– Kodėl aplinkosaugininkai tik dabar ėmėsi galimai nelegalių sąvartynų Vilniaus rajone? Pranešama, kad ta neteisėta veikla vykdoma jau dešimtmetį.

– Akivaizdu, kad turime reikalų su praeities pasekmėmis. Svarbu pasakyti, kad būtent minėtoje vietoje ir prieš tai buvo nustatyti pažeidimai, atsakingi asmenys buvo patraukti atsakomybėn, bet jų tai dažniausiai nesustabdo. Šiuo metu Aplinkos apsaugos departamentas vykdydamas tyrimą Juodžių kaime surinktą informaciją ir medžiagą yra perdavęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą. Šiuo metu tyrimas dar yra vykdomas ir lauksime ikiteisminio tyrimo pareigūno rezultatų.

– Kitaip tariant, toje teritorijoje pilietis ar grupuotė daug metų užsiėmė tokia nelegalia veikla – rinko šiukšles, atliekas, vežė į savo teritoriją ir ten užkasinėjo?

– Mūsų turimais duomenimis, darytina išvada, kad tai buvo sisteminiai pažeidimai.

– Yra įtarimų, kad toje teritorijoje ne vienas nelegalus sąvartynas, ne tik tas, kurį fiksavot, kur po žeme užkasta 10 tūkst. tonų atliekų. Ar aplinkosaugininkai turi galimybes patikrinti daugiau tos teritorijos?

– Kaip ir minėjau, ta jūsų minima teritorija su 10 tūkst. tonų yra viena iš tyrimo dalių. Būtent kalbant apie Juodžių kaimą, tų vietų yra ne viena. Visos tos vietos ir yra ikiteisminio tyrimo dalis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek gali būti ten atliekų?

– Jeigu kalbant apie tą vietą, kur yra paskaičiuota preliminariai 104 mln. eurų žalos, ten yra atlikti detalūs ekogeologiniai tyrimai, kurių metu buvo nustatyta, kad 23 arų plote yra maždaug 10 tūkst. tonų atliekų. Dėl kitų sklypų irgi yra nustatyti tikslūs kiekiai, išmatuoti. Kalbant apie žalą kituose sklypuose, ji sudaro apie 4,3 mln. papildomai.

– Milijoninė žala padaryta aplinkai ir tą skaičių įvardyjat aiškų – 104 mln. eurų. Dabar tas pilietis ar piliečiai, kurie užsiėmė nelegalia veikla ir vežė šiukšles į miškus, jie turės padengti tą žalą? Ar dar didės tos sumos ar gali sumažėti? Kaip viskas klostysis toliau?

– Jeigu ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyti žalą padarę asmenys, be abejo, jie bus įpareigoti imtis veiksmų t. y. imtis užterštos teritorijos atkūrimo. Atlikus aplinkos atkūrimo priemonių veiksmus, žala yra mažinama tų priemonių atlikimui. Turiu omeny, jei tos atliekos bus sutvarkytos ir perduotos atliekų tvarkytojams ir teritorija grąžinta į pradinę jos būklę, tai žala atitinkamai mažinama atliktiems veiksmams.

– Kitaip tariant, piktadarys gali išsisukti nuo tokios didelės baudos?

– Norėčiau paminėti, kad yra skirtumas tarp baudos ir žalos. Tai nuo baudos greičiausiai tikrai neišsisuks, bet žala yra mažinama, jeigu jam pavyks atkurti pradinę būklę.

– O kokio dydžio bauda, kai toks pažeidimas?

– Šiai dienai mes kalbam apie ikiteisminį tyrimą. Tai griežčiausia sankcija iš tų visų trijų straipsnių yra šeši metai laisvės atėmimo. O kalbant apie administracinę atsakomybę, tos baudos svyruoja nuo 3 iki 4 tūkst. ir daugiau.

– O kas turėtų sutvarkyti tą aptiktą nelegalų sąvartyną?

– Kalbant apie tą jūsų minėtą žemės sklypą, tai ten yra valstybinė žemė, miško žemė. Šiai dienai yra departamentas nurodęs Nacionalinei žemės tarnybai kaip tos žemės patikėjimo teisę valdančiai institucijai paruošti būtent užterštos teritorijos tvarkymo planą ir turėtų būti teritorija sutvarkyta. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyti taršą padarę asmenys, teisminio proceso dėka galima bus patirtas išlaidas išsiieškoti.

Anot nelegalius sąvartynus Lietuvoje tyrusio portalo, tai didžiausia bauda už tokio tipo aplinkosauginį pažeidimą.

„Paskaičiavus išmestų atliekų tankį gauta, kad žemės sklype preliminari atliekų masė 9974,34 t., padaryta žala (pagal preliminarius skaičiavimus) aplinkai – 103 992 468,84 Eur sumai“, – „15min“ sakė AAD atstovė Renata Surovec.

Bauda skirta už Vilniaus rajono Juodžių kaime esančiuose sklypuose veikusį nelegalų sąvartyną, kuriame atliekos buvo deginamos ir užkasinėjamos, tikėtina, nuo 2010 metų.

Portalas teigia, kad nelegalią veiklą koordinavo anksčiau už įvairius nusikaltimus teistas Darjušas Zareckis, jo vadovaujama grupuotė teikdavo atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas.

Atliekas turės sutvarkyti sklypą valdanti Nacionalinė žemės tarnyba, tvarkymo išlaidos galės būti išieškotos iš D. Zareckio.

Portalas „15min“ dar pernai vasarį paskelbė tyrimą apie Vilniaus rajone esančiame Marijampolio miške aptiktą 1,7 hektaro nelegalų Juodžių sąvartyną.

Pasak portalo, daugiau nei pusmetį departamento pareigūnai nesugebėjo užtikrinti nelegalių vežėjų kontrolės.

Kaip pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), aplinkosaugininkams pradėjus tyrimą nustatyta, kad teritorijoje atliekos viršija 1000 kubinių metrų, taip pat paimtas savivartis, kuriuo jos buvo vežamos. Bus sprendžiama dėl jo konfiskavimo.

Ši suma gali keistis atliekant tolimesnį tyrimą.

Išanalizavus surinktą medžiagą ir atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad atliekų apdorojimo veikla vykdoma neturint leidimų.

Skrydis žvalgant Vilniaus rajono apylinkes surengtas aplinkosaugininkams bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomenės Karinėmis oro pajėgomis.

AAD pareigūnai iš neteisėtų šiukšlių vežėjų ar tvarkytojų per šiuos metus yra paėmę šešias transporto priemones: penkias Vilniaus mieste ir rajone, vieną Ukmergės rajone.

Cheminės medžiagos ir įvairios atliekos teršia greta Riešės esančio Užugriovio miško žemę. Situaciją aiškinosi TV3 laida „Žalioji byla“.

Užugriovio miškelis įtrauktas į saugotinų „Natura 2000“ teritorijų sąrašą. Bet vertingus jo augalus jau daugiau nei dvejus metus užgožia krūvos šiukšlių: rūdijančios pasenusių dažų talpos, didžiulės krūvos padangų, automobilių detalės, tepaluoti skudurai ir remonto liekanos. Čia būti pavojinga ir žmonėms, ir miško gyventojams.

Baisų šiukšlyną miške Riešės gyventojai aptiko prieš dvejus metus. Kreipėsi į seniūniją, suraitė raštą aplinkos apsaugos inspektoriams. Gyventojai net pasisiūlė savo jėgomis sutvarkyti teritoriją. Gavo atsakymą, jog miško žemė priklauso privačiam asmeniui, todėl jis ir privalo susitvarkyti. Tačiau atskleisti Riešės gyventojams kaimyno tapatybę ar kontaktus, valdžios institucijos atsisakė.

Vis tik, laidos „Žalioji byla“ komanda išsiaiškino, kad prišiukšlintos teritorijos savininkas – nekilnojamojo turto vystytojas p. Ričardas. Vyriškis čia negyvena, tik turi nemažą sklypą, kuriame ruošiasi statyti kotedžų kvartalą. Tačiau kol nestato, sklype šeimininkauja šiukšlintojai. Verslininkas tikina, kad šiukšlės guli visai ne jo žemėje, saviškę jis susitvarkė prieš kelis mėnesius, rodo žemėlapį. Bet atidžiau pažvelgus į žemėlapį, paaiškėja, kad ponas Ričardas turtingesnis – jis turi daugiau žemės! Bet blogoji žinia, kad jo „daugiau žemės“ skendi svetimose šiukšlėse.

Išvežti svetimas šiukšles ponui Ričardui jau kainavo 75 eurų baudą. Dar pusantro tūkstančio eurų teko sumokėti atliekų tvarkytojams. Kaip apsaugoti savo žemę nuo piktavalių šiukšlintojų, vyriškis nežino.

„Žalioji byla“ – sekmadienį, 12.00 val. per TV3.

Pakeliui į Lėbartų kapines ne vienerius metus buvo kasamas žvyras.

Panašu, ištekliai eina į pabaigą, ir dalis karjero parengta rekultivuoti, kai kurias duobes jau užlygina sunkioji technika.

Paprastai tam naudojama dar prieš eksploataciją nuo to paties paviršiaus, kur paskui buvo išgaunamas žvyras, nukasta velėna.

Tačiau klaipėdietis Rimvydas, važiuodamas pro šalį, pastebėjo prie pat karjero suverstas dideles krūvas statybinių atliekų ir senų padangų.

Jam kilo įtarimas, kad šias atliekas ketinama palaidoti buvusio karjero vietoje.

"Mano supratimu, tai yra nusikalstama. Žemės gelmių išteklius iškasė, už tai gavo pinigų, o toje vietoje palaidos šiukšles? O gal taip ir turi būti?" – stebėjosi klaipėdietis.

Aplinkos apsaugos agentūros Klaipėdos valdybos vadovas Alfredas Šepštas patvirtino, kad taip neturi būti.

Rekultivuojant karjerus, neleidžiama užkasti jokių atliekų, nes vienintelė legali jų vieta – sąvartyne.

Kai karjeras baigiamas eksploatuoti, dažnai jo vietoje susidaro vandens telkiniai.

Jei vanduo buvusiose žvyro duobėse nesusikaupia, karjeras turi būti rekultivuotas.

"Tam naudojamas augalinis sluoksnis žemių, kuris buvo nustumtas prieš eksploataciją į šoną. Apie jokį atliekų laidojimą toje vietoje negali būti nė kalbos. Visos atliekos turi atsidurti pas atliekų tvarkytojus. Čia – ne diskusinis klausimas. Šiukšlės yra didelė problema, jomis dabar atsikratoma visur, ne tik karjeruose", – pabrėžė A.Šepštas, patikinęs, jog aplinkosaugininkai ištirs šį atvejį.

Sąvartyne sukrautos automobilių detalės, padangos. Vietinių gyventojų teigimu, ekologinės nelaimės rizika didelė, nes atliekos neretai deginamos. 

„Jeigu šitos atliekos būtų išverstos aplinkoje, ne po stogu, pagal galimą kiekį, kuris identifikuotas, preliminariai žala galėtų siekti iki 8 mln. eurų“, – sako Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ieva Jakupkaitė.

Aplinkosaugininkams pavyko rasti pasikeitusį fermų savininką, jam įteiktas nurodymas sutvarkyti aplinką iki vasario 28 dienos. Jei bus vengiama tai padaryti, bus kreiptasi į teismą.

Neatmetama, kad sutvarkyti teritoriją gali tekti ir savivaldybei iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Uostamiesčio tvarkdariai dešimtimis skaičiuoja teritorijas, kurios virsta nelegaliais sąvartynais. Vienose jų netvarką pažaboti pavyksta, tačiau kitos yra teršiamos nuolat. Politikai probleminiuose taškuose siūlo įrengti vaizdo stebėjimo kameras.

Situacija kartojasi

Speciali uostamiesčio savivaldybėje sudaryta komisija kasmet apžiūri bei įvertina miestą ir sudaro apleistų teritorijų sąrašą.

Klaipėdos savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės teigimu, šiemet Klaipėdoje nustatytos 36 nelegaliais sąvartynais virtusios teritorijos. 16-oje iš jų situacija kartojasi jau ne pirmus metus.

„Pranešimus apie pavienes užterštas bendro naudojimo teritorijas gauname ir iš savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus, Aplinkos apsaugos agentūros, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos“, – teigė I.Šakalienė.

Surenka tonas atliekų

2015-aisiais sutvarkyti 25 nelegalūs sąvartynai ir 42 pavienės užterštos teritorijos. Šiais metais tokiems darbams buvo skirta daugiau nei 73 tūkst. eurų. Didžioji dalis šių lėšų jau panaudota. Iki šių metų pabaigos, anot I.Šakalienės, visi numatyti pinigai bus išleisti.

Tvarkant užterštas teritorijas, visame mieste per šiuos metus yra surinkta 153 t padangų, 1 074 t statybinio laužo, 60 t biodegraduojančių atliekų.

Uostamiesčio savivaldybė sulaukia ir miestiečių pagalbos, kai kiekvieną pavasarį organizuojamos talkos. Pastarosiose šiais metais dalyvavo 72 gyventojų komandos.

Klaipėdiečių surinktų atliekų kiekis taip pat nemenkas – 11 t biodegraduojančių atliekų, 90 t stambiųjų, 27 t komunalinių atliekų ir per 300 t padangų.

Sučiupti nepavyksta

Nors saujelė gyventojų bei miesto tvarkdariai nuolat pluša tvarkydami vis užteršiamas teritorijas, tačiau šiukšlintojams neretai tai nė motais. Jie įvairiomis atliekomis atsikrato ten, kur papuola.

„Pažeidėjų niekam nepavyksta nustatyti. Mieste tokių apleistų teritorijų negalima palikti likimo valiai, todėl jos yra nuolat tvarkomos“, – pastebėjo I.Šakalienė.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos teigimu, stengiamasi atlikti ir prevencinį darbą – prie probleminių vietų statomi apie atsakomybę už šiukšlinimą įspėjantys ženklai, tačiau neretai jie tampa vandalų ar vagių taikiniu.

Su privačiais – paprasčiau

Šiuo metu, anot I.Šakalienės, nuolat užteršiama laukymė netoli Bandužių gatvės, šalia Minijos gatvės 169-ojo pastato, Minijos ir Kalnupės gatvių sankirtos, įvažos į kai kuriuos Tilžės gatvės kiemus, viešųjų tualetų prieigos prie Vasaros estrados, Rimkų gatvės pakelės už geležinkelio į kairę, pakelės Šilutės plento ruože ir dar kelios kitos vietos.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė pastebėjo, kad paprastai kur kas lengviau pažaboti netvarką privačiuose sklypuose, mat čia nustatomas jo šeimininkas. Jam numatomas laikas susitvarkyti, o to nepadarius – ir bauda.

K.Vintilaitės teigimu, šiemet buvo patikrinta daugiau nei 230 teritorijų, maždaug 80 proc. jų sutvarkyta.

Stebės kameros?

Viešosios tvarkos skyriaus vedėja pabrėžė, kad bendrojo naudojimo teritorijose gyventojai nevengia šiukšlinti todėl, kad kai kurios iš jų nėra gerai sutvarkytos. Čia veši krūmynai bei žolės, todėl šiukšlintojams patogu atliekas palikti šabakštynuose, kur jos pastebimos sunkiau.

„Kol teritorija nebus idealiai sutvarkyta, tol ji bus traukos taškas, pasitarnaujantis atsikratyti šiukšlėmis. Vaikštant tokiose erdvėse galima sutikti ir girtaujančiųjų. Tokios vietos traukia norinčiuosius atsikratyti šiukšlių, pagurkšnoti, paišdykauti nusikalstamai“, – teigė K.Vintilaitė.

Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Vidmantas Plečkaitis pasiūlė, kad 16-oje netvarkomų teritorijų reikėtų įrengti vaizdo stebėjimo kameras.

„Kartkartėmis reikėtų žvilgtelėti į ekraną. Pastebėjus automobilį, išvertusį atliekas, reikėtų teršėją nubausti ir išplatinti spaudoje, kad štai jis buvo nubaustas“, – dėstė V.Plečkaitis.

Ten, kur kamerų sumontuoti nepavyktų, esą vertėtų įrengti bent jų muliažus, atbaidysiančius galimus teršėjus.

Savivaldybės darbuotojams prie probleminių teritorijų siūlyta organizuoti ir vienkartines budėjimo akcijas.

Uostamiesčio savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pabrėžė, kad būtinas ir prevencinis darbas, kuris ugdytų gyventojų sąmoningumą.

Norėdama išvengti nelegalių sąvartynų, miesto valdžia pašalina prie įvažų į miestą esančius konteinerius. Jų nebeliko ir Kalotėje. Gyventojai nepatenkinti, kad konteineriai nukelti, o šiukšlės liko.

Nespėjo rinkti atliekų

Kalotėje priešais parduotuvę stovėję antrinių žaliavų konteineriai buvo išvežti penktadienį.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė pasakojo, kad toks sprendimas priimtas, nes prie pastarųjų nuolat buvo netvarka.

„Tuo nuolat skųsdavosi gyventojai. Žmonės, gyvenantys rajonuose, važiuodami čia palikdavo atliekas. Nespėdavome tvarkyti. Sudarėme komisiją, nuvažiavome įvertinti situaciją ir priėmėme sprendimą juos patraukti“, – pasakojo vedėja.

Anot D.Berankienės, namų, kuriems buvo skirti šie antrinių žaliavų konteineriai, nėra daug – apie 15.

Jiems bus pasiūlytas kitas atliekų rūšiavimo būdas – išdalyti tam skirti maišai. Apie tai gyventojai bus informuoti laiškais.

Vedėja tvirtino, kad stengiamasi pašalinti visus konteinerius, kurie yra prie įvažų į miestą.

„Tokia pat situacija buvo ir prie Mumlaukio ežero. Rajonuose gyvenantys žmonės ten palikdavo savo atliekas. Tuos konteinerius patraukėme. Taip pat buvo ir prie Rimkų“, – komentavo vedėja.

Siūlys kitą būdą

D.Berankienė aiškino, kad tokiais atvejais, jei leidžia galimybės, konteineriai perkeliami toliau nuo pagrindinio kelio, į kvartalo vidų.

Jei taip, kaip Kalotėje, padaryti neįmanoma, gyventojams pasiūlomos individualios rūšiavimo priemonės. Sprendimas patraukti konteinerius tarp gyventojų didelių diskusijų nesukėlė. Tiesa, žmonės piktinosi, kad čia paliktos šiukšlės.

„Sunku pasakyti, kiek laiko tos šiukšlės čia guli. Gal nuo rudens. Kažkas atvežė ir paliko jas prie konteinerių. Antrinių atliekų konteinerius vežėjai ištuštindavo, o maišus palikdavo“, – pasakojo netoliese gyvenanti moteris.

Vėjas išdraskė maišus

Kalotiškė pasakojo, kad kartą kaimynė vežėjų net prašė paimti šiukšlių maišus, tačiau šie paaiškino, kad išveža tik antrines žaliavas.

„Suprantama. Jiems juk nepriklauso. Tačiau dėl tų šiukšlių kenčia gyventojai. Vėjas išdraskė maišus, išnešiojo atliekas. Viskas guli palei tvoras. Vaizdas baisus. Pro šalį važiuojantys žmonės, matyt, mano, kad čia gyvena labai netvarkingi žmonės“, – svarstė gyventoja.

Pasak moters, nei ji, nei kaimynai šiukšlių prie konteinerių tikrai nepaliko. Gyventojai turi savo konteinerius.

„Labai norime atsikratyti šių šiukšlių. Nesmagu, kai šalia toks šiukšlynas“, – teigė gyventoja.

D.Berankienė aiškino, kad bešeimininkių atliekų tvarkymu rūpinasi Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius. Jam pranešta apie likusias šiukšles Kalotėje.

„Viskas bus sutvarkyta. Reikia tik sulaukti eilės“, – komentavo vedėja.

Uostamiesčio valdžia priversta skirti daugiau lėšų nelegaliems sąvartynams, kurie atsiranda dėl gyventojų nesąmoningumo, tvarkyti. Nuo šios savaitės kontrolieriai patruliuos mieste ir pradės juos fiksuoti.

Bešeimininkėms atliekoms tvarkyti šiemet skirta beveik 160 tūkst. litų. Pernai tam buvo atseikėta mažesnė suma – apie 94 tūkst. litų.

Šios lėšos naudojamos ne tik nelegaliems sąvartynams tvarkyti, bet ir neleistinoms atliekoms, kurios paliekamos prie buitinių atliekų konteinerių, išvežti.

„Tai iš tikro didelė problema mieste, nes nelegalių sąvartynų netrūksta. Žmonės pamato kažkur krūvelę šiukšlių ir pradeda mesti į tą vietą savas. Krūva pradeda augti. Jei tokių sąvartynų nebūtų, pinigus būtų galima išleisti kitoms reikmėms“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Nelegalių sąvartynų sutvarkymu rūpinasi savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius.

Nuo antradienio kontrolieriai pradės patikrinimus uostamiestyje. Jie aiškinsis, kaip laikomasi Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių. Patikrinimai bus organizuojami kiekvieną savaitę.

Anot K.Vintilaitės, bus fiksuojami ne tik nelegalūs sąvartynai, bet ir ant gatvės apšvietimo stulpų, kelio ženklų, medžių, lietvamzdžių užklijuoti skelbimai, grafičiais išterliotos sienos, kiemuose palikti nebenaudojami automobiliai.

Pirmasis patikrinimas bus surengtas miesto centre – nuo S.Daukanto gatvės iki Danės upės.

„Fiksuosime visus pažeidimus. Siekiame ne surašyti kuo daugiau protokolų, o kad mieste atsirastų daugiau tvarkos. Gal žmonės sukrus“, – vylėsi vedėja.

Klaipėdiečių pyktį kelia Pievų gatvės pakraštyje besiplečiantis nelegalus asocialių asmenų gyvenamasis kvartalas. Miesto tvarkdariai tikino, kad iki pavasario šios benamių buveinės nebeliks.

Privačius namus Pievų gatvėje pasistatę klaipėdiečiai tikrai nesvajojo pro savo langus žiūrėti į kaimynystėje besikuriančius benamius. Gatvės pakraštyje, dar neužstatytoje laukymėje per šią žiemą atsirado jau bene keturios tokios šiukšlynų "sodybos", kuriose gyvena apie 10 žmonių.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teigė, kad šita "gyvenvietė" įvardijama kaip nelegalus sąvartynas, kurį ketinama sunaikinti šių metų vasario–kovo mėnesiais.

Jo gyventojams, suprantama, teks prieglobsčio ieškotis kažkur kitur. Šiuo metu naikinama benamių buveinė Joniškės gatvėje. Tokių "karštų taškų", pasak I.Šakalienės, yra Panevėžio, Budelkiemio gatvėse, Šilutės plente, dar keliose miesto vietose.

Benamiai prieš tai įspėjami apie teritorijos išvalymą. Dažniausiai jie tyliai susikrovę mantą išeina ir įkuria naują buveinę.

"Mūsų skyriaus darbuotojai kartu su policijos pareigūnais lankėsi pas benamius Pievų gatvėje. Surinko tų žmonių asmens duomenis, paliko Socialinės paramos centro parengtus lankstinukus apie galimą pagalbą, kurios jie galėtų sulaukti", – priminė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Socialinių darbuotojų duomenimis, Klaipėdoje gyvena apie pusė šimto benamių, policijos sąrašas yra didesnis, kuris, pasak pareigūnų, nuolat kinta. Esą vieni namų neturintys žmonės miršta, o vietoj jų atsiranda nauji.