Nuo šio gyvybe trykštančio festivalio, kuriuo švenčiama Karibų kultūra, neatsiejamos plunksnomis pasipuošusios šokėjos, būgnų grupės ir žemę drebinančios garso sistemos. Daug festivalio dalyvių buvo spalvingai išsidažę veidus ir mojavo Jamaikos vėliavomis.

„Puiku! Mes mylim kiekvieno laisvą dvasią ir visi šokome“, – sakė 41 metų verslininkas iš Malaizijos Annuaras Azizas (Anvaras Azizas), kuris su žmona ir keturiais vaikais į šventę pateko atsitiktinai. „Ten, kur buvome apsistoję Beisvoteryje, išgirdome muziką ir tiesiog sekėme pagal garsą“, – pridūrė jis.

Kaip ir kiekvienais metais didžiausią Europoje gatvės šventę temdė smurto prasiveržimai ir daug su narkotikais susijusių areštų. Londono policija pranešė, kad buvo keturi išpuoliai panaudojant peilius ir kad per dvi festivalio dienas – sekmadienį ir pirmadienį – iš viso buvo areštuotas 401 žmogus. Pernai areštų buvo maždaug tiek pat – 407. Dauguma šiemetinių areštų yra susiję su narkotikais ir ginklais, nurodė policija. Į ligonines buvo nuvežti iš viso 74 žmonės.

Karnavalo ištakos yra XX a. 6-ojo dešimtmečio Karibų muzikos festivaliai, kurie prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo atvykus pirmai didelei migrantų iš buvusių britų kolonijų bangai.

Tokie, kokie yra dabar, karnavalai prasidėjo 1966 metais, kai vietos gyventoja Rhaune Laslett (Ron Laslet) organizavo šventę vietos vaikams Noting Hile, kuris tais laikais buvo laikomas lūšnynu, o dabar yra vienas brangiausių rajonų Londone.

R. Laslett, kuri mirė 2002-aisiais, yra sakiusi, kad jos tikslas buvo „išeiti į gatves ir su muzika bei šokiu išvėdinti visą slopinamą nusivylimą, kylantį iš lūšnyno“. Pirmą karnavalą, kuriame dalyvavo būgnų grupė, ji vadino „skurdo švente“.

8-ajame dešimtmetyje karnavalas dažnai turėdavo politinį atspalvį ir perteikdavo rasinę įtampą. Jis greit augo ir šiemetiniame festivalyje jau dalyvavo 60 grupių ir 38 garso sistemos.

Sakoma, kad Noting Hilo festivalis dabar yra antras pagal dydį pasaulyje, po Rio de Žaneiro karnavalo.