Planuojama, kad kiekvieną savaitę bus vykdomi trys skrydžiai, pranešė Lietuvos oro uostai.

„Nors skrydžiai tarp Lietuvos sostinės ir Kopenhagos jau vyksta ir šiuo metu, tačiau paklausa dar patogesniam susisiekimui auga, todėl oro bendrovės į tai reaguoja ir siūlys papildomus skrydžius“, – pranešime sakė Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.

Šiuo metu iš Vilniaus ir Palangos į Kopenhagą skraidina Skandinavijos oro linijų bendrovė SAS, o iš Kauno – Airijos „Ryanair“.

„Nusprendėme imtis Airijos įstatymuose numatomos apsaugos, norėdami imtis restruktūrizacijos, kad galėtume užtikrinti „Norwegian“ ateitį“, – pranešime sakė trečių pagal dydį Europoje pigių skrydžių oro linijų vadovas Jacobas Schramas.

„Mūsų tikslas yra rasti sprendimų kartu su suinteresuotomis šalimis, leisiančių mums tapti finansiškai stipresnėmis ir saugesnėmis oro linijomis“, – pridūrė jis.

Airijoje įsikūrusios dvi antrinės oro linijų įmonės yra „Norwegian Air International Limited“, vykdanti daugybę bendrovės tarptautinių skrydžių, ir „Arctic Aviation Assets“, valdanti bendrovės lėktuvų parką.

Nepaisant anksčiau šiemet vykdytos plataus masto restruktūrizacijos, 10 tūkst. darbuotojų ir 140 orlaivių turinčioms oro linijoms „Norwegian“ vėl tenka kovoti dėl išlikimo.

Bendrovę, dar prieš pandemiją įklimpusią į gilias skolas, kaip ir kitas pasaulio aviacijos bendroves itin smarkiai paveikė COVID-19 pandemijos ribojimui įvestos priemonės.

Lapkričio 9 dieną bendrovė patyrė skaudų smūgį, kai Norvegijos vyriausybė atsisakė oro linijoms suteikti daugiau lėšų, anksčiau šiemet jau suteikus 3 mlrd. kronų (277 mln. eurų) garantijų.

Bendrovė skrydžius šio modelio lėktuvais sustabdė dėl tebevykstančio tragedijos Etiopijoje tyrimo, kur sudužo „Boeing 737 MAX“ lėktuvas, pasiglemždamas visų 157 keleivių ir įgulos narių gyvybes.

„Norwegian Air Shuttle“ po antradienį paskelbto sprendimo sustabdyti visus „Boeing 737 MAX“ skrydžius atšaukė iš viso 19 skrydžių.

„Pateiksime sąskaitą tiems, kas pagamino šį lėktuvą“, - naujienų agentūrai AFP rašė „Norwegian Air Shuttle“ atstovas spaudai Lasse Sandaker-Nielsenas. Pasak jo, oro linijos dėl tragedijos neturi patirti finansinės žalos.

Tuo tarpu „Norwegian Air Shuttle“ reorganizavo veiklą ir perkėlė keleivius į kitus skrydžius. „Dirbome labai sunkiai, kad mūsų keleiviams rastume sprendimus, ir mums iš esmės pavyko. Perkelti liko tik kelis šimtus keleivių“, - tikino L. Sandaker-Nielsenas.

Po sekmadienį įvykusios tragedijos daug šalių ir oro linijų visame pasaulyje sustabdė „Boeing 737 MAX“ modelio lėktuvų skrydžius, o Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) uždarė ES oro erdvę šio modelio lėktuvams.

„Norwegian Air Shuttle“, pastaruosius dvejus metus patiriančios nuostolius, akcijų kaina Oslo biržoje šią savaitę smuko apie 10 proc.

Norvegijos visuomeninio transliuotojo tyrimas parodė, kad Lietuvoje veikianti užsakomųjų skrydžių bendrovė „Small Planet Airlines“ sudaro sąlygas jauniems pilotams už papildomą užmokestį jų lėktuvais skraidyti su labiau patyrusiais kolegomis. Anot Lietuvos civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojo Alvydo Šumsko, tokia schema nėra nesaugi keleiviams ir yra taikoma daugelyje kompanijų, todėl sąmyšis sukeltas be pagrindo.

„Čia yra išpūstas burbulas, sukeltas šaršalas lygioje vietoje. [...] Tai nėra susiję su skrydžių sauga. Tai – socialiniai klausimai. Jie nėra tiesiogiai susiję su skrydžių sauga“, – akcentuoja ekspertas.

Lietuvos pilotai vykdoma schema nesiskundžia

A. Šumskas prisipažįsta, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar minėtoji schema taikoma Lietuvos aviacijos bendrovėse, nes tai nėra Civilinės aviacijos administracijos kompetencija. Jis sutinka, kad tokia schema gali kelti socialinio teisingumo klausimus, bet ji nemažina skrydžių saugumo.

„Pasaulyje dar negimė nė vienas žmogus, kuris iš karto tapo savo srities profesionalu nuo pat gimimo. Taip pat ir pilotai. Kol jie tampa patyrę, praeina daugelį nustatytų etapų, pradedant mokslu, treniruotėmis, egzaminais, kontrole ir t. t. Visi patyrę dabartiniai visų kompanijų kapitonai kažkada buvo „žali“, jauni. Tai – nieko naujo. Jaunumas nėra yda“, – sako A. Šumskas.

Jis pabrėžia, kad įgulos niekada nesudaro nepatyręs įgulos vadas ir antrasis pilotas. Vienas iš jų arba abu turi turėti patirties.

„Ir jaunas pilotas turi atitikti bent jau minimalius reikalavimus, kurie taikomi, kad jis užimtų keleivinio orlaivio piloto krėslą. Neužmirškime, kad jau tapęs patyrusiu antruoju pilotu, jis anksčiau ar vėliau tampa įgulos vadu. Nuo to momento jis tampa jaunu, „žaliu“, nepatyrusiu įgulos vadu. Taigi čia yra piloto gyvenimo tarpsniai iki to momento, kai jis jau tampa senu, patysiu vilku“, – aiškina A. Šumskas.

Anot jo, nė vienas pilotas nesikreipė į Lietuvos civilinės aviacijos administraciją nei raštu, nei žodžiu dėl netinkamų kontrakto sąlygų, sudarytų su aviacijos kompanijomis, siekiant įgauti patirties. Jo teigimu, „Norwegian Air Shuttle“ oro linijos taiko tokią pačią schemą, dėl kurios ir protestuoja dalis bendrovės pilotų.

„Čia yra išpūstas burbulas, sukeltas šaršalas tuščioje vietoje. [...] Tai nėra susiję su skrydžių sauga. Tai – socialiniai klausimai. Jie nėra tiesiogiai susiję su skrydžių sauga“, – akcentuoja ekspertas. Jis pabrėžia, kad tokia schema taikoma daugelyje aviakompanijų, taip ir bendrovėje „Norwegian Air Shuttle“.

Jauni lakūnai moka už tai, kad gautų patirties

LRT Radijo bendradarbis Norvegijoje Mantas Tomkūnas primena, kad oro linijų „Norwegian Air Shuttle“ lakūnai streikavo dvi savaites, todėl bendrovė, norėdama išvengti nuostolių, nusamdė kitas Europos oro linijų bendroves. Tarp jų buvo ir lietuviškoji „Small Planet Airlines“, kuri vykdė apie 50 skrydžių.

„Šios bendrovės spaudoje įvardijamos kaip „streiklaužiai“. „Norwegian Air Shuttle“ kritikuojama dėl to, kad panaudojo „Small Planet Airlines“, kuri, pasak norvegų kompanijos, išnaudoja pilotus. Žurnalistų tyrimai atskleidžia, kad „Small Planet Airlines“ naudoja daug ginčų keliančią pilotų įdarbinimo schemą vadinamą „Pay to Fly“ (liet. „Mokėk už tai, kad skristum“)“, – pasakoja M. Tomkūnas.

Schema sudaryta taip, jog nepatyrę pilotai turi susimokėti avialinijų bendrovei už tai, kad galėtų įgyti patirties, skrisdami kartu su patyrusiu pilotu. Anot M. Tomkūno, buvo atskleistas vieno iš pilotų kontraktas. Paaiškėjo, kad jis už keturių mėnesių darbą 2013 m. bendrovei turėjo sumokėti 310 tūkst. Norvegijos kronų. M. Tomkūnas skaičiuoja, kad pagal tų metų kursą, tai prilygtų 130 tūkst. litų arba daugiau kaip 37,5 tūkst. eurų.

Šiai schemai besipriešinantys lakūnai, M. Tomkūno teigimu, tvirtina, kad toks įdarbinimo būdas padidina skrydžių riziką ir išnaudoja pilotus, nes taikomos griežtos taisyklės. Pagal sutarties sąlygas, pilotai iš darbo gali būti atleisti net tada, kai dėl ligos į darbą neateina daugiau kaip 10 dienų.

Anot M. Tomkūno, įmonės „Norwegian Air Shuttle“ teigimu, ši schema nekelia grėsmės saugumui, nes vienas iš pilotų yra patyręs. Bendrovė pripažįsta, kad schema gali būti socialiai ar moraliai neteisinga.

Penktadienio rytą LRT Radijui susisiekti su bendrove „Small Planet Airlines“ nepavyko.

Penktą dieną streikuojant oro vežėjos „Norwegian Air Shuttle“ pilotams, Skandinavijos šalyse įstrigo tūkstančiai keleivių.

Norvegų kompanijos atstovas Bjoernas Kjosas (Bjornas Kjosas) sakė, jog „siaubingai tragiška“, kad streikas palietė 35 tūkstančius keleivių, žlugus keliems derybų ratams su pilotų atstovais.

Šeštadienį streiką pradėjo maždaug 70 lėktuvų pilotų, protestuojančių dėl kolektyvinės sutarties ir darbo sąlygų norvegų bendrovėje „Air Norway“, kuri yra pigių skrydžių bendrovės „Norwegian Air Shuttle“ dukterinė įmonė. Trečiadienį streike jau dalyvavo 650 pilotų..

Pilotų streikas paveikė regioninių skrydžių tarp Norvegijos, Danijos ir Švedijos keleivius, šiek tiek sutriko skrydžiai ir už šio regiono ribų.

„Norwegian Air Shuttle“, kuri yra trečia pagal dydį pigių skrydžių bendrovė Europoje, per metus aptarnauja 24 mln. keleivių.

Norvegų aviakompanija „Norwegian Air Shuttle“, rinkoje veikianti prekės ženklo „Norwegian“ vardu,  tęsia plėtrą Lietuvoje.

Gegužės 8 d. startuos naujas oro bendrovės maršrutas iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) į Stokholmo Arlandos oro uostą.

Reguliarieji skrydžiai orlaiviu Boeing 737-800 vyks tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Prekyba bilietais jau pradėta  www.norwegian.com svetainėje.

„Džiaugiamės, jog „Norwegian“ didina veiklos apimtis Lietuvoje. Naujas aviakompanijos maršrutas kokybiškai papildo TVOU tvarkaraštį – antrasis tiesioginis oro tiltas su Stokholmu tenkins dar platesnio keliautojų segmento, tiek verslo, tiek laisvalaikio, skrydžių poreikius. Be to keleiviai turės dar daugiau galimybių rinktis patogiausią skrydžio laiką“, - teigė TVOU vadovas Gediminas Almantas.

„Norwegian Air Shuttle“ - tai antra pagal dydį Skandinavijos oro bendrovė ir trečia pagal dydį Europos pigių skrydžių bendrovė. „Norwegian Air Shuttle“ skrydžių žemėlapis apima Europą, Šiaurės Afriką ir artimuosius rytus, taip pat tolimuosius reisus į Jungtines Amerikos valstijas ir Tailandą. 2013 m.  „Norwegian Air Shuttle“ skraidino daugiau negu 20 milijonų keleivių. Šiuo metu oro vežėjas skraido 413 maršrutų 128 kryptimis.