Kaip nurodo Aplinkos ministerija (AM), šio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose žvejoti bus leidžiama įprasta tvarka, turint žvejo mėgėjo bilietą, kaip ir visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba.

Įsigyti žvejo mėgėjo kortelių nebereikės. Visos žvejo mėgėjo kortelės, kurios jau yra išduotos, galios iki jose nurodyto termino pabaigos.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nuo sausio 1 d. įsigaliojus Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimams pabrango mėgėjų žvejybos leidimai, o Rusnės seniūnijos gyventojai nebeturi anksčiau jiems suteiktos nemokamos žvejybos teisės.

Be to, limituota žvejyba Nemuno deltoje neatitiko limituotos žvejybos sąvokos, nes vienintelis žvejybos taisyklių išskirtinumas buvo ne griežtesni žvejybos ribojimai, o teisė paimti daugiau žuvų nei kituose Lietuvos ežeruose ir upėse.

AM atkreipia dėmesį, kad panaikinus limituotos žvejybos sąlygas, nebegalioja ir nuostata, leidusi Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose vienam žvejui per vieną žvejybą sugauti 7 kg žuvų, dabar bus taikomas bendras 5 kg limitas.

Taip pat lieka galioti draudimas Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose žvejoti karšius jų neršto

Primenama, kad žvejojant Kuršių mariose leidžiama sugauti 7 kg žuvų, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas.

Šeštadienį ties Uostadvariu upės plukdomos ledo lytys susigrūdo ir sudarė savotišką baltą salą. Tokie vaizdai šiuo metu nestebina. Bet pačiame šios baltos salos stypsojo trys šernai.

Nuo jų dvelkė sumišimu ir išgąsčiu.

Socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „Orų entuziastai“ sekėjai aptarinėdami šią nuotrauką susiginčijo dėl to, ar tokioje keblioje padėtyje atsidūrę šernai pasmerkti žūčiai lediniame vandenyje. Dalis komentatorių tikino, kad nuotraukoje užfiksuotos paskutinės miško žvėrių gyvenimo valandos.

Tačiau daugelis jiems prieštaravo tikindami, kad šernai puikiai plaukia ir šį kartą nesunkiai pasieks krantą.

Šių metų žiema pažėrė pamario kraštu daugybę išbandymų ir staigmenų. Potvynis veja potvynį, pievos užlietos vandeniu ir sukaustytos ledu nuo jau ilgą laiką.

Sekmadienį vakare Skirvytėje ir Atmatoje ir ties Rusne vandens lygis kilo, tokia pati padėtis Atmatoje ties Uostadvariu, Klaipėdos kanale ties Lankupiais buvo stebimas nežymus vandens likimas. Kilo vanduo ir Minijoje ties Priekule, daugėjo vandens ir Akmenoje – Dangėje ties Kretinga bei Klaipėda, gerokas vandens lygio kilimas fiksuotas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje.

Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras 19 val. 13 min. gavo Bendrojo pagalbos centro pranešimą, kad Nemuno deltoje, ties išplaukimu į Kuršių marias, sugedo jachtos „Triton“ variklis.

Jachtoje buvo keturi suaugusieji ir du vaikai.

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro budėtojai susisiekė su tuo metu Nidoje budėjusiais Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnais iš greitaeigio katerio „Boomeranger“, jie pradėjo gelbėjimo operaciją.

Praėjus maždaug 40 min. nuo pagalbos prašymo gavimo, VSAT pareigūnai informavo apie saugiai į katerį perkeltus visus šešis jachtos „Triton“ įgulos narius. Jie netrukus buvo parplukdyti į Nidą.

Dešimtą kartą vyksiantis renginys skirsis nuo ankstesnių, nes maršrutą teks įveikti ne tik baidare, bet ir sustoti tam tikrose vietose bei atlikti 30 įvairių gamtosauginių užduočių.

Renginio metu bus galima susipažinti su Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžiu: Krokų lankos ežeru, Kniaupo įlanka, deltos atšakomis, Rusnės sala, kt.

Be to, šiais metais pažinti saugomą teritoriją kviečiama pažinti ne tik baidarėmis, bet ir dviračiais.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba su įmone sutartį nutrauks ir artimiausiu metu skelbs naują konkursą, o naujo bokšto tikimasi kitų metų pavasarį.

Nutraukti 780 tūkst. eurų vertės sutartį su bendrove rekomendavo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), tačiau saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis sakė, kad įstaiga ir pati planavo tą padaryti.

„Mes jau buvome pranešę rangovui, kad sutartis nutraukiama mūsų iniciatyva ir lygiagrečiai paskui atkeliavo VPT sprendimas. Truputį nustebome, kad ten buvo dar VPT tyrimas, nes iš tiesų rangovas nevykdė darbų, nevykdė sutarties, todėl sutarties nutraukimas neišvengiamas“, – BNS sakė A. Stanislovaitis.

Išvadoje VPT teigė, kad sutartis turi būti nutraukta, nes numatyti darbai laiku nevykdomi, tačiau įmonei netaikomos netesybos.

Sutarties nutraukimas neišvengiamas.

„Perkančioji organizacija nereikalavusi iš tiekėjo netesybų (...) nesivadovavo sutarties nuostatomis ir tuo pažeidė (...) skaidrumo ir lygiateisiškumo principus“, – teigiama VPT išvadoje.

„Kavesta“ darbus turėjo pradėti pernai liepą, tačiau to nepadarė. Saugomų teritorijų tarnyba tuomet įmonei nurodė, jog nesant pagrįstų priežasčių bus taikomos netesybos ir nutraukiama sutartis. Be to, „Kavesta“ tuomet būtų trejiems metams įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Bendrovė aiškino, kad darbai nevykdomi, nes negautas Valstybinės miškų urėdijos raštas dėl Rusnės apžvalgos bokšto pėsčiųjų (žaliatakio) pritaikymo gabenti medžiagas.

Pernai rudenį Saugomų teritorijų tarnyba ir „Kavesta“ du kartus keitė darbų grafiką. Tarnyba šiemet sausį VPT informavo, jog „Kavesta“ dar nepradėjo darbų.

„Reikia rangovo klausti, kodėl taip išėjo, bet manau, kad rangovas tiesiog kažko neįvertino, atkeliaudamas į viešąjį pirkimą, sąlygų, reikalavimų. Juoba, kad pastaruoju metu rinkoje medžiagų, darbo klausimai, brangsta, gal tai turėjo įtakos“, – BNS sakė  A. Stanislovaitis.

„Kavesta“ turėjo pastatyti 30 metrų aukščio apžvalgos bokštą „Burė“ Nemuno deltos regioniniame parke. Skelbta, kad nuo jo matysis dalis Rusnės salos, Nemuno atšaka Atmata, Krokų lanka, Ventės ragas, Kuršių marių platybės ir Kuršių nerijos juosta su kopomis.

A. Stanislovaičio teigimu, bokštas turėjo būti pastatytas šių metų pavasarį, tačiau dabar planuojama, kad tai bus po metų – 2023 metų pavasarį. Jis bus paskutinis, pastatytas per pastarąjį dešimtmetį saugomose teritorijose. Artimiausiu metu daugiau tokių bokštų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose statyti neplanuojama.

Šilutės rajono Uostadvario kaime „Kavesta“ pastatys 30 metrų aukščio apžvalgos bokštą.

Pasak tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, pagal sutartį statyba truks 15 mėnesių – iki 2022 metų vasaros. Pasak jo, būsimo bokšto vieta yra „Natura 2000“ teritorijoje, todėl čia nuo kovo 15 iki liepos 30 dienos nebus galima atlikti darbų, išskyrus paruošiamuosius ir konstrukcijų gamybą.

Tarnyba pranešė, kad nuo apžvalgos bokšto matysis dalis Rusnės salos, Nemuno atšaka Atmata, Krokų lanka, Ventės ragas, Kuršių marių platybės ir Kuršių nerijos juosta su kopomis.

Tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė anksčiau BNS teigė, jog apžvalgos bokštas lankytojams suteiks unikalią galimybę susipažinti net su kelias ypatingais kraštovaizdžiais, gamtos vertybėmis šiame bei Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Šis bokštas bus paskutinis, pastatytas per pastarąjį dešimtmetį saugomose teritorijose. Artimiausiu metu daugiau tokių bokštų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose statyti neplanuojama.

„Burės“ rangovo konkurse taip pat dalyvavo bendrovės „Raseinių statyba“ ir „Šmikis“. 

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ieško, kas pastatys bokštą.

Tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė sako, jog apžvalgos bokštas lankytojams suteiks unikalią galimybę susipažinti net su kelias ypatingais kraštovaizdžiais, gamtos vertybėmis šiame bei Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

„Nuo apžvalgos bokšto matysis dalis Rusnės salos, Nemuno atšaka Atmata, Krokų lanka, Ventės ragas, Kuršių marių platybės ir Kuršių nerijos juosta su puikiai matomomis kopomis“, – BNS teigė D. Rakauskaitė. 

Anot jos, numatoma, kad apžvalgos bokštą statybos prasidės 2021 metų pradžioje ir truks iki 2022 metų vidurio: „Darbų tempai priklausys ir nuo ypatingų Nemuno deltos regioninio parko gamtinių sąlygų: potvynių, vandens lygio svyravimų.“

Kiek kainuos bokšto statyba, D. Rakauskaitė nekomentavo.

Rusnės salos nendrynuose ir krūmynuose buvo aptikta 160 baltųjų garnių lizdų. Ši kolonija yra pirmoji Vakarų Lietuvos regione ir viena iš didžiausių kolonijų Lietuvoje.

Įdomu tai, kad naujoji baltųjų garnių kolonija yra arčiausiai veikiančių žuvininkystės tvenkinių Lietuvoje. Pagal ornitologų stebėjimus, gali būti, kad baltieji garniai Rusnės saloje galėjo perėti jau 2019 m., perėjimo faktas užfiksuotas per Aplinkos ministerijos Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS).

Lietuvoje baltieji garniai peri nuo 2006 m. Iki šiol buvo žinomos jų kolonijos Ignalinos, Utenos, Pagėgių, Švenčionių, Rokiškio, Zarasų, Elektrėnų ir Šakių rajonų savivaldybėse.

Šios rūšies paukščių Lietuvoje gausumas padidėja antroje vasaros pusėje ir rudenį, kai stebimi migruojantys garniai. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai šiuo metu vykdo tyrimus apie pilkųjų ir baltųjų garnių gausumo kaitą ir jų mitybą žuvininkystės tvenkiniuose. Tyrimai atliekami norint išsiaiškinti pilkųjų ir baltųjų garnių poveikį auginamos žuvies produkcijai.

Baltieji garniai minta daugiausia žuvimis, varliagyviais, vabzdžiais ir jų lervomis, bestuburiais, augalais.

Didysis baltasis garnys – atsargus paukštis. Maitinasi atvirose vietovėse, kad iš tolo pastebėtų priešą. Pabaidytas staigiai kyla aukštyn. Pakilęs iki tam tikro aukščio, ištiesia kojas atgal, kaklą sulenkia būdinga garniams S forma ir, lėtai plasnodamas sparnais, skrenda tolyn nuo pavojaus vietos. Retai tupia į medžius.

Patelė paprastai padeda 3–4 kiaušinius, kuriuos peri abu poros nariai apie 25 dienas. Jaunikliai lizdus palieka po maždaug 54 dienų.

Čia vyksta Paukščių stebėtojų ralis, renginys, kiekvieną rudenį į Vakarų Lietuvą nuo 2000-ųjų pritraukiantis šimtus dalyvių iš įvairių pasaulio šalių.

19-us metus Lietuvos ornitologų draugijos organizuojamos tarptautinės varžybos, pastaraisiais metais pritraukia vis daugiau jaunų žmonių.

Dalyvių komandos tarpusavyje rungiasi, kuri per nustatytą laiką iš anksto numatytoje vietovėje pamatys daugiau paukščių rūšių, juos galima atpažinti ne tik pamačius, bet ir išgirdus balsą.

Šio ralio maršrutas driekiasi po visą Nemuno žemupį, Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantes – ten, kur susitelkia didžiausi migruojančių paukščių būriai – komandos paukščių ieško važinėdamos automobiliais, todėl šios varžybos ir vadinamos raliu.

Nuo įprastų ralio varžybų jos skiriasi tuo, kad čia nėra tikslios trasos ir greičio ruožų, o laikas svarbus tik tiek, kad visi dalyviai laiku sugrįžtų į finišą. Vieną komandą sudaro tiek stebėtojų, kiek telpa į vieną automobilį, nors turi būti ne mažiau dviejų žmonių.

Laimi ne tie ekipažai, kurie greičiausiai važiavo, bet kuri komanda per varžyboms skirtą laiką aptiko daugiausiai paukščių rūšių.

Sėkmę ir pergalę šiose varžybose lemia paukščių pažinimas, varžybų vietovės žinojimas, kruopštus planavimas.

„Praėjusiais metais ūkininkams ir organizacijoms, prisidedančioms prie meldinių nendrinukių apsaugos, dovanojome specialias vėliavas. Šį šeštadienį visų jų prašysime šias vėliavas iškelti, taip simboliškai pasidžiaugti sugrįžusiais retaisiais giesmininkais bei žmonių geranoriškumu saugant šį paukštį ir jo namus. Ūkininkus taip pat pakviesime į susitikimą, o visuomenę - į romantišką vakarinį meldinių nendrinukių klausymą“, - sako renginį organizuojančios aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ direktorius Žymantas Morkvėnas.

Nuo ryto ūkininkai ir organizacijos, turinčios meldinės nendrinukės vėliavą, bus kviečiami jas iškelti ir taip simboliškai pažymėti šventės pradžią bei pasveikinti sugrįžusius retuosius paukščius.

Vėliau prie Šyšos siurblinės vyks gamtininkų susitikimas su vietos ūkininkais, besirūpinančiais meldinių nendrinukių gerove. Bus aptariami įvairūs, su ūkininkavimu meldinės nendrinukės buveinėse susiję klausimai, artėjanti meldinių nendrinukių apskaita.

Saulei leidžiantis visi norintys bus kviečiami drauge su ornitologais klausyti vakarinio retųjų paukščių koncerto.

Meldinė nendrinukė yra rečiausias Europos giesmininkas, šiuo metu perintis vos keturiose pasaulio valstybėse - Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Nemuno deltoje bei pamaryje gyvena didžiausia šių paukščių populiacija Lietuvoje.