Plačiau papasakojo darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

– Kokia dabar iš tikrųjų yra statistika?

– Situacija statybose tikrai netenkina. Lietuvoje stebime tam tikrą mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe bei sunkių nelaimingų atsitikimų darbe mažėjimo tendenciją. Tačiau statybos sektorius išlieka pačiu pavojingiausiu. Statybininko darbas yra pati pavojingiausia profesija Lietuvos Respublikoje.

– Nusikelkime į Kauną. Šiemet šiukšliavežio vairuotojas pervažiavo savo kolegą. Būna ir tokių nelaimingų atsitikimų darbe. Kiek žinau, žmogus nematė savo kolegos.

– Atvejis, kai pervažiuoja kolegą, yra ganėtinai retas. Tačiau dažniausiai žmonės arba darbuotojai tikisi išvengti pavojaus. Jei kalbame apie kritimus, tai darbuotojai dažniausiai krenta nuo kopėčių. Kopėčių naudojimas visada pavojingas, tačiau greitas ir patogus. Žmonės dažnai sako, kad pasistatyti bokštelį užtrunka, o pasiimti kopėčias teužtrunka minutę. Tačiau rizikuojama savo gyvybe arba sveikata.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pusė nelaimingų atvejų šiemet baigėsi mirtimi.

– Taip, vykdant statybos darbus. Statybos darbus atlieka ne tik statybos įmonės, bet ir žemės ūkio įmonės. Beveik pusė visų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko vykdant statybos darbus.

– Vėliau bandote išsiaiškinti, kaip tai atsitiko. Kokias istorijas girdite? Praėjusią savaitę girdėjome tokią vakarų Lietuvos istoriją, kai ganėtinai jaunas vyras krito iš 4 m aukščio.

– Istorijos pasikartoja. Jei kalbėtume apie mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, tai didžioji dalis įvyksta dėl to, kad darbdaviai neįgyvendina tų bazinių teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Kalbant apie jūsų minėtą atvejį, tai tyrimas atskleis, kokios buvo priežastys. Kai aš, kaip specialistas, paskaitau pirmines aplinkybes, matau, kad nebuvo koordinatoriaus, kuris tuos darbus prižiūrėtų. Nors vykdant montavimo darbus privalomas kompetentingo asmens vadovavimas. Tai yra tokios esminės klaidos, kai statybos vadovas neužtikrina tam tikrų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Dauguma darbų vysta subrangos būdu, kai yra rangovas, subrangovas bei dar žemesnis subrangovas. Būtent jų darbą ir reikia koordinuoti.

– Ar tai yra tik darbdavio atsakomybė, ar ir darbuotojas turi žiūrėti atsakingai, net jei nesilaikoma taisyklių, priminti apie jas?

– Norėčiau paskatinti visus darbuotojus pasižiūrėti. Tikrai dažnai galvojame, kad geriau greičiau kažką padarysime, nebūtina užsidėti šalmo, nebūtina saugotis. Galbūt nieko ir nenutiks, nes darėme tai jau dešimtis kartų ir esame išmokę. Bet visi tie kartai tik ir didina nelaimingo atsitikimo darbe tikimybę. Vėliau ar anksčiau tai atsitiks.

Nelaimių šuolis

Išankstiniais duomenimis VDI per 2021 m. per pirmuosius šešis mėnesius buvo gauta 20 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė (penkis iš jų lėmė kelių eismo saugos taisyklių, kurių kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimo funkcijos nepriskirtinos šios inspekcijos kompetencijai, pažeidimai), ir 66 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Pernai tuo metu buvo gauta penkiolika pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 55 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, t.y. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 33 proc., o sunkių – 20 proc.

"Neramu matyti augančius nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, – situaciją komentavo vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Po ilgo karantino prastovų laiko į darbą grįžtantys darbuotojai galbūt yra praradę budrumą ir įgūdžius, todėl darbų vadovai turi ypač atsakingai priminti saugos taisykles, instruktuoti darbuotojus ir dar kartą atidžiai patikrinti, ar visi yra aprūpinti reikalingomis saugos priemonėmis. Primenu, kad būtent darbdavys yra atsakingas už darbuotojų saugumą darbo metu."

33 proc. – tiek daugiau darbuotojų, palyginti su pernai metais, šiemet žuvo per pirmuosius šešis mėnesius.

Kalčiausi darbdaviai

Tiriant įvykių priežastis nustatyta, kad didžiąją dalį mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių 2021 m. pirmąjį pusmetį, lėmė darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas darbų organizavimas. Beveik ketvirtadalis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai, atlikdami darbus, darbuotojai nesilaikė jiems privalomų vykdyti saugaus darbo instrukcijų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe.

VDI inspektoriai, tirdami įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė ar kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis dažniausiai įvardijo darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje stoką, darbdaviui nesudarant saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, nesant tinkamų darbo priemonių bei netinkamai įrengus darbo vietas. Net vienuolika mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (arba 24 proc. skaičiuojant nuo ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe) įvyko dėl pačių darbuotojų didelio neatsargumo, kai jie nesilaikė nustatytų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Dėmesys žemės ūkiui

Kai liepos 26-osios rytą Šakių rajone, žemės ūkio bendrovėje, atlikdami srutų rezervuaro siurblio remontą žuvo trys žmonės, VDI atkreipia dėmesį, kad žemės ūkio sektoriuje skaudžios nelaimės darbe – gana dažnas reiškinys. Šį įvykį tiria ne tik VDI, teisėsauga dėl darbuotojų žūties taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą.

"Mes (VDI) jau ne kartą kreipėmės į žemės ūkio bendrovių vadovus, primindami, kad sezono metu ypač padaugėja nelaimingų atsitikimų žemės ūkyje. Deja, suintensyvėjus sezoniniams darbams, darbdaviai žemės ūkyje vis mažiau deda pastangų užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, o juk žemės ūkio veikla – tai ne tik javų, augalų, galvijų auginimas, tai veikla, apimanti savo srityje ir žemės ūkio technikos naudojimą bei priežiūrą, statybos remonto darbus", – paaiškino vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J.Gricius.

Statistika

2021 m. pirmąjį pusmetį darbe žuvo du neblaivūs darbuotojai ir vienas neblaivus sunkiai nukentėjo. Per atitinkamą 2020 m. laiką įvyko vienas sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu nukentėjo neblaivus darbuotojas.

Sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų amžiaus) neįvyko.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, lyginant su 2019 metais, sumažėjo šešiais atvejais (15 proc.), o sunkių – nesikeitė.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. darbuotojų, pernai. buvo 2,6, o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe – 9,6.

Per 2020 metus, išankstiniais duomenimis, daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko transporto ir saugojimo, statybos, apdirbamosios gamybos, žemės ūkio, miškininkystės, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse.

Be eismo įvykių, kurių metu aštuoni darbuotojai žuvo, per 2020 metus statybos darbai buvo pavojingiausi nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti – juos atliekant įvyko penki mirtini ir aštuoniolika sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Atliekant sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo darbus žuvo keturi darbuotojai bei 25 darbuotojai patyrė sunkias traumas.

Lapkričio 12 d. bendrovės „Clemence Richard“ šaltkalvis įmonės teritorijoje, Vladikiškių kaime, Kaišiadorių rajone, valė džiovyklų šilumokaičius, todėl pasijungęs oro kompresorių užlipo kopėčiomis ant sukrautų lentų rietuvės ir nuo jos nukrito ant grindinio iš 2,8 metrų aukščio.

Darbuotojas patyrė kaklo slankstelių, krūtinės, stuburo slankstelių lūžius, susimušė galvą – tai yra patyrė sunkius sužalojimus, praneša VDI.

Lapkričio 8 d. įmonės „Šilutės automobilių keliai“ vairuotojas gavo nurodymą krovininį automobilį MAZ perstatyti į kitą aikštelės vietą. Nepavykus užvesti automobilio darbuotojas pajudino akumuliatoriaus gnybtus, kurie buvo pasidengę oksidaciniu sluoksniu. Tuo metu gnybtai sukibirkščiavo ir įvyko akumuliatoriaus sprogimas.

Skeveldra pataikė darbuotojui į veidą ir aptaškė jį akumuliatoriaus sieros rūgštimi. Įvykio metu darbuotojas buvo sunkiai sužalotas.

Spalio 14 d. Vilniuje buvo vykdomi statomo pastato kilnojamų pastolių montavimo darbai. Bendrovės „FOS LT“ darbuotojas į surinkimo vietą įstatęs pastolių pakloto elementą ir nulipęs ant laiptų aikštelės pagrindo, žengė keletą žingsnių atgal ir per neaptvertą angą nukrito iš maždaug 6 m aukščio ant betoninių grindų. Įvykio metu darbuotojas sunkiai susižalojo.

VDI tik praėjusią savaitę pranešta, kad spalio 4 d. Giluišių kaime, Sangrūdos seniūnijoje, Kalvarijos savivaldybėje, bendrovės „Tesota“ vairuotojas, tvirtindamas krovinį, t. y. rąstus diržais, paslydo ir nukrito nuo krovininio automobilio iš maždaug 1,5 m aukščio. Įvykio metu sunkiai susižalojo galvą.

Kaip skelbia VDI, lapkričio 14 d. statybvietėje, Derceklių kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, įmonės „Rasugnė“ darbuotojas vykdė mūrbalkio montavimo darbus. Balkis buvo padėtas ant kopėčių atramos. Darbuotojui taisant kopėčių padėtį, balkis krito ir mirtinai traumavo darbuotoją.

Ir vienas sužalotas – per daug

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Kauno skyriaus vedėjas Adas Baliukevičius apgailestavo, kad pavyzdžių netrūksta. Kaune per pastaruosius tris mėnesius nukritę iš aukštai žuvo du darbuotojai ir du buvo sunkiai sužaloti. Iš viso Lietuvoje per šiuos metus atliekant statybos darbus žuvo septyni, o sunkiai sužaloti 28 darbuotojai.

„Visada yra nelaimingo atsitikimo tikimybė, todėl reikia atsakingai įvertinti galinčius kilti net ir pačius netikėčiausius pavojus, neskubėti, skirti maksimaliai dėmesio ir žinių pavestoms užduotims atlikti“, – teigė A.Baliukevičius.

Visai neseniai mirtinai susižalojo stogdengys. Atlikdamas stogo dengimo darbus, jis iškrito pro neuždengtą (neaptvertą) švieslangio angą iš daugiau nei 11 m aukščio. Vyras nedėvėjo apsauginės priemonės, nebuvo įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės (pavojinga zona neaptverta apsauginiais aptvarais).

Pernai, remontuojant kaimo gatvių apšvietimo linijas, išnuomotu automobiliniu keltuvu pakėlus specialistą, lūžo keltuvo strėlė ir lopšys su darbuotoju iš maždaug 5 m aukščio nukrito ant žemės. Darbuotojas sunkiai susižalojo.

Kitu atveju įmonės teritorijoje iš automobilio, maždaug iš 1,1 m aukščio, iškrito ir sunkią traumą patyrė į automobilį medienos atraižas padėjęs krauti kiemsargis. Kopėčiomis lipdamas žemyn iš maždaug 2,5 m aukščio nukrito ir sunkiai susižalojo statomo objekto sandėlio patalpose langus valęs darbuotojas.

Sunkiai traumuotas parduotuvės salės darbuotojas, kuris, nuėjęs į prekių priėmimo rampą, pasisiūlė vairuotojui padėti iš automobilio priekabos ištraukti padėklą su pasvirusiu kroviniu ir jį prilaikydamas nukrito nuo rampos. Dar vienas skaudus atvejis – parduotuvės direktorė kopėčiomis užlipo ant pagalbinių patalpų kabamųjų lubų viršaus, o, joms įlūžus, iš maždaug 2,7 m aukščio nukrito ant grindų ir sunkiai susižalojo.

Teigiamas požiūris į darbų saugą prisideda prie įmonės socialinės atsakomybės skatinimo.

Nepakanka atidumo

Kartais lemiamas gali būti ir, atrodytų, nedidelis aukštis. A.Baliukevičius vardijo, kad iš sunkiai susižalojusių šiais metais trys darbuotojai – mokyklos pagalbinis darbininkas, pardavėja konsultantė, stalius – nukrito nuo kopėčių iš 1–2 m aukščio. Viso labo iš vos daugiau nei metro aukščio nukritę trijų vilkikų vairuotojai taip pat sunkiai susižalojo.

„Mirtinų, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai rodo, kad labai dažnai neįvertinami pavojai atliekant statybos, statybos remonto ir panašius darbus“, – teigė Kauno skyriaus vedėjas.

Anot jo, šie darbai neretai atliekami nepakankamai saugiai, nekreipiant dėmesio į saugai ir sveikatai taikomus reikalavimus, ypač įmonėse, kurių pagrindinė veikla yra visai nesusijusi su statybomis, pavyzdžiui, žemės ūkis, prekyba, sandėliavimas, gamyba, administracinė ir aptarnavimo veikla. Po įvykio tiek darbdaviai, tiek nukentėję darbuotojai dažniausiai pastebi, kad, apgalvojus veiksmus ir įvertinus galimas pasekmes, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.

„Labai dažnai tokiose įmonėse statybos ar susijusius darbus atlieka ir organizuoja ne šios srities specialistai. Tačiau bet kokiu atveju jie turi būti tinkamai apmokyti, darbuotojų saugai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio“, – akcentavo A.Baliukevičius.

Suinteresuoti ir darbdaviai

AB „Freda“ darbų saugos ir aplinkosaugos inžinierė Karolina Arūnienė pastebėjo, kad per pastaruosius keletą metų darbuotojų požiūris į darbų saugą smarkiai keičiasi į gerąją pusę, sąmoningumas auga, todėl ir besirūpinančių savo sveikata darbe darbuotojų skaičius didėja.

„Stengiamės skirti daug dėmesio mokymams, bendrauti su darbuotojais, aiškinti darbų saugos svarbą: kad ji yra svarbi ir darbdaviui, ir patiems darbuotojams. Galime tik pasidžiaugti, kad toks dėmesys ir indėlis į darbuotojus naudingas“, – sakė inžinierė.

Ji kalbėjo, kad nuo darbuotojų saugos ir sveikatos priklauso įmonės sėkmė.

„Darbdavys, suinteresuotas geresnėmis darbų saugos sąlygomis, gali tikėtis tiesioginės naudos – darbuotojai bus labiau motyvuoti, atsidavę, mažės nelaimingų atsitikimų, taip pat išlaidų, efektyvės darbo procesas. Teigiamas požiūris į darbų saugą prisideda prie įmonės socialinės atsakomybės skatinimo. Džiaugiamės, kad mūsų įmonėje darbdavio požiūris į darbuotojų saugą ir sveikatą yra vienas prioritetinių tikslų, kuris skatina nuolat tobulėti bei investuoti į geresnes sąlygas darbuotojams“, – teigė K.Arūnienė.

790 darbuotojų turinčioje „Fredoje“ didesnį pavojų kelia triukšmingas darbas, taip pat cheminės medžiagos, reikiamybė tvarkyti krovinius rankomis bei apdirbti medieną.

K.Arūnienė vardijo, kad įmonėje pagal didesnės profesinės rizikos veiksnius naudojamos akių, ausų bei kvėpavimo takų apsaugos priemonės (akiniai, respiratoriai, ausų kištukai). „Siekiant skatinti darbuotojus naudoti asmens apsaugos priemones, labai svarbu užtikrinti nuolatinį šių priemonių prieinamumą, todėl įmonėje esame įdiegę asmeninių apsaugos priemonių išdavimo automatus. Jie užtikrina, kad darbuotojams šios priemonės būtų prieinamos bet kuriuo darbo metu“, – dėstė bendrovės atstovė.

Jokių savavališkų veiksmų!

Prieš pradedant dirbti vadovas darbuotojus turi instruktuoti ir praktiškai įsitikinti, kad jie gali saugiai vykdyti pavestus darbus. Reikia aiškiai informuoti apie visus galimus pavojus darbe bei būdus išvengti nelaimių.

Savo ruožtu, darbuotojas privalo vykdyti saugos reikalavimus ir elgtis taip saugiai, kaip buvo mokomas. Pagrindinė taisyklė: „Elgtis darbe taip, kad nei sau, nei kitam nesukelčiau pavojaus.“ Jokių savavališkų veiksmų! Nesiimti užduočių, kurias atlikti nebuvai tinkamai apmokytas.

Pradėjus dirbti, reikia iš karto pasitikslinti, į ką kreiptis, jei darbe iškiltų neaiškumų, jei pamatytumėte, kad kokį nors darbą atlikti pavojinga, arba jei atsitiktų nelaimė.

Ką daryti, jei dirbti nesaugu

Pastebėjus, kad darbai vykdomi nesaugiai, yra pavojus darbuotojui susižeisti pačiam ar dėl netinkamo darbo organizavimo sužeisti kitus darbuotojus, reikia kreiptis į darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai ar padalinio vadovą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, darbuotojų atstovus, darbdaviui atstovaujantį asmenį, jei nepavyksta problemos išspręsti – į Valstybinę darbo inspekciją.

Žinotina, kad darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu padalinio vadovas ar kiti atsakingi asmenys darbovietėje nesiima priemonių pažeidimams pašalinti ir apsaugoti darbuotojus nuo galimo pavojaus jų saugai ir sveikatai, kai darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti; sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai; kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus arba neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių, kai darbuotojai neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga, pavojinga sveikatai ar gyvybei.

Svarbu paminėti, kad VDI anonimiškai galima pranešti informaciją ne tik apie nelegalų darbą, bet ir informaciją apie darbuotojų saugos pažeidimus, kai yra didelė rizika darbuotojų saugai ir sveikatai.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Tokia veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, paskutinė nelaimė įvyko, kai „Domex Estate“ darbuotojai, dirbdami lopšyje-platformoje, pakeltoje autokrautuvo šakėmis, persisvėrė per lopšį ir kartu su nuslydusiu nuo šakių lopšiu iš kone 3 metrų krito žemyn. Pirminiais duomenimis, vienam darbuotojui lūžo koja, kitam sutrenkta galva.

Žūtis praėjusią savaitę paženklino ir konstrukcijų valymo darbus „Fortum Klaipėda“ atliekų bunkeryje. Vienas iš dviejų dirbusių bendrovės „Aukštalipių era“ darbuotojų, nenaudojęs saugos virvės, nukrito iš 14-15 m aukščio ir buvo mirtinai traumuotas.

Visai neseniai mirtinai susižalojo bendrovės „Eksika“ stogdengys. Atliekant stogo dengimo darbus, jis iškrito pro neuždengtą (neaptvertą) švieslangio angą iš daugiau nei 11 m aukščio. Žuvusysis asmeninės apsauginės priemonės nuo kritimo iš aukščio nedėvėjo.

Taip pat bendrovės „Dinapolis“ darbuotojas žuvo nukritęs nuo dviejų medinių padėklų pakloto, kuris buvo užmautas ant autokrautuvo šakių ir pakeltas į 4 m aukštį.

Pirmąją savo darbo dieną žuvo bendrovės „Vitremsta“ darbuotojas, kai darbų vykdytojui aprodant objektą, jis šoko iš 1,5-2 m aukščio nuo betoninio bortelio.

„Negalima manyti, kad kritimai iš aukščio baigiasi sunkiais ar mirtinais sužalojimais tik ypač pavojingomis aplinkybėmis. Iš sunkiai susižalojusiųjų šiais metais trys darbuotojai – mokyklos pagalbinis darbininkas, pardavėja-konsultantė, stalius – nukrito nuo kopėčių iš 1-2 m aukščio. Viso labo iš vos daugiau nei metro aukščio nukritę 3 vilkikų vairuotojai taip pat sunkiai susižalojo“, – sako VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

Pasak jo, žūčių fone sunkūs sužalojimai darbe atrodo tarsi ne taip grėsmingai, tačiau iš tikrųjų šie pakenkimai sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, nuo jų, nesuteikus medicinos pagalbos, mirštama.

„Tai – atviri galvos smegenų ir stuburo sužalojimai, daugybiniai veido kaulų lūžiai, kaklo slankstelio lūžiai, nugaros smegenų sužalojimai... Sunkių pakenkimų sveikatai padariniai gali likti visam gyvenimui, kai netenkama kalbos, klausos, regos arba visa tai žymiai sutrinka; kai prarandama vos ne pusė darbingumo“, – primena S. Balčiūnas.

Tačiau neseni įvykiai, kaip atkreipia dėmesį S. Balčiūnas, vis dar patvirtina, kad darbuotojai nemokomi saugiai dirbti su pavojais aukštyje susijusius darbus – labai dažnai sunkūs susižalojimai ar žūtys liudija, kad darbo vietose nėra vidinės kontrolės, nenaudojamos kolektyvinės ar asmeninės apsaugos priemonės arba jos naudojamos netinkamai, darbuotojai savavališkai imasi atlikti darbus, keldami grėsmę sau ar greta dirbantiesiems.

103 darbuotojai šiais metais darbe patyrė sunkias traumas.

Anot Darbo inspekcijos, pavojingiausiais darbais nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti išlieka sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo, statybos remonto, miško kirtimo darbai. Paskutiniu metu nelaimingų atsitikimų sumažėjo apdirbamosios gamybos įmonėse.

Dažniausiai mirtini nelaimingi atsitikimai per šių metų tris ketvirčius nutiko užgriuvus kroviniams ar birioms medžiagoms bei eismo įvykių metu. Penktadalis atvejų nutiko darbuotojams nukritus iš aukščio. Sunkius pakenkimus sveikatai darbuotojai patyrė nugriuvę. Trys mirtini ir trys sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko neblaiviems darbuotojams.

Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis, nustatyta, kad daugiau nei trečdalis ištirtų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl netinkamo darbų organizavimo bei įmonėje nepakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės. Dažnai, atlikdami darbus, darbuotojai patys nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ir gyvybe.

„Pastebime, kad kai kuriose įmonėse darbuotojai vis dar tik teoriškai supažindinami su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Darbuotojai nėra tinkamai apmokomi ir instruktuojami, o taip pat netinkamai įrengiamos ir darbo vietos, apsaugos priemonės“, – pranešime spaudai teigė Darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

Anot R. Rakausko, pagrinde nelaimių darbe priežastimi galima įvardyti nesaugias darbo sąlygas. Specialisto tvirtinimu, paprastai, sudarant darbo sąlygas, rizikos vertinimo procesas laikomas formalumu.

„Rizikos vertinimo procesas dažnai suprantamas kaip formalus dokumentų parengimas arba apsiriboja darbuotojų instruktavimu. Reikėtų akcentuoti [...] kolektyvinių priemonių įrengimą. Pavyzdžiui, pastaruoju metu turėjome kelis atvejis, kai darbuotojai žuvo, atlikdami kasimo darbus, nes nebuvo įrengta jokių kolektyvinių priemonių, t. y. išramstymų“, – pabrėžia R. Rakauskas.

Jis priduria – dažnai darbuotoja susižaloja ir nukritę iš didelio aukščio. Pasak R. Rakausko, tokius nelaimingus įvykius taip pat dažnai lemia kolektyvinių priemonių neįrengimas. Specialisto pastebėjimu, dėl nesaugių darbo sąlygų nelaimės dažnai pasikartoja.

Dėmesys turėtų būti atkreiptas ir į pačius darbuotojus, kad jie suvoktų, ar tikrai tą darbą saugu atlikti tokiu būdu.

„Šių metų sausio mėnesį nuo pakelto automobilinio krautuvo šakių nukrito darbuotojas ir, deja, žuvo. Šių metų gegužės 21 d. analogiškomis aplinkybėmis, deja, vėl žuvo darbuotojas. Sunkiai suprantamas atvejis, nepasimokoma iš klaidų“, – daro išvadą R. Rakauskas.

Jo nuomonę, nesaugių darbo sąlygų keliamą grėsmę pirmiausia turėtų suvokti vadovai, kurie privalo imtis saugumo priemonių, parinkdami darbo priemones, darbų atlikimo būdą: „Vertinant profesinę riziką, reikia suvokti, ar yra pavojus, ar nėra. Taip pat dėmesys turėtų būti atkreiptas ir į pačius darbuotojus, kad jie suvoktų, ar tikrai tą darbą saugu atlikti tokiu būdu. Jeigu nesaugu, apie tai reikėtų pranešti padalinio vadovui, kad jis imtųsi atsakingų priemonių.“

R. Rakausko aiškinimu, dėl nelaimingo atsitikimo darbdaviui gali būti taikoma tiek administracinė atsakomybė, t. y. skiriama bauda, tiek, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, gali grėsti laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Per penkis šių metų mėnesius VDI gavo 18 pranešimų apie mirtinus ir 60 apie sunkius nelaimingus atsitikimus darbe. Per šį laiką pernai įvyko 20 mirtinų ir 61 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe. Tai, kad beveik pasiektas pernai metų žuvusiųjų darbe skaičius, lėmė keturi mirtini nelaimingi atsitikimai, įvykę per pastarąsias dvi savaites.

Jau ne vienerius metus VDI, remdamasi nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo duomenimis, akcentuoja, kad didelę sunkiai ir mirtinai darbe sužalotųjų dalį sudaro darbuotojai, įmonėje dirbę pirmus metus. Tačiau pernai metų statistika pranoko 2014–2015 m. skaičius: daugiau nei 40 proc. darbe žuvusiųjų įmonėje dirbo pirmus metus, išaugo ir sunkiai sužalotųjų su tokiu darbo stažu procentas.

Pusė patyrusių mirtinas traumas pirmais darbo įmonėje metais darbuotojų žuvo dirbdami pirmą mėnesį, o iš jų pusė – pirmosiomis darbo įmonėje dienomis.

Išskirtinas statybų sektorius: pernai čia net 5 darbuotojai iš 9 mirtinai sužalotų įmonėje dirbo pirmus metus. Iš šių 5 patyrusiųjų mirtinas traumas du žuvo pirmą darbo mėnesį, iš jų vienas – antrą darbo dieną.

Iš šiais metais 5 mirtinai sužalotų darbuotojų vienas įmonėje tebuvo išdirbęs 6 dienas.

„Didžiausia rizikos grupė – jauni, nepakankamai kvalifikuoti darbuotojai, taip pat darbuotojai, pakeitę specialybę ar profesiją, taip pat praradę saugaus darbo įgūdžius dėl ilgesnio nedarbo“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Ramūnas Rakauskas. Jis atkreipia dėmesį, kad analizuojant šių nelaimių darbe priežastis krinta į akis, jog daugiau nei kas ketvirto darbuotojo profesinis pasirengimas ir kvalifikacija neatitiko įvykio darbe metu atliekamo darbo. Panašiai tiek pat darbuotojų nebuvo instruktuoti bei apmokyti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pagal atliekamų darbų pobūdį.

„Labai ragintume kiekvienos įmonės darbdavius, specialistus peržiūrėti nelaimingų atsitikimų prevenciją įmonėje būtent šiuo aspektu – įvertinant papildomą rizika, susijusią su jaunų asmenų ar kitų pirmus metus įmonėje dirbančių darbuotojų nepatyrimu, įgūdžių, profesinio pasirengimo stoka. Organizuojant vidinę kontrolę būtina atkreipti dėmesį, kad ši darbuotojų grupė linkusi nepaklusti darbų vadovo nurodymams, imtis savavališkų veiksmų, pažeisti darbo drausmę, nesirūpinti savo saugumu darbo vietoje“, – pabrėžia R. Rakauskas.

Išanalizavę nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių pirmus metus dirbantiesiems, aplinkybes bei priežastis, VDI specialistai parengė pasiūlymus bei rekomendacijas, kaip būtų galima veiksmingiau užkirsti kelią tokioms nelaimėms.

VDI primena, kad pernai iš viso buvo gauti 45 pranešimai apie žuvusiuosius darbe ir 127 pranešimai – apie įvykius darbe, kurių metu darbuotojai buvo sunkiai sužaloti.

Metų pradžioje UAB „Dominari logistika“ krautuvo vairuotojas nukrito nuo sandėliavimo konteinerio iš maždaug 5–6 m aukščio ir mirtinai susižalojo: žaliavų sandėlyje elektriniu krautuvu privažiavęs prie konteinerių krovėjas J. J. pakėlė konteinerį, pusiau pripildytą latekso lapų, kartu su jame esančiu krautuvo vairuotoju M. V. iki sandėliavimo konteinerio aukščio. Nuo šio konteinerio kraudamas latekso lapus į konteinerį, esantį ant elektrinio krautuvo, vairuotojas M. V. nuo latekso lapų nuslydo, nukrito ant betoninių grindų ir mirtinai susižalojo.

Vos po kelių savaičių dėl saugos darbe pažeidimų, taip pat darbus atliekant krautuvu, žuvo UAB „Baltic home“ darbuotojas: pakeltas krautuvu pamatų blokas atsilaisvino, krito ir prispaudė po pakeltu bloku drožles valiusį pagalbinį darbininką.

Įvykusias nelaimes darbe dažniausiai sąlygojo tai, kad darbdavį atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbus, nesiėmė pakankamų priemonių saugai darbo vietose užtikrinti.

Dar vienas darbuotojas – Eglės Navikaitės IĮ kvalifikuotas miško darbininkas  –žuvo dirbdamas VĮ Šilutės miškų urėdijos Žemaitkiemio girininkijoje: darbuotojams kraunant sortimentus į krūvą po plynėje palikta drebule, jos šaka lūžo ir iš dešimties metrų aukščio krito ant vieno iš darbuotojų galvos. Nors darbuotojas buvo su šalmu, jis patyrė mirtiną sužalojimą. Manoma, kad ruošiniams krauti pasirinkta netinkama vieta, nes, esant ir silpnam vėjo gūsiui, papuvusi šaka galėjo lūžti.

Metų pradžioje taip pat mirtinai susižalojo darbo vietoje, virtuvėje, nugriuvęs UAB „Vikšris“ virėjas. Taip pat UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ autobuso vairuotojas, kai, esant blogoms eismo sąlygoms bei atsiradus netikėtai kliūčiai, kelyje Klaipėda–Kaunas autobusas nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.

„Pirminiais duomenimis, šiais metais įvykusias nelaimes darbe dažniausiai sąlygojo tai, kad darbdavį atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbus, nesiėmė pakankamų priemonių saugai darbo vietose užtikrinti, nekontroliavo darbų eigos ir pavaldžių darbuotojų veiksmų. Būtent tai darbdavį įpareigoja įstatymai, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektorius Jonas Gricius. – Labai svarbu ir darbuotojo atsakomybė: kad dirbdamas nesielgtų savavališkai, neatsakingai, laikytųsi jam būtinų reikalavimų.“

Reaguodama į kiekvieną įvykusią skaudžią nelaimę darbe VDI rengia ir atitinkamos ūkinės veiklos įmonėms siunčia informacinius laiškus su patarimais, kaip išvengti tokių sunkių padarinių. „Patyrę darbų saugos specialistai sako, kad darbų saugos reikalavimai nėra tuščias formalumas – jie parašyti darbe sužalotųjų ir žuvusiųjų krauju, – akcentuoja VDI vadovas J. Gricius. – Todėl įmonių labai prašome atidžiai susipažinti su teikiamomis rekomendacijomis ir jų laikytis.“

VDI primena, kad darbdavys įstatymiškai įpareigotas užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Už darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisių aktų reikalavimų pažeidimus, sąlygojusius sunkius ar mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, darbdaviui, darbdavį atstovaujančiam ar darbdavio įgaliotam asmeniui yra numatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.