Jie prognozuoja, kad šio klausimo svarstymas Seime gali tapti dar viena takoskyra kaip Stambulo konvencijos ratifikavimas ar civilinės sąjungos įteisinimas.

„Matyt, bus daug diskusijų, turbūt įvyks takoskyra“, – BNS sakė Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.

Jo teigimu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas dėl konkrečios pasakų knygų neįpareigoja Lietuvos keisti įstatymų.

„Individuali byla ir jos baigtis yra individuali byla. Tai nebūtinai reiškia, kad turime ar neturime keisti savo įstatymus ar Konstituciją, kitas dalykas – saviraiškos laisvė, taip, yra ir žodžio laisvė ir nuomonės laivė, bet tai nereiškia, kad kiekvienam, ypač kai kalbama apie nepilnamečius, ta informacija turi būti prieinama“, – kalbėjo Seimo narys.

„Mes gi saugome nepilnamečius nuo neigiamos informacijos, tam ir yra Nepilnamečių apsaugos įstatymas. Negi vaikams leisime kokią nors smurto ar lošimų propagandą? Valstybė turi galvoti apie tai“, – teigė jis.

Tuo metu jo frakcijos kolega vaikų psichiatras Linas Slušnys įsitikinęs, jog dabar galiojanti nuostata dėl nepilnamečių apsaugos nuo informacijos apie homoseksualius žmonių santykius yra perteklinė.

„Nesąmonė ta nuostata. (...) Manau, kad ta nuostata ko nors esmingo nekeičia. Turime saugoti nuo smurto, agresijos, kitų dalykų, bet ne nuo šito“, – BNS sakė parlamentaras.

Dabartinė nuostata suponuoja, kad žmonės, kurie nėra heteroseksualios orientacijos, yra netinkami, apie juos negalima pasakoti.

„Kaip vaikų psichiatras, labai aiškiai sakau: šita nuostata yra perteklinė įstatyme. Konstitucija yra apibrėžusi santuoką ir šeimos vertybes, jeigu norime kiekvienas saugoti Konstituciją, šią konstitucinę nuostatą kiekvienas turi teisę išdėstyti savo vaikams“, – tvirtino jis.

Kad svarbu šią nuostatą pakeisti, įsitikinusi ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė. Pasak jos, dabartinis reguliavimas apriboja galimybes su nepilnamečiais kalbėti apie svarbius patyčių, depresijos klausimus, kai tai susiję su seksualine orientacija.

„Dabartinė nuostata suponuoja, kad žmonės, kurie nėra heteroseksualios orientacijos, yra netinkami, apie juos negalima pasakoti. Ir ką mes tada turėtume daryti su situacija, kai, pavyzdžiui, homoseksualūs paaugliai yra viena iš jautriausių rizikos grupių, kai kalbame apie depresiją, apie patyčias, net kai kalbame apie suicidinius bandymus?“ – sakė ji.

Parlamentarė teigė pažinojusi knygos, dėl kurios siūloma keisti šią nuostatą, autorę Neringą Dangvydę Macatę, žinojo, kokį „didelį skausmą ir nusivylimą“ Seimo sprendimai atnešė sunkiai sirgusiai ir 2020 metais mirusiai autorei.

D. Šakalienė atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai priimti informacijos apie homoseksualius asmenis ribojimai Lietuvoje, panašios nuostatos įgyvendintos ir Rusijoje, todėl politikė vylėsi, jog Lietuva atsisakys šios „labai prastos praktikos, kuri niekaip nedera su mūsų valstybės bendromis nuostatomis“.

Ji sakė negalinti komentuoti, kaip rengiasi balsuoti frakcija, pasak Seimo narės, dėl to socialdemokratai dar tarsis.

L. Slušnys tai pat prognozavo, jog Teisingumo ministerijos siūlymas sunkiai skinsis kelią Seime.

„Yra daugybė Seime norinčiųjų tą nuostatą išlaikyti. Bet tarp tų, kurie gina nepilnamečius, yra tų, kurie mielai pripažįsta smurtą prieš moteris ir laiko tai auklėjimo priemone. Gal mes ne ten kreipiame dėmesį“, – sakė Seimo narys.

Oponentai įžvelgia bandymą įgyvendinti „laisviečių“ programą

Kai kurie opozicijos atstovai savo ruožtu teikiamą pataisą siejo ne su Strasbūro teismo sprendimu, o su Laisvės partijos siekiu jeigu ne vienu, tai kitu būdu Seime įgyvendinti savo partijos programą bei kritikavo valdančiuosius, kad šie nesprendžia kitų problemų.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinsienė teigė, kad minėtos knygos atvejis buvo, kiek ji prisimenanti, vienintelis, kai minėta įstatymo nuostata buvo pritaikyta.

„Aš neatsimenu ir bijau, kad daug kas neatsimena, kad ji būtų pritaikyta dar kada nors kartą. Ši norma yra mirusi teisės sistemoje. Bet ministerijos sprendimas manęs visiškai nestebina, nes, žinant Laisvės partiją, matyt, kitokių pasiūlymų mes ir nelabai galėtume tikėtis, Seime jau kelinti metai vis svarstome ir niekaip neapsisprendžiame dėl civilinės sąjungos projekto, ir tai yra Laisvės partijos egzistavimo dalis Seime. Natūralu, kad panašu įsivelsime į ginčą dabar dėl nepilnamečių apsaugos“, – tvirtino parlamentarė.

Vis dėlto ji sakė nemananti, jog nuostatos, net jei ji ir nelabai taikoma, reikėtų skubėti atsisakyti.

A. Širinskienė sakė esanti visiškai nenustebinta to, kad toks siūlymas teikiamas.

„Būtų nustebinę, jeigu staiga būtų pradėtos Europos Komisijos rekomendacijos įgyvendinti ir registruotos, tarkime, pataisos, dėl atšalimo laikotarpio Konstitucinio Teismo teisėjams, bet, matyt, tas teismo politizavimas, dėl kurio esame sukritikuoti, ministerijai Teisingumo nelabai rūpi“, – kalbėjo parlamentarė, turėdama galvoje situaciją, kai kovą Konstitucinio Teismo teisėju buvo paskirtas Stasys Šedbaras, iki tol ėjęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigas.

„Kaip praėjo tie treji kadencijos metai, taip, manau, praeis ir paskutinieji, tiesiog Seimui besiginčijant dėl homoseksualių asmenų teisių ir jų sureguliavimo“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Panašios nuomonės laikėsi ir opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas. Jo teigimu, susidaro vaizdas, kad „kai vienos durys neatsidaro, bando kitas atidarinėti“.

„Kai nepavyksta su partnerystės įstatymais, civilinės sąjungos, atranda kitų idėjų, kaip palaikyti savo elektorato dėmesį į save“, – kalbėjo parlamentaras.

„Mūsų frakcija, matyt, tokios pataisos nepalaikys“, – pridūrė jis.

V. Fiodorovas taip pat teigė pasigendantis dėmesio svarbesniems klausimams, tokiems, kaip žmonių pajamų didinimas ar kova su infliacija.

„Viskas palikta savieigai, kad išsispręstų, o tokie klausimai, kaip dabar mes diskutuojame, visą laiką atranda darbotvarkėje, jiems skiriama ir laiko, ir dėmesio, ir didesnių diskusijų negu tiems klausimams, kurie liečia kiekvieno Lietuvoje gyvenančio piliečio gerovę“, – kalbėjo parlamentaras.

Siūlo atsisakyti dėl saviraiškos laisvės

Teisingumo ministerija parengė pataisą, siūlančią iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo išbraukti, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma ta, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Konstitucijoje nurodyta, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutikimu.

Teisingumo ministerijos teigimu, minėtos įstatymo nuostatos atsisakymas pašalins galimybę diskriminaciniu būdu riboti saviraiškos laisvę.

Teigiama, kad pataisa parengta įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) šių metų sausio 23 dienos sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą.

Rašytoja Neringa Dangvydė Macatė laimėjo bylą dėl 9–10 metų vaikams skirtos pasakų knygos „Gintarinė širdis“ leidybos, joje aprašomi tos pačios lyties asmenų santykiai.

Teismas pripažino, kad Lietuva, apribojusi knygos platinimą, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnį, apibrėžiantį saviraiškos laisvę, ir priteisė 12 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensaciją bei 5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

2013 metais pasakų rinkinį išleidęs Lietuvos edukologijos universitetas, po kelių mėnesių knygos platinimą sustabdė. Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų.

Vėliau knygos platinimas atnaujintas, bet ji paženklinta įspėjamuoju ženklu, kad knygos turinys gali pakenkti jaunesniems nei 14 metų vaikams.

Knygos autorė tąsyk sakė patyrusi diskriminaciją, todėl po rezultatų nedavusio kreipimosi į Lietuvos teismus, 2019-aisiais kreipėsi į EŽTT.

Nepilnamečio interesai – tai pagrindinis veiksnys, kurio turi paisyti visi visuomenės nariai – pradedant ugdymo įstaigomis, tėvais, baigiant žiniasklaida.  Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas Deividas Velkas primena: be tėvų sutikimo publikuoti nepilnamečio nuotrauką negali ir ugdymo įstaigos savo socialinio tinklo profilyje.

– Kas saugo nepilnamečių teises viešojoje erdvėje?

– Pirmiausia specialus teisės aktas – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, kuriame numatyta tiek individuali nepilnamečio (duomenų, interesų apsauga), tiek bendra apsauga nuo žalingo informacijos turinio. Ypatinga vaiko teisės į atvaizdą apsauga taip pat reglamentuota Visuomenės informavimo įstatyme. Vaiko vaizdavimą reklamoje reguliuoja ir Reklamos įstatymas.

– Kokios yra pagrindinės nuostatos, kurių turi laikytis žiniasklaida, mokykla, tėvai, skelbdami nepilnamečių duomenis ir nuotraukas viešojoje erdvėje?

– Pirmiausia, visiems dalyviams reikėtų stengtis atsižvelgti į nepilnamečio interesus. Žiniasklaidai reikėtų orientuotis į problemos nušvietimą, kad šią problemą toliau galėtų spręsti visuomenė ar tam tikros institucijos. Problemai nušviesti neturi būti pateikta per daug įvykio detalių, taip pat ir nepilnamečio duomenų, kad iš aptariamos problemos nekiltų dar viena problema – nepilnamečio interesų pažeidimas. Tėvams, mokyklai tenka auklėtojo ir saugotojo vaidmuo. Todėl šioje nepilnamečiui artimesnėje terpėje neturi būti ne tik skleidžiami duomenys (nuotraukos), bet turi būti kuo greičiau reaguojama į nepilnamečių teisių pažeidimus. Tėvai, mokytojai turi pažinti savo vaikus, o tam reikia artimesnio ryšio.

– Ar mokykla gali skelbti mokinių nuotraukas socialiniuose tinkluose, nors nėra gavusi tėvų sutikimo?

– Viešai publikuoti nepilnamečio (asmens iki 18 metų) nuotrauką, negavus jo ir nors vieno iš jo tėvų sutikimo, yra draudžiama. Šiuo atveju tiek mokyklos tinklalapis, tiek "Facebook" paskyra (su tam tikromis išimtimis) yra laikytini visuomenės informavimo priemonėmis, t. y. priemonėmis, kuriomis informacija paskleidžiama viešai.

– Jeigu tokį sutikimą yra gavusi, ar gali tomis nuotraukomis pasinaudoti žiniasklaida?

– Tik tuo atveju, jei nuotraukos nėra skelbiamos neigiamų socialinių reiškinių kontekste; taip pat tik tiek, kiek gautas sutikimas leidžia jomis pasinaudoti. Tai reiškia, kad nuotrauka gali būti panaudota tik tam atvejui, kuriam buvo gautas sutikimas. Nuotrauką panaudojant vėliau ar kitame kontekste (rengiant kitokio turinio informaciją) toks sutikimas turi būti gautas iš naujo.

– Kalbant apie neigiamą kontekstą – ar gali žiniasklaida paskelbti vaiko nuotrauką, jei tėvai patys to prašo ar leidžia? Pavyzdžiui, nori parodyti, kaip vaikas buvo sumuštas.

– Negali. Nuotrauką, atskleidžiančią nepilnamečio tapatybę, paskelbti neigiamų socialinių reiškinių kontekste (konkrečiu atveju tai – smurtas), besąlygiškai draudžiama – net ir gavus atitinkamą (tėvų, globėjų) sutikimą. Kita vertus, nuotrauką galima paskelbti taip, kad nebūtų galimybės identifikuoti nukentėjusį nepilnametį.

– Kiek tėvai šiuo atžvilgiu turi laisvės? Ar gali minėta nuotrauka jie patys pasidalyti "Facebook" paskyroje?

– Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tėvų pareiga – rūpintis vaiku, saugoti jo teises ir interesus, juos gerbti. Tai apima ir vaiko teisės į atvaizdą/privatumą gerbimą. Žinoma, atitinkamas pareigas turi ir vaikai, tačiau tėvų veikimas prieš vaiko interesus – tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams ar kitoks vaiko teisių pažeidimas – yra administracinis pažeidimas. Šiuo atveju kyla klausimas: kokie vaiko interesai bus apsaugoti paviešinus tokią nuotrauką?

– Ar logiška, kad, pasibaigus vaiko paieškai, yra būtina ištrinti visas publikuotas jo nuotraukas – juk laikraščiuose tos nuotraukos jau neištrinsi?

– Logiška. Laikraštyje taip lengvai nuotraukos nesurasi, nenukopijuosi (neišsaugosi) ir nepanaudosi kitiems tikslams. Todėl, baigus vaiko paiešką (vaikui atsiradus), ne tik svarbu šios nuotraukos nebepublikuoti, bet ir nesugretinti su kita papildoma/nauja informacija. Be to, pranešime apie tai, kad pradingęs nepilnametis atsirado, draudžiama šią žinutę susieti su neigiamu socialinių reiškinių kontekstu, pavyzdžiui, nurodyti, kad nepilnametis buvo pabėgęs dėl smurto šeimoje, kitų konfliktų ar pan.

– Jeigu kai kurių duomenų atskleidimas, pavyzdžiui, įvardijant konkrečią mokyklą, kur nusižudė moksleivis, žiniasklaidai padėtų atskleisti tos mokyklos problemas? Juk taip žiniasklaida apgintų visą mokyklos bendruomenę.

– Mokyklą įvardyti galima ir vien tik tai nepilnamečio interesų dar nepažeidžia. Bėda, jei šalia mokyklos pavadinimo bus pateikta daugiau duomenų apie nepilnametį.

– Kur apskritai yra visuomenės teisės žinoti ribos? Ar dėl nepilnamečių apsaugos įstatyme numatytų draudimų nėra pažeidžiama mano, kaip piliečio, teisė žinoti? Tarkime, apie nepilnamečių padarytus nusikaltimus žurnalistas turbūt iš viso negali parašyti, nes jam niekas neturi teisės suteikti informacijos.

– Vienas dalykas – žinoti apie nusikaltimą, kitas dalykas – apie jį padariusį nepilnametį. Įstatymai, nustatantys visuomenės teisės žinoti ribas, antruoju atveju saugo nepilnamečio – tiek nusikaltusio, tiek aukos – tapatybę nuo jos atskleidimo visuomenei. Tokiu būdu įstatymų leidėjas suteikia galimybę nepilname

Seimas svarstys siūlymą bausti už neviešo teismo posėdžio medžiagos, susijusios su nepilnamečiu, atskleidimą ar viešą paskelbimą.

Už tokią socialdemokračių Rimantės Šalaševičiūtės ir Irenos Šiaulienės įregistruotą Baudžiamojo kodekso pataisą antradienį po pateikimo balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė penki parlamentarai Toliau pataisos projektas bus svarstomas parlamento komitetuose.

Pagal projektą, asmuo, atskleidęs arba viešai paskelbęs neviešame teismo posėdyje nagrinėtą medžiagą, susijusią su nepilnamečiu, būtų baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Siūloma, kad už tokias veikas atsakytų ir juridinis asmuo.

Socialdemokratės projektą teikia argumentuodamos siekiu užtikrinti vaiko asmeninio ir privataus gyvenimo, kitų duomenų slaptumo apsaugą bei išvengti papildomų neigiamų bylos nagrinėjimo pasekmių, kadangi viešoje erdvėje neretai skelbiama, analizuojama, vertinama uždaruose teismo posėdžiuose nagrinėjamų ar jau išnagrinėtų bylų medžiaga.

Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, tokiu būdu pažeidžiamas vaiko asmens, jo privataus gyvenimo slaptumas, informacijos apie vaiko sveikatą konfidencialumas ir pan.

Projekto pirminis siūlytojas ir rengėjas yra Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga.

Baudžiamasis kodeksas šiuo metu numato baudžiamąją atsakomybę už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo, tačiau, kaip pažymi teikėjos, teisės aktuose nėra įtvirtinta aiški atsakomybė asmenims už civilinės, administracinės ar baudžiamosios bylos neviešos medžiagos arba jos dalies atskleidimą ar viešą paskelbimą.