Byla pagal Seimo narių grupės skundą bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Parlamentarai į KT kreipėsi dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatos, kuri leidžia vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne valstybine kalba.

Pernai gegužę įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides w, q ir x.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Remdamiesi ankstesniais KT išaiškinimais Seimo nariai teigia, kad nors teismas apskritai neužkirto kelio asmenvardžius dokumentuose rašyti ne valstybine kalba paremtais rašmenimis, tačiau nurodė, jog keičiant pavardžių rašybą reikia kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), o jos priimta oficiali išvada „yra privaloma visoms valdžios institucijoms“.

Seimo narių teigimu, priimdamas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimus parlamentas nepaisė VLKK pateiktos išvados ir įtvirtino ginčijamą teisinį reguliavimą, taip, be kita ko, pažeisdamas Konstitucijos 14 straipsnį dėl valstybinio lietuvių kalbos statuso.

2021 metais VLKK Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė išvadą, kad lotyniškais rašmenimis gali būti rašomos tik užsienio piliečių sutuoktiniams ir vaikams bei užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę pagal jo turėtą kitos valstybės išduotą dokumentą.

Komisija nepritarė galimybei Lietuvos piliečių pavardes perrašyti lotyniškais rašmenimis, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Į KT dėl nelietuviškos pavardžių rašybos asmens dokumentuose kreipėsi 30 Seimo narių, daugiausiai – opoziciniai „valstiečiai“.

Remdamiesi šiomis įstatymo pataisomis, dalis Lietuvos lenkų, tarp jų ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą.

Kita dalis vietos lenkų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma, nesant galimybės naudoti diakritinio ženklo.

Dėl to KT taip pat yra sulaukęs skundo.

„Yra žingsniai žengti ta kryptimi, Seimas yra po labai labai ilgų, dešimtmečius trukusių diskusijų, dešimčių tūkstančių parašų, surinktų per mitingus, yra priėmęs sprendimus, kuriuos aš vertinu kaip istorinius sprendimus. (...) O kad tolimesnė diskusija gali vykti, nematau tokios problemos, esame demokratinė visuomenė“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė politikas.

„Aš asmeniškai manau, kad žmonės turi teisę rašyti savo vardus taip, kaip jų tėvai juos vadina“, – pridūrė jis.

Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose pataisų pateikimas numatytas ketvirtadienį vakariniame posėdyje, kurio darbotvarkę sudarė opozicija.

Pagal Ritos Tamašunienės ir Česlavo Olševskio parengtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, asmenvardžiuose būtų galima naudoti diaktrinius ženklus.

Aš asmeniškai manau, kad žmonės turi teisę rašyti savo vardus taip, kaip jų tėvai juos vadina.

Gegužę įsigaliojęs įstatymas, įteisinęs asmenvardžių rašymą lotyniškos abėcėlės rašmenimis, numatė, kad tokie ženklai nenaudojami.

Pasak pataisos rengėjų, tokia nuostata „iš esmės užkerta kelią rašyti asmenvardžius originalia forma“.

Jų teigimu, siūlomas projektas aktualus ir Lietuvos pilietėms, ištekėjusioms už užsieniečių, ir vietos lenkams.

Birželio 1 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas pakeisti pareiškėjo civilinėje byloje vardą ir pavardę, keičiant raidę „l“ lotyniškos abėcėlės rašmeniu su diakritiniu ženklu „ł“.

Liepą generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą šioje byloje.

Lietuvių kalbos abėcėlėje raidė „l“ neturi diakritinio ženklo, todėl, prokuratūros vertinimu, teismas, nuspręsdamas, kad rašant pareiškėjo vardą ir pavardę vietoj „l“ gali būti rašomas lotyniškas rašmuo „ł“, padarė teisės taikymo klaidą.

Po dešimtmečius trukusių diskusijų Seimas šių metų pradžioje priėmė įstatymą, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides „w“, „q“, „x“.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikia deklaruoti tautybę.

Šis įstatymas įsigaliojo gegužės 1 dieną. Dalis Lietuvos lenkų, tarp jų ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą. Tuo metu kita dalis lenkų kilmės asmenų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma.

Pirmąjį prašymą, ar galimybė Lietuvos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti nelietuviškomis w, q ir x raidėmis neprieštarauja Konstitucijai, pateikė Seimo narių grupė. Jį KT teismas priėmė nagrinėti lapkritį.

Antroji byla lapkritį teismą pasiekė Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjant lenkų kilmės mokslininko Jaroslawo Wolkonowskio bylą dėl diakritinių raidžių naudojimo asmens dokumente.

Birželį jam buvo leista savo vardą ir pavardę rašyti su diakritiniais ženklais, tačiau generalinei prokurorei rugpjūtį paprašius atnaujinti procesą, Vilniaus apylinkės teismas kreipėsi į KT, kuris turės tarti galutinį žodį.

„Birželį teismas priėmė sprendimą patenkinti prašymą rašyti vardą ir pavardę su lenkiškomis raidėmis w ir diakritine ł. Jokios apeliacijos nebuvo, sprendimas įsigaliojo liepos pradžioje. Nuo tada iki rugpjūčio buvau pilietis su pilna savo pavarde ir vardu“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė J. Wolkonowskis.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė procesą prašė atnaujinti argumentuodama tuo, jog gegužę įsigaliojusios įstatymų pataisos leido Lietuvos tautinių mažumų atstovams pasuose pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, tokiais kaip q, w ar x, tačiau galimybės naudoti diakritinius ženklus teisės aktuose nėra.

J. Wolkonowskis teigia, jog keturios jo giminės kartos turėjo pavardę, kurioje buvo dviguba raidė w ir diakritinis ženklas ł.

Jam palankiame sprendime Vilniaus teismas nurodė, kad lenkiška diakritinė raidė ł yra sudaryta lietuviškos raidės l pagrindu, tad tokia raidė, esanti lietuvių abėcėlėje, galima.

„Dabar teismas nusprendė, kad nežino, kokį galutinį sprendimą priimti ir atidavė klausimą į Konstitucinį Teismą. Tokia yra mano situacija“, – teigė mokslininkas.

Jis teigė nenorintis išsiimti naujų asmens tapatybės dokumentų, kuriuose būtų „tik dalinis sprendimas“.

„Galvoju, kad jei pateiksiu prašymą dėl paso ir kortelės, galima interpretuoti, kad sutikau su raidės ł nebuvimu“, – sakė J. Wolkonowskis.

Seimo narė Beata Pietkiewicz teigė, kad galimybe asmens dokumente įrašyti savo pavardę lotyniškais rašmenimis Lietuvoje pasinaudojo 532 žmonės.

KT antradienį pranešė priėmęs nagrinėti grupės Seimo narių kreipimąsi dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatos, kuri leidžia vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne valstybine kalba.

Nuo šių metų gegužės įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides w, q ir x.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Seimo nariai teigia, kad nors KT apskritai neužkirto kelio asmenvardžius dokumentuose rašyti ne valstybine kalba paremtais rašmenimis, tačiau nurodė, kad keičiant pavardžių rašybą reikia kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kurios priimta oficiali išvada „yra privaloma visoms valdžios institucijoms“.

Remdamiesi ankstesniais KT išaiškinimais Seimo nariai teigia, kad parlamentas spręsdamas dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens dokumente tvarkos privalo ne tik kreiptis į VLKK, bet ir atsižvelgti į gautą oficialią išvadą.

Tuo tarpu priimant Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kreipėsi į VLKK su prašymu pateikti oficialią išvadą, kuri buvo neigiama.

Seimo nariai teigia, kad parlamentas VLKK pateiktos išvados nepaisė ir įtvirtino ginčijamą teisinį reguliavimą, taip, be kita ko, pažeisdamas Konstitucijos 14 straipsnį dėl valstybinio lietuvių kalbos statuso.

Į KT dėl nelietuviškos pavardžių rašybos asmens dokumentuose kreipėsi 30 Seimo narių, daugiausiai – opoziciniai „valstiečiai“.

Remdamiesi gegužę įsigaliojusiomis pataisomis, dalis Lietuvos lenkų, tarp jų ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą.

Kita dalis vietos lenkų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma, nesant galimybės naudoti diakritinio ženklo.

Lenkų televizijos „TVP Wilno“ redaktorius Ryszardas Rotkiewiczius nelietuviškų asmenvardžių rašybą sekė mažiausiai dešimt metų.

„Nuo pat tų laikų, kai nacionalistai plakatuose raidę w ant kartuvių korė“, – sakė R.Rotkiewiczius.

Po dešimtmečius trukusių diskusijų įstatymas, leidžiantis asmenvardžiuose naudoti raides w, q, x, priimtas ir įsigaliojo gegužę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dar kai dariausi pirmą pasą šešiolikos metų, mane įrašė kaip Ričardą Ratkevičių. Tada sviedžiau pasą ant stalo ir pasakiau, kad tai – ne mano pavardė“, – prisiminė vyras.

Tokių kaip Ryszardas – ne tiek daug. Per pusę metų dokumentus pasikeitė 140 tautinėms mažumoms priklausančių žmonių. Dar 260 pasikeitusių – iš mišrių šeimų.

„Dalis biurokratijos, dalis bijo, kad reikės keisti visus kitus dokumentus“, – kodėl dalis žmonių dvejoja ir nesikeičia, sakė R.Rotkiewiczius.

Dalis Seimo narių bijo, kad lietuvių kalba stumiama iš viešojo gyvenimo. 30 parlamentarų kreipėsi į KT.

„Atsitiko, apie ką nė vienas nenorėjo pagalvoti“, – sakė Seimo narys Eugenijus Jovaiša.

Sako, tokie asmenvardžiai kelia sumaištį. Į dokumentus rašomos ne tik minėtos raidės, bet ir jų kombinacijos.

„Užrašoma dabar w, i, c, z. Ar suprantate, ką tai reiškia? Taip keičiama lietuvių kalbos abėcėlė. Turime žinoti, kaip skaityti c ir z, kad tai vienas č“, – dėstė savo poziciją E.Jovaiša.

„Jeigu nežino, kaip užrašyti, aš parodau arba dokumentą, arba užrašau ant popieriaus. Tai juk ne hieroglifai“, – problemų nematė R.Rotkiewiczius.

Į KT dėl raidžių daugiausia eina opoziciniai „valstiečiai“ ir demokratai, bet yra ir pora konservatorių.

Audronius Ažubalis sako, kas dar Sąjūdžio laikais jedinstvininkai pirmiausia taikėsi ne tiek į nepriklausomybės faktą, kiek į valstybinę lietuvių kalbą.

„Jie labai norėjo įkišti mums trikalbystę, dvikalbystę. Manau, kad ir dabar kai kas to neatsisakęs net Teisingumo ministerijoje“, – sakė Seimo narys A.Ažubalis.

Ministrė Ewelina Dobrowolska savo vardą ir pavardę pasikeitė iš karto įstatymui įsigaliojus. Apie oponentų ketinimus kreiptis į KT sakė dar girdėjusi įstatymą svarstant Seimo salėje.

„Kad šiuo metu leidžiama įrašyti w, jokiu būdu nėra grėsmės valstybinei kalbai. Priešingai, yra užtikrinamas laisvas judėjimas tarp valstybių, gerbiamos teisės“, – savo nuomonę išsakė E.Dobrowolska.

Kad šiuo metu leidžiama įrašyti w, jokiu būdu nėra grėsmės valstybinei kalbai.

Kodėl Seimo nariai į KT kreipėsi tik dabar – po pusės metų?

„Mes kreipėmės ir padarėme klaidų“, – komentavo E.Jovaiša.

Dabar sako teisiniai formalumai ištaisyti. Taip pat „valstiečiai“ netrukus į KT ketina kreiptis ir dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu.

„Dokumentas jau paruoštas ir pačiu artimiausiu metu bus pateiktas. Perrašinėti istoriją niekas neturėtų leisti, pažeidžiant Konstituciją“, – sakė Ramūnas Karbauskis.

Valstybės vadovo statusą V.Ladsbergiui Seimas įteisino birželio pabaigoje.

Su tokiu prašymu į teismą kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė, susipažinusi su Generalinės prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro birželio 30 dieną pradėto tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo medžiaga bei išvada.

Šio tyrimo pagrindu tapo Vilniaus miesto apylinkės birželio 1 dieną priimtas sprendimas, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas pakeisti pareiškėjo civilinėje byloje vardą ir pavardę, keičiant raidę „l“ lotyniškos abėcėlės rašmeniu su diakritiniu ženklu „ł“.

Dėl teisės originaliai rašyti savo pavardę teisme bylinėjosi politologijos mokslų habilituotas daktaras Jarosławas Wołkonowskis (Jaroslavas Volkonovskis). Birželio 1-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismas leido rašyti vardą ir pavardę su raide, kurios nėra lotyniškoje abėcėlėje.

N. Grunskienė prašyme teismui nurodė, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato galimybę ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiui savo vardą ir pavardę jo tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jei jie neturi diakritinių ženklų. Išimtis taikoma tik toms raidėms su diakritiniais ženklais, kurios yra ir lietuvių kalbos abėcėlėje.

Lietuvių kalbos abėcėlėje raidė „l“ neturi diakritinio ženklo, todėl, prokuratūros vertinimu, teismas, nuspręsdamas, kad rašant pareiškėjo vardą ir pavardę vietoj „l“ gali būti rašomas lotyniškas rašmuo „ł“, padarė teisės taikymo klaidą.

Prokuratūra primena, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, nuo gegužės 1 dienos ne lietuvių tautybės piliečiams atsirado galimybė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, pavyzdžiui, lietuvių kalbos abėcėlės raidę „V“ keičiant lotyniškos abėcėlės rašmeniu „W“.

Anot prokuratūros, proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą, atkuriant iki sprendimo buvusią padėtį.

Generalinis prokuroras į teismą su prašymu atnaujinti procesą kreipiasi tuo atveju, kai užbaigtoje byloje prokuroras nedalyvavo ir joje esantis viešasis interesas nebuvo teismo apgintas, o kitų teisinių priemonių apginti viešąjį interesą nėra.

Su tokiu prašymu į teismą kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė, susipažinusi su Generalinės prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro birželio 30 dieną pradėto tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo medžiaga bei išvada.

Šio tyrimo pagrindu tapo Vilniaus miesto apylinkės birželio 1 dieną priimtas sprendimas, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas pakeisti pareiškėjo civilinėje byloje vardą ir pavardę, keičiant raidę „l“ lotyniškos abėcėlės rašmeniu su diakritiniu ženklu „ł“.

Dėl teisės originaliai rašyti savo pavardę teisme bylinėjosi politologijos mokslų habilituotas daktaras Jarosławas Wołkonowskis (Jaroslavas Volkonovskis). Birželio 1-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismas leido rašyti vardą ir pavardę su raide, kurios nėra lotyniškoje abėcėlėje.

N. Grunskienė prašyme teismui nurodė, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato galimybę ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiui savo vardą ir pavardę jo tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jei jie neturi diakritinių ženklų. Išimtis taikoma tik toms raidėms su diakritiniais ženklais, kurios yra ir lietuvių kalbos abėcėlėje.

Lietuvių kalbos abėcėlėje raidė „l“ neturi diakritinio ženklo, todėl, prokuratūros vertinimu, teismas, nuspręsdamas, kad rašant pareiškėjo vardą ir pavardę vietoj „l“ gali būti rašomas lotyniškas rašmuo „ł“, padarė teisės taikymo klaidą.

Prokuratūra primena, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, nuo gegužės 1 dienos ne lietuvių tautybės piliečiams atsirado galimybė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, pavyzdžiui, lietuvių kalbos abėcėlės raidę „V“ keičiant lotyniškos abėcėlės rašmeniu „W“.

Anot prokuratūros, proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą, atkuriant iki sprendimo buvusią padėtį.

Generalinis prokuroras į teismą su prašymu atnaujinti procesą kreipiasi tuo atveju, kai užbaigtoje byloje prokuroras nedalyvavo ir joje esantis viešasis interesas nebuvo teismo apgintas, o kitų teisinių priemonių apginti viešąjį interesą nėra.

Birželio 1 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas pakeisti pareiškėjo civilinėje byloje vardą ir pavardę, keičiant raidę „l“ lotyniškos abėcėlės rašmeniu su diakritiniu ženklu „ł“.

Dėl teisės originaliai rašyti savo pavardę teisme bylinėjosi politologijos mokslų habilituotas daktaras Jarosławas Wołkonowskis (Jaroslavas Volkonovskis). Birželio 1-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismas leido rašyti vardą ir pavardę su raide, kurios nėra lotyniškoje abėcėlėje.

Dėl kreipimosi į teismą N. Grunskienė apsisprendė susipažinusi su Generalinės prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro birželio 30 dieną pradėto tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo medžiaga bei išvada. Šio tyrimo pagrindu tapo minėtas Vilniaus miesto apylinkės sprendimas civilinėje byloje bei aktualus nagrinėjamu klausimu teisinis reglamentavimas.

Prašyme teismui nurodoma, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato galimybę ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiui savo vardą ir pavardę jo tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jei jie neturi diakritinių ženklų. Išimtis taikoma tik toms raidėms su diakritiniais ženklais, kurios yra ir lietuvių kalbos abėcėlėje.

Lietuvių kalbos abėcėlėje raidė „l“ neturi diakritinio ženklo, todėl, prokuratūros vertinimu, teismas, nuspręsdamas, kad rašant pareiškėjo vardą ir pavardę vietoj „l“ gali būti rašomas lotyniškas rašmuo „ł“, padarė teisės taikymo klaidą.

Prokuratūra primena, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, nuo gegužės 1 dienos ne lietuvių tautybės piliečiams atsirado galimybė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, pavyzdžiui, lietuvių kalbos abėcėlės raidę „V“ keičiant lotyniškos abėcėlės rašmeniu „W“.

Anot prokuratūros, proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą, atkuriant iki sprendimo buvusią padėtį.

Generalinis prokuroras į teismą su prašymu atnaujinti procesą kreipiasi tuo atveju, kai užbaigtoje byloje prokuroras nedalyvavo ir joje esantis viešasis interesas nebuvo teismo apgintas, o kitų teisinių priemonių apginti viešąjį interesą nėra.

Kaip sako lenkų bendruomenės atstovai, net ir teismams priėmus palankius sprendimus dėl nelietuviškų diakritinių ženklų, jų įrašyti į asmens dokumentus nėra techninių galimybių.

„Lietuvos teismai jau priima sprendimus, kuriais leidžiama rašyt su vadinamaisiais šalutiniais diakritiniais ženklais, t.y. nelietuviškai, bet ir įsiteisėjus sprendimui jis negali būti šiuo metu įvykdytas“, – spaudos konferencijoje Seime ketvirtadienį sakė „Europos žmogaus teisių fondo“ teisininkė, advokatė Lilija Semaško.

Nuo gegužės 1 dienos Lietuvos įsigaliojo įstatymas, pagal kurį Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrai atvejais galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Pasiekė pergalę teisme

Dėl teisės originaliai rašyti savo pavardę teisme bylinėjosi politologijos mokslų habilituotas daktaras Jarosławas Wołkonowskis. Birželio 1-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismas leido rašyti vardą ir pavardę su raide, kurios nėra lotyniškoje abėcėlėje.

Teismas nurodė, kad valstybinės institucijos turi technines galimybes atlikti pavardės įrašus rašant lietuviškos abėcėlės raides su diakritiniu ženklu.

Jis teigė jau 30 metų kaskart keisdamasis pasą vis bandydavęs savo pavardę parašyti originaliai, tačiau sulaukdavęs neigiamo atsakymo.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Valdininkas pasakė, deja, negali užrašyt w ir ł, paprašiau, kad parašytų, kodėl negali to padaryti. Parašė trumpą sakinį – neturime tokių raidžių. Pasakiau, kad yra tualetas ir ant durų kabo dviguba W. Tai ant durų galima, o į pasą negalima“, – sakė J. Wołkonowskis.

Parašė trumpą sakinį – neturime tokių raidžių. Pasakiau, kad yra tualetas ir ant durų kabo dviguba W. Tai ant durų galima, o į pasą negalima.

A. Palinskos teigimu, palankių teismo sprendimų buvo ir daugiau. Pavyzdžiui, už Vengrijos piliečio ištekėjusiai lietuvei buvo leista pavardėje naudoti o raidę su dviem taškais viršuje.

Nesama techninių galimybių

Anot L. Semaško, nuo kovo mėnesio senojo gyventojų registro duomenys buvo perkelti į naują registro duomenų bazę, kuri turi kitokią koduotę.

„Nauja koduotė nepalaiko nelietuviškų diakritinių simbolių įrašymo ir atvaizdavimo, neleidžia ir išimtinais atvejais įrašyti nelietuviškų rašmenų, todėl jei nežinomas šiai sistemai žodis būtų įrašytas kokiu nors būdu, sistema neleistų, atsirastų klaustukas pavardėje“, – teigė L. Semaško.

Teisininkė teigė, jog Registrų centras jai nurodęs, jog būtina pakeisti koduotę. Toks pakeitimas truktų apie dvejus metus ir kainuotų apie du milijonus eurų.

Teisininkė patarė asmenims, besikreipiantiems dėl vardo ir pavardės rašybos originalo kalba į teismus, tai daryti kompleksiškai ir kreiptis visos šeimos vardu, kitaip teisę į pakeitimą turės tik asmuo, kurio vardu teismas tenkins tokį prašymą.

Ragina įtraukti į įstatymą diakritinius ženklus

„Šiemet priimtas įstatymas dėl originalių vardų ir pavardžių rašybos turi būti keičiamas siekiant įtraukti ir diakritinius ženklus“, – sakė viešosios įstaigos „Europos žmogaus teisių fondas“ teisininkė Agata Palinska.

Seimo narės Beatos Petkevič teigimu, dabar galiojantis įstatymas dėl pavardžių rašybos ne visiems vienodai lygus.

„Norėtųsi, kad prieš teisę visi būtume vienodi. Kai bus sutvarkyti techniniai nesklandumai Registrų centre, bus priimta diakritinių ženklų pataisa, labai norėtųsi, kad tas dalykas vardo ir pavardės rašymo būtų depolitizuotas, nes per daug laiko viskas trunka“, – teigė B. Petkevič.

Jos žiniomis, nuo gegužės, kuomet įsigaliojo naujasis vardų ir pavardžių rašybos įstatymas lotyniškais rašmenimis, buvo gauti 82 prašymai dėl pavardės keitimo.

Registrų centras: reikia sisteminių sprendimų

Kaip BNS informavo Registrų centras, asmenvardžių su kitų kalbų diakritiniais ženklais klausimą institucija kelia jau mažiausiai dvejus metus, kai tik teismuose buvo pradėti nagrinėti asmenų prašymai pakeisti jų asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose.

Pasak Registrų centro, iki tol ilgą laiką nebuvo suformuota nuosekli ir aiški teisminė praktika, nebuvo nuoseklumo teisės aktuose. Neskundžiamą sprendimą tokioje byloje priėmus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, centras kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu šį klausimą spręsti sistemiškai.

„Registrų centro tvarkomi registrai ir informacinės sistemos buvo sukurtos palyginti seniai, todėl jose naudojama asmenvardžių koduotė neleidžia tinkamai atpažinti asmenvardžių, kuriuose yra rašmenys su nelietuviškais diakritiniais ženklais. Kad registruose ir informacinėse sistemose nekiltų nesklandumų dėl tokių asmenvardžių įrašymo, būtina jose įdiegti šiuolaikišką koduotę UTF-8“, – pranešė įmonė.

Preliminariais Registrų centro skaičiavimais, vien tik Teisingumo ministerijos valdomuose registruose ir valstybės informacinėse sistemose koduotės keitimo darbai pareikalaus apie 2,5 mln. eurų investicijų ir užtruktų apie dvejus metus.

Duomenis iš Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų gauna ir kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos, kurios, pasak institucijos, taip pat turės investuoti į savo prižiūrimų sistemų atnaujinimą.

Teisingumo ministerija: situacija vertinama

Teisingumo ministerija pripažįsta, kad šiuo metu naudojama koduotė pritaikyta tvarkyti duomenis lotyniško pagrindo rašmenimis su kitų kalbų diakritiniais ženklais, todėl nėra techninių galimybių vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus, susijusius su kitų kalbų su diakritiniais ženklais asmenvardžių rašymu.

Ministerijos teigimu, šiuo metu Gyventojų registro duomenų bazėje yra galimybė išsaugoti ir teikti kitoms valstybės informacinėms sistemoms ir registrams tik duomenis lotyniškais rašmenimis (raidėmis w, x, q) be diakritinių ženklų. Tam, kad būtų išspręsta ši problema, būtina pakeisti Gyventojų registro ir kitų su juo susijusių, taip pat ir kitų institucijų valdomų, registrų ir informacinių sistemų koduotę.

„Šiuo metu vertinama, ar būtų reikalingi pakeitimai ir kitose informacinėse sistemose bei aiškinamasi dėl galimo finansavimo šaltinio“, – BNS pranešė ministerija.

Vilnietis Ryszardas Rotkiewiczius buvo pirmasis, kuris nuėjo į Vilniaus civilinę metrikaciją ir parašė prašymą, kad nori pavardės, kokią turėjo jo senelis. Jis sako pavardę ketino keisti ne vienus metus, netgi planavo kreiptis į teismą: „Lietuvių kalba mano vardas ir pavardė yra iškraipyta. Net, norint pagauti lenkų kalbai artimą skambesį, turėjau tašką dėti ant raidės „e“: kad būtų ne Rotkevič, o Rotkėvič.“

Vyras skaičiuoja, kad naują pasą, kur jo pavardė bus parašyta su „w“, gaus maždaug už keturių mėnesių.

Pakeisti pavardę prašo ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska: „Labai svarbus yra asmens identitetas, kai mes kalbame apie vardą ir pavardę. Pvz., asmeniškai lankiau lenkišką gimnaziją Vilniuje, dvylika metų tikrai identifikavau save kaip Eweliną su „w“.“

Vilniaus rajone pakalbinome Lietuvos lenkus, ar jie taip pat norėtų pasikeisti pavardes savo asmens dokumentuose. Dalis sako keisiantys, tačiau kiti nemato reikalo.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Man atrodo, kad kaip buvo, taip buvo gerai. Kam reikia, tas pasikeis“, – sako gyventoja.

„Kam man reikia? Man jau 70 metų...“ – priduria kita moteris.

Man atrodo, kad kaip buvo, taip buvo gerai. Kam reikia, tas pasikeis.

Dėl įteisintos originalios vardų ir pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis, Seimo „valstiečiai“ kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Šis prašymą grąžino tobulinti. „Valstiečiai“ žada nepasiduoti, rinks parašus iš naujo ir kreipsis dar kartą.

„Padaryta didžiulė žala Lietuvos valstybingumui ir teritoriniam vientisumui. Kalbinis vientisumas suponuoja ir teritorinį vientisumą. Tai neatskiriami dalykai. Toje teritorijoje visi turime kalbėti viena valstybine kalba ir ypač atsižymėti savo asmenybę viena valstybine kalba“, – sako Seimo narys Eugenijus Jovaiša.

Opozicija turi ir daugiau pastabų. Kol pas pasikeisti pavardę į originalią gali ne visi lenkia. Teisės aktuose kol kas nenumatyta galimybė į asmens dokumentus rašyti diakritinių ženklų. Pasak Agnės Širinskienės, pastabų dokumentui turėjo ir Seimo Teisės departamentas.

„Buvo pasirinktos atskiros raidės, todėl lenkų tautybės asmenys, kurie turi kitokių raidžių, nebūdingų lietuvių abėcėlei, lieka diskriminuojami. Jie negali susitvarkyti savo dokumentų ir originaliai rašyti lenkų kalba“, – susidariusią diskriminacinę situaciją komentuoja Seimo narė A.Širinskienė.

Tie, kurie gali ir nori pasikeisti pavardę, turi kreiptis į vietinį metrikacijos skyrių.

„Asmuo kreipiasi į Civilinės metrikacijos skyrių, tai gali padaryti arba gyvai, arba elektroniniu būdu. Užpildo prašymą ir jis atitinkamai yra išnagrinėjamas. Po prašymo išnagrinėjimo įsijungia tas pats mechanizmas, kaip ir bet kuriai ištekėjusiai Lietuvos Respublikos pilietei: asmens tapatybės kortelę arba pasą, asmens vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus gali keistis, jei mato poreikį“, – sako E.Dobrovolska.

Pastaraisiais duomenimis į Vilniaus civilinės metrikacijos skyrių su prašymais pakeisti pavardžių rašybas asmens dokumentuose kreipėsi dešimt tautinių mažumų atstovų.