Šalies vadovas siūlo svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, įvedant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) vaikus auginantiems tėvams, nepriklausomai nuo jų pajamų pobūdžio.

G. Nausėda taip pat siūlo įstatymų projektų paketą, kuriuo būtų padidintos važiavimo viešuoju transportu galimybes vaikams, pensininkams, vaikus auginančioms šeimoms.

Dar viena šalies vadovo iniciatyva – jo registruotos Farmacijos įstatymo pataisos, kuriomis keičiama Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sudarymo tvarka, koreguojami apibrėžimai.

Prezidentas taip pat siūlo Seimui svarstyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų keičiamas papildomas pensijų indeksavimas, didesnį dėmesį skiriant nenumatytiems infliacijos šuoliams.

Šalies vadovas ketina inicijuoti ir įstatymų paketą, kuriuo savivaldybėms būtų suteikta daugiau savarankiškumo prižiūrint kelių infrastruktūrą bei numatyta didesnė Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų dalis.

Šalies vadovas Seimui taip pat teiks įstatymų projektų paketą, kuriuo siekiama sugriežtinti atsakomybę už veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu elektroninėmis cigaretėmis, griežtesnes licencijų atėmimo taisykles įmonėms, kurios elektronines cigaretes pardavinėja nepilnamečiams.

Be to, prezidentas siūlys Seimui svarstyti ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis būtų keičiamos jame įtvirtintos nusikaltimų už antivalstybinę veiklą nusikalstamų veikų sudėtys ir nustatytos proporcingos bausmes už pačius pavojingiausius, didžiausią žalą sukeliančius nusikaltimus.

Už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas balsavo 114 Seimo narių, o susilaikė aštuoni. 

Jei NPD būtų padidintas, daugiau pajamų „į rankas“ gautų žmonės, uždirbantys iki 2167 eurų per mėnesį „ant popieriaus“, arba vieną 2024 metams planuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU). „Sodros“ duomenimis, iki vieno VDU uždirba 811 tūkst. gyventojų.

Žmonių, uždirbančių minimalią mėnesio algą (MMA), pajamos „į rankas“ padidėtų 75,22 euro: 50,82 euro – dėl MMA didinimo, 24,4 euro – dėl NPD didinimo. 

1 tūkst. eurų uždirbančiojo pajamos „į rankas“ dėl NPD didinimo augtų 30,24 euro, 1,2 tūkst. eurų – 27,04 euro, 1,5 tūkst. eurų – 22,24 euro, 1,8 tūkst. eurų – 17,44 euro, 1,9 tūkst. eurų – 15,84 euro.

Priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio, neįgaliesiems ir riboto darbingumo žmonėms NPD kils iki 1057-1127 eurų. 

„Aš būčiau daug labiau už tą senesnę tvarką, kai 2018 metais seime buvo balsavimas ir šitie pinigai buvo panaikinti ir įvesti vaiko pinigai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas.

„Dabar ši mainų idėja pamiršta, praėjo penkeri metai ir norima turėti abu. Nežinau, ar tai labai gerai. Šiaip papildomas NPD vaikams yra geras instrumentas ir skatinantis vaikus turėti ir darbo rinkoje dalyvauti, tai labai logiška. Jei mes vaiko pinigus, kažkokiu būdu tą sistemą sulietume su šita, tada palaikyčiau, dabar suprantu, kad yra abu variantai atidaryti, tai kažkur reikia sustoti ir kitus dalykus reikia spręsti“, – pridūrė jis.

Aš būčiau daug labiau už tą senesnę tvarką.

G. Nausėda pirmadienį Seimui pateikė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis siūlo tėvams įvesti papildomą NPD už vaikus. Jis siektų 1044 eurus per metus, arba 87 eurus per mėnesį už vieną vaiką.

Teigiama, jog taip siekiama padėti vaikus auginančioms šeimoms, taip pat spręsti paskatų dirbantiems ir vaikus auginantiems žmonėms trūkumą.

Bendrai prezidento siūloma lengvata valstybės biudžetui galėtų kainuoti 50–60 mln. eurų per metus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad toks siūlymas yra populizmas, ji siejo tai su artėjančiais rinkimais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau teigė, kad tai būtų „gręžiojimasis atgal“ ir tai nebūtų prasminga, be to, brangiai kainuotų. Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat teigė, kad norint priimti prezidento pasiūlymą reikėtų rasti būdų didinti biudžeto pajamas.

Jei Seimas pritars, NPD nuo kitų metų augs nuo 625 eurų iki 747 eurų.  

„Drauge su minimalios mėnesinės algos didinimu 10 proc. padidėtų pajamos į rankas dirbančiam asmeniui, kuris uždirba minimalią mėnesinę algą, – 75,22 eurų, iš jų dėl NPD didinimo – 24,4 euro“, – pristatydama pataisas sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, NPD didinimą pajustų 811 tūkst. žmonių, kurių atlyginimas yra iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU): „Jų pajamos į rankas būtų didesnės ir taip būtų padidinamos paskatos dirbti“.

Toliau pakeitimus Seimas svarstys lapkričio 14-ąją.

Taip jis komentavo naujausius Vyriausybėje svarstomus mokesčių reformos pasiūlymus.

„Jeigu pirminė mokesčių reformos versija apėmė mokesčių didinimą individualia veikla užsiimantiems tiek mažai uždirbantiems, tiek vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, tai dabar lyg ir bandoma atitaisyti tą žalą, kurį buvo padaryta mažas pajamas gaunantiesiems, bet dar lieka mokesčių didinimas vidurinei klasei, kuri dirba individualioje veikloje. Konkrečiai didinant standartinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo 15 iki 20 procentų. Tokia politika veda iš recesijos į krizę. Jos negalima vykdyti dabartiniu ekonomikos laikotarpiu“, – pirmadienį per LRT televizijos laidą „Forumas“ sakė Vaidas Augustinavičius.

Anot jo, tai rodo 2008–2009 metų krizės pamokos.

„Puikiai atsimename, kaip buvo 2008–2009 metais, kai buvo per krizę padidinti mokesčiai, rezultatai buvo priešingas“, – tvirtino valstybės vadovo patarėjas.

Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. GPM tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiems gyventojams, kurie uždirbs mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.

Be to, gaunantieji iki 15 tūkst. eurų pajamų per metus mokėtų „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokas, bet GPM jiems siektų 3 procentus. Anksčiau ministerija siūlė 5 proc. tarifą bei 10 tūkst. eurų ribą.

Siūloma papildomu 5 proc. GPM apmokestinti bendras gyventojų pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o didesnes nei 120 VDU pajamas – papildomu 7 proc. tarifu.

„Kai yra recesija, mokesčių politika irgi turi būti adaptuojama“, – teigė V. Augustinavičius.

Anot jo, esant recesijai būtina padėti mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims. Prezidento patarėjas dėl to teigiamai įvertino Vyriausybės siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

„Viena problema yra šitoje vietoje, kad planas dėl NPD didinimo yra teorinis, jis yra tik žodinis, į įstatymo projektą nenuguldytas, dėl to yra tai pažado lygmens. Reikėtų tą siūlymą suguldyti į įstatymą“, – sakė V. Augustinavičius.

Anor Vyriausybės plano, nuo kitų metų NPD norima didinti 20 proc. iki 751 euro, o minimalią mėnesio algą (MMA) – 10 proc. iki 924 eurų. 2028 metais žadama NPD  sulyginti su minimalia mėnesio alga.

Finansų ministerija siūlo ir naują instrumentą – investicinę sąskaitą, tačiau atsisakė ankstesnio siūlymo apriboti metinę investavimo ribą, siekusią iki 10 tūkst. eurų.

„Yra teigiamų postūmių, kad liečia investicijas ir ekonomikos palaikymą, ir yra neištaisytų, klaidingų dalykų, kai didinami mokesčiai vidurinei klasei“, – apibendrino prezidento patarėjas.

Mokesčių sistemos pakeitimus Vyriausybė planuoja svarstyti šią savaitę.

Kai kurie mokesčių ir ekonomikos ekspertai teigė, kad darbo ir savarankiškos veiklos pajamų suvienodinimas yra ydingas, be to, kyla grėsmė Lietuvoje populiarioms mažosioms bendrijoms, kurias siūloma papildomai apmokestinti.

Pasak Hermantės Brandišauskaitės, tarpinstituciniame pasitarime nuspręsta klausimą perkelti į kitą savaitę, nes dar reikia atlikti techninius projektų pataisymus.

Anksčiau planuota, kad mokesčių įstatymų pakeitimus Ministrų kabinetas svarstys trečiadienį.

Pirmadienį Finansų ministerija pranešė, kad planuojamas didesnis individualios veiklos apmokestinimas, papildomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, kt.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, šia pertvarka siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.

Individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. GPM tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiems gyventojams, kurie uždirbs mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.

Be to, gaunantieji iki 15 tūkst. eurų pajamų per metus mokėtų „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokas, bet GPM jiems siektų 3 procentus. Anksčiau ministerija siūlė 5 proc. tarifą bei 10 tūkst. eurų ribą.

Siūloma papildomu 5 proc. GPM apmokestinti bendras gyventojų pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o didesnes nei 120 VDU pajamas – papildomu 7 proc. tarifu.

Nuo kitų metų NPD norima didinti 20 proc. iki 751 euro, o minimalią mėnesio algą (MMA) – 10 proc. iki 924 eurų.

Finansų ministerija siūlo naują instrumentą – investicinę sąskaitą, tačiau atsisakė ankstesnio siūlymo apriboti metinę investavimo ribą, siekusią iki 10 tūkst. eurų.

Minimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą siūloma taikyti vėjo jėgainėms bei žemdirbiams, kurie dabar jo nemoka. Nuo šio mokesčio ketinama atleisti prižiūrimus kultūros paveldo objektus.

Metinių pajamų ribą, nuo kurios įmonėms būtų privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, siūloma didinti nuo 45 tūkst. eurų iki 55 tūkst. eurų.

Pakete – ir noras apmokestinti artimųjų dovanas.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau mokesčių reformą įvertino kaip neblogą, tačiau turėjo ir pastabų. Jis teigė įžvelgiantis „gerų elementų“ dėl mokesčių progresyvumo, tačiau kritikavo ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat  – nekilnojamojo turto mokesčio siūlymus.

Kai kurie mokesčių ir ekonomikos ekspertai teigė, kad darbo ir savarankiškos veiklos pajamų suvienodinimas yra ydingas, be to, kyla grėsmė Lietuvoje populiarioms mažosioms bendrijoms, kurias siūloma papildomai apmokestinti.

Pasak frakcijos pranešimo, neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) kitais metais svarstoma didinti dar 20 proc., MMA – 10 proc. 

Mažų pajamų iš individualios veiklos – iki 15 tūkst. eurų per metus – gavėjams vadinamasis efektyvus pajamų mokestis mažėtų nuo 5 proc. iki 3 proc., o dėl vadinamojo „mokestinio kredito“ mokestis bus taikomas skirtingai.

„Pokyčio nepajus 85 proc. visų individualią veiklą vykdančių asmenų. Tik uždirbęs apie 3 tūkst. per mėnesį mokėtų pilną – 20 proc. – pajamų mokesčio tarifą“, – pranešime cituojama G. Skaistė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad nors savarankiškai dirbantiems asmenims numatomas mokesčių progresyvumas, vis dėlto Finansų ministerija nebevertina jų visų vienodai.

Tik uždirbęs apie 3 tūkst. per mėnesį mokėtų pilną – 20 proc. – pajamų mokesčio tarifą.

„Jeigu buhalterinių svyravimų pagal gaunamas pajamas naštą prisiims pati valstybė, o ne dirbantys pagal individualios veiklos pažymą, tuomet šią mokesčių reformos dalį galbūt palaikys ir Seimo liberalai“, – pranešime sakė E. Gentvilas. 

Be to, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems nedideles pajamas bus siūloma toliau palaipsniui didinti tiek minimalią mėnesio algą (MMA), tiek NPD ir 2028 metais šiuos rodiklius sulyginti.

Be to, liberalai teigiamai vertina kuriamą smulkaus verslo sąskaitą, patogesnį pajamų deklaravimą bei įvairias ekonomikos augimo skatinimo priemones verslui.

Centrinis bankas taip siūlo didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą sumažinant jo naštą uždirbantiems nuo MMA iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, pranešė LB.

„Tai siūloma pasiekti numatant konkretų planą, kaip per 2024–2026 metus  būtų įgyvendintas NPD ir MMA suvienodinimas. Taip NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek didėja MMA – tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo. Kartu su MMA augimu didėjantis NPD lemtų didesnį mažiausiai uždirbančių darbuotojų į rankas gaunamą darbo užmokestį“, – teigiama trečiadienį išplatintame LB pranešime.

Darbdaviai ir kai kurie politikai pastaraisiais metais nuolat siūlo sulyginti NPD ir MMA, tuo metu Prezidentūra siūlo šiuos dydžius sulyginti nuo kitų metų, bet tik šeimoms, auginančioms vaikus. Tačiau valdantieji kartoja, kad šie dydžiai priklausys nuo valstybės biudžeto galimybių. Dabar NPD siekia 625 eurus, MMA – 840 eurų. 

NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek didėja MMA – tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo. 

LB taip pat siūlo atsisakyti verslo liudijimų, pereinant prie vienodos individualios veiklos pajamų apmokestinimo sistemos.

„Būtų tikslinga pamažu atsisakyti verslo liudijimų kaip verslo apmokestinimo formos ir pereiti prie vienodos individualios veiklos apmokestinimo sistemos, pagal kurią mokestis mokamas nuo faktinių apmokestinamųjų pajamų“, – nurodo LB.

Vertindamas siūlymus dėl dirbančiųjų su verslo liudijimais apmokestinimo Finansų ministerijos siūlomą 20 tūkst. eurų ribą LB siūlo mažinti dar labiau. Anot jo, dabartinė riba galėtų būti tik tarpinis sprendimas,

„Siūlymą sumažinti pajamų ribą, iki kurios gali būti taikomas pajamų apmokestinimas pagal verslo liudijimą, vertiname kaip tarpinį sprendimą. Siūlome šią ribą mažinti reikšmingiau, ją susiejant su pajamų riba, iki kurios yra taikomas 5 proc. efektyvusis pajamų mokesčio tarifas individualiai veiklai“, – teigiama pranešime.

Ministerija dirbantiems su verslo liudijimu siūlo daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą, o daugiau uždirbantys turėtų registruoti individualią veiklą. Iki 20 tūkst. eurų per metus dabar gauna 84 proc. gyventojų, dirbančių su verslo liudijimais. 

Siūlymas nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų padidinti apyvartos ribą, kurią viršijus būtina registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, LB vertinimu, yra sunkiai suderinamas su pastangomis mažinti pajamų iš PVM atotrūkį.

Centrinis bankas taip pat siūlo atsisakyti lengvatinio 5 proc. pelno mokesčio mažosioms bendrijoms ir visoms įmonėms taikyti vienodą 15 proc. tarifą.

Be to, teigiamai vertindamas investicinės sąskaitos modelį numatomą metinę 10 tūkst. eurų įmokų sumą LB siūlo padidinti iki 125 tūkst. eurų.

Centrinis bankas teigia pritariantis daugeliui kitų mokesčių reformos pasiūlymų, kuriuos yra pateikusi Finansų ministerija.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad daugelis pasiūlymų yra žingsnis teisinga kryptimi.

„Kartu pateikėme siūlymus, kaip ambicingiau spręsti esminę mūsų šalies mokesčių sistemos problemą – surenkama per mažai mokestinių pajamų, kad būtų adekvačiai finansuojamos viešosios reikmės ir paslaugos“, – pranešime sakė G. Šimkus.

Centrinis bankas teigiamai vertina pasiūlymus dėl savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimo, palaiko siekį plėsti gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

„Praeitoje („valstiečių“ – BNS) kadencijoje buvo atsisakyta papildomo NPD dydžio (vaikus auginantiems dirbantiems tėvams – BNS), pasirinktas vaiko pinigų modelis, kuomet ir nedirbančios šeimos taip pat gauna pinigus vietoje papildomo NPD. Man atrodo, jeigu pasirinkome vieną modelį, tai prie jo reikėtų ir laikytis“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo socialdemokratų frakcijos nariais teigė G. Skaistė.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė ministrės prašė įvertinti Prezidentūros siūlymą didinti NPD šeimoms, auginančioms vaikus.

G. Skaistės teigimu, geresnis kelias būtų NPD priartinti prie minimalios algos (MMA) visiems dirbantiems gyventojams.

„Turbūt valstybė nėra tokia pajėgi, kad galėtų ir vieną, ir kitą turėti, o siaurinti ano modelio (vaiko pinigų – BNS) turbūt nėra didelės politinės valios. Galų gale ir pati reforma buvo pakankamai nesena, turbūt reikia leisti jai duoti savo efektą. Man atrodo, geriau sistemiškai bandyti NPD priartinti iki MMA visiems dirbantiesiems ir taip mažinti darbo santykių apmokestinimą mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms“, – sakė G. Skaistė.

Man atrodo, geriau sistemiškai bandyti NPD priartinti iki MMA visiems dirbantiesiems ir taip mažinti darbo santykių apmokestinimą mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.

Ministrė kartojo, kad kitais metais NPD augs, jeigu Seime sėkmingai irsis mokesčių pertvarka, o pakeitimai leis į biudžetą surinkti daugiau pajamų.

„Klausimas, kokia apimtimi NPD bus galima didinti, turbūt priklausys ir nuo sprendimų šios reformos apimtyje. Jeigu tų papildomų pajamų į biudžetą bus ir papildomos galimybės (didinti NPD – BNS) bus, tos erdvės (NPD didinti – BNS) daugiau irgi bus. Daugelis tų klausimų susiję ir matysime, kokie sprendimai gaunasi po šių pakeitimų, jeigu tuos pakeitimus pavyks priimti ir tos erdvės bus šiek tiek daugiau“, – frakcijoje teigė ministrė.

„Mūsų tikslas yra artinti NPD prie MMA“, – pabrėžė ji.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė anksčiau yra sakiusi, kad šeimų, auginančių vaikus, NPD galėtų būti prilygintas MMA jau nuo kitų metų. 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad toks siūlymas neatsižvelgia į valstybės biudžeto galimybes, o premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad MMA ir NDP dydžiai priklausys nuo valstybės ekonomikos augimo.

Nuo šių metų NPD Lietuvoje siekia 625 eurus, MMA – 840 eurų. 

„Jeigu bus erdvės, NPD didinamas bus. Tai yra ne reforminis (mokesčių reformos – BNS) veiksnys. Tai tiesiog strateginis tikslas suartinti minimalią mėnesio algą (MMA) su NPD. Jeigu biudžete erdvės nebus tam dėl to, kad reformos tikslai yra išbraukomi, tokiu atveju tos erdvės nebus“, – antradienį susitikime su Seimo opozicijai priklausančių „darbiečių“ frakcija teigė G. Skaistė.

Pasak jos, kaip ir kiek nuo 2024-ųjų didėtų NPD, bus aišku antrąjį šių metų pusmetį, kai bus formuojamas kitų metų biudžetas. 

Finansų ministrė praėjusią savaitę sakė, kad kartu su 2024-ųjų biudžetu, jeigu bus papildomos erdvės po mokesčių reformos, „tikrai“ planuojama didinti NPD, kad darbo santykių apmokestinimas ir pajamų nelygybė tokiu būdu sumažėtų.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė anksčiau pareiškė, kad šeimų, auginančių vaikus, NPD galėtų būti prilygintas MMA jau nuo kitų metų. Ji sutiko, kad valstybės biudžetui tai būtų didelis iššūkis, tačiau įmanomas tinkamai susidėliojus prioritetus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau sakė, kad toks siūlymas neatsižvelgia į valstybės biudžeto galimybes, o premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad MMA ir NDP dydžiai priklausys nuo valstybės ekonomikos augimo.

Nuo šių metų NPD Lietuvoje siekia 625 eurus, MMA – 840 eurų.