Teismas vertino įstatymo nuostatą, kad nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš jo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jeigu apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, nepriklausomai nuo to, ar jo būklė nulėmė nelaimingą atsitikimą. Neblaivus per incidentą buvęs asmuo negali tikėtis gauti draudimo išmokos.

Nutarime pažymima, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš jo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais vien tik dėl asmens būsenos, net jeigu tokia asmens būsena apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai, prieštarauja Konstitucijai.

Pasak KT, nustatęs socialinės apsaugos rūšį nelaimingiems atsitikimams pakeliui į darbą Seimas negali suabsoliutinti vienos iš nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu aplinkybių – apdraustojo asmens būsenos, kai tokia asmens būsena apskritai nelėmė žalos jo sveikatai, juolab negalėjo sukelti jo mirties.

Į KT kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), sustabdęs nagrinėjamą bylą dėl „Sodros“ sprendimų, kuriais nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu, panaikinimo.

Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymo normą užtenka konstatuoti, kad asmuo buvo apsvaigęs, ir nereikia aiškintis, ar būtent ši būklė lėmė nelaimingą atsitikimą, ir tokia norma neleidžia teismui priimti teisingo sprendimo.

LVAT teigimu, tokiu teisiniu reguliavimu nesudaroma galimybių bylą dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu nagrinėjančiam teismui įvertinti visas svarbias aplinkybes ir patvirtinti arba paneigti, kad asmens būsena lėmė šį atsitikimą.

Be to, LVAT atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, kai nelaimingas atsitikimas nutinka darbe, tuomet vertinama, ar asmens būsena lėmė šį atsitikimą, o kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš jo, tai jau nevertinama. Pasak pareiškėjo, dėl to gali būti pažeistas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principas.

– Dar 2019 m., kai buvo pradėta dujų balionų šalinimo programą iš daugiabučių, buvo suskaičiuota arti 2 tūkst. tokių namų. Šios dienos skaičiavimais, viso tokių namų yra 1986. Parama pasinaudojo apie pusantro tūkstančio daugiabučių, kas tikrai sveikintina, tačiau šiems metams matome, kad dar yra likę 500 daugiabučių ir tai yra dar pakankamai didelis kiekis namų. Žinoma, dauguma tų paraiškų bus patenkinta iš praėjusių metų finansavimo periodo. Tie, kurie nespėjo, galbūt sąskaitų negavo, galbūt ne visus darbus atliko, galės irgi teikti prašymus ir gaus paramą iš šių metų finansavimo. Šiems metams yra skirta 3,8 mln. eurų ir labai tikėtina, kad naujoms paraiškoms bus skirta daugiau nei 2 mln. eurų, nes reikės ir senas paraiškas dar finansuoti. Taip kad raginam gyventojus suskubti, nes tikrai finansavimas nėra pakankamas, kad būtų galima pašalinti visus balionus iš visų trijų ir daugiau aukštų daugiabučių.

– Gal čia eina kalba apie tokius, kurie piktybiškai nenori keistis – jiems patogu, jie nemato grėsmės, pasitiki savo virykle?

– Iš tiesų, yra tokių namų ir daug tokių namų likę bendrabučio tipo. Galbūt trūksta lyderystės, gal nėra bendrijos pirmininko, kuris gyventojus tikrai paragintų. Tuo labiau, kad parama yra skiriama elektrinės ar dujinės viryklės įsigijimui, vidaus inžinerinių sistemų pakeitimui, taip pat net elektros įvado galios didinimui. Tam yra skiriami pinigai, po 240 eurų vienam butui. Na, o kaip reikėtų paskatinti, tai labai prašome savivaldybių įsitraukti, seniūnijų, nes jos geriausiai žino tuos namus, geriausiai pažįsta gyventojus ir galėtų padėti susiorientuoti, kaip gauti tą paramą, kur ją gauti, kokius dokumentus reikia pildyti. Nes iš tiesų kartais trūksta to didesnio noro ir lyderystės iš atskirų daugiabučių namų. Bet iš tiesų džiugu, kad tose savivaldybėse, kur daugiausia buvo tokių daugiabučių, kuriuose buvo dujų balionai, ten labai aktyviai gyventojai atsisakė dujų balionų ir pasikeitė į elektrines virykles. Taip kad yra ir labai gerų pavyzdžių. O tuos gyventojus, kurie nespėjo, tikrai raginam pasinaudot parama, nes nuo kitų metų jau Valstybinė energetikos reguliavimo taryba vykdys aktyvią priežiūrą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tokiu metu kitais metais gyventojai gali sulaukti inspektorių?

– Gali sulaukti, nes, kaip minėjau, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atlieka kontrolę, tikrina, ypač jei gyventojai skundžiasi. Yra vykstama į vietą, žiūrima, ar yra ten dujų balionai. Ir už tai yra numatyta administracinė atsakomybė. Bet, aišku, svarbiausia yra gyventojų saugumas ir komfortas. Na, o kalbant apie kitus metus, tai, taip, įsigalios visi reikalavimai. Šiai dienai tikrai nenoriu vardinti tų savivaldybių, kuriose dar trūksta aktyvumo, bet tikrai jų yra, ypač mažose savivaldybėse. Nes, tarkim, Panevėžyje, kur įvyko ta situacija, yra 20 tokių daugiabučių namų. Tai 12 namų dar nėra niekaip sureagavę, nei pateikę paraišką, nei turim žinių, kad ten būtų keičiama.

– Akivaizdu, liks tokių nesuspėjusių pasikeisti, nesusitvarkiusių.

Dviejų ar vieno aukšto name yra daugiau galimybių sureaguoti į tą situaciją, jeigu tokia atsitiktų.

– Būtinai reikia savivaldybės įsitraukimo, kad ji padėtų gyventojams susiorientuoti šitoje situacijoje. Labai kviečiame savivaldybes įsitraukti.

– Kalba eina apie daugiabučius. O šiaip individualūs namai, nedideli daugiabučiai gali naudoti, čia nėra kažkokios didelės rizikos?

– Na, didesnė saugumo rizika yra daugiabutyje, nes reikia nešti dujų balioną į penktą ar ketvirtą aukštą, yra rizika, kad nešant gali kažkas atsitikti. Jeigu yra jaučiamas dujų nuotėkis, tai baliono neišmesi per langą. Tai rizikos tikrai didesnės būtent daugiabučiame name. Nes dviejų ar vieno aukšto name yra daugiau galimybių sureaguoti į tą situaciją, jeigu tokia atsitiktų. Ir dar labai noriu atkreipt dėmesį dviejų ir vieno aukšto namų gyventojų, kad reikia labai įvertinti dujų balionų būklę. Ypač nepatartina naudoti seno GOST tipo standarto dujų balionus.

Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (RVUL) atstovė Asta Bagdonavičienė BNS penktadienį informavo, kad per praėjusią parą į skubios pagalbos skyrių kreipėsi 321 pacientas, iš jų 156 atvyko dėl ortopedinio-traumatologinio pobūdžio pagalbos, 14 pacientų dėl traumų teko iš karto hospitalizuoti. Anot jos, dėl traumų įprastai į skubios pagalbos skyrių kreipiasi apie šimtas žmonių.

„Didelis srautas žmonių ligoninės priimamajame buvo iki vakaro, šiandien jau situacija daug ramesnė. Šiuo metu yra laukiančiųjų gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijos, bet skaičiai jau panašėja į įprastinį  darbą“, – sakė A. Bagdonavičienė.

Didelis srautas žmonių ligoninės priimamajame buvo iki vakaro, šiandien jau situacija daug ramesnė.

Vilniaus apskrities policijos atstovė Loreta Kairienė BNS sakė, kad nuo ketvirtadienio iki penktadienio ryto sostinėje gauta 380 pranešimų apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, eismo įvykius, fiksuoti penki įvykiai dėl slidžios kelio dangos.

Dispečerinės ir GMP brigadų tarnybos vadovas Igoris Lukaševas BNS tvirtino, kad ketvirtadienį situacija buvo daug ramesnė, nei trečiadienį, kai dėl slidžių gatvių fiksuota dvigubai daugiau nei įprasta nelaimingų atsitikimų.

„Vakar buvo ramiau. Vyravo tokie negalavimai kaip paaukštintas kraujo spaudimas, ritmo sutrikimai, kadangi oro svyravimai. (...) Traumų mažiau buvo, kaip įprastą dieną“, – sakė I. Lukaševas.

Savivaldybės įmonė „Grinda“ skelbia, kad dėl penktadienį numatomo stipraus snygio atlieka išankstinius barstymus.

Didžiausiose įkalnėse, kur smarkesnių snygių metu kartais stringa sunkusis transportas, įmonė stato papildomas dėžes su smėlio-druskos mišiniu. Tokios dėžės įrengiamos Savanorių prospekte, Pergalės gatvėje, Juodojo kelio įkalnėje. 

Prasidėjus snygiui, „Grinda“ ketina sniegą valyti verstuvais.

Automobilių kelių direkcija skelbia, kad penktadienį šalies keliuose yra slidžių kelio ruožų, dieną eismo sąlygas sunkins sniegas, plikledis ir lijundra.

Oro temperatūra penktadienio rytą siekia nuo 6  iki 11, šiaurės rytinėje šalies dalyje – iki 13 laipsnių šalčio.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daug kur numatomi krituliai, vyraus sniegas. Vietomis numatomas plikledis, silpna lijundra, pustys, kils trumpa pūga.

Vėjas numatomas vakarinių krypčių, 8–13 m/s, kai kur gūsiai 15–17 m/s. Aukščiausia oro temperatūra – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos, rytiniuose rajonuose vietomis išliks nuo 4 iki 6 laipsnių šalčio.

Būtini kompleksiniai sprendimai

Praėjusius metus lydėję iššūkiai pristabdė nekilnojamo turto rinkos augimą, kartu sumažinę statybų bei mirtinų nelaimingų atsitikimų statybvietėse, skaičių. VDI duomenimis, pernai šiame sektoriuje fiksuoti 29 sunkūs darbuotojų sužalojimai, šeši žmonės žuvo. 2021 metais, vykdant statybos, remonto ir susijusius darbus, VDI fiksavo 27 sunkius nelaimingus atsitikimus ir devynias darbuotojų žūtis.

Nelaimingų atsitikimų statistika vis dar kelia nerimą. „YIT Lietuva“ atstovas A. Glebauskas pastebi – šiai kiekvienos bendrovės prioritetinei veiklos sričiai dėmesio vis dar skiriama nepakankamai.

„Statybos – labai specifinė sritis. Darbuotojai nuolat susiduria su įvairiausiomis rizikomis, kurių išvengti visgi galima. Tačiau ne visos bendrovės tai daro efektyviai ir atsakingai. Asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas ir tinkamas kolektyvinių saugos priemonių įrengimas yra pagrindinės saugos darbe taisyklės, tik pastarųjų paiso ne visi. Kartu nepakankamai valdomos ir rizikos, trūksta darbuotojų drausmės, o saugos ir sveikatos darbe mokymams skiriamas nepakankamas dėmesys. Verta pažymėti, kad statybos – ypač dinamiškas sektorius. Čia didelė darbuotojų kaita, sudaranti papildomą grėsmę nelaimingiems atsitikimams, nes nespėjama perduoti žinių ir įgyti gerosios patirties. Taip pat papildomas rizikas sukelia darbuotojų iš kitų šalių įsitraukimas, kurių požiūris į saugą ir darbo kultūrą pastebimai skiriasi“, – apie problematiką kalbėjo A. Glebauskas.

Be to, papildo jis, statybų sektoriuje nuolat keičiasi ne tik žmonės, bet ir pačios srities valstybinis reguliavimas. Anot A. Glebausko, dalis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų šalyje naikinami, rizikų vertinimą bei atsakomybę perkeliant ant verslo pečių.

„Sauga darbe paremta greitu rizikų identifikavimu, pastebėtų pažeidimų valdymu, nuolatiniu darbuotojų kultūros, suvokimo gerinimu, atsakomybės supratimu. Tuo pasirūpinti privalo ne tik statybų, bet ir kitos įmonės. Tik tada galime tikėtis visapusiškai saugios darbo aplinkos, kurioje išvengsime net menkiausių incidentų“, – pažymėjo „YIT Lietuva“ atstovas.

Saugumui – išmanūs įrankiai

Kad statybos darbus nuolatos lydi išbandymai, rodo ir pačios bendrovės statistika. Ją fiksuoja išmanusis įrankis – saugos darbe modulis mobiliojoje „Dalux“ programėlėje, įmonės naudojamas jau dvejus metus. Tai inovatyvi technologija, sukurta Skandinavijoje ir paremta pastarojo regiono šalių ilgamete rizikos vertinimo praktika, kurią šiandien pritaikė bei integravo ir „YIT Lietuva“ komanda.

„YIT Lietuva“ nuotr.

„Programėlė įdiegiama išmaniajame telefone, planšetėje arba kompiuteryje. Aplikacija leidžia fotografuoti bet kokius pažeidimus, šalia palikti pastabas, kurias gali žymėti visi įmonės darbuotojai, besilankantys statybų aikštelėje. Todėl galime užfiksuoti rizikas, jas greitai ir efektyviai valdyti. Kartu matyti saugos darbe pažeidimus, stebėti jų eigą, kontroliuoti pašalinimą realiuoju laiku. Tokių pastabų per metus sistemoje sukuriama apie 20 tūkst. Džiaugiamės, kad daugiau nei penktadalį jų užfiksuoja mūsų darbuotojai – ne saugos darbe specialistai ar statybų vadovai. Smagu ir tai, kad programėlėje galima fiksuoti ir teigiamas pastabas, gerąją patirtį, paskatinti kolegas dirbti geriau ir saugiau. Šis įrankis yra tiek kontrolės, tiek motyvacijos didinimo priemonė, todėl labai svarbu siekti, šie klausimai rūpėtų visiems darbuotojams – pasakojo A. Glebauskas.

Tačiau, jo teigimu, toks įrankis nėra vienintelė bendrovės naudojama saugos ir sveikatos darbe užtikrinimo priemonė. Pasak atstovo, įmonė sėkmingai pasitelkia ir BIM – (angl. building information modeling). Tai skaitmeninės statybos praktikas įgalinančių metodų bei techninių sprendimų visuma, leidžianti efektyviai valdyti ir saugą darbe.

„BIM esmė – informacinis modeliavimas. Juo galima pasiekti didesnį statybų efektyvumą, ekonomiškumą ir tvarumą, kartu užtikrinti aukštesnę pastatų kokybę. Šią skaitmeninę technologiją pradedame taikyti dar tik kurdami pastato koncepciją, projektuodami statinius. Iš pradžių sukuriame 3D modelį, tada jį vystome, bendroje duomenų aplinkoje sudedame visiems projekto dalyviams reikiamą informaciją. Mūsų tikslas – jau vykdant projektavimą numatyti priemones, užtikrinančias saugumą darbo aplinkoje bei atliekant darbus.  Tokiu būdu siekiame, kad visos dirbančios pusės laikytųsi vienodų darbo principų, rizikos būtų objektyviai įvertintos, o saugos priemonės numatytos ir įgyvendintos laiku“, – tikino A. Glebauskas.

Fiksavo mažiausiai nelaimingų įvykių

Visgi, siekiant užtikrinti saugą darbe būtinos ne tik technologijos, sumanūs sprendimai ar griežta kontrolė. Administracijos vadovo nuomone, šiuo klausimu praverčia ir minkštųjų kompetencijų puoselėjimas. Pastarasis, pasak jo, turi būti nukreiptas į svarbiausią saugos darbe diegimo kryptį – pačių darbuotojų edukaciją.

„Kiekvienas darbdavys privalo parodyti, kad yra neabejingas. Jis turi savo pavyzdžiu darbuotojui pasakyti ir padėti suprasti – svarbu rūpintis savimi bei dirbančiu šalia. Žinoma, greta būtina užtikrinti privalomąsias saugos priemones – aptverti pavojingas zonas, palaikyti švarą bei tvarką darbo vietoje. Taip pat pasirūpinti įrangos, mechanizmų, elektros įrengimų saugumu, laikytis visų norminių aktų numatytų reikalavimų. Tačiau svarbiausia užduotis – darbuotojų sąmoningumo ugdymas“, – akcentavo A. Glebauskas.

Todėl, jo teigimu, jau daugelį metų bendrovė stebi tendenciją, kad saugos darbe situacija įmonėje kasmet gerėja. Pasak A. Glebausko, nors nelaimių dar nutinka, padaroma klaidų, tačiau bendra tendencija džiugina.

„Praėjusieji metai buvo patys sėkmingiausi. Nuo pat bendrovės įkūrimo Lietuvoje, 2022-aisiais fiksavome mažiausiai nelaimingų atsitikimų mūsų statybų aikštelėse. Džiaugiamės tuo, tačiau nesiruošiame sustoti. Mūsų tikslas – dirbti be nelaimingų atsitikimų ir šio tikslo siekti visiems drauge“, – reziumavo A. Glebauskas.

Pirminiais duomenimis, 25-iuose eismo įvykiuose nukentėjo žmonės. Sužeisti 28 asmenys, daugiausia – vairuotojų (36 proc.) ir keleivių (32 proc.), iš jų – trys viešojo transporto. Nukentėjo šeši pėstieji (trys – pėsčiųjų perėjose, vienas neblaivus), du dviračių ir elektrinio paspirtuko vairuotojai. Tarp sužeistųjų – septyni nepilnamečiai (trys keleiviai, du pėstieji, dviračio ir elektrinio paspirtuko vairuotojai). Motociklų vairuotojai, pirminiais duomenimis, pateko į tris eismo įvykius, viename įvykyje dalyvavo mopedo vairuotojas. Trijuose įvykiuose (penktadienį Kaune (du), sekmadienį Telšių rajone) sužeista po du žmones.

Transporto priemonių susidūrimų atvejų – 52 proc. visų įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, užvažiavimų ant pėsčiųjų – 24 proc., nuvažiavimų nuo kelio – 16 proc. Tamsiuoju paros metu įvyko 20 proc. eismo įvykių, tiek pat (20 proc.) – esant šlapiai kelio dangai. Pirminiais duomenimis, miestuose įvyko daugiau negu pusė įvykių (76 proc.): Kaune – devyni, Vilniuje – keturi, Šiauliuose – du, po vieną įvykį – Panevėžyje, Radviliškyje, Raseiniuose, Vievyje.

Rugsėjo 16 dieną, penktadienį, pirminiais duomenimis, įvyko trylika eismo įvykių, sužeista penkiolika žmonių, daugiausia – vairuotojų (penki). Nukentėjo ir keleiviai (trys viešojo transporto: Vilniuje – autobusu važiavusi 90 metų moteris, Kaune – troleibuso du keleiviai, 65-erių vyras ir moteris), pėstieji (trys pėsčiųjų perėjose), dviračių vairuotojai (vienas pėsčiųjų perėjoje – nepilnametis).

Pavakarę, Panevėžyje, Ramygalos gatvėje, nepilnametę, ėjusią per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kliudė automobilis BMW, nukentėjo penkiolikos metų pėsčioji.

Prieš šeštą vakaro, lyjant, Šiauliuose, Žemaitės ir Birutės gatvių sankryžoje, automobilis „Opel Antara“, vairuojamas 51 metų moters, kliudė per pėsčiųjų perėją dviračiu važiavusį berniuką. Nukentėjęs dešimties metų berniukas, Baltarusijos Respublikos pilietis, nuvežtas į ligoninę.

Prieš penktą po pietų, Kaune, K. Petrausko gatvėje (danga šlapia), į iš teritorijos išvažiavusio automobilio „Audi A4 Avant“, vairuojamo 23 metų merginos, galinę dalį atsitrenkė pagrindiniu keliu važiavęs 31 metų moters vairuojamas „VW Passat“. Nukentėjo „Audi“ vairuotoja ir antrojo automobilio vienerių metukų keleivis.

Pavakarę, Molėtų rajone, Antaniškio viensėdyje, žvyrkelio vingyje, motociklas KTM atsitrenkė į priešpriešinio eismo juosta važiavusį automobilį „Subaru Impreza“, vairuojamą 27 metų vyro. Sužeistas motociklo 29 metų vairuotojas.

Pusę aštuonių vakaro, Elektrėnų savivaldybėje, Vievyje, Trakų gatvės tiesioje nuokalnėje, motociklo „Yamaha“ vairuotojas, lenkdamas kitą transporto priemonę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir griuvo. Motociklas, slysdamas (be vairuotojo), atsitrenkė į važiavusį automobilį, vairuojamą 41 metų vyro. Nukentėjo motociklo 20 metų vairuotojas.

Prieš šeštą vakaro, Kauno rajone, magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį „Volvo V70“, vairuojamą 65-erių vyro, atsitrenkė krovininis automobilis „VW Transporter“ (iki 3,5 t). Sužeistas pastarojo automobilio 67 metų vairuotojas.

Rugsėjo 17 dieną, šeštadienį, pirminiais duomenimis, aštuoniuose eismo įvykiuose sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų – du nepilnamečiai. Į įvykius pateko mopedo, motociklo, elektrinių paspirtukų vairuotojai.

Naktį, po antros, Vilniuje, Laisvės ir Savanorių prospektų žiedinėje sankryžoje, atsitrenkęs į gatvės bortelį ir atitvarus nuo kelio nuvažiavo ir apvirto automobilis „BMW 320D“, kurį vairavo neblaivus (1,36 promilės) devyniolikos metų vaikinas. Nukentėjo 22 metų keleivis.

Popietę, Kaune, A. Smetonos alėjos ir Birutės gatvės sankryžoje, susidūrė automobiliai „Honda Civic“ ir „Toyota Avensis“, vairuojamas 20 metų vaikino. Nukentėjo „Hondos“ 28 metų vairuotojas.

Pavakarę, Kaune, Prancūzų gatvėje, iš daugiabučio namo kiemo išvažiuodamas nenustatytas automobilis kliudė pėsčiąjį. Nukentėjo neblaivus 43 metų pėsčiasis (3,23 promilės).

Prieš septintą vakaro, Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte, elektrinis vienaratis, kuriuo važiavo 36 metų vyras, kliudė ir sužeidė 34 metų pėsčiąją.

Prieš dešimtą ryto, lyjant, Šiauliuose, Vytauto gatvėje, pėsčiųjų taku elektriniu paspirtuku važiavęs šešiolikos metų paauglys suko į kairėje esantį kiemą ir atsitrenkė į iš jo išvažiavusio taksi automobilio „Ford Galaxy“, vairuojamo 62 metų vyro, priekinę dalį. Nepilnametis griuvo ir nukentėjo.

Popietę, lyjant, Kelmės rajone, magistraliniame kelyje A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, tiesiame ruože nuo kelio nuvažiavo ir apvirto automobilis „BMW 330D“, vairuojamas 26 metų moters. Nukentėjo 39 metų keleivė.

Po septintos vakaro, Ukmergės rajone, magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, į pakelės griovį nuvažiavo ir apvirto motociklas „Honda CBR 125R“. Sužeistas aštuoniolikos metų vairuotojas, to paties amžiaus keleivis, pirminiais duomenimis, nenukentėjo.

Prieš aštuntą vakaro, Klaipėdos rajone, Derceklių kaime, automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, vairuojamą 41 metų vyro, lenkė ir į jį atsitrenkė mopedas „Yamaha“, kurį vairavo šešiolikos metų paauglys. Nukentėjo su juo važiavęs septyniolikmetis.

Rugsėjo 18 dieną, sekmadienį, užregistruoti, pirminiais duomenimis, keturi eismo įvykiai, nukentėjo penki žmonės (vienas nepilnametis).

Pirmą valandą nakties, Telšių rajone, magistraliniame kelyje A11 Šiauliai–Palanga (danga šlapia), esant rūkui, nuo kelio tiesiame ruože nuvažiavo ir apvirto automobilis „Toyota Corrola“. Po įvykio į ligoninę pristatyti 42 metų vairuotoja ir trylikos metų keleivis.

Popietę, Kaune, Kovo 11-osios gatvėje, eismo įvykyje dalyvavo trys lengvieji automobiliai: BMW, kurį vairavo neblaivus 30 metų vyras (1,93 promilės), atsitrenkė į priekyje važiavusį „Peugeot 307“, šis nuo smūgio kliudė „VW Passat“. Nukentėjo „Peugeot“ 28 metų vairuotojas.

Taip pat popietę, Vilniuje, O. Milašiaus gatvėje, važiuojant link Nemenčinės plento, automobilis „VW Golf“, vairuojamas 26 metų moters, atsitrenkė į automobilį „Toyota Yaris“, kurį vairavo 70 metų vyras. Nukentėjo su juo važiavusi 69 metų moteris.

Prieš septintą vakaro, Raseiniuose, Maironio ir Algirdo gatvių sankryžoje, iš šalutinio kelio automobiliu „Volvo V70“ išvažiuodama 45 metų moteris nepraleido pagrindiniu kelio važiavusio „Peugeot 5008“ ir su juo susidūrė. Nukentėjo šio automobilio 47 metų vairuotojas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos pirminiais duomenimis, tarp sužeistųjų: 36 vairuotojai, 27 dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai, 21 keleivis, šešiolika pėsčiųjų. Nukentėjo aštuoniolika nepilnamečių.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės, pirminiais duomenimis, įvyko trys eismo įvykiai, kuriuose buvo sužeisti keturi žmonės.

Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko šešiolika įvykių daugiau, sužeista penkiolika daugiau žmonių, žuvo tiek pat (keturi).

Eismo įvykiai, kuriuose žuvo žmonės

Rugpjūčio 12-osios vakarą Kėdainių rajone, Ragožių kaime, krašto kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva krovininis automobilis „Ford Transit“, vairuojamas 33 metų vyro, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį „Renault Laguna“, kuris nuo smūgio įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su „Volkswagen Touran“. Žuvo „Renault“ 53 metų keleivė. Sužeisti šio automobilio 52 metų vairuotojas ir „Volkswageną" vairavęs 33 metų vyras.

Rugpjūčio 15-osios popietę Utenos rajone, Jasionių kaimo teritorijoje, magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, iš šalutinio kelio išvažiavęs automobilis „Ford C-Max“, vairuojamas 70 metų vyro, susidūrė su motociklu „Honda VTX 1800“. Žuvo jį vairavęs 45 metų vyras, kartu važiavusi 41-erių keleivė sužeista.

Rugpjūčio 16-ąją Marijampolėje automobilis „Volkswagen Golf“, vairuojamas 37 metų moters, susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu motociklu „Honda Hornet CB600 F“. Sužeidimus patyręs motociklo 31 metų vairuotojas mirė ligoninėje.

Rugpjūčio 18-osios vakarą Vilniuje, Geležinio Vilko ir Didlauko gatvių sankryžoje motociklas „Aprilia RSV4“ partrenkė ir mirtinai sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusį 37 metų pėsčiąjį. Nukentėjo ir motociklo 30 metų vairuotojas, jis paguldytas į ligoninę.

Eismo įvykių informacinėje sistemoje per savaitę įregistruoti 385 eismo įvykiai. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės – 5 proc. visų įvykių. Transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais atvejų – 67.

Šiais metais Lietuvoje eismo įvykiuose, pirminiais duomenimis, žuvo 63 žmonės, 23 mažiau nei 2021-aisiais per tą patį laikotarpį.

Ant pėsčiųjų praėjusią parą buvo užvažiuota septyniais atvejais, iš jų keturi – pėsčiųjų perėjose. Registruoti šeši transporto priemonių susidūrimai, trys nuvažiavimai nuo kelio. Dviračių vairuotojai dalyvavo trijuose įvykiuose, motociklų – dviejuose, į įvykį pateko ir mopedą vairavusi nepilnametė.

Tamsiuoju paros metu įvyko trys eismo įvykiai. Miestuose fiksuota dvylika eismo įvykių (Kaune – penki, Panevėžyje ir Vilniuje – po du, Klaipėdoje, Marijampolėje, Šiauliuose), kiti – Radviliškio, Šiaulių, Panevėžio, Rokiškio rajonuose.

Per parą, Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, įvyko 45 eismo įvykiai. Dėl neblaivaus vairuotojo kaltės – vienas Kaune.

Registruoti devyni transporto priemonių susidūrimai su gyvūnais.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, miestuose registruota dešimt įvykių (Kaune – trys, Panevėžyje ir Vilniuje – po du, Alytuje, Marijampolėje, Pakruojyje).

Fiksuota net trylika transporto priemonių susidūrimų, vienas nuvažiavimas nuo kelio. Tamsiuoju paros metu įvyko viena eismo nelaimė. Dviračių vairuotojai pateko į penkis, motociklų vairuotojai – į tris įvykius, o elektrinių paspirtukų – į du.

Per parą įvyko 57 eismo įvykiai, dėl neblaivių vairuotojų kaltės – vienas (Kauno rajone, Laumėnų kaime). Transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais būta septyni.

Popietę, Utenos rajone, magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, iš šalutinio kelio išvažiavęs „Ford“ markės automobilis, vairuojamas 70 metų vyro, susidūrė su motociklu „Honda“. Žuvo 45 metų motociklo vairuotojas, sužeista kartu važiavusi 41 metų keleivė.

Lietuvos kelių policijos tarnybos pirminiais duomenimis, praėjusią parą keliuose bei gatvėse nukentėjo šeši keleiviai, trys pėstieji, trys vairuotojai. Motociklus vairavę asmenys pateko į tris eismo įvykius.

Miestuose registruoti keturi eismo įvykiai: Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje, Utenoje. Neblaivūs vairuotojai kalti dėl keturių eismo nelaimių, kuriuose nukentėjo žmonės.

Per parą 44 kartus transporto priemonės susidūrė su į kelią išėjusiais laukiniais gyvūnais.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 7 proc. visų įvykių. Atvejų, kai transporto priemonės susidūrė su gyvūnais, būta 24, viename jų sužeisti trys žmonės.

Pirminiais Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per tris paras įvyko 30 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo lengvojo automobilio vairuotojas. Sužeisti 32 asmenys, iš jų šeši nepilnamečiai: trys keleiviai, dviračio, elektrinio paspirtuko, mopedo vairuotojai.

Daugiausia sužeista vairuotojų (38 proc.) ir keleivių (28 proc.). Nukentėjo ir penki dviračių vairuotojai, trys pėstieji (vienas – pėsčiųjų perėjoje) ir tiek pat elektrinių paspirtukų vairuotojų. Viename įvykyje (penktadienį Raseinių rajone) sužeisti trys žmonės, kitame (penktadienį Molėtų rajone) – du.

Motociklų vairuotojai, pirminiais duomenimis, pateko į šešis eismo įvykius, dviračių vairuotojai dalyvavo penkiuose įvykiuose, elektrinių paspirtukų ir keturračių motociklų – po tris įvykius.

Daugiausia – transporto priemonių susidūrimų atvejų (64 proc. visų įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės), nuvažiavimų nuo kelio, užvažiavimų ant pėsčiųjų, įvykių viešajame transporte – po 7 proc. Tamsiuoju paros metu įvyko trys eismo įvykiai, esant šlapiai kelio dangai – vienas.

Pirminiais duomenimis, miestuose įvyko 47 proc. įvykių: Kaune – septyni, Vilniuje – trys, Alytuje, Kretingoje, Palangoje, Šiauliuose.