„Nemuno“ daugiabutis iškilo viename iš trijų vidinių „Piliamiesčio“ kvartalų. Tai 1 ha ploto sklype vystoma „Upių“ namų teritorija, esanti arčiausiai Neries ir Kauno pilies. Iš viso šiame vidiniame kvartale numatyti keturi namai, kurie bus pavadinti „Neries“, „Nemunėlio“, „Nevėžio“ ir „Nemuno“ vardais.

Pastarasis, pirmasis pastatytas „Upių“ namų teritorijos daugiabutis, baigtas šių metų pradžioje. A++ energinio naudingumo klasės 6 aukštų name esantys 35 butai ne tik kokybiškai suplanuoti, bet ir erdvūs – jų plotas siekia nuo 47 iki 152 kv. m. Gyventojų automobiliams įrengta požeminė ir šalia pastato esanti stovėjimo aikštelė, suteikta galimybė įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles. 

Vidutinė būsto kaina naujajame daugiabutyje siekia apie 4185 eurų už kvadratinį metrą. Šiuo metu „Nemuno“ name jau parduota 40 proc. butų, kuriuos pirkėjai suskubo įsigyti didžiausio ploto ir su vaizdingiausiomis panoramomis, atsiveriančiomis pro langus. Likusių būstų kainos siekia nuo 3640 eurų už kv. m su daline apdaila.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

„Nors ekonominės aplinkybės ir pastebimai išaugusios palūkanų normos pernai lėmė šiek tiek mažesnius nekilnojamojo turto pardavimus, „Piliamiesčio“ kvartalas nepraranda savo populiarumo. Technologinis išpildymas, unikali architektūra ir išskirtinė lokacija yra kertiniai faktoriai, kurie naujakurius skatina įsigyti būstus šiame projekte. Esame suplanavę ambicingą jo tolesnę plėtrą, todėl „Piliamiestis“ išliks vienu patraukliausių ir didžiausią likvidumą turinčiu gyvenamųjų namų kvartalų Kaune. Kviečiame nedelsti čia įsikurti visus, ieškančius modernios, tvarios bei unikalios vietos gyventi“, – sakė „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Architekto Algirdo Kaušpėdo vadovaujamos studijos „JP architektūra“ projektuotas „Nemuno“ namas išsiskiria savo architektūriniais sprendimais. Jo ir visų „Upių“ vidinio kvartalo daugiabučių fasadai ir stogai dengiami dviejų spalvų dekoratyviomis keraminėmis čerpėmis. Architektų vizija buvo juodąsias čerpes derinti su šalia esamais pastatais, o raudonąsias – su Kauno pilimi. Taip siekta pastatyti daugiabučius, kurie būtų tarpininkai tarp jau esamų kvartalo namų ir Kauno senamiesčio.

Architekto Algirdo Kaušpėdo vadovaujamos studijos „JP architektūra“ projektuotas „Nemuno“ namas išsiskiria savo architektūriniais sprendimais.

 

Tačiau tai – dar ne visi siūlomi privalumai. Miesto panoramas atveriantys daugiabučio langai ir balkonų durys – mediniai, laminuoti, su dviejų kamerų selektyvinio stiklo paketais. Langų išorinė dalis kaustyta aliuminio profiliais, butų grindys – šildomos. Būstuose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema su atskirais vėdinimo įrenginiais, didelis dėmesys skiriamas bendrųjų erdvių interjerui ir šalia daugiabučio esančios aplinkos jaukumui.

Joje – išskirtiniai apželdinimo sprendimai, suprojektuoti jaukūs apželdinti kiemai be automobilių, saugios vaikų aikštelės, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, kuriais patogiai galima pasiekti Šilainius, Lampėdžių karjerą ar net Kulautuvą.  Netoliese yra Neries krantinės parkas, pervažiavus P. Vileišio tiltą pasiekiamas Kauno senamiestis, kuriame Nemuno ir Neries Santakos parkas, gausybė kavinių, pramogų ir parduotuvių.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

Išskirtinė „Piliamiesčio“ lokacija suteikia didelę gausą galimybių mėgautis miesto gyvenimu, festivaliais ir kitomis kultūrinėmis patirtimis. Projektas draugiškai integruotas į aplinką, nuo šalia tekančios Neries pusės įrengtas apžvalgos amfiteatras, pritaikytas bendruomenės poreikiams. Kvartale daug atvirų aikščių, viešųjų bei tvariam judumui pritaikytų erdvių, kurios skatina susitikimus, bendruomeniškumą, aktyvų laisvalaikį.

Kvartalo vietą bei urbanistinį išpildymą „Piliamiesčio“ naujakuriai jau įvertino. Arti esančios gatvės užtikrina patogų judėjimą, iš kvartalo lengvai pasiekiamos paslaugos, pramogos, kultūrinis gyvenimas, prekybos centrai, darbo vietos. Sutvarkytos į rajoną vedančios gatvės, šalia įsikurs maisto prekių parduotuvė IKI.

„YIT Lietuva“ archyvo nuotr.

„Piliamiestis“ yra įvertintas ir apdovanojimais. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse jis apdovanotas „Už darnią plėtrą“.

Be „Piliamiesčio“ plėtros „YIT Lietuva“ Kaune tęsia ir kvartalo „Matau Kauną“ vystymą. Vilniuje bendrovė stato „Naujojo Skanseno“ projektą, šiemet planuoja pradėti ir naujų modernių „Virš šilų“ gyvenamųjų namų statybas. Sostinėje vystytojas taip pat ruošiasi darbams planuojamame projekte J. Basanavičiaus gatvėje.

Puikiai pažįsta rinką

Netoli Kauno, Lapių miestelio kryptimi, Smiltynų I kaime bei dalyje Voškonių teritorijos driekiasi įspūdinga kalvota vietovė. Būtent joje buvo suprojektuotas 150 sklypų gyvenamųjų namų kvartalas, kurio vystymu rūpinasi MB „Šatijų kalvos“.

„Penkeri metai. Per tiek laiko, manau, šioje vietoje išsivystys moderni, šiuolaikiška ir labai patogi gyvenvietė“, – skaičiavo bendrovės direktorius Povilas Liutkus.

Naujas kvartalas komponuojamas gamtos apsuptyje: namai iškils ne plyname lauke, o išties įdomiame ir gražiame reljefe, kurį pagyvina miškai ir tvenkiniai.

Pasiūla: „Šatijų kalvos“ kvartale planuojami statyti ir vienbučiai namai, kurių plotas būtų apie 80 kv. m, kiekvienam priklausytų 10 a sklypas, o bendra kaina siektų apie 135 tūkst. eurų. Projektai parinkti tokie, kad prireikus juos ateityje nesunkiai būtų galima rekonstruoti į erdvesnį būstą. Partnerio nuotr.

„Tai ne pirmas mūsų objektas nekilnojamojo turto srityje: komandos patirtis – daugiau nei penkiolika metų, o pastaraisiais metais labiau koncentruotasi Palangoje, kur pirkėjams pasiūlėme išskirtinių butų ir namų komfortiškam poilsiui ar gyvenimui. Idėja vystyti „Šatijų kalvas“ kilo, nes patys gyvename Kauno rajone, todėl pažįstame apylinkes ir rinką“, – pasakojo P. Liutkus.

Tvenkinys – visai bendrijai

„Šatijų kalvos“ kvartale šiuo metu likę apie 80 laisvų sklypų.

„Pati vieta pasirodė perspektyvi: Kauno rajonas, patogu privažiuoti iš dviejų pusių. Svarbiausias dalykas – miesto komunikacijos: vandentiekis, nuotekos, lietaus surinkimo sistemos“, – pabrėžė projekto vystytojai.

„Čia – kalvota vietovė, šalia – miškai, tvenkiniai, kvartale yra vienas tvenkinys, kuris priklausys bendrijai. Bus paliktas priėjimas visiems gyventojams. Įrengsime vaikų žaidimų zonų ir bendruomenės erdvių“, – projekto pranašumus vardijo P. Liutkus.

Vieta: netoli Kauno, Lapių miestelio kryptimi, Smiltynų I kaime bei dalyje Voškonių teritorijos driekiasi įspūdinga kalvota vietovė. Būtent joje buvo suprojektuotas 150 sklypų gyvenamųjų namų kvartalas, kurio vystymu rūpinasi MB „Šatijų kalvos“. Partnerio nuotr.

Arba sklypą, arba iškart namą

Kvartale jau suformuoti namų valdos žemės sklypai – nuo 8 iki 11 a. 1 a kaina su miesto komunikacijomis prasideda nuo 2 400 eurų. Projekto vystytojai planuoja dalį sklypų parduoti, dalyje – pastatyti vienbučių ir dvibučių namų.

„Viskas priklausys nuo situacijos rinkoje, yra galimybių statyti patiems. Planuojame per kelerius metus pastatyti apie 30–40 namų. Aišku, aktyviai stebime rinką ir stengiamės prisitaikyti prie jos tendencijų“, – svarstė pašnekovas.

MB „Šatijų kalvos“ planuoja pastatyti dvibučių, kurių butų plotai siektų apie 65 kv. m. Tokiam būstui priklausytų apie 4,5–5 a sklypas. Jame suprojektuoti trys miegamieji ir svetainė su virtuvės zona. Bendra būsto dvibučiame name su daline apdaila kaina kartu su žemės sklypu ir miesto komunikacijomis iš viso siektų 99 tūkst. eurų.

Partnerio nuotr.

„Kompaktiškas būstas dvibučiame name su nuosavu kiemu – mieste butas kainuoja brangiau“, – įsitikinęs P. Liutkus.

Šiame kvartale planuojami statyti ir vienbučiai namai, kurių plotas būtų apie 80 kv. m, kiekvienam priklausytų 10 a sklypas, o bendra kaina siektų apie 135 tūkst. eurų. Projektai parinkti tokie, kad prireikus juos ateityje nesunkiai būtų galima rekonstruoti į erdvesnį būstą.

Centralizuoti tinklai – mažiau rūpesčių

Kaip vieną svarbiausių sprendimų projekto vystytojai įvardija kaip tik šiuo metu baigiamas kloti miesto komunikacijas. Miesto pašonėje gyvenamųjų kvartalų plėtotojai šią problemą sprendžia įvairiai – dažnu atveju galimybės prijungti prie centralizuotų miesto tinklų net nėra, tad pasitelkiamos autonominės sistemos.

Tačiau tokie sprendimai turi savų trūkumų, kurie ilgainiui gali virsti į nemažai nepatogumų galinčias sukelti problemas: vandens gręžinių šiame regione problema ta, kad, plečiantis jų skaičiui, susiduriama su vandens trūkumu gelmėse. Esant bendram vartotojų poreikiui tuo pačiu metu (ryte), vandens srovės stiprumas gali sumažėti iki minimalaus. Todėl šiame projekte pagrindinių vandentiekio ir nuotekų komunikacijų klausimas išspręstas galutinai.

Partnerio nuotr.

„Šatijų kalvos“ yra puikus infrastruktūros plėtros įstatymo pavyzdys. Plečiantis Kauno rajono teritorijoms, vystomas didelis projektas, kuris pasižymi šiuolaikiškais sprendimais“, – pabrėžė bendrovės „Giraitės vandenys“ direktorius Andrius Dzevyžis.

Pasak jo, naujakuriams tokiame kvartale nereikės sukti galvos įsirengiant individualų gręžinį, galvojant apie vandens kokybę ir pan.

„Individualios komunikacijos išties sukelia papildomų rūpesčių: kas prižiūrės, kas pasirūpins vandens kokybe, vandens valymo filtrais ir pan. Čia – viskas centralizuota, priežiūra rūpintis nebereikia“, – pridūrė pašnekovas.

Oficialiai šis kvartalas įsikūręs Domeikavos seniūnijoje, Smiltynų I kaime ir dalyje Voškonių teritorijos. Vienintelė problema, kurią dabar galbūt įžvelgtų potencialūs pirkėjai, – žvyruotas apie 1 km ilgio pagrindinio kelio ruožas, kuriuo patenkama į kvartalą „Šatijų kalvos“.

Tačiau taip bus ne visada. Kauno rajono savivaldybės planuose yra numatyta asfaltuoti abu privažiavimo kelius. Rytmečio gatvės atkarpa įrašyta ketvirtuoju numeriu.

„Seniūnaičių sudarytame prioritetų sąraše Smiltynų kelias įrašytas tryliktuoju numeriu. Vadinasi, penkerių metų laikotarpiu šie keliai turėtų būti išasfaltuoti“, – pabrėžiama savivaldybės pranešime.

Partnerio nuotr.

Perspektyvi vieta investuoti

„Šioje vietoje nekilnojamojo turto kaina augs, – prognozavo P. Liutkus. – Praktika rodo, kad vien išasfaltavus pagrindinius privažiavimo kelius turto vertė gerokai šokteli į viršų. Įtakos vertei ateityje turės tai, kad čia kuriasi jaunos šeimos, taip pat žmonės, kurie nemėgsta miesto šurmulio, kurie nori gyventi ramybėje, gamtoje. Automobiliu viskas pasiekiama per 10–20 minučių.“

Projekto vystytojai pastebi ir dar vieną augančią tendenciją: „Jaučiame aktyvų emigrantų susidomėjimą, kurie planuoja grįžti į Lietuvą gyventi. Ne vienas toks klientas, kuris perka žemę, projektuoja būstą, planuoja pradėti statybas.“

Yra tokių, kurie, nenorėdami laikyti lėšų bankuose, įsigyja sklypų vien tam, kad savo santaupas apsaugotų nuo infliacijos.

„Parduodami sklypus taikome patrauklias atsiskaitymo sąlygas pagal su klientu suderintą individualų grafiką“, – pabrėžė P. Liutkus.

Partnerio nuotr.

Jis pridūrė, kad prie „Šatijų kalvų“ kvartalo driekiasi dar du komerciniai sklypai, kurie taip pat priklauso šio projekto vystytojams.

„Gyventojų skaičiui augant, didės paslaugų ir komercinių pastatų poreikis. Ateityje planuosime tokios paskirties statybas“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kauno rajonas, patogu privažiuoti iš dviejų pusių. Svarbiausias dalykas – miesto komunikacijos: vandentiekis, nuotekos, lietaus surinkimo sistemos.

Neseniai plėtros planą pristatęs bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pritarimo sulaukęs Kaunas žengė dar vieną žingsnį Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) įkurtuvių link. Paaiškėjo būsimi 10 tūkst. kv. metrų administracinių patalpų ir laboratorijų komplekso erdvių nuomos įkainiai.

„Aleksoto inovacijų pramonės parkas – vienas svarbiausių pastarojo metų projektų Kaune. Patvirtinus nuomos tarifus, duotas simbolinis startas aukštos pridėtinės vertės industrijų pritraukimui.

Šiuo metu rengiama įsikūrimo parke sutartis. Ji skirta plyno lauko investuotojams. Ši užduotis irgi beveik baigta – tikimės tarybos narių palaikymo ir pritarimo jau artimiausiame posėdyje“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Transformuotoje buvusios karinės aviacijos bazės teritorijoje jau įrengta reikiama infrastruktūra – gatvės, pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas, požeminės komunikacijos. Čia laukiama modernaus, pažangias technologijas kuriančio verslo investicijų.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Savivaldybės užsakymu atlikta AIPP išvystymo urbanistinė studija ir nekilnojamojo turto rinkos vertės vertinimas. Remiantis gautais duomenimis, pagal numatomą užstatymo intensyvumą ir veiklos pobūdį teritorija suskirstyta į 20 investicinių zonų.

„Kiekvienai investicinei zonai nustatyta atitinkama vertė už arą. Įsikūrimo mokestis apskaičiuojamas pagal nustatytą formulę. Jis gali būti mažinamas atsižvelgiant į ketinamus sukurti rezultatus – investicijų dydį, darbo vietų skaičių. Svarbu ir tai, kiek numatoma įdarbinti tyrėjų, koks apskritai planuojamų inovacijų potencialas.

Buvusio angaro pastate patalpų nuomos kainos irgi priklausys nuo investuotojo pateiktos paraiškos vertinimo. Surinkus daugiausia balų, taikomas bazinis, minimalus dydis“, – aiškino Kauno savivaldybės Investicijų ir projektų skyriaus vedėja Aistė Lukaševičiūtė.

Patvirtinti patalpų nuomos mokesčio rėžiai siekia nuo 7,5 iki 8,63 Eur už kvadratinį metrą (be PVM).

Aleksoto inovacijų pramonės parkas – vienas svarbiausių pastarojo metų projektų Kaune.

Skaičiuojama, kad AIPP pritrauks ne mažiau nei 90 mln. Eur privataus kapitalo, bus sukurta virš tūkstančio aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamų darbo vietų.

Geografiškai ir strategiškai patogioje vietoje – 30 hektarų plote Europos prospekte – numatyta plėtoti mokslinius tyrimus ir eksperimentines veiklas, vykdyti prototipų gamybą.

Tarp prioritetinių sektorių – gyvybės mokslai, automobilių pramonės, informacinės ir ryšių technologijos, pramonės įrenginiai ir prietaisai. Šios kryptys atliepia Kauno regione veikiančių mokslo institucijų kompetencijas bei specializaciją. Vienas esminių veiklos kriterijų – verslo organizacijų bendradarbiavimas su mieste esančiais universitetais.

Šios Aleksoto teritorijos įveiklinimas tiesiogiai prisidės efektyviau bei rezultatyviau įgyvendinant miesto strateginį plėtros planą iki 2030 metų.

„Alšėnų pilies namo“ būstai – ne tik kokybiškai suplanuoti, bet ir išskirtinai erdvūs. Jų plotas siekia nuo 49 iki 75 kv. m, name taip pat numatytos 6 patalpos komercinei veiklai, verslas gali rinktis 88-131 kv. m dydžio erdves. Gyventojų automobiliams įrengta požeminė 62 vietų stovėjimo aikštelė, o šalia namo – bendro naudojimo aikštelė.

Daugiabutyje numatyta ir tvari inžinerinė infrastruktūra – įrengtas centrinis kolektorinis ir individualiai reguliuojamas grindinis šildymas, įrengta rekuperacijos sistema. Būsto kainos naujajame daugiabutyje siekia nuo 2,1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.

„YIT Lietuvos“ nuotr.

Didžiausias dėmesys architekto Tomo Kriaučiūno suprojektuotame daugiabutyje skirtas visapusiškam būsimųjų gyventojų komfortui ir malonumui. Erdviuose butuose suprojektuoti ir dideli balkonai, o pro kai kuriuos jų atsiveria įspūdingos Kauno panoramos.

„Piliamiesčio“ kvartalas išskirtinis ne vien savo technologiniu išpildymu. Šis rajonas jau tapo vienu pagrindiniu centrinės Kauno dalies augimo, modernėjimo, vystymosi simbolių. Projektas iš esmės atgaivino iki tol gyvybės stokojusią dešiniąją Neries krantinę, jai įkvėpdamas šiuolaikiško miesto dvasios. Galime drąsiai sakyti, kad „Piliamiestis“ gerokai pakėlė Kauno būsto rinkos kokybės standartus bei nekilnojamojo turto likvidumą. Šis kvartalas šiandien yra pats populiariausias mūsų vystomas projektas, o būstai jame išperkami dar iki statybų pabaigos“, – sakė „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

„YIT Lietuvos“ nuotr.

Neries krantinėje įsikūręs „Piliamiestis“ yra lyg langas į Kauno senamiestį, per upę atveriantis vaizdus į Kauno pilį ir senąsias bažnyčias. Visame kvartale suprojektuoti jaukūs kiemai su želdynais, žaliosios erdvės, saugios vaikų aikštelės, sutvarkyti pėsčiųjų ir dviračių takai, sujungti su miesto infrastruktūra. O nuo šalia tekančios Neries pusės įrengtas apžvalgos amfiteatras, pritaikytas bendruomenės poreikiams.

Dėl kvartalo vietos bei urbanistinio išpildymo „Piliamiestis“ yra ypač vertinamas naujakurių. Pavyzdžiui, pasirinkimą lemia galimybė iš kitapus Kauno senamiesčio įsikūrusio rajono lengvai pasiekti paslaugas, pramogas, kultūrinį gyvenimą, prekybos centrus. Vaikų darželiai bei mokyklos čia taip pat yra itin arti, o vystytojas šioje teritorijoje suteikė impulsą ir aplink esančios transporto infrastruktūros plėtrai – sutvarkytos pagrindinės į kvartalą vedančios gatvės. „Piliamiestis“ yra įvertintas ir apdovanojimais – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse jis buvo apdovanotas „Už darnią plėtrą“.

„YIT Lietuvos“ nuotr.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ Kaune, Aleksoto rajone, šalia Nemuno salos ir miesto centro plėtoja naują modernų gyvenamųjų namų kvartalą „Matau Kauną“, pirmuosius daugiabučius planuojama baigti jau šių metų rudenį. Sostinės Šnipiškių rajone vystomas „Naujojo Skanseno“ kvartalas, Rygoje bendrovė stato „Preses nama“ daugiafunkcį centrą, šalia Kauno ir Vilniaus pradeda Urban HUB verslo miestelių statybas. Sostinės Sporto g. vykdo verslo centro statybos darbus. Taip pat tęsia „Sky Office“ verslo centro projekto plėtrą sostinės Viršuliškių rajone. Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) bendrovė stato didelę „Pon.Bike“ dviračių gamyklą.

Perspėja gyventojus

Ringaudų seniūnijoje nuošalioje vietoje esančiame naujame Virbališkių kvartale žmonės tapo budresni. Pilietiški gyventojai perspėja, kad apylinkėse sukinėjasi įtartinas asmuo. Negana to, paaiškėjo, kad jam galbūt priklauso vienas Virbališkiuose esantis nebaigtas statyti namas.

Virbališiuose gyvenanti D. G. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad vieną popietę sulaukė netikėto svečio.

„Pro durų langelį pamačiau vyrą. Delnu prisidengęs veidą dairėsi į namo vidų“, – pasakojo D. G.

Po kurio laiko moteris išsiaiškino, kad nepažįstamasis, anot jos, yra Vytautas Kavaliūnas, apie kurio veiklą ir skolininkų būrį ne per seniausiai rašė „Kauno diena“.

Virabliškių gyventojai prireikė laiko, kad sužinotų, su kuo susidūrė.

Įsileido į butą

„Pirmą kartą jis užsuko dienos metu. Pabeldė, nes mes dar naujakuriai, neturime skambučio. Mačiau, kaip prisidengęs ranka žiūrėjo pro langelį. Pradariau duris, jis iš karto įėjo į vidų. Sakau, nebijote šuns, kad einate į vidų. Ne, sako, pas mane dar didesnis yra, tai šitas manęs neišgąsdins. Sakė, kad yra kaimynas, netoliese statosi namą. Sako, renku pinigus ir darau kaimynams bendrą užsakymą – tokį kaip ir gerą darbą, kad galėtumėte pigiau nusipirkti rekuperatorių“, – pasakojo D. G.

Išgirdęs, kad rekuperatorius tikrai praverstų, anot D. G., svečias pasakęs, jog kaip tik vos poros užsakymų trūksta, kad rekuperatorius būtų galima nusipirkti su 55 proc. nuolaida. Vienas rekuperatorius be nuolaidos vidutiniškai kainuoja 2 tūkst. eurų.

„Tokia galimybė man pasirodė patraukli, todėl paprašiau palikti savo telefono numerį, kad jam galėtų paskambinti mano vyras ir konkrečiai susitarti. Savo telefono numerio jis nenorėjo palikti. Sako, geriau aš pats paskambinsiu. Daviau vyro telefono numerį. Nieko neįtariau, nes tikrai tas žmogus labai maloniai bendravo. Net padėkojau ir pasakiau, kaip gerai, kad aplinkui tokie draugiški kaimynai, kooperuojasi, padeda vieni kitiems“, – pasakojo D. G.

Objektas: įtarimų keliantis namas nuolat stebimas gyventojų. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Ragino paskubėti

Kaimynu iš pradžių pasitikėjo ir D. G. sutuoktinis, bet netrukus atsirado abejonių.

„Mano vyras tam rekuperatorių siūlytojui davė dar vieno kaimyno telefono numerį. Paskui prasidėjo dažni skambučiai. Kalbėjimo tonas tapo, sakyčiau, šiurkštokas. Sakė, kad jau reikia daryti užsakymą, kad jam pavyko išsiderėti dar didesnę nuolaidą, todėl skubiai reikia grynųjų – šiandien, nes jau avansą reikia sumokėti. Tuomet neva PVM nereikės mokėti. Vyras paklausė, kaip bus su pirkinio garantija. Dar paklausė, kuriame name jis gyvena, bet šis negalėjo tiksliai nurodyti namo numerio. Tada mums kilo įtarimų, kad viskas čia ne taip gražu, kaip iš pradžių atrodė“, – sakė „Kauno dienos“ pašnekovė.

Sutuoktiniai pabandė išsiaiškinti, su kuo įsipainiojo į miglotus reikalus. Paieškos sistemoje internete įvedus rekuperatorių siūlytojo telefono numerį, paaiškėjo, kad tai gali būti V. Kavaliūnas, paskui kurį seka minia skolininkų, susigundžiusių pigesniais rekuperatoriais ar kitomis prekėmis (apie tai šių metų kovo 30 d. publikacijoje „Pasiklydo tarp skolų, bet kaltina pandemiją“ rašė „Kauno diena“).

Rašteliai tarpduryje

Sužinoję, su kuo turėjo reikalų, sutuoktiniai paskambino kaimynui, kuriam buvo davę rekuperatorių siūlytojo telefono numerį.

„Pasirodo, jis jau ir kaimynui buvo spėjęs paskambinti ir net jau buvo susitarę susitikti. Perspėjau dar vieną moterį, kad lankosi toks veikėjas. Nusiunčiau jai nuorodas – darykite išvadas. Paskui kaimynė mane informavo, kad įtarimų keliantis žmogus tikrai kuriasi mūsų gyvenvietėje“, – pasakojo D. G.

Naujakuriams tai buvo nemalonus siurprizas. D. G. vyras, paskambinęs rekuperatorių siūlytojui, pasakė, kad šis daugiau nebetrukdytų telefonu ir nesirodytų prie jų namo.

„Netrukus sužinojome, kad jis su savo pasiūlymais jau yra apėjęs visą gatvę. Vienas kaimynas sakė randantis tarpduryje užkištų raštelių, kur prašoma pranešti, jei pamatys, kad į galbūt V. Kavaliūnui priklausantį namą kažkas atvažiuos“, – sakė moteris.

Virbališkių gyventojai įsitikinę, kad raštelius palieka name dirbę, bet atlyginimo negavę darbininkai.

Virbališkėse apsilankiusiems „Kauno dienos“ žurnalistams vietos gyventojai sakė pastarosiomis savaitėmis V. Kavaliūno nebesutinkantys.

„Kartais prie to namo atvažiuoja, kaip suprantu, darbininkai, bet ilgai neužsibūna, matyt, dėl to, kad su jais neatsiskaito“, – svarstė netoli nuo, kaip spėjama, V. Kavaliūno namo gyvenanti moteris.

Tiki teisingumu

Apie galbūt sukčiaujanti vyrą D. G. paskelbė socialiniuose tinkluose.

„Iš karto gavau žinutę iš moters, kuri sakė nukentėjusi nuo jo ir jau dvejus metus su juo teisiasi. Baisu, kad toks žmogus buvo namo namuose“, – sakė „Kauno dienos“ pašnekovė.

Ji užsiminė sulaukusi komentarų, ar nesibaiminanti skelbti apie galimus sukčiavimus.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Teisingoje valstybėje turėtų bijoti tas, kuris daro kažką bloga. Kodėl turėčiau bijoti, juk nieko bloga nepadariau. Jaučiu žmogišką pareigą perspėti žmones“, – paaiškino D. G.

Iš karto gavau žinutę iš moters, kuri sakė nukentėjusi nuo jo ir jau dvejus metus su juo teisiasi.

V.Kavaliūnas: viskas gerai

„Kauno dienai“ susisiekus su V. Kavaliūnu ir papasakojus apie Virbališkių gyventojų nuogąstavimus ir baimes, jis tikino, kad nieko blogo neatsitiko.

„Aš jokiam žmogui problemų ten nepridariau“, – tvirtino jis.

Paskui ėmė pasakoti apskritai apie savo skolas ir pastangas, kad skolos būtų grąžintos.

„Aš savo skolų turiu, jų tikrai yra, ir tas skolas mes bandome sąžiningai grąžinti, o žmogus, kuriam netinka skolos grąžinimo laikas, piktybiškai bando kažką organizuoti. Tai purvinas darbas. Skolų turintys žmonės dažniausiai kreipiasi dėl asmeninio bankroto, aš net nesikreipiu, nes siekiu grąžinti skolą. Yra daug mokėjimų, daug kvitų, kas padaryta... Po truputį tikrai grąžinu skolas, kurių susikaupė“, – kalbėjo V. Kavaliūnas.

Jis sakė nežinantis, kiek pas antstolius yra išieškojimų dėl jo skolų.

Svarsto apie užnugarį

Kaip buvo rašyta „Kauno dienoje“, V. Kavaliūnas skolingas kelioms dešimtims asmenų. Nukentėjusieji siekia, kad jis būtų nubaustas (jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas), bet teisėsauga nemato nusikaltimo požymių.

Praėjusio kovo pradžioje kaunietis V. B. ir kiti skolų iš V. Kavaliūno neatgaunantys asmenys gavo Kauno apygardos prokuratūros sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustačius įtariamojo V. Kavaliūno nusikalstamų veikų.

V. B. ir kiti nukentėjusieji šį nutarimą nutarė apskųsti ir siekti, kad tyrimą atliktų ne Kauno apygardai priklausanti prokuratūra.

„Teisėsaugos pasyvumas V. Kavaliūno atžvilgiu kelia abejonių. Gal jis turi užnugarį? Kur tik įsisuka, ten prasideda bėdos. Turbūt jaučiasi nebaudžiamas, jei ir toliau nuolat ieško patiklių žmonių“, – svarstė skolos neatgaunantis Kauno rajono gyventojas.

Šių metų kovo 3 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarime, kuriuo nusprendžiama nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl V. Kavaliūno veiklos, rašoma: „V. Kavaliūno veiksmai (...) vertintini kaip negebėjimas tinkamai organizuoti savo darbą, laiku jį atlikti, negebėjimas tinkamai paskirstyti gautus pinigus, kad nesusidarytų skolų užsakovams, tačiau negali būti vertinami kaip esminės apgaulės naudojimas, turint tikslą užvaldyti nukentėjusiųjų, juridinių asmenų pinigus ir juos pasisavinti.“

Pirmieji gyventojai jau įžengė į savo „Namučius“ – taip vadinasi Kauno rajone, II Jonučiuose, vystomas daugiabučių projektas. 2023 metų sausio mėnesį sėkmingai baigtas pirmasis šio projekto statybų etapas.

„Dalis klientų degte degė noru kuo greičiau įsikelti į naują nuosavą būstą. Jie vis užsukdavo pasižiūrėti, kaip vyksta statybos, klausinėjo bei vertino, kaip keičiasi „Namučių“ aplinka – tarsi patys pratinosi prie naujų maršrutų ir gyvenimo. Todėl šiuo metu labai džiugu atiduoti butų raktus pirkėjams, kurie turėjo rezervacijas. Baigtuose statyti dviejuose daugiabučiuose 75 proc. visų butų buvo rezervuota iš anksto“, – dalijosi „Namučių“ projekto vadovas Tadas Galminas. 

Apgalvoti sprendimai apsaugojo nuo kainų šoko

Pasak T. Galmino, pirkėjai labiausiai vertina tai, kad didelio projekto vystytojai tvirtai laikosi įsipareigojimų – butų kainos išliko tokios pačios, kokios buvo nustatytos preliminariose sutartyse – jokių staigmenų.

Partnerio nuotr.

„Svarbiausias mūsų prioritetas buvo stabilumas, kurį dinamiškų pokyčių aplinkoje užtikrinome kiekvienam klientui. Žinoma, matėme, kaip auga statybų darbų ir medžiagų kainos, brangsta elektros energija, dujos ir degalai, tačiau rizikų valdymas yra mūsų verslo dalis ir atsakomybė. Tvirtai laikomės įsipareigojimų klientams – nuolat kintančioje aplinkoje mums labai padėjo patirtis ir laiku priimti teisingi sprendimai“, – teigė „Namučių“ projekto vadovas.

Šiuo metu pašnekovas aplink Kauno miestą nemato nė vieno konkurencinio projekto, o teigiami pirmųjų naujakurių atsiliepimai veikia tarsi naujų klientų magnetas. Antai trečiajame iš dvylikos suplanuotų pastatų jau rezervuota apie trečdalis butų. Čia jie bus mažesni, ekonomiški, o statybų pabaiga planuojama antrą 2023 metų ketvirtį.

Darbų įkarštyje kyla naujų idėjų

„Namučių“ projekto vadovas T. Galminas atkreipia dėmesį, kad šiandien pirkėjai vertina ne vien keturias buto sienas, o žvelgia gerokai plačiau. „Nuo pat pradžių norėjome, kad vos per keliolika minučių automobiliu iš miesto centro grįžęs namo žmogus turėtų tvarkingą, jaukią ir ramią aplinką, mėgautųsi natūralia gamta“, – pasakojo pašnekovas ir priduria, kad įsibėgėjus statyboms kilo papildomų idėjų, kaip pagerinti aplinką.

Pamatę, kaip nuosekliai ir vientisai įgyvendinamas projektas, dalis klientų savo rezervaciją pavadina laimėjimu.

Kaip tik šiuo metu NT vystytojai baigia suderinti žaliojo parko įgyvendinimo viziją. Parkas turėtų sužaliuoti greta daugiabučių esančiame sklype.

Prasidėjus naujiems metams aktyviai įrenginėjami lauko sandėliukai, tvarkomi kiemai, elektromobilių įkrovimo vietos, atliekami kiti darbai.

„Pirkėjams patinka šio projekto vientisumas ir tai, kad NT vystytojas užtikrina aukštą kokybę, žengia koja kojon su moderniais sprendimais ir technologijomis, kurios padeda sutaupyti ir tausoja aplinką. Tačiau didžiausias „Namučių“ projekto privalumas yra konkurencinga kaina“, – įvardijo Juras Sadauskas, nekilnojamo turto rinkodaros įmonės „Juda NT“ bendraįkūrėjas.

Naujakurių įspūdžiai – ypač svarbūs

J. Sadauskas pastebi, kad ilgalaikis „Namučių“ projektas yra įgyvendinamas etapais ir tai pirkėjams suteikia saugumo jausmą. „NT vystytojai supranta, kad viskas turi būti nepriekaištinga nuo pirmųjų žingsnių, nes vienas šaukštas deguto gali sugadinti visą statinę medaus. Šiuo atveju maksimalus dėmesys kokybei yra geriausias sprendimas, užtikrinantis, kad kiekvienas klientas gaus tai, ką nusiperka“, – konstatavo „Juda NT“ bendraįkūrėjas. Be to, projekto vystytojai turi patikimus partnerius, kurie naujakuriams gali užtikrinti visišką vidaus apdailą – „Namučiuose“ darbuojasi profesionalių meistrų komandos.

Pasak J. Sadausko, gera pirmųjų gyventojų patirtis ir įspūdžiai yra itin svarbūs, nes perduoda svarbią žinutę kitiems – dar tik svarstantiems apie galimybę turėti nuosavą būstą II Jonučiuose.

Iš viso kvartale numatyta pastatyti 12 pastatų, o projektą visiškai užbaigti planuojama iki 2025 metų. Bendras NT projekto gyvenamasis plotas sudarys apie 24 000 kvadratinių metrų, žmonės apsigyvens 400 butų.

Partnerio nuotr.

Pašnekovai pastebi, kad šioje pietinėje Kauno pusėje aktyviai plėtojama viešoji infrastruktūra – netoli statomas naujas, privatus vaikų darželis, atstumas iki artimiausios mokyklos irgi nedidelis. Su miesto ir rajono transporto tinklu II Jonučius jungia lengvai įveikiamos gatvės, kursuoja viešasis transportas.

„Pamatę, kaip nuosekliai ir vientisai įgyvendinamas projektas, dalis klientų savo rezervaciją pavadina laimėjimu – džiaugiasi, kad preliminariose sutartyse užfiksuota butų kaina nesikeičia“, – dalijasi J. Sadauskas. „Namučių“ projekto vadovas T. Galminas papildo, kad kaina gali didėti tik dėl vieno sutartyje apibrėžto punkto – jeigu po galutinių butų matavimų padidėja gyvenamasis patalpų plotas. „Bet praktika rodo, kad po atliktų matavimų kai kuriems pirkėjams butų kaina net sumažėjo, nes minimaliai sumažėjo buto plotas“, – apie naujakurių patirtis pasakojo T. Galminas. 

Bendruomenė plečiasi

Laiptais nuo Žaibo gatvės besileidžiančios "Šilainių sodų" edukacinių projektų sielos Evelinos Šimkutės šypsena švietė iš tolo. Įsispyrusi į guminius aulinukus, mergina vilko gausybę priemonių "Šilainių sodų" naujakuriams.

"Čia mūsų naujokai. Tik parodysiu, iš kur ir ką galima pasiimti pakeltai lysvei įrengti", – prieš ekskursiją "Kauno dienai" būtinus reikalus minėjo E.Šimkutė. Mikliai atsivertė segtuvą su pakeltos lysvės brėžiniu ir jau tolo lentų krūvos link.

"Šilainių sodų" edukatorė E.Šimkutė prisipažįsta nesanti profesionali daržininkė, todėl, mokydamasi pati, moko ir kitus. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Tuo metu tarp pakeltų lysvių drąsiai vaikštinėjo naujokų mažametė dukrelė, kitą vaikelį moteris laikė nešyklėje, o vyras raitėsi rankoves ir ėmėsi įrengti pakeltą lysvę.

"Jau kokius šešerius metus savo balkone auginau pomidorus, agurkus, žirnius ir visokius prieskoninius augalus. Pernai mama ėmė pasakoti, kad čia kažkur yra "Šilainių sodai", bet nelabai kreipiau dėmesį. Tačiau šiais metais pasidomėjau ir atėjome. Balkone salotos kažkodėl  neauga, tad čia planuoju sodinti salotas, sėti ridikėlius. Atsinešiau jau sudygusių žirnių", – pasakojo "Šilainių sodų" naujokė Rūta Žemaitė.

Edukacinės lysvės – paaukštintų lysvių vieta VIII forto slėnio viduryje. "Čia mes mokomės, čia skirta pradedantiesiems arba tiems, kurie neturi daug laiko sodininkauti didelėje, tradicinėje, lysvėje", – pasakojo E.Šimkutė.

Iš čia rastų atliekų pagaminti trys lietaus vandens surinkimo prietaisai, jų efektyvumas bus išbandytas šiais metais.

Būtent edukacinėse lysvėse išeinamas pradžiamokslis – kaip sėti, pridengti ar ne pasėtas daržoves, kaip ką sodinti. Tačiau net jei pasėsi  vieną kitą sėklą, čia, "Šilainių soduose", anot E.Šimkutės, vis tiek  praleisi laiką gamtoje, gryname ore, o jei kils noras – ir kažką gražaus nuveiksi.

Senos tradicijos

"Šilainių sodai" – VIII forto slėnyje, o pagal paveldosaugą – apšaudymo zonoje, yra nuo tarpukario. Kai į šias apylinkes atsikraustė gyventi žmonės, išvydo nenaudojamą žemę, užžėlusią Sosnovskio barščiais, krūmais, šabakštynus. Taip natūraliai nusprendė tvarkytis ir auginti daržoves.

"Žmonės atsargiai sodininkavo, o forto tuneliai, kaip natūralus šaldytuvas, tiko daržovėms laikyti. Taigi vietos gyventojai nuo senų laikų naudojo šią vietą savo reikmėms. Karinė forto paskirtis ėmė derėti prie laikmečio poreikių – vietos auginti ir būti gamtoje", – pasakojo E.Šimkutė.

Anot "Šilainių sodų" sielos, kai aplinkui iškilo daugiabučiai, dalis žmonių čia apsigyveno iš kaimiškųjų vietovių, mažesnių miestelių. Kadangi lietuviai linkę pirštus į žemę kišti, ši vieta ir toliau liko populiari tarp daržininkų.

Ne vienas, užaugęs šiose Šilainių apylinkėse, mena čia visada klestėjusius daržus. Ir šiandien iš abiejų pusių nuo pakeltų lysvių – dideli daržų plotai. Vienur skleidžiasi tulpės, narcizai, kitur iš po žiemos žaliuoja petražolės, šalavijai, daugiamečiai svogūnai.

Čia daržus puoselėjantys miestiečiai susirentę ir staliuką su suolais pasėdėti. Šiems daržams nereikėjo administratoriaus, kuris atriektų lysvę ir dvi. Tarp savęs susitarę žmonės dalijosi čia esančius plotus, dirbo žemę, sodino daržoves ir bendravo.

Unikalu ir tai, kad, dar iki E.Šimkutei įsiliejant į šią sodininkų bendruomenę, nereikėjo europinių lėšų. Bendruomenė susikūrė iš natūralaus poreikio, o E.Šimkutė čia pritraukė ne tik dar daugiau naujų sodininkų, bet ir menininkų, gamtininkų, kurie dovanoja "Šilainių sodų" bendruomenei edukacinių-pažintinių renginių.

"Šilainių soduose"  laukiami visi norintieji sodininkauti. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Prasmingas užsiėmimas

Kaip įrodymas įprastos šiai vietai veiklos, daržuose plušėjo kelios moterys. "O ką pensininkams veikti? – atsitiesusi nuo lysvės, šyptelėjo Genovaitė. – Sodinu bulvės, įkišu kelis burokėlius, salotas sėju. Man malonus užsiėmimas ir malonumas savo užaugintas daržoves suvalgyti."

Moteris kilusi iš kaimo, todėl edukacinių lysvių ar daržininkystės pamokų jai nereikia. Ji pati gali būti mokytoja. E.Šimkutė ir neslėpė, kad patyrę sodininkai pagaili naujokų. Nesudygus salotoms ar kitoms daržovėms, atneša sodinukų ir netgi patys pasodina, kad nemokšos ir vėl ko ne taip nepadarytų.

Už kelių lysvių nuo Genovaitės tankiai susodintus česnakus retino Irena. Pasirodo, devintą dešimtį skaičiuojanti moteris į "Šilainių sodus" atvažiuoja iš Taikos prospekto. "Gyvenu netoli Dainavos poliklinikos. Čia atvažiavusi atsigaunu", – šypsojosi Irena.

Lysves jai perdavė netoli "Šilainių sodų" gyvenanti ir anksčiau pati čia augindavusi daržoves sesuo. Dabar Irena turi nemenką savo plotą ir šeimininkauja pati. Tiesa, kiek kebliau vasarą, pasakojo pensininkė, kai labai sausa, nes sunku atsinešti vandens daržovėms laistyti.

Pažintiniai renginiai

Tokia patyrusių daržininkų kaimynyste E.Šimkutė labai džiaugiasi. Kartu  džiaugiasi ir tuo, kad už vertingus patarimus gali atsidėkoti renginiais. "Pernai vykusi biologinės įvairovės edukacija dalyviams paliko neišdildomą įspūdį. Tai buvo fantastiškas užsiėmimas – ieškoti, kas čia gyvena, kas čia auga. Sužinojome, kokie čia vabaliukai ir kuo jie naudingi, kokie augalai šioje forto teritorijoje auga. Valgomi jie ar ne", – pernykštį bendruomenės veiklos derlių mini E.Šimkutė.

Vietos bendruomenė pirmą kartą sužinojo, kad forte gyvena šikšnosparnių. Kad jie skirtingų rūšių, galėjo net pamatyti prieš jiems užmiegant žiemos miegu. "Tai dar labiau pakeitė vietos bendruomenės požiūrį į šią vietą", – dėstė "Šilainių sodų" entuziastė.

"Šilainių sodus" keletą metų iš eilės rėmė Lietuvos kultūros taryba. "Mes juk neplėtojame žemės ūkio, čia – edukacija, mes mokomės. Todėl įrankiai, lentos, medvaržčiai ir kiti mums reikalingi daiktai yra finansuojami. Labai svarbi specialistų pagalba. Jų laikas, skirtas "Šilainių sodams", finansuojamas iš projektinių lėšų. Pernai sulaukėme paramos iš iš Kauno savivaldybės "Iniciatyvos Kaunui", – tai, kad ne iš dangaus krinta lentos, žemės, polietileno plėvelė ir kitos reikalingos medžiagos, mini E.Šimkutė.

Atributai iš šiukšlių

Ne mažiau malonūs prisiminimai iš praėjusių metų apie čia savo kūrybinį indėlį palikusius menininkus. Jie prisidėjo kurdami ir praktiškus, ir meniškus dalykus "Šilainių sodams".

E.Šimkutė baisisi, kad per daugybę metų sodų kampuose prisikaupė labai daug nereikalingo žmonėms turto – nuo unitazų, padangų iki smulkesnių šiukšlių. Pernai dirbo dvi menininkų komandos ir kūrė objektus iš čia rastų nereikalingų daiktų.

"Iš čia rastų atliekų pagaminti trys lietaus vandens surinkimo prietaisai, kurių efektyvumas bus išbandytas šiais metais. Kitas objektas – cilindras ir spyglys – Džiugo Karaliaus darbai. Menininkai sako, kad darbas forte – lyg išplaukimas į jūrą: visą gamtą jauti kūnu", – taip savijautą po kūną merkusio lietaus, o vėliau saulės kaitros apibūdino menininkai.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Anot E.Šimkutės, žmonės čia pažįsta vieni kitus. "Šilainių sodai" nėra kažkokia formali organizacija kaip juridinis vienetas. "Tai neformali bendruomenė, užsiimanti bendra veikla, – sodininkaujanti konkrečioje vietoje. Bendruomenėje yra virš 100 žmonių, o jų lysvės plečiasi nuo 1 kv. m paaukštintoje lysvėje iki tradicinės didesnio plotelio lysvės", – entuziazmu tryško E.Šimkutė.

Dar viena detalė – paaukštintos lysvės pažymėtos bendruomenės lentelėmis, o tai reiškia, kad bet kas ir bet kada gali ateiti palaistyti, paragauti, ir tai yra gerai. O norint prisijungti geriausia ateiti trečiadienio vakare. "Mes susitinkame apie 18 val. Tada gerai ir augalus palaistyti, ir pabendrauti", – neoficialiu kvietimu pasidalijo E.Šimkutė.

Vertina ekspertai

Su "Kauno diena" susitikę "Akacijų vilų" gyventojai tikisi jau greitai turėti statybos ekspertų vertinimą dėl namo kokybės, statybos reikalavimų atitikimo ir kitų gyventojų nurodytų defektų.

Nekilnojamojo turto vystytojai "Nuova" "Akacijų vilas" pristato kaip būstus vienoje aukščiausių Kauno miesto vietų – Kalnų gatvėje ant šlaito. "Buvusio dvaro parke 2017 m. pastatyti butai, iš kurių atsiveria stulbinanti panorama į tekantį Nemuną ir Kauno senamiesčio bokštus", – rašoma nekilnojamojo turto skelbimų portale apie dar ir šiandien parduodamus butus.

Baigėsi kantrybė prašinėti – tą sutvarkykite, aną sutvarkykite. Mes nenorime nieko daugiau – padarykite tik tai, kas priklauso.

Tačiau jau įsigiję butus keturių aukštų daugiabutyje gyventojai neslepia nusivylimo. "Jeigu būtų atlikta gyventojų apklausa po metų gyvenimo šiame name, spėju, kad niekas čia nenorėtų gyventi. Vienas jau pardavė butą, nes atsibodo visos tos nesąmonės", – tvirtino "Akacijų vilose" gyvenantys kaimynai Saulius ir Romas (pavardės redakcijai žinomos).

Romas pasakoja, kad iš "Nuova Capital" yra pirkęs butą devynaukštyje, ne per toliausiai nuo "Akacijų vilos". Ten esą buvo šiokių tokių nebaigtų darbu, tačiau didelių bėdų nekilo. Romo žiniomis, butą "Akacijų vilose" turi nekilnojamojo turto vystytojo dukra. Vyras sako, kad ši žinia jam buvusi kaip garantas, kad naujas keturių aukštų namas pastatytas tikrai gerai.

Tačiau teko nusivilti. Dar ir šiandien prie įvažos į "Akacijų vilas" numatytas užkardas nebaigtas įrengti. Anot gyventojų, užkardas – tai bene mažiausia blogybė, tačiau puikiai iliustruoja "Nuovos" požiūrį į jų statinio užbaigimą.

Gyventojams trūko kantrybė dėl nekilnojamojo turto vystytojų "Nuova" nebaigtų darbų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Lenda brokas

Iš pirmo žvilgsnio maloniai nuteikiantis savo originalumu daugiabutis, gyventojų pasakojimu, nuo pat pradžių kėlė nemažai rūpesčių. Saulius pasakoja, kad namas Statybos inspekcijai buvo atiduotas vertinti be apsauginių langų grotelių.

"Kol nekėliau šio klausimo, tol nieko nebuvo daroma. Nežinia, kaip jie atidavė vertinti tą namą, nes be apsauginių grotelių to padaryti negalėjo. Tačiau namą leista eksploatuoti. Po daugkartinių skambučių ir kone grasinimų, kad kreipsimės kažkur kitur, reikalai ėmė judėti į priekį", – Saulius mostelėjo į jau sudėtas aplink langus apsaugines groteles.

Tačiau tai – tik vienas nemalonių niuansų. Apsauginės grotelės buvo būtinos, kad žmonės kuo greičiau galėtų apsigyventi įsigytame būste. Gyventojai tęsia bėdų sąrašą. "Visiškai nekokybiškos metalinės konstrukcijos – blogai paruoštos, blogai nudažytos. Namo fasade jau matyti rūdys", – vos prieš kelerius metus pastatyto namo pastebimais defektais skundėsi Saulius.

Ekspertai jau apžiūrėjo ir vertino ant metalinių konstrukcijų esantį dažų sluoksnį. Pasak gyventojų, ekspertizės išvadose turėtų būti nurodyta, kad dažų sluoksnis neatitinka normų.

Bėdos dėl šilumos mazgo

Gyventojai tęsia ekskursiją, demonstruodami naujai pastatytos vilos problemas. Bene nemaloniausią įspūdį gyventojams paliko išgyvenimai, kai, užsikišus kanalizacijai, fekalinėse nuotekose skendo požeminis garažas.

Gyventojai įtaria, kad gal statybininkų paliktas koks skuduras nukeliavo vamzdžiais ir užkimšo kanalizaciją. Mažiausiai keturis ar penkis kartus buvo apsemtas požeminis garažas. Atidaryti langai negelbėjo nuo fekalijų tvaiko. "Neįmanoma buvo įeiti. Ir nieko negali padaryti, nes įmonė, kuri statė, mus ignoruoja", – dėstė Romas.

Dar viena namo puošmena – šilumos mazgas. Namą administruojanti įmonė surašė defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad dujinėje katilinėje nėra privalomosios dokumentacijos, katilų techninių pasų, automatikos skyriuje nėra schemos, nėra instrukcijų, nėra principinės schemos, į automatikos skydą bėga vanduo, į katilus pribėgę vandens, matyti korozija, išsiplėtimo indas, vamzdynų armatūra pažeista korozijos, katilų dūmtraukiai apibėgę vandeniu. Ir visa tai dar nė penkmečio neskaičiuojančiame name.

Romas ragina pažvelgti į lubas prie šilumos mazgo durų. "Čia pelėsis, – tvirtina vyras. – Argi taip turėtų būti naujame name? Gal lapkričio mėnesį jie darė hidroizoliaciją, tačiau greitai oras atšalo, nelijo ir net nebuvo kaip įsitikinti, ar gerai padaryta."

Pusantrų metų vyksta darbo imitacija. Kažką kosmetiškai padaro, atrodo, tiesiog tempiama guma ir laukiama, kol baigsis garantinis laikotarpis.

Komunikacijos stoka

Negana to, gyventojai mini dar vieną trūkumą šilumos sistemoje – butuose neįrengti skaitikliai. "Šildymo kaštai apskaičiuojami pagal formulę, o ne pagal tai, kiek realiai suvartojame šilumos", – nebaigtų reikalų sąrašą pildė Romas.

Karšto vandens reikalai gyventojų taip pat netenkina. Rytais žmonės pirma atsuka karšto vandens čiaupus, tada keliauja pusryčiauti, gerti kavos, arbatos ir tik paskui gali eiti į dušą. Saulius svarstė, kad gal tokia situacija dėl karšto vandens, nes  ne visuose butuose jau gyvena žmonės, tačiau perniek nutekėjusio vandens kaštai patuština gyventojų, o ne statytojų piniginę.

"Kaimynai iš pirmo aukšto rodė nuotraukas, kuriose užfiksuota, kaip į vonią bėga žvyras", – šyptelėjo Saulius.

"Komunikacijos stoka, geranoriškumo trūkumas yra didžiausia problema. Pusantrų metų vyksta darbo imitacija. Kažką kosmetiškai padaro, atrodo, tiesiog tempiama guma ir laukiama, kol baigsis garantinis laikotarpis. Perki, investuoji, todėl nori, kad būstas atitiktų pardavimo sąlygose nurodytus reikalavimus, o to nėra", – kritikos "Nuova Capital" negailėjo Saulius.

Kaimynai nurodė, kad nekilnojamojo turto rinkoje "Akacijų vilos" nebuvo pigus pasirinkimas. Šiuo metu šiuose tarsi dviejuose atskiruose daugiabučiuose parduodamų butų kvadratinis metras kainuoja nuo 1 425 iki 1 780 eurų.

Dideli kaštai

Romas pakvietė pasižvalgyti į jo su daline apdaila įsigytą butą. Vyras pasakoja, kad jį nusipirko dar 2019 m., tačiau tik dabar ėmęs įrenginėti, nes čia norėtų apsigyventi jo sūnus.

"Vandentiekio išėjimas užtinkuotas. Darbininkai sakė, kad reikės daužyti sieną ir ieškoti, kur eina vamzdžiai", – vieną defektą bute mini Romas.

Kitą trūkumą šiuo metu paslėpė sniegas, tačiau už lango terasoje sudėta trinkelių krūva liudijo statytojų nebaigtą darbą.

Sūnui skirto gyvenamojo būsto Romas tikina neskubėjęs įrenginėti. Kartą atvykęs apžiūrėti naujo pirkinio, pamatė pilną pašto dėžutę priminimų, kad reikia susimokėti administravimo ir kitus mokesčius.

Tačiau vyras tikina niekada negavęs pranešimo ar raginimo dalyvauti gyventojų susirinkime, kuriame būtų sprendžiama dėl namo administratoriaus pasirinkimo.

Gyventoją konsultavęs juristas nurodė, kad pirmiausia turėjo būti sušauktas namo gyventojų susirinkimas, kuriame jie būtų pareiškę savo valią dėl sutarties sudarymo su administratoriumi. Sudaryta sutartis esą turėtų būti įregistruota Registrų centre. Pasak gyventojo, namo administratorius buvo parinktas toli gražu ne susirinkime, o gyventojams tiesiog pareikšta, kad jų namą administruos "Santermita", ir surašyti 1 kv. m įkainiai.

Namo administravimo įkainius Romas palygino su kito daugiabučio, pirkto iš to paties nekilnojamojo turto vystytojo, administravimo įkainiais. "Čia jie kelis kartus didesni", – anot Romo, gyventojai dėl namo administratoriaus žada kreiptis į Kauno miesto savivaldybę.

Geranoriškai neskuba

"Baigėsi kantrybė prašinėti – tą sutvarkykite, aną sutvarkykite. Mes nenorime nieko daugiau – padarykite tik tai, kas priklauso", – savo poziciją dėstė Saulius. Atitinkamai gyventojai vertino ir "Nuova Capital" poziciją, kurią atspindėjo gyventojų prašymas pateikti namo statybos dokumentus.

Žmonės pasakoja, kad kai kuriuos darbus statytojas atliko tik po ilgų prašymų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Sakė, kad duos dokumentus, bet nedavė. Norėjome pateikti ekspertams, tačiau neįmanoma išsireikalauti. Ignoruoja, galbūt mus kvaileliais laiko. Dabar ruošiame raštą, kad pateiktų dokumentus", – bendravimo su "Nuova Capital" ypatumais dalijosi kaimynai.

"Kauno diena" susisiekė su "Nuova Capital" vadovu Pranu Sindaravičiumi. Maloniai pakvietęs susitikti, vėliau vadovas netikėtai persigalvojo. Bendrovės rinkodaros specialistė Deimantė Kairienė tikino, kad ji negalės dalyvauti susitikime, o be jos, suprask, vadovas negali kalbėti.

Paprašiusi raštu atsiųsti klausimus, vėliau rinkodaros specialistė ir vėl apgailestavo, kad nespės per dieną paaiškinti geranoriško bendravimo su "Akacijų vilos" gyventojais stokos, požiūrio į daugiabučio statybinių trūkumų šalinimą.

"Kauno diena" dar praėjusią savaitę išsiuntė klausimus raštu.

Sėkminga partnerystė

Keturias IT bendroves jungiantis klasteris „Blaster“ yra vienas ryškiausių šio sektoriaus atstovų, tad, siekdamas didesnės plėtros, jis keliasi į BLC. Šis IT rinkos žaidėjas verslo centre nuomosis 3 tūkst. kv. m plotą.

Tai yra puikus pavyzdys, kaip kokybiškų biurų pasiūla gali padėti IT sektoriui siekti geresnių veiklos rezultatų ir konkuruoti globalioje rinkoje.

„IT bendrovėse yra daug kūrybingų, nestandartiškai mąstančių žmonių, ir tuose verslo centruose, kur veikia aktyvi bendruomenė, sukurta tinkama aplinka, verslas gauna papildomų naudų. Čia gimsta ir sėkmingai gyvuoja partnerystės. Puikus pavyzdys – BLC įsikursiantis klasteris „Blaster“. Šalia verslo centro veikia universitetai, rengiantys IT specialistus, todėl, „Blaster“ pribrendus plėtrai, naujų komandos narių toli ieškoti nereikės, o dėl biuro plėtros BLC galimybių taip pat netrūksta“, – kalbėjo SBA nekilnojamojo turto bendrovės „Urban Inventors“ vadovas Giedrius Cvilikas.

Giedrius Cvilikas/SBA nuotr.

BLC naujakuriai – į klasterį „Blaster“ susijungusios keturios žinomos IT bendrovės: „TeleSoftas“, „SneakyBox“, „Adeo Web“ ir „Tandemum“. Klasterio atstovai pripažino, kad pandemija pakoregavo planus ir biure teko keisti darbo koncepciją iš atvirų erdvių į labiau kabinetinę, tad persikraustymas į BLC bus tarsi užtikrinimas, kad darbuotojai galės būti saugūs, bet kartu turės puikias sąlygas siekti geriausių rezultatų.

„Pagaliau turėsime biurą, kuris atsparus pandemijoms, nes kiekviena komanda turės savo kabinetą. Žinoma, visas IT sektorius moka dirbti iš namų, bet yra labai svarbi komandinė ir kūrybinė dvasia. Darbas iš biuro IT sektoriui yra inovacijų variklis“, – mitus, kad viską galima padaryti dirbant nuotoliniu būdu, sklaido „TeleSofto“ vadovas Algirdas Stonys.

Daugiau nei paprastas biuras

Tuose verslo centruose, kuriuose aktyvi bendruomenė ir sukurta tinkama aplinka, verslas gauna papildomų naudų.

Klasterio „Blaster“ atstovai taip pat pažymėjo, kad, renkantis biurą, kreipė dėmesį ne tik į modernias, patogias darbo vietas, bet ir kuriamą papildomą vertę.

„Siekiant pritraukti geriausius specialistus, reikia visumos: tiek darbo adekvataus užmokesčio, tiek draugiško kolektyvo, įdomių darbų ir pan. Labai svarbu, kad darbo aplinka būtų pozityvi. Pasikalbėjus su darbuotojais, paaiškėjo, kad iš tiesų žmonėms reikia turėti biurą, kuriame galėtų koncentruotis į darbą, tačiau tas biuras turi atitikti pasikeitusius lūkesčius. Darbuotojai turi turėti galimybę kažkur netoli vaikus nuvesti į darželį, galbūt pertraukos metu užsiimti joga ar dirbti terasoje. Tad atsikėlę į BLC mes pagerinome darbo sąlygas, kad komandos nariui būtų patogu šalia darbo rasti ir papildomų paslaugų“, – biurų ir papildomų paslaugų svarbą įvardijo „Adeo Web“ vadovas Paulius Nagys.

„Žinoma, dalis darbuotojų vis tiek dirbs namuose, galbūt net kitose valstybėse, tad reikia visus tuos žmones sujungti, todėl kardinaliai keičiasi biuro suvokimas. Reikia turėti konferencijų erdvių, bet jos bus mažesnės, galbūt užtenka kabinos, į kurią ateitų žmogus ir kompiuteryje susitiktų su šimtais kolegų“, – apie tai, kad pandemijos kontekste biurai turi transformuotis į kitokias darbo erdves, pridūrė pašnekovas.

Pasak G.Cviliko, IT sektoriui svarbiausia – ne biuro plotas, o tai, kad erdvėse būtų galima kurti bendrystės jausmą. Tokią patirtį „Urban Inventors“ vadovas pastebėjo dirbant su tarptautinėmis ir Lietuvos IT bendrovėmis Kaune verslo centruose BLC ir „Kauno dokas“ bei Vilniuje „Green Hall“ verslo slėnyje.

„IT bendrovių darbuotojams svarbu, kad biuras nebūtų vien apie darbą. Jie noriai dalyvauja mūsų siūlomose sveikatinimo, fizinio aktyvumo, tvarumo iniciatyvose – žingsnių iššūkiuose, bokso treniruotėse ir panašiai. Specialistams svarbu turėti kur susiburti per pertraukėles ar pabendrauti neformaliai po darbo – ar tai būtų poilsio erdvės verslo centre, ar SBA atnaujintoje ir gyvybės prisipildžiusioje Vienybės aikštėje įrengtos poilsio zonos ir ekstremalaus sporto zona“, – apie tai, kad svarbu ne tik biuro patalpos, bet ir papildomos vertės darbuotojams, kalbėjo G.Cvilikas.

Anot jo, darbdaviai vis daugiau dėmesio skiria darbo aplinkai, todėl BLC verslo centras siekia būti pirmuoju Lietuvoje, įvertintu darbuotojų gerovės ir sveiko pastato sertifikatu „Fitwel“.

Kauno potencialas

BLC verslo centras yra įsikūręs universitetų pašonėje, todėl IT bendrovės gali pritraukti profesionalų, kurie papildytų komandą. Kai biurų pastatai yra patogiose vietose, įrengti taip, kad sudarytų galimybes verslams plėstis, neabejojama, kad Kaunas gali tapti ne tik Lietuvos, bet ir reikšmingu pasaulio IT sektoriaus centru.

Klasterio įmonių vadovai (iš kairės) A.Stonys, P.Nagys, L.Ubarevičius ir V.Narbutas įsitikinę, kad Kauno IT rinka plėsis. (SBA nuotr.)

„Klientai teigiamai atsiliepia apie lietuviškus IT startuolius, be to, vis didesnės kompanijos čia steigia savo būstines, tad tikrai matome, kad Kaunas yra labai patrauklus. Jei ir toliau taip sparčiai vystysis IT sritis, neabejoju, kad po kelerių metų visa geriausia programinė įranga bus kuriama būtent Kaune. Siekiant privilioti tikrų profesionalų, reikia sukurti tinkamas darbo sąlygas ir kelti įdomias užduotis, tada proveržis tikrai garantuotas“, – teigė A.Stonys.

„Kaunas – daug potencialo IT srityje turintis miestas. Galima tikėtis didėjančios įvairovės ir naujų sėkmingų segmentų atsiradimo. Kaune jau susiformavusi gana gyvybinga IT rinka. Matant, kaip plečiasi miesto infrastruktūra ir verslo centrai, galima drąsiai tikėtis tolesnio šios srities proveržio. O norint toliau išlaikyti pagreitį, reikalingi kompleksiniai sprendimai: įvairesnės IT srities studijos universitetuose, galimybės bendradarbiauti. Mūsų atveju artimas ryšys su universitetais išties pasiteisina. Kauno studentai yra motyvuoti, aktyvūs, o svarbiausia – turintys labai stiprių fundamentalių žinių“, – antrino bendrovės „SneakyBox“ vadovas Liudas Ubarevičius.

Pasak bendrovės „Tandemum“ vadovo Vytauto Narbuto, susijungus į klasterį yra papildomų galimybių kurti kartu, o ne konkuruoti vieniems su kitais. Tokios bendradarbiavimo galimybės taip pat didina Kauno potencialą tapti svarbiu IT rinkos žaidėju.

„Mūsų klasterio variklis – stipri ir aktyvi bendruomenė, jungianti apie 300 darbuotojų. Nesvarbu, kad kai kurios bendrovės mažos, bet būnant po vienu stogu svarbi galimybė vieniems iš kitų mokytis. O verslo aplinka Kaune yra labai palanki pritraukti įdomių projektų“, – teigė „Tandemum“ vadovas.