-
Paskelbti geriausi „Nepatogaus kino“ filmai – festivalis įpusėjo
Nebyli žiogų ir žmogaus kova
Geriausiu Atradimų konkursinės programos filmu buvo pripažintas režisieriaus Daniel McCabe filmas „Žiogų respublika“. „Nugalėtoją išrinkome vienbalsiai. Filmas užvaldo visą žiūrovo esybę – ir vizualumu, ir garsais, taip paversdamas mus vabzdžių ir žmonių išlikimo kovos dalimi. Išradingas, jautrus filmas, kuriame tampa akivaizdu, kad ši gamtos ir žmonių kova toli gražu nėra baigta“, – skelbdami nugalėtoją sakė šios programos žiuri nariai.
„Žiogų respublika“ pasakoja apie subtilų karą, bet vis dėlto karą – tarp žmogaus ir „iš mėnulio atskrendančių“ žiogų. Du paraleliniai pasauliai, kuriuose gyvūnai, regis, pirmauja – jie geriau jaučiasi priešiškoje aplinkoje. <...> Niekas nėra paaiškinama, mes stebime ir pamažu esame įtraukiami į ypatingą atmosferą – tampame nežemiškos kovos dalimi“, – kalbėjo Atradimų konkursinės programos žiuri.
„Žiogų respublika“. Organizatorių nuotr.
Specialaus paminėjimo prizą šioje programoje pelnė režisierės Zaynê Akyol filmas „Rožava“. „Kasdien tampame liudininkais, o kai kurie – ir dalyviais, įvairiose pasaulio šalyse vykstančių karų ir ginkluotų agresijų. Kas lemia, kad žmonės pasirenka agresiją? Kaip gimsta blogis? Ir kaip jį sustabdyti? Šio filmo režisierė į smurtą gilinasi užduodama paprastus, bet svarbius klausimus tiems, kurie sąmoningai pasirinko kelią naikinti bet kuriuos kitus pasaulius, išskyrus savąjį“, – sakė žiuri, įteikdama apdovanojimą filmui, kalbinančiam ISIS karius.
Atradimų konkursinės programos konkurso filmus vertino kultūros mokslų daktarė, kino kritikė Yulia Kovalenko (Ukraina), viena drąsiausių Nyderlandų dokumentinių filmų kūrėjų Coco Schrijber ir plačiai žinomas lietuvių dokumentalistas, režisierius, prodiuseris Arūnas Matelis.
Demokratijai reikia atidos
Geriausio filmo apdovanojimą Poveikio konkursinėje programoje gavo Kacper Lisowski kūrinys „Teisėjai po padu“. „Savo nuostabia kinematografija ir artima prieiga prie veikėjų, filmas tiesa empatijos tiltą tarp žiūrovų ir teisėjų bei pakviečia į jų pasaulį. Tai – tobulas svarbios temos ir kinematografinio pasakojimo derinys. Šis filmas primena, kad demokratijos palaikymui ir klestėjimui reikia nuolatinės atidos“, – skelbdama nugalėtoją kalbėjo žiuri.
„Žurnalisto nužudymas“ . Organizatorių nuotr.
Specialaus paminėjimo prizas Poveikio konkursinėje programoje atiteko režisieriaus Matt Sarnecki filmui „Žurnalisto nužudymas“. „Filmas tarsi atvėrė „kirminų skardinę“, išryškindamas vieną svarbiausių mūsų laikų iššūkių – demokratijos krizę. Galingas tyrimas, atskleidžiantis tamsiausius valdžios sluoksnius ir primenantis mums, kad visi turime saugoti demokratiją“, – sakė žiuri.
Šios programos kūrinius vertino režisierė, poveikio prodiuserė Sini Hormio (Suomija), daugybę apdovanojimų pelniusi Ukrainos dokumentinių filmų režisierė Alisa Kovalenko ir žurnalistė, laidų vedėja, politikos apžvalgininkė ir LRT tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.
Dėmesį kaustanti aplinkosaugos drama
Žaliosios konkursinės programos žiuri geriausio filmo apdovanojimą skyrė filmui „Ąžuolų vienatvė“ (rež. Fabiana Fragale, Kilian Kuhlendahl, Jens Mühlhoff). „Šis filmas iškelia daug svarbių klausimų apie tai, ko reikia norint sustabdyti gamtos niokojimą, ir atveria duris daugybei diskusijų apie aplinkosaugos problemas, su kuriomis susiduria pasaulis. Dramatiškas siužetas, originalūs kameros rakursai ir unikalios filmavimų vietos nuo pat pradžios prikausto žiūrovo dėmesį ir kviečia nagrinėti ekologinio radikalizmo, kapitalizmo, anarchizmo ir valdžios galios temas. Ir tai – tik kelios jų“, – skelbdami šio konkurso nugalėtoją sakė žiuri nariai.
„Ąžuolų vienatvė“. Organizatorių nuotr.
Šios konkursinės programos žiuri taip pat nusprendė specialaus paminėjimo prizą įteikti režisieriaus Nikolaus Geyrhalter filmui „Svetimkūniai“ – „už įspūdingus kadrus, unikalią perspektyvą ir aiškią bei galingą žinutę apie taršą“.
Prie Žaliosios programos žiuri šiemet prisijungė gamtos fotografas Marius Čepulis, Osle vykstančio dokumentinio kino festivalio „Human“ įkūrėjas, vadovas Ketil Magnussen (Norvegija) ir klimato komunikacijos specialistė, aplinkosaugos žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė.
„Teisingosios“ pusės pasirinkimai
Geriausiu „Jauno balso“ konkursinės programos filmu tapo režisierių Lukasz Konopa ir Emil Langballe filmas „Smurto teatras“. Skelbdama nugalėtoją, žiuri kalbėjo apie jauno žmogaus atsakomybę pasirinkti „teisingąją“ pusę karo, tragedijų ir pandemijų akivaizdoje: „<...> Pasirinkdami greitai, pasirenkame smerkti. Kritinis mąstymas pasimeta teisybės paieškose. Filmas „Smurto teatras“ kviečia įvertinti, kas tau yra teisingumas ir kartu kritiškai pažvelgti, kas konstruoja šį suvokimą. Kviečiame šios dokumentikos žiūrovus įžengti į pilkąją zoną, kur žmogiškumo ribos yra kvestionuojamos ir išsilieja konteksto plotmėse. Spektre tarp juodos ir baltos, mes norime atskleisti daugiau spalvų“, – pabrėžė žiuri.
Specialaus paminėjimo prizą „Jauno balso“ žiuri paskyrė režisierių Axel Danielson ir Maximilien Van Aertryck filmui „Ir karalius pasakė: koks fantastiškas prietaisas!“. „Jame atsispindi ne tik judančių vaizdų istorija, bet ir visuomenės prisirišimas prie jų. Kandi satyra žiūrint filmą neleidžia nuobodžiauti ir pašiepia daugeliui mums artimą vizualų pasaulį“, – sakė žiuri.
„Jauno balso“ žiuri sudarė: Lukas Pacevičius, Mija Ničajutė, Kamilė Laurinavičiūtė, Ugnė Pilkionytė ir Aneta Beginskaitė.
Festivalis tęsiasi
Iki pat spalio 29 d. „Nepatogus kinas“ ir toliau žiūrovą kalbins daugybe klausimų: apie mūsų santykius su kūnu, planetos būklę, skirtingus meilės veidus, nusikaltimus žmonijai, savęs paieškas ir kt. Tačiau vien filmais „Nepatogus kinas“ neapsiriboja – Radvilų dailės muziejaus rūsyje jau veikia ir pirmoji Lietuvoje išplėstinės realybės (XR) programa „NK-Interactive“. Žiūrovai čia turi išskirtinę progą patirti ryškiausius ir plačiai įvertintus pastarųjų metų XR kūrinius: virtualios realybės filmus, žaidimus, video instaliacijas.
Festivalio filmų ir renginių programą galima rasti adresu www.nepatoguskinas.lt. Kaip ir kasmet, žiūrovai gali išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti festivalio pasą į visus filmus, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai gali ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.
-
Ką suspėti pažiūrėti „Nepatogiame kine“?
D. Filmanavičiūtė ir N. Rekašiūtė sutartinai išskiria du festivalio filmus: „Seksas – kamera – galia“ (rež. Nina Menkes) ir „Panų gauja“ (rež. Susanne Regina Meures).
„Šis filmas turi būti įtrauktas į švietimo programą. Ką galiu pažadėti, tai sukuistas galvas – neįtikėtinas filmas apie tai, kaip kino industrija prisidėjo prie to, kad vežtis merginą tik prie ežero ant lengvo pabuvimo tapo visai pateisinama metafora“, – įspūdžiais po filmo „Seksas – kamera – galia“ dalinosi D. Filmanavičiūtė.
„Prisidedu prie raginimų pažiūrėti šį filmą. Apie tai, kaip įsivyravusi vizualinė kalba ir vyro žvilgsnis sudaiktina moterį ir prisideda prie to, kad moterys liktų tylios, pasyvios, išmėsinėtos į gabaliukus kino kompozicijose. „Seksas – kamera – galia“ parodo, kaip nuosekliai Holivude normalizuojama rape culture ir kaip galios disbalansas išsitransliuoja į tikrą gyvenimą“, – antrino N. Rekašiūtė.
Kitą rekomenduojamą filmą „Panų gauja“ N. Rekašiūtė pavadino laikmečio filmu. „Labai daug jausmų sukėlė. Pats filmas man pirmiausia apie tai, kokie nesaugūs jaučiamės gyvendami šiandienos pasaulyje. Kiek daug nerimo, baimės, neužtikrintumo, kokia stipri iliuzija, jog influencerio gyvenimas – svajonių gyvenimas, tačiau iš tiesų, koks jis tuščias, besielis, performatyvus. Ir vis tiek, koks viliojantis! 80 proc. brandų šiandien dirba būtent su influenceriais. Labai rekomenduoju pažiūrėti“, – kvietė N. Rekašiūtė.
D. Filmanavičiūtę šis filmas nustebino netikėtu kampu. „Prieš pradėdama galvojau, kad krūpčiosiu nuo to, ką visi kasdien ir taip matom „Tik Tok“, „Instagram“ ir kitur, tik didesniu mastu. Bet mane taip sukrėtė tos keturiolikmetės tėvo ir motinos elgesys, kad kraupus egzistencinis liūdesys taško iki dabar. Yra, kas vaikus siūti maikių fabrike išsiunčia. O yra, kas vaiko pakankamu nelaiko net 1 mln. followerių surinkus. Tai kur toliau?“ – po filmo retoriškai svarstė D. Filmanavičiūtė.
Aktorės A. Diržiūtės favoritas – šią savaitę specialaus paminėjimo prizą festivalyje pelnęs „Marmuro travelogas“ (rež. Sean Wang). „Puikiai nufilmuota, įdomi, šmaikšti kapitalizmo kritika, aktuali visiems, kurie staiga pamatė, kad itališkas sviestas parduotuvėje pigesnis nei lietuviškas“, – sakė aktorė.
Žiūrovams ji negaili ir daugiau rekomendacijų: „Aalto“ (rež. Virpi Suutari) – filmas apie humanišką architektūrą, jos paieškas ir radybas, visiems, kurie žino Aalto ir kurie nieko apie jį negirdėjo. Tikslus filmas su daug archyvinės medžiagos, daug vaizdų ir pasakojimais tik fone architektūros“, – dalinosi A. Diržiūtė.
„Meškos problema“ (rež. Jack Weisman, Gabriela Osio Vanden) – trumpas, geras, tikslus. Daug nerašysiu, nes galite skirti mažiau nei penkiolika minučių ir pasižiūrėti. Tai už mešką ar už žmogų esate?“ – klausė ji. „O dar „Kalendorinės mergaitės“ (rež. Maria Loohufvud, Love Martinsen) – pažiūrėkit filmo nuotrauką ir suprasit, kodėl žiūrėti. Lengvas ir kviečiantis nebijoti šokti (visomis prasmėmis).“
„Dar pridėčiau, kad „Jaunasis Platonas“ (rež. Neasa Ní Chianáin, Declan McGrath) – būtinas filmas kiekvienam, dideliam ir mažam. Puiki abėcėlė pažinti save ir kitus, įkvėpsianti alternatyviems sprendimams ne tik mokytojus, mokinius, bet ir visus“, – rekomendavo A. Diržiūtė.
Beveik visus filmus iki spalio 30 dienos dar galima pamatyti virtualioje festivalio salėje www.nepatoguskinas.lt. Joje nėra vienintelio filmo – „Nothing Compares“ (rež. Kathryn Ferguson), kurį spalio 29 dieną paskutinį kartą galima išvysti kino centro „Romuva“ didžiajame ekrane.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 metų kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras.
-
„Nepatogus kinas“ į Kauną kviečia architektūros ir kino gerbėjus 1
Tradicinius susitikimus Kauno „Romuvos“ kino teatre šiemet papildė patyriminiai seansai Kauno modernistinio paveldo pastatuose. Žiūrovų čia laukia specialiai sudaryta filmų programa „Judančio(s) miesto vizijos“, pasakojanti apie miestą ir žmogų jame. Na, o tam, kad filmo ir pastato patirtys dar gražiau susilietų, prieš kiekvieną šios programos seansą žiūrovai leisis į pasivaikščiojimus kartu su „Ekskurso“ komanda.
Spalio 16 d. „Nepatogus kinas“ kviečia į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademiją. Po ekskursijos čia bus galima išvysti filmą „Begalybė pagal Florianą“ (rež. Oleksiy Radynski) – apie vizionierių, modernizmo architektą, tapytoją, poetą, fleitininką, vadinamą Ukrainos Leonardu Da Vinčiu. Florianas Jurjevas 90-ojo gimtadienio išvakarėse sulaukia skambučio – jo projektuotas avangardinis architektūros pastatas, vadinamas Kyjivo NSO, bus paverstas į prekybos centrą. Pasak „Ekskurso“ komandos, šis filmas palies ir pačiam Kauno modernizmui aktualią temą: kaip apsaugoti vertingiausius istorinius pastatus, į kuriuos taikosi privatūs investuotojai?
Spalio 22 d. žiūrovai kviečiami į Žemės ūkio rūmus. Režisierės Barboros Sliepkovos filmą „Linijos“ bus galima išvysti lengvai atpažįstamame, bet mažai kieno dar aplankytame unikaliame Kauno pastate – Žemės ūkio rūmuose. Juose, pasak „Ekskurso“ komandos, galima pasakoti didžiąją dalį Lietuvos XX a. istorijos. Na, o juodai baltas filmas, kurį žiūrovai išvys po ekskursijos, buvo įkvėptas socialistinio modernizmo architektūros linijų. Tokių, kurios virsta gatvių juostomis, senų ir naujų pastatų kontūrais, instrumentų stygomis, elektros laidais, nematomomis gijomis, jungiančiomis skirtingus miesto gyventojus.
Spalio 23 d. architektūros ir filmų gerbėjai rinksis buvusioje automatinėje telefonų stotyje – čia po ekskursijos vyks lietuvių režisierių Martos Dauliūtės ir Viktorijos Šiaulytės filmo „Geras gyvenimas“ peržiūra. 4–ajame deš. iškilusiame kadaise svarbiame Kauno telekomunikacijų objekte šiandien patalpas nuomojasi įvairios įmonės, tad verslumo epicentre žiūrėti filmą „Geras gyvenimas“ – itin simboliška. Ši istorija kviečia žiūrovus susipažinti su unikaliu startuoliu, kurio darbuotojai nuomojasi bendrą gyvenamąjį bei darbo plotą ir savo privačius gyvenimus tvarko taip, lyg šie būtų įmonės dalis.
Stop kadras
Spalio 29 d. specialiąją „Nepatogaus kino“ programą Kaune užbaigs Virpi Suutari filmas „Aalto“, pasakojantis apie vieną esminių skandinaviško dizaino ir vieną didžiausių moderniosios architektūros kūrėjų Alvarą Aalto. Filmo peržiūra neatsitiktinai vyks Lietuvos sporto universiteto centriniuose rūmuose. Ši vieta, pabrėžiant gryno oro svarbą sportuojančiam organizmui, pasirinkta tikslingai: „arti centro ir sykiu toli nuo dulkių ir miesto triukšmo“.
Simboliška, kad filmo herojaus architekto Alvaro Aalto suprojektuota Paimio sanatorija (1933 m.) Suomijoje demonstruoja labai panašias idėjas apie gryno oro svarbą ir modernizmo architektūrą. Rengėjai žada, kad kiekvienam į filmo peržiūrą atėjusiam lankytojui turėtų labai greitai paaiškėti LSU rūmų architekto V. Landsbergio–Žemkalnio ir A. Aalto sugretinimas.
Programa „Judančio(s) miesto vizijos“ yra oficialios „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ dalis ir yra finansuojama projekto lėšomis. Šios programos filmai ir ekskursijos yra nemokami, tačiau būtina rezervacija, tad žiūrovai kviečiami išsiimti nemokamą bilietą į norimą seansą festivalio puslapyje.
Visą festivalio filmų ir renginių programą galima rasti adresu www.nepatoguskinas.lt. „Nepatogus kinas“ iki spalio 30 d. vyksta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus kino teatruose, virtualioje kino salėje namų ekranuose ir 210 Lietuvos bibliotekų. Kaip ir kasmet, žiūrovai gali išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti festivalio pasą į visus filmus, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai gali ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras.