Daugiausia – šešių – nominacijų sulaukė Klaipėdos dramos teatre Adomo Juškos režisuotas spektaklis „Vakarų krantinė“.

Jis tarp geriausiųjų pateko režisūros, vyro vaidmens, nepagrindinio vaidmens, scenografijos, technologijų dizaino, muzikos kategorijose.

Penkias nominacijas gavo taip pat Klaipėdos dramos teatre Jokūbo Brazio režisuotas „Storas sąsiuvinis“, antradienį pranešė Kultūros ministerija.

Tarp pretendentų gauti „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią režisūrą be J. Brazio ir A. Juškos taip pat yra Kamilė Gudmonaitė – už Taksofono operą „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ bei Dmitrijus Krymovas už spektaklį „Fragmentas“.

Į geriausios moters vaidmens atlikėjos vardą pretenduoja Nomeda Bėčiūtė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Patina“, spektaklyje „Kai mes būsim jauni“ vaidinusios Vilija Grigaitytė, Jūratė Onaitytė, Inesa Paliulytė ir Liucija Rukšnaitytė, taip pat Digna Kulionytė už Kiškio lūpos vaidmenį spektaklyje „Storas sąsiuvinis“, Eglė Mikulionytė už Beždžionės vaidmenį spektaklyje „Šuo ir beždžionė“, Alvydė Pikturnaitė už Marianės vaidmenį spektaklyje „Neištikimoji“.

Geriausiais vyro vaidmens atlikėju nominuoti Saulius Ambrozaitis ir Džiugas Grinys už brolių Luko ir Klauso vaidmenis spektaklyje „Storas sąsiuvinis“, Vytautas Anužis – už Tėčio vaidmenį spektaklyje „Tėtis“ ir už vaidmenį spektaklyje „Ūbas Caras“, Valentinas Masalskis – už Teisėjo vaidmenį spektaklyje „Barbarai“, Severinas Norgaila – už Ivaro vaidmenį spektaklyje „Skraidantis Travolta“, Donatas Želvys – už Šarlio vaidmenį spektaklyje „Vakarų krantinė“.

Geriausiais vyro vaidmens atlikėju nominuoti Saulius Ambrozaitis ir Džiugas Grinys už brolių Luko ir Klauso vaidmenis spektaklyje „Storas sąsiuvinis (...)

 

Gauti „Auksinį scenos kryžių“ kaip nepagrindinio vaidmens atlikėja pretenduoti Eglė Barauskaitė už Sesilės vaidmenį spektaklyje „Vakarų krantinė“, Kirilas Glušajevas – už Žano vaidmenį spektaklyje „Raganosiai“, Viktorija Kuodytė – už Jaunos barbarės vaidmenį spektaklyje „Barbarai“, Valerijus Osadčenko – už Jago vaidmenį balete „Dezdemona“, Emilis Pavilionis – už Pono Tompsono vaidmenį spektaklyje „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“.

Tarp nominantų už geriausią scenografiją yra Irina Komissarova („Fragmentas“), Lauryna Liepaitė („Vakarų krantinė“), Marius Nekrošius („Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“, „Storas sąsiuvinis“), Sigita Šimkūnaitė („Aida“), Barbora Šulniūtė („Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“).

Kostiumų dizaino kategorijoje nominacija suteikta Dovilei Gudačiauskaitei („Found Found Found“), Gintarei Minelgaitei-Duchin („Snieguolė“), Sandrai Straukaitei („Aida“, „Gyvenimas – tai sapnas“), Juozui Valentai („Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“), technologijų dizaino kategorijoje – Juliui Kuršiui („Vakarų krantinė“, „Storas sąsiuvinis“), Sauliui Laucevičiui („Audra“), Eugenijui Sabaliauskui ir Edvinui Vasiljevui („Fragmentas“), Arai Tatsuru („Sodas 4.12°“), Viliui Vilučiui ( „Camino Real“, „Meat Factory“).

Kaip geriausi muzikos kūrėjai gauti „Auksinį scenos kryžių“ gali Donatas Bielkauskas („Out of the Box“), Vygintas Kisevičius („Vakarų krantinė“), Tomas Kutavičius („Tėtis“), Rita Mačiliūnaitė („Liūtas ir paukštis“) arba Jausmė Elena Stonkutė („Kelionė į kitą mišką“).

Tapti metų soliste pretenduoja Gunta Gelgotė už Moters vaidmenį operoje-poemoje „Strazdas – žalias paukštis“, Justina Gringytė už Amneris vaidmenį operoje „Aida“, Viktorija Miškūnaitė už Aidos vaidmenį operoje „Aida“, Zuzanna Nalewajek už Liucetės (Pelenės) vaidmenį operoje „Pelenė“ ir Kostas Smoriginas už Amonasro vaidmenį operoje „Aida“.

Geriausiu baleto solistu pretenduoja tapti Edvinas Jakonis už Arlekino vaidmenį balete „Arlekino milijonai“, Marija Kastorina už Kolombinos vaidmenį balete „Arlekino milijonai“, Yan‘as Malaki‘s už vaidmenis šokio spektaklyje „Sapnai ir kaktusai“, Lukrecija Vaitiekutė už Dezdemonos vaidmenį balete „Dezdemona“.

Choreografijos kategorijoje varžosi Emanuel‘is Gat‘as („Kartotojai“), Vytis Jankauskas („Dekreacija“), Vilma Pitrinaitė („Match 3“), Dovydas Strimaitis („Duetas“), šokėjo kategorijoje – Diegas Vega Alcala („Kartotojai“, „Sodas 4.12°“), Inga Briazkolovaitė („Kambarys“), Oksana Griaznova („Match 3“), Agnietė Lisičkinaitė („Match 3“), Julija Strupaitė („Kartotojai“, „Sodas 4.12°“),

Pradedančiojo menininko kategorijoje nominuota Laura Kutkaitė („Teiresijo krūtis“), Vaiva Paukštė („Sapnuojanti gražuolė“), Samanta Pinaitytė-Maiskienė („Fragmentas“), Gediminas Rimeika („Gyvenimas – tai sapnas“), Rūta Venskutė („Belaukiant Godo“).

Pradedančiojo menininko kategorijoje nominuota Laura Kutkaitė („Teiresijo krūtis“), Vaiva Paukštė („Sapnuojanti gražuolė“), Samanta Pinaitytė-Maiskienė („Fragmentas“)...

 

Už spektaklį vaikams ir jaunimui į „Auksinį scenos kryžių“ pretenduoja Kata Csato („Liūtas ir paukštis“), Augustas Gornatkevičius („Sibiro haiku“, „Taisykla“), Ieva Jackevičiūtė („Pasistengiau“), Raimondas Klezys („Avinai“), Ieva Stundžytė („Kai aš buvau Prometėjas“), už objektų ir lėlių teatro spektaklį – Saulė Degutytė („Rubinaitis Paliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“), Julija Skuratova („Liūtas ir paukštis“), Agnė Sunklodaitė („Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“), kūrybinė grupė už marionečių spektaklį suaugusiesiems „Karvė yra meilė“.

Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus bei išskirtinius profesinius laimėjimus.

Konkurso laureatai bus paskelbti kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną Klaipėdos dramos teatre.

Laimėtojams bus įteikti atminimo ženklai „Auksiniai scenos kryžiai“, o už naujų sceninės išraiškos formų paieškas – atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“.

„Visada sakiau, kad mūsų rajoną kuria čia gyvenantys žmonės. Savo darbu, idėjomis ir meile jie kasdien prisideda prie to, kad mūsų kraštas būtų matomas, girdimas ir vis gražėjantis. Iš tiesų, mūsų rajonas yra tikrai didelis, čia įgyvendinama daugybė įvairiausių idėjų ir projektų. Ir kiekvienas jų savaip unikalus ir išskirtinis, todėl tikrai nėra lengva išrinkti geriausius iš geriausiųjų. Šių metų nominantai išsiskiria savo veikla – bendruomenei, mūsų krašto istorijai. Sveikinu juos ir nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisideda prie Klaipėdos rajono augimo ir gerovės“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

„Metų proveržis 2023“ – Brožių benduomenė

Beveik du dešimtmečius gyvuojanti Brožių bendruomenė savo vykdoma veikla Klaipėdos rajoną garsina jau visoje Lietuvoje. Per ilgametę patirtį įgyvendino daugybę bendruomeninių, socialinės atskirties mažinimo ir verslo projektų. Seną kultūros namų pastatą bendruomenė prikėlė antram gyvenimui, sukūrė keturiolika darbo vietų, o šiandien džiaugiasi įdėto darbo vaisiais ir tikrai pelnytu „Metų proveržio“ titulu.

„Metų verslas 2023“ – „Hero Talents“

Unikalumu ir galimybėmis pulsuojantis, išskirtinių tikslų siekiantis ir vienintelis Baltijos šalyse – toks šiemet yra mūsų „Metų verslas“. Tai – modelių įdarbinimo agentūra „Hero Talents“, kuriai negalioja jokie trūkumai, o žmonės, turintys negalią, čia atranda savo išskirtinius talentus. „Hero Talents“ kuria ryškų socialinį pokytį mūsų visuomenėje ir pridėtinę vertę ne tik Klaipėdos rajonui, bet ir visai Lietuvai. Įgyvendinta daugybė didelių projektų su Lietuvoje ir užsienyje žinomais prekiniais ženklais, pasiekti aukščiausi rezultatai ir neketinama sustoti, nes pagrindinis šio verslo tikslas – ypatingų žmonių integracija į visuomenę.

„Metų kultūros žmogus 2023“ – Silva Pocytė

Silva Pocytė – Mažosios Lietuvos etnografinio regiono puoselėtoja, tyrinėjanti Klaipėdos krašto žmonėms ypatingą ir vertingą palikimą – šio krašto istoriją. Daugybė tokių svarbių publikacijų nugulė popieriaus lape, palikdamos pėdsaką ateities kartoms. S. Pocytė už savo nuopelnus Klaipėdos kraštui jau įvertinta Agluonėnų seniūnijos Ievos Simonaitytės vardo premija. Svarbiausias laimėjimas ir darbinės veiklos pasiekimas S. Pocytei yra galimybė dalintis Klaipėdos krašto istorija su žmonėmis, kuriems ji yra svarbi, todėl šiandien džiaugiamės galėdami mūsų krašto istorikę už atsidavimą savo darbui apdovanoti „Metų kultūros žmogaus“ titulu.

„Metų proveržis 2023“ – VšĮ „Revilita“

Socialinio užimtumo centras „Revilita“ jau vienuolika metų teikia socialinės reabilitacijos, įgūdžių ugdymo ir psichosocialines paslaugas. Centrą lankantys žmonės, kaip patys sako, čia jaučiasi kaip namuose, o geriausia pagalba ir parama jiems yra galimybė per pokalbius, meną ir bendrystę realizuoti save. Praėjusiais metais „Revilita“ įgyvendino unikalų projektą – pradėjo prekiauti kava iš tam pritaikytos mašinos ir taip prisidėjo prie negalią turinčių žmonių integracijos į visuomenę. Už šiuos prasmingus darbus ir įgyvendintus projektus šiandien organizaciją pagerbiame apdovanodami „Metų proveržio“ nominacija.

„Metų bendruomenė 2023“ – visuomeninė organizacija Vėžaičių bendruomenė

2023 metais už didelius darbus miesteliui bei visam rajonui „Metų bendruomenės“ nominacija apdovanota Vėžaičių bendruomenė. Ji gyvuoja jau aštuoniolika metų ir vienija net 68 bendruomenės narius. Vystant bendruomenę, svarbus čia gyvenančių savanorių indėlis – jie prie Vaikų dienos centro įkūrimo Vėžaičių konferencijų centre neatlygintinai prisidėjo įspūdingu skaičiumi – net 3 tūkst. darbo valandų. Bendruomenės namuose dabar kasdien skamba ne tik vaikų juokas, bet ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų padėkos, kurie, bendruomenės narių dėka, čia gali naudotis kasdienėmis paslaugomis. Vėžaičių bendruomenė patikina – dideliais projektais ir toliau kurs pridėtinę vertę ne tik miesteliui, bet ir visam rajonui.

Be kita ko, trijų valandų trukmės filmas buvo nominuotas geriausio filmo, geriausio režisieriaus kategorijose. Į „Oskarus“ pretenduoja pagrindinį vaidmenį sukūręs Cillianas Murphy (Kilianas Merfis) bei antraplanius vaidmenis sukūrę Robertas Downey (Robertas Daunis) jaunesnysis ir Emily Blunt (Emili Blant).

Filmas, kuris laikomas 96-ųjų „Oskarų“ apdovanojimų favoritu laimėti pagrindinį industrijos prizą, taip pat buvo nominuotas įvairiose techninėse kategorijose.

11 nominacijų pelnė graikų režisieriaus Jorgo Lantimo (Yorgos Lanthimos) romantinė mokslinės fantastikos kino juosta „Prasti reikalai“ (Poor Things).

Šiame filme sužibėjusi Emma Stone (Ema Stoun) pretenduoja tapti geriausia aktore. Nominaciją už vaidmenį „Prastuose reikaluose“ taip pat pelnė aktorius Markas Ruffalo (Markas Rafalas). Be to, juostai atiteko daugybė techninių nominacijų – nuo kinematografijos iki kostiumų dizaino.

10 nominacijų gavo Martino Scorsese (Martino Skorsezės) istorinis epas „Gėlių mėnulio žudikai“ (Killers of the Flower Moon).

Šio filmo žvaigždė Lily Gladstone (Lili Gledstoun) tapo pirmąja indėnų kilmės artiste, nominuota geriausios aktorės kategorijoje. Dešimtą kartą už geriausią režisūrą nominuotas M. Scorsese. Tačiau Leonardo DiCaprio (Leonardas Dikaprijas) liko be geriausio aktoriaus nominacijos.

Kartu su „Openheimeriu“ į kino teatrų ekranus su trenksmu įsiveržusi, nostalgiją legendinei lėlei satyra apie mizoginiją ir moterų įgalinimą pavertusi Gretos Gerwig (Gretos Gervig) „Barbė“' (Barbie) pelnė aštuonias nominacijas.

„Barbė“ taip pat pretenduoja į geriausio filmo „Oskarą“, Ryanas Goslingas (Rajenas Goslingas) nominuotas geriausio antraplanio aktoriaus kategorijoje, be to į apdovanojimą pretenduoja dvi šiame filme nuskambėjusios dainos.

Vis dėlto G. Gerwig pavardės nėra tarp režisierių, šiemet nominuotų „Oskarui“, o pagrindinį vaidmenį „Barbėje“ sukūrusi Margot Robbie (Margo Robi) nebuvo nominuota geriausios aktorės kategorijoje.

Rekordiniai metai režisierėms

Tai buvo rekordiniai metai moterų režisierių atžvilgiu.

Pirmą kartą per daugiau nei devynis dešimtmečius trunkančius „Oskarų“ apdovanojimus geriausio filmo kategorijoje vienu kartu buvo nominuoti net trys moterų režisuoti filmai – prancūzų drama „Nuopuolio anatomija“ (Anatomy of a Fall), „Barbė“ ir „Praėję gyvenimai“ (Past Lives).

Iki tol tik 19 moterų režisuotų filmų buvo nominuoti geriausio filmo kategorijoje.

Antradienio pranešimas yra itin džiugus filmui „Nuopuolio anatomija“, nepaisant to, kad jis nebuvo oficialus Prancūzijos atstovas tarptautinio filmo kategorijoje. Dėl pastarojo sprendimo Paryžiuje netrūko skėsčiojimo rankomis.

Justine Triet (Žiustin Trijė) režisuota juosta pelnė ne tik geriausio filmo ir geriausios aktorės – už Sandros Huller (Sandros Haler) atliktą vaidmenį – nominacijas, bet ir užsitikrino įvertinimą, kuris, kaip buvo plačiai prognozuojama, turėjo atitekti G. Gerwig. „Nuopuolio anatomija“ taip pat pelnė nominacijas geriausio montažo ir originalaus scenarijaus kategorijose.

Bradley Cooperis (Bredlis Kuperis) pelnė tris individualias nominacijas už vaidmenį filme „Maestro“, jo prodiusavimą ir scenarijaus rašymą. Leonardo Bernsteino (Leonardo Bernstaino) biografija, kurią B. Cooperis taip pat režisavo, iš viso gavo septynias nominacijas.

Tarp kitų pripažinimo sulaukusių filmų buvo Alexanderio Payne'o (Aleksandro Peino) filmas „The Holdovers“ apie mokytoją, virėją ir mokinį, šventiniu laikotarpiu likusius internatinėje mokykloje.

Jis buvo nominuotas penkiose kategorijose, įskaitant vaidybos: geriausiu aktoriumi ir geriausia antro plano aktore pretenduoja tapti Paulas Giamatti (Pola Džamatis) ir Da'Vine Joy Randolph (Dei'Vain Džoi Randolf). Abu jie laikomi stipriais pretendentais savo kategorijose.

Gera diena buvo ir filmui „American Fiction“, satyrai apie rasę, leidybą ir Holivudą, kuris taip pat pelnė penkias nominacijas. Be kita ko, nominuotos jo žvaigždės Jeffrey Wrightas (Džefris Raitas) ir Sterlingas K. Brownas (Sterlingas K. Braunas).

Geriausio filmo kategoriją papildė bendras korėjiečių ir amerikiečių kūrinys „Praėję gyvenimai“ apie meilę, draugystę ir tai, kaip viskas keičiasi, bet kartu išlieka taip pat, bei niūri nacių drama „The Zone of Interest“.

Naujienų agentūros „The Associated Press“ ir PBS „Frontline“ sukurtas dokumentinis filmas apie karą Ukrainoje „20 dienų Mariupolyje“ (20 Days in Mariupol) nominuotas geriausio dokumentinio filmo kategorijoje.

96-ųjų Akademijos apdovanojimų nominantus antradienį paskelbė aktoriai Zazie Beetz (Zezi Bits) ir Jackas Quaidas (Džekas Kveidas).

„Oskarai“ šiemet bus įteikti kovo 10 dieną Los Andžele.

Tarp jų – geriausio filmo, komedijos arba miuziklo, nominacija.

Pagrindinius vaidmenis sukūrę Margot Robbie (Margo Robi) ir Ryanas Goslingas (Rajanas Goslingas) nominuoti vaidybos kategorijose, be to, į apdovanojimus pretenduoja režisierė Greta Gerwig (Greta Gervig) bei trys juostoje nuskambėjusios originalios dainos.

Nuo „Barbės“ nedaug atsiliko „Openheimeris“ (Oppenheimer). Kritikų dievinama Christopherio Nolano (Kristoferio Nolano) drama apie branduolinės bombos išradėją pelnė aštuonias nominacijas. Be kita ko, šis filmas pretenduoja tapti geriausia drama.

Vaidybos kategorijose nominuotos „Openheimerio“ žvaigždės Cillianas Murphy (Kilienas Merfis), Robertas Downey (Robertas Daunis) jaunesnysis bei Emily Blunt (Emili Blant).

Šios dvi juostos, bendrai pramintos „Barbenheimeriu“, nes jų premjeros kino teatruose pasirodė tą pačią dieną, dominavo pagal lankomumą kino teatruose ir dabar užtikrintai pradeda Holivudo kino apdovanojimų sezoną, kuris baigsis kovą, kai bus įteikti „Oskarai“.

Kiti filmai, kurie patiko „Auksinių gaublių“ rinkikams, buvo „Gėlių mėnulio žudikai“ (Killers of the Flower Moon) ir „Prasti reikalai“ (Poor Things), abu pelnę po septynias nominacijas, ir „Praėję gyvenimai“ (Past Lives) su penkiomis nominacijomis.

Kasmetinių kino apdovanojimų sezoną sausio 7-ąją pradėsiantys 81-ieji „Auksiniai gaubliai“ pastaruosius kelerius metus nepasižymėjo įprastu spindesiu dėl pandemijos ir paaiškėjusių faktų apie organizatorių įvairovės stoką bei įtarimų dėl etikos pažeidimų.

Šie metai „Auksiniams gaubliams“ buvo įdomių pokyčių metai.

„Įdomių pokyčių metai“

„Auksinių gaublių“ organizatoriai tikisi, kad „Barbenheimerio“ sėkmė padės nukreipti dėmesį nuo neseniai nuskambėjusių apdovanojimus gaubusių skandalų.

Po to, kai 2021 metais leidinys „Los Angeles Times“ paviešino, kad apdovanojimų balsavimo organas – Holivudo užsienio spaudos asociacija (HFPA) – neturėjo nė vieno juodaodžio nario, „Auksiniai gaubliai“ kelerius metus išgyveno sunkumus.

Tai paskatino iškelti į viešumą daugybę kitų seniai sklandžiusių priekaištų HFPA, įskaitant įtarimus diletantiškumu ir korupcija.

Anksčiau šiemet apdovanojimų turtą ir prekių ženklus įsigijo ir pertvarkė privačių investuotojų grupė, įskaitant JAV milijardierių Toddą Boehly (Todą Boulį), o HFPA buvo išformuota.

Holivude įsikūrusiems buvusiems HFPA nariams buvo uždrausta priimti dovanas ir dabar jiems mokamas atlyginimas, kad galėtų balsuoti už savo mėgstamus filmus ir laidas, o prie jų prisijungė daugiau kaip 200 nario statuso neturinčių ir atlygio negaunančių balsuotojų iš viso pasaulio.

„Šie metai „Auksiniams gaubliams“ buvo įdomių pokyčių metai“, – pirmadienį paskelbus nominacijas sakė grupės prezidentė Helen Hoehne (Helen Hėhnė).

„Mūsų balsavusiųjų skaičius išaugo iki 300 narių iš 75 šalių, todėl „Auksiniai gaubliai“ tapo kultūriškai įvairiapusiškiausia pagrindinių apdovanojimų organizacija“, – tvirtino ji.

Amerikiečių komikas Sedrikas Linksmintojas (Cedric the Entertainer) ir aktorius Wilmeris Valderrama (Vilmeris Valderama) pirmadienį paskelbė nominantus laidoje „CBS Mornings“.

Vienas didžiausių Jungtinių Valstijų nacionalinių televizijos tinklų CBS ėmėsi iniciatyvos tapti naujuoju „Auksinių gaublių“ šeimininku, ilgametei renginio transliuotojai NBC nutraukus sutartį dėl renginio transliavimo.

CBS vadovai tikisi, kad apdovanojimų transliacijos reitingai gerokai pagerės po praėjusių metų, kai „Auksinių gaublių“ žiūrimumas nukrito iki naujo žemiausio lygio – vos 6,3 mln. žiūrovų.

Be to, buvo įtraukta nauja kategorija „geriausias kino ar kasos pasiekimas“, atverianti kelią nominacijoms populiariems filmams, kurie paprastai nesulaukia kritikų pripažinimo.

Tarp nominantų – 1,3 mlrd. dolerių uždirbusi „Universal“ juosta „Broliai Super Mario. Filmas“ (Super Mario Bros) ir „Marvel“ superherojų filmas „Galaktikos sergėtojai. III dalis“ (Guardians of the Galaxy Vol. 3).

Taip pat, tikriausiai norint pagerbti daugiau žinomų vardų, kiekvienoje kategorijoje buvo padidintas nominantų skaičius.

Nominacijas pelnė tokios garsenybės kaip Leonardo DiCaprio (Leonardas Dikaprijas) – Martino Scorsese (Martino Skorsezės) kriminalinio epo „Gėlių mėnulio žudikai“ žvaigždė – ir Emma Stone (Ema Stoun), sukūrusi vaidmenį frankenšteiniškoje dramoje „Prasti reikalai“.

Taip pat nominacijų sulaukė Paulas Giamatti (Polas Džamatis) iš „The Holdovers“, Timothee Chalamet (Timotis Šalamė), suvaidinęs „Vonkoje“ (Wonka), Natalie Portman (Natali Portman) iš „May December“ bei Bradley Cooperis (Bredlis Kuperis) nominuotas „Auksiniams gaubliams“ ir kaip aktorius, ir kaip „Maestro“ režisierius.

„Auksiniai gaubliai“ taip pat skiriami geriausiems serialams.

Dramos sekcijoje pirmauja „Palikimas“ (Succession) su devyniomis nominacijomis, o komedijos „Lokys“ (The Bear) ir „Only Murders in the Building“ – savo kate

„Ąžuolo“ apdovanojimas atiteko operatoriui Eitvydui Doškui už meistrišką pasakojimą grynąja vaizdų kalba apie žmones, būsenas, laiką ir miestą, inovatyvumą ir retrospektyvumą kartu viename filme „Čia buvo Vilnius” (rež. Eitvydas Doškus).

„Už brandų ir subtilų konceptualumą kuriant filmo vaizdą, kuris veikia kaip atskira ir neiliustratyvi dimensija, tuo pačiu esanti visiškoje dermėje su kitais filmo elementais juos papildant ir sukuriant tarplaikinį bei tarpkultūrinį filmo pasaulį“ geriausio jaunojo kino operatoriaus apdovanojimas „Gilė“ įteikta operatoriui Nojui Drąsučiui už filmą „Krytis” (rež. Eglė Razumaitė).

Jokūbas Miškinis pelnė „Gilės“ specialųjį paminėjimą už filmą „Nuosėdos” (rež. Viktoras Gineitis). Šį apdovanojimą komisiją jaunajam operatoriui skyrė už taiklų kompozicijų, atmosferų ir medijos pasirinkimą atskleidžiant filmo temą bei personažų santykį, taip pat už gebėjimą pabrėžti štiliaus būseną, tvyrančią ore.

Statulėlė už kūrybinius gyvenimo pasiekimus už daugiau nei 20 kūrybinių metų, filmuojant dokumentinius ir vaidybinius filmus, buvo skirta operatoriui Viktorui Radzevičiui.

Taip pat ceremonijos metu už įamžintą ypatingą žmogų, menininką, buvusį LAC narį Audrių Kemežį knygoje „Kino operatorius Audrius Kemežys. Akimirksnis spalvoms suderinti” režisierei Giedrei Beinoriūtei įteikta operatorių dėkingumo statulėlė.

Išdalinti ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų apdovanojimai kino industrijos atstovams, kuriuos išrenka patys LMTA vaizdo operatoriaus bakalauro studijų studentai ir apdovanoja jiems reikšmingiausius žmones. Vienas apdovanojimų buvo skirtas LMTA Kino ir TV studijos administratorei Jurgai Mačionytei, antrasis – LMTA Kino ir TV studijos vyr. technikui Sigitui Motorui.

Renginį vedė aktorius Martynas Nedzinskas. Koncertavo atlikėjas Lukas Pilkauskas. Statulėlių autorius – skulptorius Marius Skudžinskas.

Apdovanojimų „Ąžuolas“ 2022 nominantus ir laimėtojus išrinko kino profesionalų komisija, kurią sudarė kino operatorius bei komisijos pirmininkas Vytautas Plukas, kino režisierius Robertas Neveckas, kino festivalių programų sudarytoja Aistė Račaitytė, kino operatorė bei režisierė Rugilė Barzdžiukaitė ir kino operatorė Laura Aliukonytė.

Renginio partneriai – Lietuvos kino centras, asociacija LATGA, LRT, „Meno avilys“, „Madstone“, „Cinevera“, „Cineskopė“, „Kinolab“, „Arclight“, „No Noise“, „Čiobreliai“.

LAC apdovanojimų „Ąžuolas 2022“ nominantai ir nugalėtojai:

„Ąžuolo“ kategorija:

„Piligrimai” (rež. Laurynas Bareiša), op. Narvydas Naujalis

„Čia buvo Vilnius” (rež. Eitvydas Doškus), op. Eitvydas Doškus – nugalėtojas

„Tvano nebus” (rež. Marat Sargsyan), op. Feliksas Abrukauskas

„Gilės“ kategorija:

„Krytis” (rež. Eglė Razumaitė), op. Nojus Drąsutis – nugalėtojas

„Blausos” (rež. Arnas Balčiūnas), op. Milda Juodvalkytė

„Nuosėdos” (rež. Viktoras Gineitis), op. Jokūbas Miškinis – specialusis paminėjimas

Minėdama Prokuratūros dieną, devintą kartą prokuratūros bendruomenė organizavo konkursą „Metų prokuroras“, per jį išrinkti trijų nominacijų laimėtojai – Generalinės prokuratūros, apygardų prokuratūrų ir apylinkių prokuratūrų metų prokurorai.

Generalinės prokuratūros metų prokuroru tapo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Z. Tuliševskis, pernai teismui perdavęs „Kamuolių“ gaujos baudžiamąją bylą. Joje 59 asmenys kaltinami 1999–2018 metais įvykdę įvairių ypač sunkių nusikaltimų: nužudymų, pasikėsinimų nužudyti, mažiausiai septynių asmenų sveikatos sutrikdymu, neteisėtu laisvės atėmimu, turto prievartavimu ir kitų veikų.

Prokuroro lyderystė bei tinkamai parinkti darbo metodai lėmė, kad pernai baigtas ikiteisminis tyrimas.

Z. Tuliševskis metų prokuroru buvo išrinktas ir 2018 metais, 2014 metų konkurse jis užėmė antrą vietą.

Apygardų prokuratūrų metų prokuroru pripažintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras D. Blinstrubis.

„Prokuroro lyderystė bei tinkamai parinkti darbo metodai lėmė, kad pernai baigtas ikiteisminis tyrimas ir Klaipėdos apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje dviem fiziniams asmenims ir juridiniam asmeniui kaltinimai pateikti dėl saugomų Kuršių nerijos teritorijų suniokojimo, piktnaudžiavimo bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Aplinkos apsaugos departamentas Kuršių nerijos nacionaliniam parkui padarytą žalą įvertino net 5,6 mln. eurų.

Tyrimo duomenimis, 2020 metų gegužės–rugsėjo mėnesiais daugiau nei tūkstantis tonų statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo atgabentos iš tuo metu rekonstruojamos Taikos gatvės Nidoje ir neteisėtai išpiltos bei išstumdytos valstybės saugomoje teritorijoje. Kraštovaizdžio draustinyje ir prie archeologijos paminklo – senosios Nidos Penkių kalvelių gyvenvietės, atgabenus ir išstumdžius itin didelį kiekį nugrandyto seno asfalto buvo sunaikinta miško paklotė, žolinė danga, želdiniai, padaryta žala Parnidžio ir Alksnynės kraštovaizdžio draustiniams.

Apylinkių prokuratūrų metų prokuroru tapo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė J. Žvironienė. Ji pernai baigė 258 ikiteisminius tyrimus, 177 bylas perdavė į teismą.

Iš viso šiais metais Generalinės, apygardų ir apylinkių prokuratūrų vadovai metų prokuroro konkursui buvo pateikę 27 prokurorų kandidatūras.

Dėl šešių filmų verta atšaukti visus savo planus ir keliauti tiesiai į kino teatrus.

Roma ir P. Cruz

Sophia’os Loren ir saulės pliūpsnio derinys – taip viena kritikė apibūdino „Oskaro“ laureatės Penelope’ės Cruz vaidmenį filme „Begalybė“.

Aktorės įkūnyta Klara ir jos vyras nebemyli vienas kito, tačiau nedrįsta žengti skyrybų keliu. Ji, prislėgta ir nusivylusi, visą dėmesį skiria trims savo vaikams, ypač – vyriausiajam, kuris jaučiasi tarsi gimęs ne savo kūne.

Klara, nepaisydama aplinkinių nuomonės, savo vaikams perduoda tokį pasaulį, kokį mato pati, – kupiną fantazijų, džiaugsmo ir laisvės, net jei tai dar labiau ima skaldyti jos šeimą.

Emanuele’ės Crialese’ės režisuota drama – didžiausio ekrano vertas reginys, kuriame spindi ne tik P. Cruz ar žavinga itališkos popklasikos energija, bet ir aštuntojo dešimtmečio Roma, ir muzikinės fantazijos.

Stop kadras.

Bičiulystė gamtos fone

Kvapą gniaužiantys kalnai, neblėstanti draugystė, gyvenimo kelio pasirinkimas ir dar kartą kalnai – į šiuos žodžius sutelpa Charlotte’ės Vandermeersch ir Felixo van Groeningeno režisuoto filmo „Aštuoni kalnai“ esmė. Epas apie visą gyvenimą trunkančią bičiulystę pernai Kanų kino festivalyje buvo apdovanotas žiuri prizu.

Jo centre yra du berniukai – Pietras (Luca Marinelli) ir Brunas (Alessandro Borghi), kurie užaugę vengia tėvų išmintų takų ir, nepaisydami klystkelių, vis tiek grįžta namo. Kalnietiškai kilmei ištikimas Brunas ir po pasaulį besiblaškantis Pietras metams bėgant vis susitinka – išgyvena meiles, praradimus, apmąsto savo šaknis.

Nuo pirmų filmo minučių lengvai pamiršite, kad esate kino teatre. Jus apsups didžiajame ekrane atsiskleidžianti įspūdinga gamta: Italijos Alpės, slėniai ir besikeičiantys metų laikai, o istorija įtrauks ir nepaleis iki pat pabaigos.

Stop kadras.

Grožis ir skausmas

„Oskaru“ už geriausią dokumentinį filmą „Pilietis Edwardas Snowdenas“ apdovanota režisierė Laura Poitras sugrįžta su Venecijos kino festivalio „Auksinį liūtą“ pelniusia dokumentika „Tiek grožio, tiek skausmo“. Tai – tik antras kartas per šio festivalio istoriją, kai aukščiausią apdovanojimą pelnė dokumentinis filmas.

„Oskarui“ nominuota ir naujausia režisierės dokumentika, jos užkulisiuose slypi Sacklerių – farmacijos verslininkų ir filantropų – šeima, iš kurios Nan Goldin reikalauja atsakomybės už JAV sukeltą opiatų krizę. L. Poitras kamera stebi žymios fotografės N. Goldin begalinį ryžtą užkirsti kelią į meno pasaulį Sacklerių kruviniems pinigams – ji pasinaudoja savo įtaka, organizuoja protesto akcijas ir taip sukelia šoko bangą svarbiausiose šiuolaikinio meno institucijose.

Režisierė kuria itin atvirą, jaudinantį ir epišką pasakojimą apie šią menininkę, susiedama jos novatorišką fotografiją, aistringą aktyvią veiklą su grožio ir skausmo kupinu asmeniniu gyvenimu.

Stop kadras.

Lietuviška šeimos drama

Linas – buvęs grupės „Karališka erdvė“ šokėjas. Jis lipa iš alkoholio liūno. Kaip atskleidžia filmo „9-tas žingsnis“ pavadinimas, jis šiuo metu dalyvauja dvylikos žingsnių programoje ir stovi ties devintuoju laipteliu – turi prisiimti atsakomybę ir atsiprašyti įskaudintų žmonių.

Debiutuojanti režisierė Irma Pužauskaitė pasakoja apie vyrą, kuris gauna galimybę pasirūpinti vaikystėje palikta paaugle dukra Ieva. Apsigyvenus kartu, iš naujo užmegzti prarastą ryšį nelengva. Ievos geriausia draugė Maja leidžia daug laiko jų namuose ir jos žaismingumas ir lengvesnis požiūris palengvina situaciją. Tačiau Maja pajunta tėčiui simpatiją ir situacija tampa dar sudėtingesnė.

„I. Pužauskaitė dalį savo karjeros paskyrė ypač svarbioms etikos ir saugumo kino aikštelėje temoms ir buvo intymių scenų koordinatorė Baltijos šalyse. Todėl nenuostabu, kad savo debiutiniame filme ji drąsiai renkasi nepatogias neįmanomų santykių ir sumišusių jausmų temas. Tikiu, kad daug kam filmas pasirodys artimas, nes skirtingos siužeto detalės kuria atpažįstamą ir kažkuo lietuvišką aktualijų peizažą“, – sako „Kino pavasario“ programos vadovė Aistė Račaitytė.

Stop kadras.

Drama apie motinystę

Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje pristatytas filmas „Kitų žmonių vaikai“ pasakoja apie Rašelę. Ji norėtų turėti vaikų, bet kol kas ją supa kitų atžalos – jaunesnioji sesuo laukiasi, o pati Rašelė dirba mokytoja ir kovoja už kiekvieno mokinio ateitį. Be to, ji įsimyli ir ima rūpintis naujojo draugo dukrele. Tačiau prisirišti prie kitų žmonių vaikų yra rizikinga.

„Filme paliečiamos mūsų laikų aktualijos – vėlyva motinystė, gyvenimas su partnerių vaikais, skyrybos. Nors šios temos artimos daugeliui suaugusių žmonių, prancūzų kino režisierė Rebecca Zlotowski pasigedo visa tai išgyvenančios 40-metės moters personažės kine ir nusprendė šią spragą užpildyti. Empatiją stimuliuojanti romantinė drama apie nemokančius vienas kito ir savęs išgirsti suaugusius žmones“, – pasakoja festivalio programos sudarytoja Dovilė Grigaliūnaitė.

Stop kadras.

Senatvės spalvos

Gyvenimo ribas peržengianti meilė, spalvinga senatvė ir šiuolaikinio šokio scena – toks tampa Žermeno gyvenimas staiga netekus žmonos filme „Paskutinis šokis“.

Nespėjus suvokti praradimo, į jo kasdienybę įsispraudžia ne tik pernelyg rūpestingi vaikai, anūkai ir kaimynai, bet ir mylimajai duotas, slapta įgyvendinamas pažadas – pratęsti jos vaidmenį šiuolaikinio šokio spektaklyje.

Šis Delphine’os Lehericey režisuotas filmas žiūrovams primena apie gyvenimo džiaugsmą. Tai – šviesi komedija apie itin mielą senjorą, kuris mums įrodo, kad niekada nėra per vėlu.

Stop kadras.

Į šventinį renginį atvykęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kuris taip pat yra Ringaudų seniūnijos gyventojas, pasidžiaugė, kad praėję metai seniūnijai buvo labai dosnūs. „Artėjant metų pabaigai vėl susirenkame padėkoti už nuveiktus gražius darbus, pabendrauti. Ringaudų seniūnija kasmet auga, bet kartu ji ir gražėja. Šią seniūniją garsina jos darbštūs ir aktyvūs žmonės, nuostabūs meno kolektyvai, verslininkai. Tikrai galiu pažadėti, kad svarbūs darbai Ringauduose nesibaigs: laukia mokyklos priestato statybos, plėsis ir atsinaujins seniūnija, bus vykdomi kiti projektai. Bendraukime šiandien ir dalykimės gerumu“, – kalbėjo meras.

Už bendrystę, susikalbėjimą, nuoširdumą meras įteikė padėką Ringaudų pradinės mokyklos direktorei Astai Gudaitienei, Noreikiškių gyventojui, šio kaimo bendruomenės pirmininkui Arnoldui Gečui – už aktyvumą, iniciatyvumą ir nuoširdų bendradarbiavimą ir pagalbą, o Komunalinių paslaugų centro direktoriui Audriui Markevičiui – už įvairiapusę pagalbą, patarimus ir efektyvų bendradarbiavimą.

Jūs visi buvote šalia, kai reikėjo pagalbos, garsinote šį kraštą savo darbais.

„Nominavome ne du ar tris seniūnijos žmones, o daugiau. Jūs visi buvote šalia, kai reikėjo pagalbos, garsinote šį kraštą savo darbais. Noriu padėkoti už jūsų patarimus, rūpinimąsi, pasiaukojimą, dėmesį ir paramą. Už bendrystę dėkoju merui, savivaldybės vadovams, klebonui“, – šventės metu kalbėjo Ringaudų seniūnė Rūta Slivinskienė. Ji ragino visus dažniau ištarti žodį „ačiū“, nes jis daro stebuklus.

Išskirtinės dovanos iš seniūnės sulaukė ir meras – jam įteikta Ringaudų seniūnijos vėliava.

Šventinį vakarą gražiausias dainas ringaudiškiams skyrė vaikų kolektyvai „Drevinukas“ ir „Drevi“, Ringaudų pradinės mokyklos dramos būrelio vaikai, Deimantė Balčiūtė, Aistė Venskutonienė, kolektyvai „Ringauda“ ir „Rasa“.

Serialas apie turtingos ir įtakingos šeimos narius, besivaržančius dėl teisės paveldėti žiniasklaidos imperiją, pirmauja dramos kategorijoje. Tuo metu po 20 nominacijų pelnę serialai „Tedas Lasas“ (Ted Lasso) ir „Baltasis lotosas“ (The White Lotus) įgijo daugiausiai galimybių komedijos ir ribotos trukmės serialų kategorijose.

Didžiulio populiarumo sulaukęs Pietų Korėjoje sukurtas antiutopinis serialas „Kalmaro žaidimas“ (Squid Game), rodomas televizijos „Netflix“, tapo pirmuoju serialu ne anglų kalba, nominuotu „Emmy“ geriausios dramos kategorijoje.