta. Anot M. Valūnienės, reta liga – ir gyvybei grėsmę kelianti būklė, sukelianti neįgalumą. Jeigu laiku nesuteikiama pagalba, dažnai pažeidžiamos kelios organų sistemos, vystosi dauginis organų nepakankamumas ir žymus neįgalumas. Skirtingais literatūros duomenimis, šiuo metu yra registruojama 8 000 retų ligų. Manoma, kad, gerėjant diagnostikai, daugėjant genetinių tyrimų, šių ligų skaičius galėtų siekti apie 15 tūkst.

Berniukas, kuriam diagnozuota įgimta antinksčių hiperplazija, į Vaikų ligų kliniką pateko būdamas dešimties parų dėl užsitęsusios geltos, blogai augusio svorio.

Dar ne visos genetinės ligos identifikuojamos. Daugumos (apie 80 proc.) retų ligų priežastys yra genetinės, todėl labai svarbi genetinė diagnostika ir konsultavimas.

Kitos retos ligos gali būti autoimuninės, vaikų onkohemotologinės, infekcinės, ideopatinės. Šiuo metu yra galimybės gydyti 5–10 proc. retų ligų. Kai kurių ligų gydymas yra ypač brangus ir tik eksperimentinis. Kai kurios turtingos Europos valstybės retas ligas gydo eksperimentiniais vaistais, kurie Lietuvą pasieks tik ateityje.

Lietuvoje yra du centrai, kuriuose gydomi pacientai, sergantys retomis ligomis. Vilniuje yra Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centras, kurį sudaro endokrininių ligų ir hematologinių ligų padaliniai. Kauno klinikose veikia Retų ir nediagnozuotų ligų koordinavimo centras.

Šioms ligoms diagnozuoti labai svarbus visuotinis naujagimių tikrinimas, kai dažniausiai ir nustatomos retos ligos.

Visų retų ligų gydymas labai specifinis ir brangus, tam valstybė numato atskirą biudžetą, tačiau jo nepakanka. Šiuo metu šalyje registruoti 32 specifiniai labai brangūs vaistai retoms ligoms gydyti, tačiau to taip pat nepakanka.

Vyksta diskusija apie tai, kad reikia plėsti retų ligų atrankos tyrimus. Izraelyje, Nyderlanduose – labai išvystytas visuotinis naujagimių tikrinimas, kurio metu diagnozuojama 60–80 ligų. Gydytoja M. Valūnienė įsitikinusi: nors naujagimių tikrinimas dėl retų ligų – brangus pasirinkimas, tačiau tai  pigiau nei labai brangiais vaistais gydyti dėl užleistų retų ligų komplikacijų neįgalius suaugusiuosius.

Kiekvieno tėvo košmaras dviem šeimoms nutiko vienuose iš Rumunijos gimdymo namų – motina išrašyta ir išleista su kitos gimdyvės naujagimiu, o mergaitė, kurią ji pagimdė, buvo patikėta kitai šeimai.

Į ligoninę atvykusios šeimos, po šio incidento sužinojusios apie apie apmaudžią klaidą, išsigando.

„Būtų tikra tragedija auginti vaiką ir po nežinia kiek metų suprasti, kad tai – ne tavo vaikas“, – sakė moteris.

Laimei, viena šeima jau grįžusi namo susivokė, kad parvežtas kūdikis – ne jų vaikas. Ligoninės vadovybė atsiprašinėjo šeimų ir žadėjo surasti už šią painiavą atsakingus asmenis. O skyriaus vadovai teisinosi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai buvo kelių atsitiktinumų seka: vaikai gimė tą pačią dieną, tos pačios lyties, tos pačios pavardės. Atrodo keista, ką aš jums sakau, bet tai dažnai pasitaiko“, – teigė ligoninės atstovas.

Vienas iš tėvų pasakojo, kad gimdymo namų slaugytoja primygtinai bandė įtikinti, kad viskas gerai ir kūdikį šeima tiesiog vežtųsi namo.

„Kol ji perrenginėjo vaiką, mes jai sakėm, kad tai ne mūsų vaikas. Parodžiau jai mūsų vaiko nuotraukas, o slaugytoja pradėjo masažuoti veidą, formuoti jį, kad būtų panašus į vaiką nuotraukoje. „Pamirškite, pone, tai jūsų vaikas“, – ji bandė mus įtikinti“, – kalbėjo vienos iš naujagimių tėvas.

Slaugytoja, matyt, nepatikrino naujagimio identifikavimo apyrankės. Po šio incidento ligoninės vadovybė pažadėjo geriau apmokyti personalą, o tėvai žada kreiptis į policiją. 

Mergaičių susilaukta daugiau nei berniukų, o tėvai ir toliau stebina originalumu, savo atžaloms suteikdami išskirtinius vardus, pavyzdžiui, Ragnaro ar Almedos. Be to, pernai mažiau porų sumainė aukso žiedus, tačiau retesnės buvo ir ištuokos.

Vaikams – ir originalūs vardai

2023 m. Klaipėdos rajone iš viso registruoti 466 naujagimiai. Gimė daugiau mergaičių nei berniukų – atitinkamai 235 ir 231. Trys šeimos susilaukė dvynukų. Jauniausiai mamai buvo 19 metų, o tėčiui – 20 metų. 2022 m. naujagimių buvo registruota daugiau – 525, gimė 269 berniukai ir 256 mergaitės.

Populiariausių naujagimių vardų sąraše tarp berniukų pirmauja Leono, Beno ir Motiejaus vardai, o tarp mergaičių – Amelijos, Elijos ir Gustės.

Kai kurie tėvai renkasi ir retesnius vardus. Berniukams suteikti Ragnaro, Merto ir Maručio vardai. Originalūs mergaitėms išrinkti vardai – Juneta, Almeda ir Bazilė.

Rečiau tuokėsi ir skyrėsi

Praėjusiais metais aukso žiedus sumainė mažiau porų nei 2022-aisiais. Susituokė 186 poros, o 2022 m. – 229. Bažnyčioje pernai tuokėsi 26 jaunavedžiai, užsienyje – 20, savo pasirinktoje vietoje 48 jaunųjų poros, o likusieji – civilinės metrikacijos salėje Savivaldybėje. 2022-aisias sumainyti aukso žiedus bažnyčioje nutarė 29 jaunavedžiai, užsienio šalyse – 23, o savo pasirinktoje vietoje – 62. Beje, įvyko gerokai mažiau santuokų su užsieniečiais nei 2022 m. – atitinkamai 6 ir 33.

Savo tuoktuvėms jaunieji vis dar dažnai renkasi įvairias Klaipėdos rajono sodybas, taip pat ir pajūrį. Pavyzdžiui, Karklės ir Kukuliškių kaimuose įvyko 9 santuokos ceremonijos. O populiariausia diena praėjusiais metais vedyboms buvo kovo 25-oji. Tądien registruotos 6 santuokos.

Džiugu, kad mažiau porų nutarė pasukti skirtingais gyvenimo keliais. Praėjusiais metais registruotos 97 ištuokos, o 2022-aisiais – 117.

Registruota ir mažiau mirčių – 610. Tai yra 62-omis mažiau nei 2022 m.

Atkreipiame dėmesį, kad civilinės būklės aktai registruojami nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, todėl rajono demografinės situacijos neatspindi.

Kauno miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrio vedėja Vaineta Munderzbakienė su kolegomis portalui kauno.diena.lt skaičiavo, kad be tų, kurie gimė Lietuvoje, mažieji kauniečiai šiemet dažniausiai gimė Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Vokietijoje.

Deja, bendrai netekčių – pusantro karto daugiau nei gimimų. Mirtis pasiglemžė 4 341 gyventoją. Pernai tendencijos irgi buvo panašios. 3 047 gimimai ir 4 679 mirtys.

Šiemet vaikams buvo suteikta ir neįprastų vardų. Mergaitėms: Solėja, Atilija, Ivė, Lulu, Elani, Kosmėja Demetra, Darsija. Kai kurie kauniečiai savo sūnus pavadino Meitu, Deilonu, Satja, Aringu, Mertu, Turitu, Kovu, Ezra, Jutaru.

2022 m. Kaune 330 žmonių pakeitė savo pavardę. Tarp jų – 72 vyrai. Kito vardo panoro 83 kauniečiai. „Vardų keitimo spektras kaip visada buvo spalvingas: Tomas į Klaudijus, Rusnė į Taja Rusnė, Eugenijus į Augis, Deimantė į Amina, Paulius į Lukas, Akvilė į Akvilė Andrėja, Arina į Aleksandra, Raža Kadiža į Viltė, Aivaras į Aras, Henrikas į Dainius ir pan.“, – pasakojo poskyrio darbuotojai.

Buvo ir atvejų, kai vyriškas vardas keistas į moterišką ir atvirkščiai, pvz., Andrius tapo Rima, Agnė – Juliumi, Gabija – Apolonu (translyčių atvejai).

Mergaičių populiariausių vardų dešimtukas

1. Sofija

2. Luknė

3. Lėja

4. Austėja

5. Kamilė

6. Amelija

7. Izabelė

8. Patricija, Gabija

9. Smiltė, Liepa

10. Emilija, Adelė

Berniukų populiariausių vardų dešimtukas

1. Lukas

2. Markas

3. Jonas

4. Adomas

5. Motiejus

6. Dominykas

7. Jokūbas

8. Benas

9. Nojus

10. Herkus

Statistika atskleidžia, kad praėjusiais metais Baltijos šalyje gimė 17 420 kūdikių, o tai – 132 naujagimiais arba 0,8 proc. mažiau nei 2020-aisiais – mažiausias rodiklis per pastaruosius 100 metų.

Kūdikių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų buvo 9,2.

Tuo metu pernai mirė 34 600 gyventojų. Tai 20 proc. daugiau nei 2020 metais, praneša CSP.

Bendrasis mirtingumo rodiklis tūks­tančiui gyventojų siekė 18,4.

2021 metais mirtingumui dukart viršijus gimstamumą, Latvijos gyventojų skaičius sumažėjo 17 200 žmonių.

Tačiau atsižvelgus į ilgalaikės migracijos faktorių, jis sumažėjo tik 286 žmonėmis, o tai yra žemiausias rodiklis nuo Latvijos nepriklausomybės atkūrimo, rodo CSP informacija.

Šių metų pradžioje Latvijoje buvo registruoti 1 875 757 gyventojai.

Prezidentas Macky Sallas (Makis Salas) prieš vidurnaktį per „Twitter“ pranešė, kad gaisras pareikalavo 11 mažylių gyvybių.

„Su skausmu ir liūdesiu ką tik sužinojau apie 11 naujagimių mirtį per gaisrą valstybinės ligoninės neonatologijos skyriuje“, – sakoma jo žinutėje.

„Jų motinoms ir šeimoms reiškiu giliausią užuojautą“, – pridūrė M. Sallas.

Nelaimė įvyko ligoninėje, pavadinto velionio Senegalo religinio lyderio Abdou Azizo Sy (Abdu Azizo Si), praminto Dosniuoju, vardu. Gaisras kilo dėl elektros trumpojo jungimo, sakė senegaliečių politikas Diopas Sy (Diopas Si).

„Gaisras labai greitai išplito“, – nurodė jis.

Miesto meras Demba Diopas sakė, kad „trys kūdikiai buvo išgelbėti“.

Kaip nurodo vietos žiniaskaida, ligoninė buvo neseniai atidaryta.

Sveikatos apsaugos ministras Abdoulaye Dioufas Sarras (Abdulajė Dijufas Saras), išvykęs į Ženevoje vykstantį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) susitikimą, sakė nedelsdamas grįšiąs į Senegalą.

„Ši situacija itin nesėkmingai ir nepaprastai skausminga, – ministras sakė per radiją transliuotame interviu. – Vyksta tyrimas, kad išsiaiškintume, kas atsitiko.“

Tragedija Tivavane lydėjo kelis kitus incidentus, susijusius su Senegalo sveikatos apsaugos sistema. Šalyje sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumas miestuose ir kaimiškose vietovėse labai netolygus.

Balandžio pabaigoje per gaisrą šiauriniame Lingerės mieste žuvo keturi naujagimiai. Miesto meras sakė, kad nelaimė įvyko dėl gimdymo namų oro kondicionavimo sistemos gedimo. 

Sofija gimė pirma, po dviejų minučių – Zlata. Šviesioje ir ramioje Lvivo ligoninės palatoje Natalija žvelgia į ką tik pasaulį išvydusias dvynukes.

„Ligoninėje kalbame tik apie gražius kūdikius. Nekalbame apie karą, nes kiekvieną kartą jaučiame stresą. Tai kenkia“, – sako dvynių mama Natalija Suhotša.

Karui prasidėjus Natalija pabėgo iš Kyjivo pakraštyje esančio miesto. Ji pasakoja, kad mergaitės leidžia bent akimirkai užsimiršti ir negalvoti apie karą ir draugus, kurių neteko.

„Prasidėjus karui mums pavyko pabėgti, nes mieste dar nebuvo rusų karių. Tačiau po penkių dienų draugai norėjo grįžti namo, tuomet pradėjo šaudyti į juos, jų automobilius, vaikus ir namus“, – skaudžius išgyvenimus pasakoja moteris ir užsimena, kad dalis jų, deja, neišgyveno.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Gimdymo patalpas nesunku atpažinti ir iš lauko. Dėl saugumo siena apdėta smėlio maišais. Pasigirdus įspėjamosioms sirenoms, visos moterys leidžiasi į tamsų rūsį. Laukdama, kol galės grįžti į palatą, Kateryna skaito žinias telefone.

„Ką tik perskaičiau naujienas, kad Mykolajive per išpuolius ligoninėje, kuri vėliau buvo apšaudyta, gimė mergaitė. Labiausiai nenoriu, kad vaikai gimtu karo metu, nenoriu gimdyti per karą rūsyje ar bunkeryje. Nenoriu apskritai, kad kuris vaikas gimtų tokioje vietoje“, – sako nėščioji Kateryna Galmalova

Dėl nuolatinio streso daug kūdikių gimsta anksčiau laiko ir jiems neretai reikia suteikti pagalbą. Lvivo savivaldybės gimdymo skyriaus vedėja Livija pasakoja, kad sunku galvoti apie naujagimius, kurie žuvo per kelis išpuolius prieš gimdymo namus Rytų Ukrainoje.

„Žinome, kad tai mūsų problema ir ją turime išspręsti. Tai mūsų skausmas, mūsų vaikų mirtys, o ne viso pasaulio, kuris dainuoja kartu su mumis, padeda ginklais. Bet tai mūsų vaikų ir moterų mirtys“, – apie skaudžią realybę kalba Lvivo savivaldybės gimdymo skyriaus vedėja Livija Myronovič.

Tačiau moterys tvirtina, kad, nepaisant karo siaubo, nauja gyvybė suteikia vilties.

„Gydytojai yra labai geri, suprantantys, daug padėjo, todėl gimdymas buvo nesunkus. Dabar ji apgaubta dėmesiu ir meile. Personalas skiria nemažai dėmesio mano ir vaikelio priežiūrai“, – kalbėjo mažylės mama Sivinch Zhur.

Gydytojai pasakoja, kad mama į ligoninę atvyko netikėtai, jau prasidėjus gimdymui.

„Pats gimdymas yra staigmena šeimai, kadangi tai dažniausiai prasideda netikėtai. Tačiau personalui staigmenų nebuvo. Esame pasiruošę visą parą. Sunku pasakyti, kaip jautėsi mama, bet gimdymas buvo visiškai sklandus. Visiškai sveikas naujagimis, sveika mama. Jau galvojam, kad artimiausiu laiku galėsim išrašyti iš ligoninės“, – pasakojo Vilniaus klinikinės ligoninės gimdymo skyriaus vedėjas Egidijus Jakiūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

S. Zhur su mama dėl Ukrainoje vykstančių karo baisumų iš karto atvyko į Lietuvą, čia pradeda antrąjį gyvenimo mėnesį. Mama norėjo pagimdyti saugiai, dėl to ir pasirinko mūsų šalį. Kol močiute tapusi gimdyvės Sivinch mama anūkę jau matė, tėtis – kariauja fronte, todėl išvydo tik mažylės nuotrauką telefone. Visgi dėl vieno jau spėjo sutarti.

„Ji bus Karina. Tėčio emocijos tryško per kraštus, kai sužinojo, kad jo dukrelė išvydo pasaulį. Jis jos labai laukė“, – prasitarė S. Zhur.

„Tėčio emocijos tryško per kraštus, kai sužinojo, kad jo dukrelė išvydo pasaulį. Jis jos labai laukė“

Nauja šeima tolimų planų neturi, o ir artimiausi – labai žemiški.

„Dabar augsime: valgysime, miegosime, o vėliau – pažiūrėsim. Pusmetį pabūsime Lietuvoje, o vėliau, kai ji sustiprės, leisimės į ilgą kelią – į namus. Ten jos labai laukia dėdės, tetos ir visa giminė“, – tęsė S. Zhur.

Mažylė gavo ir dovaną, įamžinančią Lietuvos ir Ukrainos bendrystę – smėlinuką, ant kurio parašytas užrašas „Vilnius myli tave“.

Sostinėje tai – pirmasis ukrainiečių naujagimis. Tačiau Lietuvą išvydusių yra ir daugiau. Klaipėdoje 24-erių gimdyvė pagimdė antrąją dieną atvykusi į šalį.

Nors valstybės institucijos tikslios informacijos apie tai, kiek ukrainiečių jau gimė Lietuvoje, neturi, bet tikina, kad jų nėra daug. Iki šiol į Lietuvą atvyko beveik 45 tūkstančiai karo pabėgėlių. Beveik pusė iš jų – vaikai.

Apie naujos posistemės kūrimą pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Simona Gricienė.

„Tokie duomenys dabar nėra tvarkomi nacionaliniu mastu“, – Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdyje praėjusią savaitę teigė ji.

E. sveikatos sistemos tvarkytojas Registrų centras sako, kad sistemoje bus talpinama visa motinos ir naujagimio sveikatos informacija.

„Tokiu būdu bus užtikrintas medicininių duomenų ir informacijos perdavimas ir prieinamumas visoms akušerijos paslaugas teikiančioms įstaigoms. Šiuo metu šie duomenys nėra tvarkomi nacionaliniu mastu, dalis duomenų su svarbia informacija apie pacientą, jo ligos istoriją vis dar yra popieriniai“, – BNS sakė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus. 

Pasak jo, įdiegus tokį modulį, bus sujungta daugiau negu  400 akušerijos paslaugų įstaigų.

„Visą informaciją, pavyzdžiui, apie nėštumo priežiūros planą, tyrimų rezultatus ir kitą svarbią informaciją galės matyti ne tik sveikatos priežiūros specialistais, bet ir pačios nėščiosios. Įvertinus šių duomenų jautrumą bus užtikrintas vieningas ne tik jų kaupimo ir tvarkymo, bet ir maksimalaus saugumo užtikrinimo standartas“, – aiškino jis.

7,4 mln. eurų vertės e. sveikatos sistemos modernizavimo ir 0,3 mln. eurų vertės naujos posistemės sukūrimo konkursas  paskelbtas vasario pradžioje. Pasiūlymų laukiama iki kovo vidurio.

Registrų centras sako, kad visus darbus numatoma baigti 2023 metų trečiąjį ketvirtį.

Kyla grėsmė, kad rusų pajėgos apsups 3 mln. turintį miestą. „Naktis sostinėje buvo rami. Kelis kartus suveikė oro gynyba“, – sakė Kyjivo meras. Nors mieste įvesta karo padėtis, čia važinėja automobiliai, veikia maisto produktų parduotuvės ir daug municipalinių vaistinių. V. Klyčko kreipėsi į privačių vaistinių savininkus: „Atsidarykite. Tai labai svarbu“. Kyjiviečiai priversti kelias valandas prie miesto vaistinių laukti eilėje medikamentų.

Kartu V. Klyčko paragino žmones be reikalo nebūti lauke. „Neignoruokite oro pavojaus signalų. Iš karto eikite į slėptuves“, – pabrėžė meras. Miestas toliau ruošiasi gynybai. „Gatvėse yra kontrolės punktų, betono blokų ir tankų užtvarų“, – pažymėjo V. Klyčko. Kyjivas, pasak jo, nepasiduos.

Rusija prieš savaitę užpuolė Ukrainą. JT duomenimis, iki šiol žuvo daugiau kaip 240 civilių.