Internetas tapo tokia neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi, kad jau egzistuoja ir priklausomybės nuo jo problemos.

Mokslininkai šią priklausomybės formą pripažino, kai pastebėjo, kad virtualioje erdvėje praleidžiama gausybė laiko, ieškant informacijos, tikrinant elektroninį paštą, bendraujant pokalbių svetainėse, socialiniuose tinkluose. Internetas kai kam tapo tokia svarbia gyvenimo dalimi, kad be jo negali išsiversti net kelių valandų.

Pastebima, kad žmonės jaučia nerimą, kai bet kuriuo metu neturi galimybės pažiūrėti, ar kas parašė žinutę, „palaikino“ būseną ar parašė komentarą. Išskiriamas netgi pokalbių svetainių priklausomybės tipas. Tokią priklausomybę turintys žmonės jaučia susierzinimą ir nerimą, jeigu bent kiek ribojamas laikas, kurį jie gali praleisti virtualioje pokalbių erdvėje.

Kita priklausomybės forma, kuri egzistuoja daug seniau, – apsipirkinėjimo manija, dar vadinama „šopoholizmu“. Išskiriamos kelios „šopoholikų“ kategorijos. Vieniems tai pasireiškia neįveikiamu potraukiu pirkti, kitiems – siekiu įsigyti tobulą pirkinį, tretiems – parodyti savo statusą, ketvirtieji medžioja nuolaidas ir perka per išpardavimus, penktieji priklauso bulimikų kategorijai, nes nuolat ką nors perka ir pirkinius grąžina, o dar vieni siekia turėti pilnus vienos spalvos ar paskirties daiktų komplektus.

Verslininkai, pastebėję poreikį bendrauti internetu taip, kaip realiame gyvenime, ir norėdami padėti apsiperkantiems internetu, ėmė naudotis atitinkamomis programomis. Jos padeda parduotuvių konsultantams tiesiogiai bendrauti su internetinių parduotuvių lankytojais, atsakyti į jiems rūpimus klausimus, padėti susigaudyti tinklalapyje čia ir dabar.

„Vis didesnis pirkėjų skaičius nori, kad interneto parduotuvės ar tinklapio administratoriai kuo greičiau atsakytų į visus rūpimus klausimus. Para, nekalbant jau apie kelias dienas, tokiais atvejais tampa per ilgu laiko tarpu“, – sako Tomas Parnarauskas, „Redhelper“ produktui atstovaujančio "NOD Baltic" vadovas. – „Didėjant gyvenimo tempui ir augant konkurencijai, laimi tie pardavėjai, kurie klientų aptarnavimui skiria didžiausią dėmesį. Jie duoda pirkėjui tai, ko šis trokšta“.

Nors pardavėjai pasitelkia socialinius tinklus ar pokalbių svetaines savo prekėms reklamuoti ir ten savo būsimiems pirkėjams atsako į klausimus ir teikia kitą, jų nuomone, aktualią informaciją, tačiau specialių programų naudojimas sparčiai plinta. Tokios programos diegiamos ne tik interneto parduotuvėse, bet ir kitokio pobūdžio tinklapiuose.

Nors verslininkai naudojasi žmonių silpnybėmis, keletas patarimų padės atpažinti priklausomybių simptomus ir ieškoti specialistų pagalbos jas sprendžiant.

Artėjant jaunimo pamėgtai Helovino šventei, saugumo ekspertai įspėja apie suaktyvėjusias sukčių atakas. Prisidengus Helovino nuotaika, internete suaktyvėja pokštų, pasiūlymų bei nuorodų į intriguojančias svetaines.

Atsargumas ypač rekomenduotinas socialiniuose tinkluose – tai pagrindinis kanalas, kur kibernetiniai sukčiai tyko atsitiktinių aukų.

„Helovinas, kaip ir Valentino diena yra jaunimo pamėgtos šventės. Jų metu kyla didžiausias šurmulys internete – tuomet, kaip niekad pilna galimybių sukčiams siuntinėti teminus paveikslėlius, filmukus, pokštus, pasiūlymus vakarėliams ir pan. Tai daugiausiai „phishing“ tipo atakos, kai bandoma pasinaudoti sumažėjusiu internautų budrumu“, – sako Tomas Parnarauskas, ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.

Saugumo ekspertai paskaičiavo, kad kiekvieną Heloviną dažniausiai pasitaiko šios „phishing“ atakos:

• Brukalai (angl. spam) su nuolaida Helovino kostiumams, kitoms prekėms, dovanoms. Vartotojai viliojami neva laimėta dovana ar nuolaidomis. Jiems siūloma apsilankyti tam tikrame, dažniausiai e. parduotuvės, puslapyje, pateikti banko kortelės duomenis ar kitą asmeninę informaciją.
• Šokantys griaučiai ar kiti plačiai paplitę, kiekvienus metus internete „vyraujantys“ pokštai, sveikinimo paveiksliukai. Už jų slepiasi informaciją šnipinėjantys virusai, kenkėjiškos programos.
• Vakarėlių kvietimai. Jie dažnai siunčiami kaip prisegtukai laiškuose, žinutėse. Jie slepia kenkėjiškas programas, kurios įsidiegia į kompiuterį iškart atvertus kvietimą apsilankyti renginyje, pasinaudoti viena ar kita pramoga.

Helovino linksmybėms pasirengusiems internautams patariama neprarasti budrumo, nes tai pagrindinis būdas išvengti galimų suktybių.

Rekomenduojama nespausti aklai ant kiekvienos nuorodos, neatidarinėti atsitiktinių el. laiškų.

Prieš paspaudžiant intriguojančią nuorodą į paveikslėlį, vaizdo įrašą ar akciją prekei, derėtų patikrinti pagrindinį jame nurodytos svetainės adresą. Jei jis nežinomas, skamba keistai ar užsienio kalba, verta suvesti pavadinimą į paieškos sistemą ir patikrinti informaciją, taip pat  paskaityti atsiliepimus.

Prieš atveriant gautą el. laišką, svarbu pastebėti ar nėra įtartinų priedų, ar pateikta siuntėjo informacija.

Atsargumas būtinas ir tuomet, kai kviečiama kažką atsisiųsti ar laimėti. Tokios vagystės ypač vyrauja socialiniuose tinkluose. Vartotojai kviečiami pamėgti socialinę paskyrą ir dalintis ja su draugais ar užpildyti anketą, kuri neva suteikia šansą būti išrinktam ir laimėti siūlomą prizą. 

Itin budriems rekomenduojama būti tuomet, kai prašoma įvesti asmeninę informaciją, pvz. vardą, el. pašto adresą, telefono numerį.

Mobili darbo aplinka, kai darbuotojas gali dirbti iš namų ar nuotoliniu būdu, tampa pageidaujama praktika ir Lietuvoje. Tyrimų duomenimis , 20 proc. Lietuvos darbuotojų dirba lanksčiai, dar bent tiek norėtų tokios galimybės. Darbuotojų norą palaiko, o darbdavio apsisprendimą skatina didžiųjų pasaulio valstybių pavyzdys bei didelė tokiam darbui skirtų priemonių pasiūla. Pastaroji, viena ranka dalindama naudą ir pažangą, kita perspėja – išlaidos saugumui tik didės.  

„Rinkos diktuojamos sąlygos įsuka verslą į užburtą ratą. Technologijos niekaip neatsiejamos nuo verslo pažangos, kita vertus, didėja saugumo pažeidžiamumas. Jei prieš penkerius metus, kalbėdami apie saugumą, rekomenduodavom tik antivirusinę sistemą, tai dabar efektyviai apsaugai reikia kur kas daugiau investicijų“, – sako saugumo sprendimus Lietuvoje pristatančios įmonės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas. 

Sąlygas mobiliam darbui suteikia paslaugų kūrėjai

Mobilus darbas neatsiejamas nuo galimybės prisijungti prie informacijos iš bet kur ir bet kada. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl įmonės nekuria mobilaus darbo sąlygų – ribotos techninės ir technologinės galimybės. Tradicinių serverių pirkimas, kaip ir pritaikymas prie jų jungtis iš įvairių vietų ir įvairiomis priemonėmis, reikalauja didelių kaštų. Pastaruoju metu situacija kardinaliai keičiasi. Mobiliam darbui skirtų paslaugų ir priemonių kūrėjai kartu suteikia ir virtualias darbo vietas, kurias galima išsinuomoti mažiau nei už 100 lt/mėn. Taip įmonės gali taupyti kaštus, greičiau vykdyti IT infrastuktūros susijusius pokyčius.

„Čia kaip su automobiliu. Norėdamas važiuoti, neprivalai pirkti visos degalinės. Įsipili degalų tiek, kiek reikia ir tada, kada reikia. Paslaugų kūrėjai atriša įmonėms rankas – verslui nereikia pirkti serverio, programinės įrangos licencijų, rūpintis duomenų atsarginėmis kopijomis, brangiu aptarnaujančiu personalu – viskas suteikiama prie perkamų įrankių, paslaugų“, – sako T. Parnarauskas.

Anot T. Parnarausko, IT infrastruktūra virtualioje erdvėje suteikia verslui galimybes, kurios anksčiau nebuvo prieinamos dėl didelių kaštų. Debesų kompiuterijos paslaugų plėtojimu suinteresuotos ir didžiosios Europos šalys, kurios vis plačiau taiko lanksčios darbo vietos sąlygas tiek versle, tiek valstybiniame sektoriuje. Ši tendencija per tarptautines kompanijas ir rinkos madas persiduoda mažesnėms šalims, o Lietuva nelieka nuošalyje.

Dabar šalyje įmonių, į virtualią erdvę pilnai perkėlusių darbo procesus, skaičius nedidelis. Vertinant iš kito pusės, kone kiekviena įmonė turi sąsają su paslaugomis virtualioje erdvėje. Ir čia nereikia akių kreipti tik į socialinius tinklus. Verslas keliauja į virtualią erdvę per mobiliuosius įrenginius, pokalbių programas, vaizdo konferencijas, informacijos saugyklas, galiausiai kasdien naudojamą el. paštą ar klientų aptarnavimo sistemas.

Virtuali IT infrastruktūra verslui pilnai sukurta ir sparčiai plečiama, siūlomas platus debesų kompiuterijos paslaugų spektras. Atsiranda verslo valdymo apskaitos, dokumentų tvarkymo sprendimai – tiek verslui, tiek viešajam sektoriui. Verslui paslaugas teikti pasiruošę ir programėlių kūrėjai.

Suderinamumas auga, prieinamos informacijos kiekis mažėja

Mobilaus darbo galimybė iš vienos pusės labai patogi funkcija, iš kitos – vartai grėsmėms. Darbo įrankių pasirinkimas plečiasi. Kompiuteriai, telefonai, specialios programėlės, net spausdintuvai – sukuriamas milžiniškas ryšių tinklas, kur visi darbui naudojami įrenginiai sklandžiai jungiasi tarpusavyje, interneto ar vietinio tinklo pagalba be trikdžių keičiasi duomenimis. Tokiame plačiame tinkle saugumo spragą atrasti lengviau nei bet kada.

Kuo daugiau kelių patekti prie duomenų, tuo sunkiau verslui juos efektyviai apsaugoti. Viena silpna vieta atveria prieigą prie visų įrenginių, leidžia metų metus šnipinėti prisijungimo slaptažodžius, perimti duomenų srautą perkėlimo į virtualias saugyklas metu. Įvertinus žmogiškąjį faktorių, kad darbui skirti mobilieji darbo įrankiai naudojami ir asmeninėms reikmėms, saugumo situacija tampa kone nevaldoma. 

Iškilus sudėtingesnių sprendimų poreikiui, dėmesys išsiplečia nuo pavienio kompiuterio į bendrą tinklo saugumą. Pastarajam atitenka didžiausia dalis – 21 proc. visų saugumui skiriamų išlaidų. Įvairiais skaičiavimais, išlaidas tinklo saugumui šiais metais didins per 40 proc. kompanijų. Planuojama, kad kils išlaidos mobiliosioms darbo priemonėms, apsaugai nuo kenkėjiško turinio internete.

Augantys kaštai IT infrastruktūros apsaugai bus susiję ir su naujų paslaugų poreikiu. Iš jų pastaruoju metu smarkiausiai populiarėja duomenų šifravimas. Verslas pradeda riboti pasiekiamos informacijos prieinamumą. „Įsivaizduokite, kad galite nebrangiai nuvykti į svajonių miestą – skristi, plaukti, važiuoti traukiniu ar automobiliu. Deja, nuvykus pasitinka informacija, kad galite aplankyti tik vieną muziejų, nes kitos vietos jums uždraustos. Analogiška situacija dabar vyksta ir su sąlygomis dirbti mobiliai balansuojant tarp duomenų saugumo ir funkcionalumo“, – sako T. Parnarauskas.

Kiekvienas žingsnis link inovatyvumo augina visuotinio šnipinėjimo baimę, verčia ieškoti kardinalių priemonių. Verslo dažnas pasirinkimas - šifruoti duomenis elementariai užkertant prieigą prie informacijos. Šią tendenciją skatina ir IT sprendimų kūrėjai – auga duomenų šifravimo paslaugos tiek kompiuteriams, tiek telefonams. Anksčiau išskirtinai naudotas su finansais susijusių verslų – bankų, kazino, dabar šifravimas tampa įprasta praktika vis daugiau įmonių.  Pradedant nuo dokumentų ir baigiant telefoninių pokalbių šifravimo po paskutinių psiklausymo incidentų tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje.