„Vakar atliktas tyrimas parodė, kad dėl didelio kiekio išpylimo rūsyje po centrine laiptine labiausiai paveikti šios laiptinės pirmo aukšto du butai, esantys virš židinio: remontuojamame bute, kuriame remonto metu buvo atvertos angos tiesiai į rūsį, gyvsidabrio koncentracija viršijo leistiną net 110 kartų, greta esančiame bute – 21 kartą“, – rašoma trečiadienį NVSC atsisiųstame atsakyme BNS.

Pirmadienį, kuomet minėtame name buvo rastas didelis kiekis šio metalo, jo koncentracija leistiną normą čia viršijo nuo 33 iki 140 kartų.

Po antradienį atliktų matavimų tarša šiuo metalu nustatyta ir židiniui gretimoje laiptinėje. Pirmojo aukšto butuose gyvsidabrio koncentracija leistiną ribą viršijo devynis kartus,  antro aukšto viename bute – penkis kartus.

Savaitės pradžioje minėtame daugiabutyje Naugarduko gatvėje rasta ir surinkta beveik 5 kilogramai gyvsidabrio, antradienį čia vėl lankėsi ugniagesiai ir visuomenės sveikatos centro specialistai.

Pasak NVSC, buvo nustatyta, kad gyvsidabrio tarša susikoncentravo rūsyje po vidurine (joje buvo išpiltas gyvsidabris) ir pirmąja laiptine bei pirmo ir antro aukšto butuose virš šių laiptinių.

Centro specialistai matavo gyvsidabrio koncentraciją visame pastate, jame yra trys laiptinės, įrengta 60 butų.

„Matavimai atlikti visuose butuose, kuriuose buvo gyventojų (21 bute), bendro naudojimo laiptinėse bei rūsiuose“, – skelbia NVSC.

Tuose butuose, kuriuose pirmadienį buvo atlikti demerkurizacijos veiksmai, tai yra vėdinimas, cheminė demerkurizacija, tarša sumažėjo ir neviršijo lestinos gyvsidabrio koncentracijos.

Pastato administratoriui nurodyta vykdyti tolimesnius demerkurizacijos darbus bendro naudojimo patalpose, užtikrinti, kad nebūtų naudojami rūsiai, esantys po pirmąją ir vidurine laiptinėmis.

„Griežtai vykdome Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nurodymus. Nurodyta dar kartą su specialia chemija išvalyti rūsį, po išvalymo vėl bus atliekami matavimai, kokia koncentracija. Po to Nacionalinis visuomenės sveikatos centras spręs, ką daryti toliau“, – BNS sakė daugiabučio administruojančios įmonės „Mano Būstas“ atstovas Paulius Ugnianskis.

Pastato gyventojams taip pat būtina nuolat intensyviai vėdinti ir valyti patalpas gyvsidabrį surišančiais preparatais (turinčiais chloro) tol, kol NVSC pateiks išvadas, kad pastate taršos gyvsidabriu nebėra.

Antradienį namo administratorė ugniagesiams taip pat pranešė, gyvsidabrio aptikta ir lauke.

Kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, lauke rastas šlapias kartono lakštas, jame buvo įsiskverbę apie du gramai gyvsidabrio lašiukų.

Antradienio pavakare BNS žurnalistei apsilankius prie minėto Naugarduko gatvės namo, dauguma jo laiptinės langų buvo praviri, savo butus vėdino ir žemutinių aukštų gyventojai, o įėjimas į rūsį, kurio bendrose patalpose buvo rasta gyvsidabrio, pažymėtas „STOP“ juosta.

Specialistai pataria išsiliejusio gyvsidabrio niekada nesiurbti dulkių siurbliu – temperatūra dulkių siurblyje yra aukštesnė nei patalpose, todėl gyvsidabrio garavimas bus daug kartų intensyvesnis, o tai dar labiau užterš gyvenamąsias patalpas ir negrįžtamai užterš dulkių siurblį.

Taip pat patariama nešluoti – taip jis bus suskaidytas į dar mažesnius lašelius ir pasklis dar plačiau.

Negalima gyvsidabrio pilti į nuotekų sistemą – jis gali patekti į paviršinius vandenis.

Negalima skalbti užterštų drabužių, durų kilimėlių skalbimo mašina – gyvsidabris negrįžtamai užterš skalbimo mašiną.

Taip pat draudžiama gyvsidabrį mesti į ugnį, nes aukštoje temperatūroje susidaro pavojingos gyvsidabrio garų koncentracijos.

Miesto savivaldybė pranešė įpareigojusi projekto vystytoją bendrovę „Dobilo daigas“ organizuoti susitikimą su gyventojais ir parengti bei suderinti su savivaldybe naujų želdinių sodinimo projektą.

Rezonanso visuomenėje sulaukė bendrovės „Dobilo daigas“ projektas dėl kavinės rekonstrukcijos J. Basanavičiaus g. 14A pašalinti devynis medžius, kurie esą gadina pastatą ir atraminę sienelę.

Šalia šių medžių stovi skulptūra „Berniukas su batu“, skirta pagerbti Vilniuje vaikystėje gyvenusį žinomą prancūzų rašytoją Romaną Kacevą, kūrusį Romain‘o Gary pseudonimu.

Vilniaus miesto savivaldybė praėjusią savaitę pranešė dėjusi visas pastangas apsaugoti medžius ir reikalavusi rasti sprendimus, kaip išsaugoti klevą, šešis kaštonus, uosialapį klevą ir kaukazinę slyvą. Savivaldybė tvirtino nesutikusi su įmonės prašymu kirsti medžius.

Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, į kurį kreipėsi „Dobilo daigas“, negavęs savivaldybės pritarimo kirsti medžius, patvirtino įmonės teisę dar kartą kreiptis dėl medžių šalinimo.

Išsaugojimas turėtų būti pagrindinis veiksmas.

Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras pirmadienį žurnalistams sakė, kad paveldosaugininkai yra suderinę leidimą tvarkyti atraminę sienelę, kurią iš dalies griauna šalia augantys medžiai.

„Čia labai priklauso nuo pačio projekto vystytojo. Yra techninių priemonių, kuriomis galima išsaugoti ar perkelti atitinkamo dydžio medžius. Bet išsaugojimas turėtų būti pagrindinis veiksmas“, – teigė paveldosaugininkas, paklaustas, ar mato galimybę dar koreguoti projektą.

Minėtame pastate J. Basanavičiaus gatvėje yra įsikūrusi kavinė. Ji, kaip ir visas Geležinkelių valdybos pastatų kompleksas, turi kultūros paveldo objekto statusą.

„Dobilo daigas“ nuomojasi ir šalia esančią teritoriją. Šiuo metu ruošiamasi pastato rekonstrukcijai, leidimas statybai gautas 2021 metų birželį.

Rekonstrukcijos projektą parengė įmonė „Senamiesčio projektai“. 2019 metais jis pristatytas ir suderintas su visuomene.

Anot įmonės, nepašalinus medžių, būtų neįmanoma atlikti rekonstrukcijos, be to, jie ardo pastatus, atraminę sieną.

Savivaldybės teigimu, kad medžių šaknys daro poveikį pastato pamatams, yra patvirtinę ir viešosios įstaigos „Lietuvos arboristikos centro“ specialistai.

Naujame apželdinimo projekte šalia pastatų numatyta pasodinti medelių bei krūmų, įrengti augalų vazonus.

Viešą pasipiktinimą dėl ketinimo šalinti medžius pareiškė dalis žinomų kultūros veikėjų, politikų. Renkami gyventojų parašai dėl medžių išsaugojimo.

Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį vylėsi, kad projekto vystytojams, paveldosaugininkams ir savivaldybei dar kartą susėdus prie bendro stalo galbūt pavyks rasti kitokį sprendimą nei kirsti medžius.

Reaguodama į viešoje erdvėje kilusį rezonansą Generalinė prokuratūra nutarė atlikti savo patikrinimą ir nuspręsti dėl galimybės taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Tokį sprendimą siūlo savivaldybės Istorinės atminties komisija, sulaukusi Izraelio ambasados prašymo.

Dalis vietos gyventojų tokiam sprendimui nepritaria ir ragina savivaldybę prieš priimant tokius sprendimus pasitarti su vietos bendruomenėmis. Vieno iš prie skvero esančių daugiabučių gyventojai raštu kreipėsi į savivaldybę, reikšdami nepritarimą tokiai idėjai.

Savivaldybės Istorinės atminties komisijos vadovė Kamilė Šeraitė BNS teigė, kad reikalavimas informuoti gyventojus apie vykdomus pokyčius yra, „bet toks reikalavimas yra tik dėl informavimo“, o ne dėl erdvių pavadinimų derinimo.

Anksčiau šiuo vardu planuota pavadinti Senamiesčio skverą, esantį Bazilijonų ir Arklių gatvių sankirtoje, tačiau dėl planuojamo užstatymo tokia idėja atmesta.

Šiam siūlymui nepritarė ir vietos bendruomenė, kritikuojanti Izraelio veiksmus prieš Palestiną.

Tarptautinė bendruomenė ne kartą ragino Izraelį nutraukti okupaciją palestiniečių teritorijose, nes yra neteisėta pagal tarptautinę teisę.

Istoriniai akcentai, skirti Vilniuje gyvenusiai žydų bendruomenei, šiuo metu sutelkti sostinės Žydų gatvėje: šalia lietuviško gatvės pavadinimo pakabintos lentelės su šios gatvės pavadinimais jidiš ir hebrajų kalbomis, čia yra Vilniaus Gaonui skirta memorialinė lenta ir biustas, kiti simboliai.

Pasak istorinių rašytinių šaltinių, Žydų gatvė Vilniuje minima nuo 1592 metų. Joje buvo įsikūręs svarbiausias Lietuvos žydų dvasinis ir kultūrinis centras, veikęs nuo XVI amžiaus pabaigos, šioje gatvėje šurmuliavo prekeiviai, veikė Stiklo turgus.

Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, 200 metrų ruože sutvarkyti pėsčiųjų takai ir įvažiavimai į kiemus, įrengtos 39 papildomos automobilių stovėjimo vietos, rekonstruota T. Ševčenkos ir Vytenio gatvių sankryža, kurioje eismas jau kurį laiką vyksta žiedu.

„Atnaujinus T. Ševčenkos gatvę, eismas joje tampa sklandesnis – tiek dėl pačios gatvės dizaino, tiek dėl efektyvesnio eismo žiedine sankryža. Automobiliai čia juda ramaus eismo gatvei tinkamu greičiu, dėl to didėja ne tik eismo dalyvių saugumas, mažėja triukšmo ir taršos, bet ir gerėja gatvės laidumas – eismas joje vyksta tolygiai ir nenutrūkstamai, beveik nebeliko laukimo sankryžose. Gatvė taip pat tapo malonesne pėstiesiems ne tik dėl gausesnių želdinių, švaresnės, tylesnės ir malonesnės aplinkos bet ir dėl patogesnių takų, iki 10 kartų sumažėjusio pėsčiųjų ir dviračių laukimo laiko sankryžose“, – sako savivaldybės vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas.

S. Žiūros nuotr.

Baigiant atnaujinimo darbus, dar šiemet bus tvarkoma T. Ševčenkos ir Birželio 23-iosios gatvių sankryža. Siekiant padidinti eismo dalyvių saugumą, čia bus įrengtos iškiliosios pėsčiųjų perėjos ir atnaujintos sankryžos prieigos. Dėl šių darbų sankryžoje bus laikinai draudžiamas automobilių eismas, nukreipiant transporto priemones gretimomis gatvėmis. Darbus atlikti suplanuota iki metų pabaigos, o jei leis oro sąlygos – „Grinda“ juos žada užbaigti per keletą artimiausių savaičių.

Atnaujinant T. Ševčenkos gatvę daug dėmesio skirta gausesniems želdynams. Įrengtose žaliosiose zonose dar bus sodinami juodalksniai, liepos ir gudobelės. Artimiausiomis savaitėmis bus užbaigtas ir smulkiųjų želdinių sodinimas. T. Ševčenkos gatvę puoš, o vasarą vėsins, 220 sidabrakrūmių, 283 šermukšnialapės lanksvūnės ir daugiau nei 1,5 tūkst. kelių rūšių lanksvų. Niekam nebereikia įrodinėti – želdiniai ne tik gerina gyvenimo mieste kokybę, bet ir teigiamai veikia žmogaus emocinę bei psichologinę būseną. Karštuoju metų laiku želdiniai atlieka vėsinimo funkciją, mažins triukšmą, anglies dioksido kiekį bei dulkių susidarymą.

Visos T. Ševčenkos gatvės pertvarkymas kainavo apie 773 tūks. eurų, darbus atliko savivaldybės įmonė „Grinda“.

Atnaujinimo darbų metu taip pat įrengtas 280 metrų bendras dviračių ir pėsčiųjų takas tarp Dariaus ir Girėno ir Žirnių gatvių bei 730 metrų bendras takas tarp Šaltkalvių ir Tūkstantmečio gatvių. Kartu rekonstruotas šviesoforais reguliuojamos sankryžos ir gatvės apšvietimas, viešojo transporto kontaktinis tinklas, lietaus nuotekų tinklai.

Darbų metu įrengta ir atnaujinta 5808 metrai bortų bei 3455 kvadratiniai metrai pėsčiųjų plytelių dangos.

Dviračių takas įrengtas tęsiant infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros Algirdo, V. Mykolaičio-Putino, Geležinkelio, Dariaus ir Girėno gatvių pietinėje tikslinėje teritorijoje darbus. Jie finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. Dviračių tako Švitrigailos gatvėje nuo Geležinkelio g. iki Dariaus ir Girėno g. statybų ir Dariaus ir Girėno gatvėje iki Žirnių g. rekonstravimo darbų vertė apie 1,3 mln. eurų.

Remiantis Vilniaus miesto darnaus judumo planu, dviračių takai sostinėje nuolat įrengiami ir atnaujinami, o infrastruktūra jungiama į bendrą tinklą, kad gyventojai nenutrūkstančiu takų tinklu galėtų pasiekti galutinį kelionės tikslą bei dviračiais naudotųsi ne tik kaip laisvalaikio pramoga. Šiuo metu kokybiškų dviračių takų ilgis mieste siekia beveik 150 kilometrų.

Pasivaikščiojimai prie stoties

Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, įmonė „Vilniaus planas“ pristatė detalųjį planą, apimantį 32,8 ha teritoriją tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių bei Naujamiesčio seniūnijos. Apleistos pramoninės teritorijos nuosekliai virsta gyvenamosiomis. Įgyvendinus Vilniaus geležinkelio stoties komplekso atnaujinimo projektą „Vilnius Connect“  stoties rajonas bus modernus, patrauklus verslui ir įvairioms įstaigoms bei gyventojams. Jame atsiras daugiau laisvalaikio, poilsio zonų, žalių viešųjų erdvių, vaikų žaidimų aikštelių.

Specialistai pripažįsta, kad želdynų ir viešųjų erdvių šiose teritorijose tikrai trūksta. Kad tvarkant teritoriją, žaliųjų plotų kiekis didėtų, detaliajame plane nustatytos želdynų normos: visuose sklypuose penktadalis teritorijos turi būti skiriamas želdynams, pietinėje geležinkelio pusėje, prie Pelesos gatvės – net 40 proc., stoties aikštėje želdynai turi užimti 60 proc. teritorijos.

Atsižvelgus į gyventojų poreikius, numatytos pėsčiųjų jungtys tarp Naujamiesčio ir Naujininkų. Viena jungtis bus tarp Šv. Stepono ir Pelesos gatvių, antroji – tarp Algirdo gatvės ir Dzūkų gatvės.

Teritorijoje planuojama įrengti ar sutvarkyti nemažai skverų: geležinkelio stoties aikštės skverą, Šv. Stepono skverą, Strumilos sodų (0,7 ha teritoriją tarp Sodų, V. Šopeno ir Šv. Stepono gatvių), Šviesos skverą, esantį tarp Liepkalnio ir Pelesos gatvių. Rengiami ir skvero tarp Dzūkų ir Pelesos gatvių projektiniai pasiūlymai. Dar viena ateityje planuojama viešoji erdvė – prie Švitrigailos gatvės.

Daugiausia diskusijų – dėl geležinkelio aikštės

Pristatant stoties teritorijos pokyčius nemažai diskusijų vyko dėl pagrindinės stoties aikštės. Tarptautinį architektūrinį konkursą laimėjusios kompanijos „Zaha Hadid Architects“ projekto vizualizacijose stoties aikštė –  erdvi ir atvira, amfiteatro tipo. Gyventojai išsakė pastabų, kad aikštės koncepcija netinka šiai teritorijai, amfiteatro idėja neatspindi Vilniaus istorinio identiteto.

Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pripažino, kad stoties aikštė kritikos sulaukė ir architektūrinio konkurso metu. „Tarptautinio architektūrinio konkurso žiuri išsakė daug pastabų aikštės sprendiniams. Projektuotojų prašysime tobulinti tiek aikštės funkcinius, tiek įvaizdžio bei dizaino sprendimus“, – sakė M. Pakalnis. Jis pabrėžė, kad architektūrinio konkurso metu dalyvaujančios kompanijos pristato toli gražu ne galutinius sprendimus. Šiuo metu ruošiama projektinių pasiūlymų užduotis, kurioje ir atsispindės konkretūs reikalavimai, kaip turėtų atrodyti visa teritorija, kartu ir stoties aikštė.

Prioritetas – pėstiesiems, dviračiams ir viešajam transportui

Svarstant stoties teritorijos detalųjį planą daug dėmesio skirta ir visų rūšių transporto sistemoms ir jų jungtims. Šioje teritorijoje vyksta intensyvus keleivių, krovinių judėjimas. Čia jungiasi geležinkelio, tarpmiestinių ir tarptautinių autobusų, viešojo transporto mazgai. Tai pagrindinis susisiekimas ir su Vilniaus oro uostu. „Susisiekimo paslaugų” vyriausiasis planavimo specialistas Marius Berulis akcentavo, kad požiūris keičiasi ir pertvarkant gatves, transporto mazgus – prioritetas skiriamas pirmiausia pėstiesiems, dviračiams, paskui – viešajam transportui.

Prioritetas turi būti skiriamas alternatyviems susisiekimo būdams. Tik taip sumažinsime spūstis, atgaivinsime šias teritorijas ir padarysime jas patrauklias miestiečiams. Ten, kur pėstieji, ten ir kavinės, verslas ir traukos objektai.

„Tai nereiškia, kad automobiliais nebus galima atvykti į stotį. Bus galima, bet automobilis šioje teritorijoje turi būti ne karalius, o svečias“, – teigė M. Berulis. Šiandien 49 proc. kelionių mieste vis dar atliekama automobiliais, bet tai, specialistų vertinimu, turi keistis. „Prioritetas turi būti skiriamas alternatyviems susisiekimo būdams. Tik taip sumažinsime spūstis, atgaivinsime šias teritorijas ir padarysime jas patrauklias miestiečiams. Ten, kur pėstieji, ten ir kavinės, verslas ir traukos objektai“, – argumentavo M. Berulis.

Jau dabar įrengti platūs dviračių takai Algirdo, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. Planuojama pastatyti apie 600 vietų dviračių saugyklų. Dalis intensyvaus viešojo transporto eismo Sodų gatvėje bus nukreipta kitomis gatvėmis. Planuojama sumažinti eismo intensyvumą Pelesos gatvėje.

Dar viena naujovė siekiant atlaisvinti nuo transporto stoties rajoną – iš Stoties aikštės į alternatyvią vietą bus iškeltas tarpmiestinio viešojo transporto terminalas. Planuojant autobusų stoties infrastruktūrą bus numatytos keleivių išleidimo ir įlaipinimo vietos. Esamos autobusų atstovos bus 6,5 km nuo stoties atstumu. Tokiu pat principu veiks ir Vilniaus miesto viešasis transportas: stotis bus ne galutinė, o tarpinė stotelė ir autobusų apsisukimas bei vairuotojų poilsis bus organizuojamas už miesto centro ribų: Liepkalnyje, prie Iešmininkų gatvės, Kirtimų g., Olandų g.

Į planavimą aktyviai įtraukiama visuomenė

Kaip turėtų atrodyti stoties ir aplinkinės teritorijos, pradėta svarstyti nuo 2018 m. Tuomet buvo pristatyta stoties pertvarkymo vizija, diskutuota su visuomene, ko reikėtų šioje teritorijoje, kokia jos funkcija. Po tarptautinių kūrybinių dirbtuvių buvo suformuota patariamoji urbanistų grupė ir parengtos trys stoties teritorijos vizijos.

Pirmasis šios teritorijos detaliojo plano pristatymas visuomenei vyko prieš metus – 2021 m. kovą. Tuomet gyventojai taip pat turėjo pastabų ir į jas buvo atsižvelgta: detaliajame plane sumažintas leistinas pastatų aukštingumas, numatomas galimas dviračių takų platinimas, išplėstos numatytos veiklų galimybės, įtrauktos želdynų tvarkymo gairės, pertvarkyti servitutai bei užstatymo zonos, atlikta kitų smulkių pakeitimų.

Nuo pirmojo svarstymo buvo pakeisti sklypų pertvarkymo principai. Ankstesnio detaliojo plano sprendiniai leido sklypus apjungti ir dalinti, dabar bus leidžiama tik dalinti.

Patvirtintas detalusis planas leis įgyvendinti šių metų liepą paskelbto tarptautinio architektūrinio konkurso laimėtojos kompanijos „Zaha Hadid Architects“ geležinkelio stoties projektą „Vilnius Connect“. Vienas iš „Zaha Hadid Architects“ pasiūlytų sprendinių – apie 9 500 kv. m statinys virš geležinkelio bėgių, sujungsiantis Naujininkų rajoną su Naujamiesčiu ir Senamiesčiu. Šiame statinyje turėtų įsikurti komercinės erdvės bei nauja keleivių laukimo salė su tiesioginiu praėjimu į peronus. Virš bėgių taip pat numatytos patogios jungtys pėstiesiems ir dviratininkams.

„Šalia sostinės Senamiesčio esanti ir  vilniečiams neprieinama tikrai didelė – 42 ha  – teritorija galėtų tapti savita miesto erdve. Dirbsime kartu su ekspertais tam, kad parengtume kuo geresnį planą ir gyventojų lūkesčius atitiksiančią teritorijos viziją“, – sako Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.

Didžiausias dėmesys per susitikimą bus skiriamas trims kertinėms temoms: darnaus judumo užtikrinimui, aplinkos bei viešųjų erdvių puoselėjimui, miesto identiteto bei gyvybingos bendruomenės kūrimui.

Specialistai siūlys, kaip geriausia suformuoti pagrindinių ir vidinių gatvių tinklą bei transporto mazgus, nustatyti prioritetines pėsčiųjų ir dviratininkų zonas. Taip pat bus sprendžiama, kaip organizuoti patogų viešųjų erdvių tinklą.

S. Žiūros nuotr.

Šiuo metu stoties teritorijoje ir aplink ją jau yra suplanuota ar vykdoma eilė projektų. Vilniaus miesto savivaldybė kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ įgyvendina projektą „Vilnius Connect“, kuriuo numatoma pertvarkyti geležinkelių stotį, jos prieigas bei stoties aikštę kartu su aplinkine infrastruktūra. Greta planuojamos ir autobusų stoties pertvarkos, atkuriant istorinę Sodų gatvę. Stoties teritorijos apylinkėse planuojamas viešųjų erdvių audinys, kuris apims Šv. Stepono bažnyčios skverą, Strumilos sodą, Šviesos skverą. Tarp privataus verslo projektų – buvusio stiklo fabriko konversija, taksi parko konversija, daugiabučių projektai, technologijų miestelis „Lelijos“ fabriko teritorijoje ir kt.

Gegužės 30–31 d. vyksiančiame „Eurocities“ renginyje dalyvauja Lietuvos ir užsienio architektai, urbanistai, darnaus judumo ekspertai ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai.

Daugiau gyvybės atsiranda ir dar arčiau gyventojų – ketvirtadienio vakarą bendruomenė pakviesta į Amatų skvero atidarymą. Šis skveras įkurtas šalia iš esmės pasikeitusios Naugarduko gatvės ir netrukus po remonto atgimsiančios Amatų gatvelės.

Vietoje buvusios nelegalios automobilių aikštelės šalia Amatų gatvelės ir „Vinted“ biuro skvere įrengtos funkcinės erdvės aktyviam ir ramesniam poilsiui, paviljonas mugėms, bendruomenės susibūrimams ir koncertams. Jaunimo laukia riedučių ir riedlenčių zona, mažųjų – žaidimų aikštelė, sporto entuziastų – treniruokliai. Ieškantiems atokvėpio sukurtos patogios ramesnės erdvės, nes skveras išsidėstęs 0,7 ha plote. Skveras jaukiai apšviestas, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Bendruomenės aikštės erdvė nuo mažiesiems skirtos žaidimų zonos atskirta atramine sienute, kuri pritaikyta sėdėti. Išilgai skvero nutiestas įvairias zonas jungiantis takas.

Pasodinti 37 nauji medžiai: šermukšniai, slyvos, gudobelės, serbinės eglės, apie 500 krūmų: kauleniai, kalniniai serbentai, pilkosios ir japoninės lanksvos, kalninės pušys.

„Žaliųjų poilsio erdvių kasmet atidarome dešimtimis. Ši – miesto dalyje, kuri yra auganti, kylanti, nuostabi, tačiau būtent viešųjų erdvių joje labai trūko. Nepasakosiu, kas ir kaip čia ir aplinkui gerai – kviečiu ateiti ir pažiūrėti. Visame mieste, o ypač Naujamiestyje, Naujininkuose ir visame pietiniame Vilniuje naujienų ateina ir dar daugiau“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Ką tik pradėtas ir greta skvero esančios Amatų gatvės remontas. Kai kuriose 300 m ilgio gatvės vietose bus atkurtas akmenų grindinys, o pėsčiųjų patogumui bus nutiestas naujas takas. Darbai jau prasidėjo.

Skverui įrengti prireikė per 1,1 mln. eurų, iš jų 974 tūkst. eurų – Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšos. Projekto autoriai – „Vilniaus planas”, įgyvendino savivaldybės įmonė „Vilniaus vystymo kompanija“ su rangovų, bendrovės „Coreal“, pagalba.

„Matome, koks svarbus Amatų skveras kaimynijos gyventojams. Su bendruomene svarstėme, kokios veiklos galėtų kurtis skvero paviljone ir laisvalaikio zonose. Perduodami „raktelius“ tikime, kad bendruomene juo rūpinsis lyg savo namais,” – linkėjo „Vilniaus vystymo kompanijos“ projektų vadovas Eimantas Keršys.

Naugarduko gatvė keitėsi iš esmės. Čia pirmiausia pritaikytas gatvių standartų principas ir gatvei suteikta gyvybės, čia įsikūrė ir vienaragis „Vinted“.

Kiekvieną sekmadienį greta Amatų skvero Naugarduko gatvėje vyksta gatvės turgus.

Buvusioje „Spartos“ gamyklos teritorijoje Švitrigailos gatvėje kylančiame technologijų miestelyje kuriasi kibernetinio saugumo sprendimus kurianti įmonė „Tesonet“. Bendrovė ieškojo vietos mieste, kurią galėtų atgaivinti ir paversti traukos tašku. Naujamiestis pasirinktas dar ir dėl to, kad  dirbantiems žmonėms tai itin patogi lokacija – ji lengvai pasiekiama iš visų Vilniaus vietų, oro uosto, stoties.

Visuomenei pristatyta nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ projektas. Sostinės širdyje, ant Tauro kalno duris atvers moderni kultūros erdvė. Projektas nuosekliai juda pirmyn – šiais metais planuojama atlikti techninę jo ekspertizę ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Pradėtos tvarkyti „Tautos namų“ prieigos.

Ramaus eismo gatvės suteikia saugumo

Viena lokalių Naujamiesčio jungčių - Algirdo gatvė - sulaukė ne tik pagrindinės dviračių takų tinklo atkarpos, bet ir kito svarbaus sprendimo, gimusio po diskusijų su vietos gyventojais, – eismas šia gatve bus organizuojamas viena kryptimi. Tai padės sumažinti tranzitinio eismo srautus ir leis išsaugoti daugiau automobilių statymo vietų. Algirdo gatvėje eismas bus organizuojamas priešinga kryptimi, nei eismas juda Mindaugo g. – tai leis darniai paskirstyti eismo srautus. Vienpusį eismą planuojama organizuoti atkarpoje tarp Panerių ir A. Vivulskio g., kol kas paliekant galimybę ateityje eismą perorganizuoti į dvipusį, jei tik bus toks poreikis.

Ramaus judumo gatve driekiasi 3 m pločio dviračių takas, tapęs pagrindinių dviračių takų tinklo dalimi, kuri Naujamiestį jungia su aplinkiniais rajonais. Darbus Algirdo gatvėje planuojama baigti birželio pabaigoje.

Bandomasis ramaus eismo Naujamiesčio rajone projektas, pradėtas nuo Naugarduko gatvės, tęsiamas – jis apims Vytenio, T. Ševčenkos, Mindaugo ir kitas Naujamiesčio branduolio gatves.

Šiemet T. Ševčenkos gatvė iki pat Smolensko gatvės pertvarkoma pagal ramaus eismo gatvių ir naujojo gatvių standarto principus, siekiant užtikrinti visų eismo dalyvių, ypač pažeidžiamiausių (pėsčiųjų ir dviratininkų), saugumą ir patogumą. Numatomi esminiai pertvarkymai – važiuojamosios dalies atnaujinimas (pagal STR), parkavimas fiziškai atskirtose „kišenėse“ (parkavimo vietų mažinti nenumatoma), daugiau želdinių (išsaugant senuosius ir želdinant naujais), Vytenio ir Švitrigailos gatvių šviesoforu reguliuojamos sankryžos pertvarkymas į žiedinę sankryžą, šaligatvio dangų tvarkymas ar atnaujinimas.

Ramaus eismo gatvių koncepcija gyventojams leidžia tikėtis saugesnio judėjimo ne vien automobiliais, bet ir pėstiesiems bei dviratininkams, o tai kuria gyvesnę bei patrauklesnę gyvenamąją aplinką.

Naujamiestyje ne tik tvarkomos gatvių atkarpos, bet ir sodinami želdiniai. Šį pavasarį iniciatyva Žalioji banga nusidriekė Savanorių prospektu, apie 200 vilniečių, tarp jų – Savivaldybės įmonių ir greta dirbančių verslų darbuotojai, mokyklų mokiniai ir mokytojai, Naujamiestyje pasodino apie 2 tūkst. krūmų, o Naujamiesčio bendruomenė iš Vilniaus miesto seniūnijoms skirtos 5 tūkst. krūmų sodinukų programos rajone dar papildė žalumos – patys pasodino 240 pasirinktų rūšių sodinukų.

Šiemet Naujamiestyje bus tvarkomi daugiabučių kiemai Smolensko g. 13, Goštauto g. 3 / Jakšto g., Naugarduko g. 25, Naugarduko g. 56, A. Domaševičiaus g. 5, Kauno g. 25, Kauno g. 15A, 

J. Basanavičiaus g. 18C, M. K. Čiurlionio g. 20/24. Pėsčiųjų takus įrengs Savanorių g. 11-13, Lukiškių skg., Mindaugo g., Smolensko g., Vytenio g., atnaujins jų atkarpas M. K. Čiurlionio g., A. Vienuolio g., J. Basanavičiaus g., Seinų g. 3, P. Skorinos g., A. Vivulskio g., Birželio 23-iosios g., J. Basanavičiaus g., Kaštonų g., S. Konarskio g., Vytenio g.

Naujasis VTEK adresas – A. Goštauto g. 9.

„Mūsų naujosios patalpos yra žymiai patogesnės tiek interesantams, tiek kolektyvui: geresnis susisiekimas, sudarytos puikios sąlygos asmenims su negalia, įrengta erdvesnė asmenų aptarnavimo zona, ergonomiškos darbo vietos, didesnė posėdžių salė, kuri anksčiau keldavo problemų, kai gyvų posėdžių metu joje reikėdavo sutilpti didesniam asmenų skaičiui“, – pranešime cituojamas VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas.

Beveik pusmetį vykusių remonto darbų metu patalpos pritaikytos žmonėms su negalia, pakeistos inžinerinės sistemos, įrengta vėdinimo ir kondicionavimo sistema, atlikti apdailos darbai.

Bendra darbų vertė sudarė 348,7 tūkst. eurų. Didesnę šios sumos dalį padengė Turto bankas, likusią – 150 tūkst. – VTEK. Remonto darbus atliko „Akvesta“. Naujosios VTEK patalpos užima apie 700 kv. m plotą.

Pastaraisiais metais Turto bankas atnaujina A. Goštauto gatvėje esančių pastatų kompleksą. Bendras A.Goštauto g. 9 ir 12 pastatų plotas sudaro daugiau nei 15 tūkst. kv. m, šiuo metu yra išnuomota kiek daugiau nei 11 tūkst. kv. m ploto.

„A. Goštauto pastatų kompleksas yra ko gero didžiausias mūsų valdomas objektas pagal bendrą plotą, esantį vienoje vietoje. Jo sutvarkymas ir įveiklinimas yra tarp prioritetinių mūsų uždavinių. Siekdami efektyvaus valstybės turto valdymo ir panaudojimo, tokius objektus atnaujiname, pritaikome būsimų nuomininkų poreikiams ir į juos perkeliame valstybės institucijas bei įtaigas“, – sako Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Turto banko remontuojamas plotas sudaro 4,46 tūkst. kv. m, o bendros investicijos sudarys daugiau nei 1,37 mln. eurų.

Senosios patalpos, kuriose VTEK dirbo pastaruosius dvidešimt metų, esančios Vilniaus g. 27 (475,23 kv. m ploto), bus parduodamos.

Registrų centro duomenimis, šio turto rinkos vertė sudaro apie 590 tūkst. eurų. Šiame pastate Turto bankas iš viso valdo 1,6 tūkst. kv. m ploto. Jame šiuo metu dar yra įsikūrusios Mokestinių ginčų komisija ir Lietuvos administracinių ginčų komisija.

Žinoma fotografė N. Rekašiūtė jau ramiau kalba apie košmarą, kurį patyrė prieš kelias dienas. „Pavedžiojau šunį, išėjau į susitikimą, grįžau, ir... Tiesiog, jis neatbėgo manęs pasitikti, kas jau buvo labai keista ir labai blogai. Ir tada, jau kai pamačiau šunį, tai jisai buvo visiškai nekoordinuotas: trankėsi į duris, nesuprato, kur aš esu, trankėsi į sieną“, – pasakojo moteris.

Žaibiška reakcija tokiais atvejais – kritiškai svarbi. Įtariama, nuodų ėdusį keturkojį veterinarams išgelbėti pavyko. Vis dėlto, viešai pasidalijusi savo skausmu, Neringa suprato: jos istorija – ne vienintelė. Iš viso vien Naujamiesčio rajone per trumpą laiką apsinuodijo penki šunys.

„Aš palaikau ryšį su visom kitom šeimininkėm, kurių šuniukams irgi tai nutiko, tai, pavyzdžiui, vienos (šunytei – red. past.) dar dabar yra labai sunku ir jai jau yra skirtas gydymas epilepsiniais vaistais. Tai tam tikros yra ir pasekmės nuo to“, – tikino pašnekovė.

Tik ne visiems pasisekė pasveikti: atlikėjo V. Baumilos draugė savo mylimą augintinį namie rado nebegyvą. „Grįžau, žiūriu, dar namuose paliko betvarkę nemažą, lyg suprasdama, kad kažkokie tai vyksta pavojai aplinkui. Tvarkau tą betvarkę – skambina, o jau beveik naktis buvo, naktį grįžom. Tai skambina, skambina, skambina, skambina, galvoju, kas čia dabar naktį skambinėt. Pakeliu, sakau: nu, kas yra, kas atsitiko? Ne savo balsu, žodžiu, verkia žmogus, sako: nebėra Dribsnio“, – liūdna patirtimi dalijosi atlikėjas.

V. Baumila / Stop kadras

Tai, ką išvydo šuns šeimininkė, anot atlikėjo, iškart išdavė: vos devynių mėnesių šuo nugaišo didelėse kančiose. „Tas vaizdas namuose buvo labai nesimpatiškas. Visuose kambariuose, kur tik įmanoma, matėsi, kad tas šuniukas bėgiojo ir ieškojo kažkokios pagalbos, nes visur palikta kažkokių fekalijų, išmatų“, – aiškino Vaidotas.

Šiame rajone auginančių šunis – netrūksta. O atlikėjas sakė dar tą pačią dieną vaikščiojant matęs primėtytos duonos. Veterinarai patvirtino baisiausius spėjimus. „Tai, ką papasakojom, tuos požymius kažkokius, tai, ką radom namuose, pasakė, kad greičiausiai nunuodytas šuo“, – teigė pašnekovas.

Kol kas nė vienas iš nukentėjusiųjų į policiją nesikreipė – tam trukdo ir įrodymų trūkumas. Tačiau bendruomenė nesiruošia pasiduoti.

„Mūsų visų šuniukams išrašė epilepsinį gydymą, tai, na, nėra taip, kad mes galėtume tiksliai pasakyti. Aš, pavyzdžiui, net nežinau, kur mano šuniukas kažką suvalgė, kitos žino, matė. Tai gal net nėra ir prasmės“, – svarstė N. Rekašiūtė.

Blogiausia, kad ir veterinarams nustatyti, ar gyvūnas apnuodytas, yra labai sunku. „Gyvūnas gana greitai gaišta ir būna labai sukietėjęs visas jo kūnas, tai mes tuomet galime įtarti ir kreiptis į laboratoriją pagalbos, kad išsiaiškintų, ar tikrai buvo apnuodytas būtent tuo toksinu. Bet kitu atveju dažniausiai lieka neatsakytas tas klausimas“, – teigė veterinarijos gydytoja Rūta Noreikaitė-Bulotienė.

Apie Naujamiesčio rajone nuodijamus šunis skundai buvo pasipylę ir prieš kelerius metus. „Sostinės policija anksčiau yra gavusi tokių pranešimų, kad Naujamiesčio mikrorajone, taip pat – Fabijoniškių mikrorajone, lyg ir nepažįstami asmenys, galimai, primėtė įvairių priemonių, galbūt netgi cheminių, kuriomis galėjo būti apnuodyti šunys“, – prisiminė Vilniaus apskrities policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas.

Svarbiausia, nutikus nelaimei, greitai reaguoti, nebandyti gyvūno gydyti patiems. „Jeigu apsinuodijama per virškinamąjį traktą, suėdant kažkokį toksiną, apsinuodijimo simptomatika būna tradicinė: padidėjęs seilėtekis, vėmimas, viduriavimas, šuniukas gali būti apatiškas. Kai kuriais sunkiais atvejais gali prasidėti traukuliai, gali jisai būti be orientacijos“, – aiškino veterinarė R. Noreikaitė-Bulotienė.

Asociatyvi J. Kalinsko/BNS nuotr.

Nors pagauti įtariamuosius nėra lengva, gavusi skundą policija dažniau patruliuoja rajonuose ir pabrėžia: baudos už tokį poelgį gresia didelės, net – areštas.

„Jeigu tai būtų administracinio pažeidimo požymiai, tai asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn: gauti tiek baudą, tiek areštą. Jeigu tai būtų baudžiamoji atsakomybė, tai yra pakankamai didelės baudos: jeigu pirmą kartą, net iki dviejų tūkstančių eurų, jeigu pakartotinai nustatomi tokie veiksmai, tai gali būti net iki keturių tūkstančių eurų bauda“, – atviravo policijos atstovas T. Bražėnas.

Didelį išgąstį patyrę keturkojų šeimininkai tikisi, kad nuo kitų nelaimių išgelbės tiesiog suvokimas, kad žmonėms tai – šeimos narys, ir skausmas jį praradus yra neapsakomas.

„Tai yra taip siaubinga, ir aš labai tikiuosi, kad mūsų visuomenė keičiasi ir kad mes greitai išsivaduosim iš tokių baisių žmonių, nes aš net neįsivaizduoju, kas per sužaloti, sužeisti, traumuoti gyvenimo žmonės gali šitaip elgtis“, – apmaudo neslėpė N. Rekašiūtė.