Masiniai pagrobimai už išpirką paplitę Nigerijos šiaurės vakarų ir centrinėse valstijose, kur stipriai ginkluotos gaujos, vietos gyventojų vadinamos banditais, dažnai puldinėja atokius kaimus, plėšia ir grobia gyventojus.

Praėjusio mėnesio pradžioje ginkluoti vyrai užpuolė atokų Gidan Danzaros kaimą Zamfaroje, paėmė į nelaisvę 64 moteris ir vaikus ir reikalavo išpirkos už jų paleidimą. Zamafaros valstijos gubernatoriaus atstovas spaudai Suleimanas Bala Idrisas sakė, kad belaisviai buvo paleisti antradienį, surengus „karinį“ banditų stovyklų rajone puolimą. Pareigūnas neigė, kad buvo sumokėta kokia nors išpirka, tačiau gyventojai tvirtino turėję sumokėti banditams, kad pagrobtieji būtų paleisti.

Mokėti išpirką grobikams Nigerijoje yra neteisėta, tačiau šeimos dažnai sako galiausiai turinčios parduoti nuosavybę arba paimti paskolas, kad gautų pinigų pagrobtiems giminaičiams išlaisvinti.

Pagrobtųjų gelbėjimo aplinkybės Nigerijos taip pat dažnai nėra aiškios, aukų artimieji ir valdžios institucijos pateikia prieštaringus pareiškimus dėl išpirkos ar derybų su grobikais. Nusikaltėlių gaujos, turinčios paslėptas stovyklas didžiuliuose miškuose Zamfaros, Kadunos, Katsinos ir Nigerio valstijose, garsėja masiniais grobimais, dažnai taikosi į mokyklas ir koledžus.

S. B. Idrisas sakė, kad grobikai paleido visas 64 kaime pagrobtas moteris ir vaikus dėl kariuomenės įvykdytų karinių operacijų rajone. Jis taip pat sakė, kad masinis karių dislokavimas Zamfaroje praėjusią savaitę „pakeitė tendenciją“. Kariuomenė surengė reidus į stovyklas, „ši strategija padarė spaudimą teroristams ir privertė juos bėgti į kaimynines valstijas ir palikti belaisvius“.

Banditai nesilaiko kokios nors ideologijos, juos motyvuoja finansinė nauda, tačiau pareigūnai ir analitikai susirūpinę dėl jų pragmatiško aljanso su džihadistais, kurių sukilimas Nigerijos šiaurės rytuose trunka jau 15 metų.

Dvidešimtmetė Amina Hassan persigalvojo ir nebenorėjo tekėti, kai iki vestuvių liko vos kelios dienos. Amina apie tai informavo savo tėvus.

Tačiau jie nenorėjo atšaukti vestuvių, nes svečiams jau buvo išsiuntę pakvietimus.

Tada dvidešimtmetė pasiūlė jaunikiui išsiskirti iš karto po vestuvių. Jis, A. Hassan teigimu, neprieštaravo.

Po vestuvių A. Hassan pareikalavo skyrybų, tačiau vyras atsisakė išpildyti pažadą. Nigerietė pabandė problemą išspręsti kitokiu būdu.

Ji paprašė raganiaus padaryti taip, kad nesukalbamas vyras imtų jos nekęsti.

Raganius paėmė iš Aminos 12 tūkstančių nairų (14 eurų) ir atliko ritualą. Tačiau tai nepadėjo.

Po šios nesėkmės įpykusi jauna moteris nusprendė padegti vyro namus. Vėliau ji buvo sulaikyta policijos ir prisipažino, ką padarė.

Valtimi, vėlyvą šeštadienį apvirtusia Benujės upėje, kuri yra viena didžiausių Nigerijoje, plaukė prekybininkai, grįžtantys iš žuvies turgaus Tarabos valstijoje, pranešė nacionalinės nepaprastųjų situacijų tarnybos.

Valtyje buvo daugiau kaip 100 keleivių, 14 iš jų pavyko išgelbėti, 17 kūnų rasta, o 73 žmonės laikomi dingusiais, naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė Nigerijos nacionalinės nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros vadovas Ladanas Ayuba (Ladanas Ajuba).

Tarabos gubernatorius Agbu Kefas nelaimingą atsitikimą pavadino didžiule tragedija ir nurodė keleiviams naudoti gelbėjimosi liemenes.

„Mūsų vandens telkinys, kuris yra vienas ilgiausių regione, turėtų būti tikras gerovės, o ne mirties šaltinis“, – teigiama pirmadienį jo biuro išplatintame pareiškime.

Tokios nelaimės yra įprastas reiškinys atokiose šios Vakarų Afrikos šalies bendruomenėse. Per keturis pastaruosius mėnesius tai jau trečioji nelaimė su daugiau kaip 100 keleivių. Dauguma jų įvyksta dėl perkrovos. Tose vietovėse dažnai trūksta gerų, privažiuojamų kelių.

Tarabos policijos atstovas Usmanas Abdullahi (Usmanas Abdulahis) sakė, kad valdžia tiria pastarojo incidento priežastis. Gelbėjimo tarnyboms padeda vietos gyventojai ir žvejai.

U. Abdullahi teigė besibaiminantis, jog operacija gali tęstis kelias dienas, nes upės srovė yra labai stipri.

„Mes net nesitikime, kad kūnai bus kur nors netoliese“, – sakė jis.

„Gaisras kilo labai vėlai (...) 18 aukų sudegė neatpažįstamai, o 25 sužeistieji buvo išgelbėti“, – sakoma vietos Nigerijos saugumo ir civilinės gynybos korpuso atstovo Olufemi Ayodele (Olufemio Ajodelės) pareiškime.

„Paaiškėjo, kad techniniai sprendimai ir kiti parengiamieji darbai, kuriuos reikia atlikti siekiant užtikrinti, jog užsieniečiai galėtų registruotis vizitui į išorės paslaugų teikėjo centrą Nigerijoje, pareikalautų daugiau laiko ir finansinių išteklių nei buvo prognozuota“, – teigiama antradienį išplatintame ministerijos pranešime.

Anot VRM, susidarytų neproporcingai didelė administracinė našta, vertinant prognozuojamus užsieniečių srautus – iki 250–300 žmonių per metus.

„Atsižvelgiant į tai, Vidaus reikalų ministerija neplanuoja nuo 2024 metų sausio 1 dienos atidaryti išorės paslaugų teikėjo centrą Nigerijoje“, – teigiama pranešime.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlė tęsti iki liepos 1 dienos šioje Vakarų Afrikos valstybėje veikusių Lietuvos vizų centrų veiklą ir atidaryti ten išorės paslaugų teikėjo padalinį, kuriame būtų galima teikti prašymus dėl nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.

Be to, poreikį sudaryti sąlygas Nigerijoje užsieniečiams pateikti prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje nurodė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,  Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovai.

Anot VRM, į Lietuvą norintys atvykti Nigerijos piliečiai dėl nacionalinių vizų arba leidimų laikinai gyventi išdavimo ir toliau gali kreiptis į kitose valstybėse esančius išorės paslaugų centrus.

Išorės paslaugų teikėjo centrai šiuo metu veikia 34 valstybėse: Albanijoje, Argentinoje, Armėnijoje, Australijoje, Azerbaidžane, Brazilijoje, Indijoje, Izraelyje, Filipinuose, Japonijoje, Jordanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kanadoje, Kirgizijoje, Kazachstane, Libane, Malaizijoje, Moldovoje, Naujoje Zelandijoje, Nepale, Pietų Afrikos Respublikoje, Pietų Korėjoje, Sakartvele, Singapūre, Šri Lankoje, Tadžikistane, Tailande, Taivane, Turkijoje, Ukrainoje, Uzbekistane, Venesueloje.

Po aukščiausiojo lygio susitikimo Nigerijoje bloko pirmininkas Omaras Touray (Omaras Turė) nurodė, kad ECOWAS nusprendė dislokuoti rezervines pajėgas, kad būtų atkurta konstitucinė tvarka Nigeryje.

ECOWAS buvo paskelbęs ultimatumą ir pareikalavęs, kad generolai atsisakytų valdžios iki sekmadienio vidurnakčio vietos (2 val. Lietuvos) laiku, antraip gali sulaukti karinių veiksmų.

Demokratiškai išrinktas prezidentas Mohamedas Bazoumas (Mohamedas Bazumas) buvo nuverstas liepos 26 dieną, kai jį prezidentūroje sulaikė jo paties gvardijos nariai.

Perversmą įvykdę lyderiai nepakluso ECOWAS reikalavimams.

Galimybė imtis karinės intervencijos į Nigerį, vieną skurdžiausių pasaulio valstybių, sukėlė diskusijas ECOWAS gretose ir kaimyninio Alžyro bei Rusijos perspėjimus.

Nigerio kaimynai Malis ir Burkina Fasas, kuriuos valdo karinės chuntos, užgrobusios valdžią perversmų metu, savo ruožtu pareiškė, kad intervencija būtų karo paskelbimas jų šalims.

„ECOWAS ir tarptautinė bendruomenė padarys viską, kad apgintų demokratiją ir užtikrintų, jog demokratinis valdymas ir toliau tvirtai įsitvirtintų regione“, – penktadienį paskelbtame pareiškime teigė Nigerijos lyderis ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos pirmininkas.

Prieš dvi dienas kariškiai sulaikė demokratiškai išrinktą Nigerio prezidentą Mohamedą Bazoumą (Mohamedą Bazumą) ir sukėlė politinį chaosą, galintį pakenkti šalies kovai su džihadistais ir padidinti Rusijos įtaką Vakarų Afrikoje.

Perversmui Nigeryje vadovavęs generolas Abdourahamane Tchiani (Abdurahamanė Tšianis) penktadienį per valstybinę televiziją paprašė paramos valdžios perėmimui.

Prezidento sargybos viršininkas A.e Tchiani yra Nacionalinės krašto apsaugos tarybos – karių grupės, kuri teigė surengusi perversmą, – vadovas. Penktadienį valstybinė televizija jį paskelbė naujuoju Nigerio lyderiu.

Kalbėdamas per valstybinę televiziją jis sakė, jog Nigeriui reikia keisti savo kryptį, kad būtų užkirstas kelias laipsniškam ir neišvengiamam žlugimui.

„Prašau techninių ir finansinių partnerių, kurie yra Nigerio draugai, suprasti specifinę mūsų šalies padėtį ir suteikti jai visą reikiamą paramą, kad ji galėtų įveikti iššūkius“, – sakė A. Tchiani.

Pasak vieno analitiko ir vieno Vakarų kariuomenės pareigūno, anksčiau Nigeryje įvairios kariuomenės frakcijos varžėsi dėl valdžios. A. Tchiani pasirodymas per televiziją atrodo kaip siekis parodyti, kad vadovauja jis, tačiau padėtis šalyje vis dar atrodo permaininga.

Nigeris laikomas paskutiniu partneriu Vakarams stengiantis kovoti su džihadistais, siejamais su „al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“ Afrikos Sachelio regione, kur Rusija ir Vakarai kovoja dėl įtakos kovoje su ekstremizmu.

Šaltinių teigimu, Nigerijos prezidentą Mohamedą Bazoumą (Mohamedą Bazumą) sulaikė jo sargybos nariai.

A. Guterreso atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) teigė, kad JT generalinis sekretorius paragino šios situacijos metu elgtis atsargiai ir užtikrinti konstitucinės santvarkos apsaugą.

S. Dujarricas pridūrė, kad A. Guterresas pasmerkė bet kokias pastangas jėga užgrobti valdžią ir pakenkti demokratiniam valdymui, taikai ir stabilumui.

„Jungtinės Valstijos yra labai susirūpinusios dėl šiandienos įvykių Nigerijoje“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime, kurį paskelbė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).

„Griežtai smerkiame bet kokias pastangas sužlugdyti Nigerijos demokratiškai išrinktą vyriausybę ar pakenkti jos veiklai“, – teigė jis.

J. Sullivanas paragino prezidento gvardijos narius paleisti prezidentą M. Bazoumą ir susilaikyti nuo smurto.

M. Bazoumas buvo demokratiškai išrinktas 2021 metais, perėmęs vadovavimą vienai skurdžiausių ir labiausiai į perversmus linkusių Afrikos šalių.

Kol kas nėra aišku, kas galėjo sukelti šią įtampą, o trečiadienį aplink prezidentūrą ir kai kurias ministerijas Niamėjuje buvo blokuojamos gatvės.

Padėtis Nigerio sostinėje trečiadienį išliko rami, bet neaiški.

Šioje Vakarų Afrikos valstybėje buvo įvykdyti keturi perversmai, o M. Bazoumas sužlugdė bandymą įvykdyti perversmą likus kelioms dienoms iki priesaikos.

Jo administracija susiduria su precedento neturinčiomis grėsmėmis, kurias šalies vakaruose kelia islamo ekstremistai, susiję su grupuotėmis „al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“, taip pat su blogėjančia saugumo ir politine padėtimi regione. Kaimyniniuose Malyje ir Burkina Fase nuo 2020-ųjų buvo įvykdyti keturi perversmai.

Saugumo analitikai sako, kad jei tai išties buvo bandymas įvykdyti perversmą, tai nepadės sustabdyti nesaugumo regione.

Nelaimingo atsitikimo, įvykusio daugiau nei 20 milijonų gyventojų turinčio miesto rajone, metu taip pat buvo sunkiai sužeista dešimtys žmonių.

Lagoso valstijos nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra (LASEMA) teigė, kad autobuso vairuotojas, matyt, bandė duoti įspėjamąjį signalą prieš artėjančiam traukiniui susiduriant su kita transporto priemone.

„Dabar žuvusiųjų yra šeši – keturios moterys ir du vyrai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Nacionalinės nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros (NEMA) atstovas Ibrahimas Farinloye (Ibrahimas Farinlojė), patikslinęs pirminį dviejų žuvusiųjų skaičių.

Jis sakė, kad buvo sužeisti 74 žmonės, kai kurių iš jų būklė yra kritinė.

„Žuvusiųjų skaičius gali dar labiau išaugti, nes daug žmonių ligoninėje yra kritinės būklės“, – sakė jis.

I. Farinloye sakė, kad gelbėtojai kovojo kelias valandas, kol jiems pavyko išgelbėti žmones, įstrigusius autobuso nuolaužose po avarijos.

Traukinys važiavo iš Ijoko, esančio netoli Ogūno valstijos, į Ebut Metos sritį Lagose.

LASEMA kaltino autobuso vairuotoją dėl „neatsargaus vairavimo“, nes jis bandė pervažiuoti geležinkelio liniją nepaisydamas signalo, įspėjančio apie artėjantį traukinį.

Agentūra pareiškime nurodė, kad autobuso ir traukinio nuolaužos buvo pašalintos.

Blogai prižiūrimuose Nigerijos keliuose dėl viršijamo greičio, neatsargaus vairavimo ir eismo taisyklių nepaisymo dažnai įvyksta avarijos.

„Išnagrinėsime visas teisines ir taikias galimybes susigrąžinti savo mandatą. Mes laimėjome rinkimus ir tai įrodysime Nigerijos gyventojams“, – žurnalistams šalies sostinėje Abudžoje teigė P. Obi.

Šis netikėtai iškilęs kandidatas, kuris metė iššūkį dviem šalyje dominuojančioms partijoms, surinko 6,1 mln. balsų ir užėmė trečiąją vietą, rodo galutiniai rezultatai.

Trečiadienį nugalėtoju buvo paskelbtas 70-metis valdančiosios partijos „Visų pažangiųjų kongresas“ (APC) kandidatas B. Tinubu, gavęs 8,8 mln. balsų ir surinkęs reikiamą balsų skaičių dviejose trečdaliuose Nigerijos valstijų. Pastarąja taisykle siekiama užtikrinti kuo platesnį atstovavimą.

Buvęs Lagoso gubernatorius B. Tinubu pakeis gegužę kadenciją baigsiantį prezidentą Muhammadu Buhari (Muhamadų Buharį).

Opozicinės Liaudies demokratų partijos (PDP) kandidatas Atiku Abubakaras (Atikus Abubakaras) surinkęs 6,9 mln. balsų liko antroje vietoje.

Rinkimai daugiausiai gyventojų turinčioje Afrikos valstybėje iš esmės buvo taikūs, bet juos temdė vėlavimai ir itin lėtas internetinių rezultatų skelbimas, sukėlęs rinkėjų ir opozicijos partijų pasipiktinimą. Opozicija teigė, kad balsai buvo masiškai klastojami.

„Šie rinkimai taps vienais prieštaringiausių iš kada nors Nigerijoje įvykusių rinkimų“, – sakė P. Obi.

B. Tinubu trečiadienį paragino konkurentus ir jų šalininkus prisidėti prie jo, „kad kartu galėtume pradėti mūsų nacionalinių namų atstatymo darbą“.

Kandidatai, norintys užginčyti rinkimų rezultatus, per 21 dieną nuo rezultatų paskelbimo gali pateikti ieškinį teismui.