„Aš nežinau, gal kokia bacila ten (Krašto apsaugos ministerijoje – ELTA) atsirado, nes jūs užsikrėtėte ja. Pamenu, kai jūs kritikavote savo kolegą, kad jis nesilanko komitete, nepristato savo idėjų, o išbėgęs kažkur pirmas pasisako – tai jūs lygiai tą patį šiandien padarėte. Prieš tai pasisakėte apie savo idėją, pasidarėte spaudos konferenciją – gerą tokį šou – dabar parlamentui, o paskui tik NSGK“, – posėdžio metu teigė D. Gaižauskas.

„Ar nebijote, kad kitas krašto apsaugos ministras, kadangi tai nesuderinta, viską atšauks, nes jis turi visai kitą viziją, ir išmesite pinigus į balą?“ – kėlė klausimą parlamentaras.

Savo ruožtu L. Kasčiūnas pripažino, kad šis klausimas NSGK galėjo būti pristatytas anksčiau. Visgi, anot jo, galimybę tai padaryti sutrukdė ir kelis mėnesius trukęs komiteto posėdžių boikotas.

„Taip, aš truputėlį pripažįstu, jaučiu širdgėlą, kad aš negalėjau šiek tiek anksčiau ateiti į NSGK. Priimu, ateisiu rytoj. Bet tai lėmė ir objektyvios aplinkybės, kad komitetas porą savaičių buvo tokioje neapibrėžtoje situacijoje“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Tai atleiskite, kitą kartą, kai startuosime su kažkuo nauju, tai būtinai pirmiausiai keliausime į NSGK“, – pridūrė jis.

Aš nežinau, gal kokia bacila ten atsirado, nes jūs užsikrėtėte ja.

Ministras atkreipė dėmesį, kad komendantūrų iniciatyvą ilgą laiką komitetas rėmė. Todėl ministras mano, kad ši iniciatyva turės palaikymą ir pasikeitus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybei.

A. Anušauskas suabejojo, ar papildomos funkcijos neapsunkins karo prievolės centrų darbo

Savo ruožtu buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teiravosi, ar papildomos funkcijos neapsunkins karo prievolės centrų darbo.

„Ar šiuo atveju papildomų funkcijų pridavimas karo prievolės centrams jų pagrindinio uždavinio telkti žmones į kariuomenę nesumažins?“ – klausė A. Anušauskas.

Visgi L. Kasčiūnas nesutiko, akcentuodamas, kad tai karo prievolės centrams suteiks papildomų žmonių tinklą.

„Kaip tik labai protingas sprendimas, nes jie yra atsakingi ir už mobilizaciją, ir telkti žmones į kariuomenę, ir dabar dar turės papildomą žmonių tinklą, kurie galės atlikti ir užnugario funkcijas, o tai yra sistema. Tai yra sistema su tam tikru bent jau daliniu rengimu“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Žmogus, kuris pabuvo su ginklu, buvo karinėje parengtyje, pas jį atsiranda daugiau širdyje ugnies ir valios priešintis. Tai šioje vietoje, manau, tas žingsnis link visuotinės gynybos (...) yra reikalingas. Tikrai tai galima buvo padaryti anksčiau, bet darome dabar“, – pridūrė jis.

Ministras patikino, kad komendantūros savivaldai nieko nekainuos.

„Struktūra jau yra. Karo komplektavimo tarnybos veikia. Tiesiog įvyks vidinė pertvarka – atsiras ten vidinių atsakinių žmonių, karininkų, kurie užsiims ir karo komendantūromis. Čia yra vidaus resursų perskirstymas, persidėliojimas, kad galėtų tie štabai pradėti veikti“, – akcentavo jis.

Ministerijos teigimu, nauja karo komendantūrų struktūra taikos metu bus sukurta Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos ir komendantūrų pagrindu.

Komendantūrų štabai ir komendantiniai vienetai šiuo metu yra užpildyti profesinės karo tarnybos kariais, priskirtais parengto rezervo karo prievolininkais, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniais šauliais. Planuojama, kad jie taip pat pasipildys pilietiškais asmenimis, norinčiais prisidėti prie valstybės gynybos. Ministerijos teigimu, taikos metu jų karinį rengimą karo komendantiniuose vienetuose užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

KAM informuoja, kad piliečiai, norintys prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registruotis galės artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinyje. Registracija į taikos meto komendantinius vienetus prasidės nuo šių metų gegužės 1 dienos ir tęsis iki rugpjūčio 31 dienos. Planuojama, kad jau spalio mėnesį karo komendantūrų kariniuose vienetuose bus pradėtas karinis rengimas.

ELTA primena, kad naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas, pradėdamas darbą KAM, patikino išspręsiąs komendantūrų sistemos klausimą per pirmąjį mėnesį.

Iki šiol buvo siūloma, kad komendantūros būtų institucija, kuri, įvedus karo padėtį, remtų komendantą, teiktų jam siūlymus, administruotų žmogiškųjų išteklių kaitą ir užtikrintų kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.

Už balsavo 106 Seimo nariai: tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos. Prieštaraujančių nebuvo, o vienas parlamentaras – socialdemokratas Tomas Bičiūnas – susilaikė.

Pirmadienį A. Pociaus kandidatūrai pritarė ir pats NSGK. Jį į šias pareigas delegavo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

A. Pocius Seime dirba pirmą kadenciją. 2009–2014 metais jis buvo Lietuvos kariuomenės vadu.

Buvusį NSGK pirmininką Lauryną Kasčiūną paskyrus krašto apsaugos ministru, komitetas kovo 28 dieną jau bandė surengti pirmininko rinkimus, bet nesėkmingai.

Opozicijos atstovai tuomet posėdyje nedalyvavo, o Laisvės frakcijos narys V. Mitalas nebalsavo, tokiu būdu nesusirinko kvorumas.

Penki opozicijos atstovai kovo 27 dieną pranešė stabdantys dalyvavimą NSGK darbe, kol teisėsauga neištirs buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginių, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Teisėsauga konstatavo, jog politikų ar valstybės tarnautojų veiksmuose, kviečiant Krašto apsaugos ministerijos atstovus į susitikimus su užsienio valstybės bendrove, nusikalstamų veikų požymių nenustatyta.

Po šio sprendimo opozicijos atstovai atnaujino savo darbą NSGK.

„Dabar mums užtenka keturių parašų, kad sukviestume posėdį. Taigi, posėdis įvyks pirmadienį, aptarsime keletą darbinių klausimų, taip pat bus ir komiteto pirmininko rinkimai“, – Eltai teigė į NSGK pirmininko postą konservatorių frakcijos deleguotas Arvydas Pocius.

Politikas mano, kad teisėsaugos sprendimas nepradėti tyrimo turėjo išsklaidyti opozicijos atstovams kilusias abejones dėl NSGK narių veiklos.

„Aš manau, kad tai, ką buvo norima išgirsti, yra išgirsta – kelti bylos nėra pagrindo ir tas šešėlis nuo NSGK narių yra nuimtas“, – akcentavo parlamentaras.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat teigia, kad buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pasėtos abejonės dėl viešųjų pirkimų skaidrumo krašto apsaugos sistemoje buvo išsklaidytos.

„Taškas istorijoje jau yra padėtas. Ir kaip dabartinis ministras Laurynas Kasčiūnas sakė, ponas A. Anušauskas bandė paleisti dūmų užsklandą, bet ji pavirto niekuo“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

„Tai mes grįšime į darbą, mes niekada nebuvome iš jo išėję, tiesiog buvo logiškas sprendimas – kol šešėlis krenta ant visų narių, negalime rinkti ir pirmininko. O dabar pirmininką per artimiausią posėdį, matyt, išsirinksime“, – patikino jis.

S. Skvernelis teigia palaikysiantis konservatorių frakcijos siūlomą A. Pociaus kandidatūrą.

D. Gaižauskas: prokuratūros paaiškinimas visų abejonių neišsklaidė

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas taip pat tikina, kad prie įprasto NSGK darbo bus sugrįžta. Visgi, pasak jo, Generalinės prokuratūros pateiktas paaiškinimas neišsklaidė visų dėl viešųjų pirkimų krašto apsaugos sistemoje kilusių abejonių. Pasak jo, galima numanyti, kad tam tikri tyrimai, apie kuriuos nėra skelbiama, vyksta.

„Yra nerimo, kad kažkas visgi buvo. Gali būti reagavimo visokiausio – vienas iš jų, kriminalinės žvalgybos tyrimai – apie juos mes nesužinosime. Bet tegu tarnybos šiuo metu ir dirba šia linkme, palinkėsime jiems sėkmės, o komitetas grįš dirbti“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.

A. Pocius padarė labai didelę klaidą, ko nebuvo visos šios kadencijos metu – jis ėmėsi iniciatyvos, apeinant opoziciją, kuri laukė tarnybų nutarimo, bandė pagudrauti.

„Tai iš šio nutarimo supratau vieną dalyką – kad šiuo momentu nusikalstamos veiklos požymių nenustatyta, dėl to ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Bet tai dar nereiškia, kad jis nebus pradėtas“, – pabrėžė jis.

Nors „valstietis“ tikina NSGK posėdžių nebeboikotuosiantis, visgi pirmadienį rengiamame posėdyje politikas teigia nedalyvausiąs ir A. Pociaus kandidatūros nepalaikysiąs.

„A. Pocius padarė labai didelę klaidą, ko nebuvo visos šios kadencijos metu – jis ėmėsi iniciatyvos, apeinant opoziciją, kuri laukė tarnybų nutarimo, bandė pagudrauti – bandė sušaukti neeilinį posėdį be opozicijos narių ir save pasitvirtinti vadovu“, – akcentavo jis.

Generalinė prokuratūra trečiadienį paskelbė, kad STT sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje yra pagrįstas ir teisėtas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

Klausimai dėl neskaidrių procesų kilo po to, kai pareigas paliekantis buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pareiškė darbo ministerijoje metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“. Tokias ministro užuominas prezidentas Gitanas Nausėda įvertino kaip labai rimtas ir netrukus susitiko su STT bei Generalinės prokuratūros vadovybe.

Savo ruožtu STT pranešė iki šiol nepradėjusi ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM. Visgi, tarnyba nurodė iš KAM gavusi informacijos apie parlamentarą, liberalų atstovą Raimundą Lopatą.

Po rezonansą sukėlusių pareiškimų STT dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje apklausė patį A. Anušauską, buvusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką ir dabartinį ministrą Lauryną Kasčiūną, Seimo narį R. Lopatą ir buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija į šias pareigas siūlo buvusį kariuomenės vadą Arvydą Pocių.

„Opozicija nedalyvavo išvis tame posėdyje, nes laukia Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų (dėl krašto apsaugos viešųjų pirkimų skaidrumo – BNS), o valdantieji dalyvavo nauja sudėtimi, bet, kaip suprantu, naujas narys V. Mitalas nesudalyvavo balsavime ir balsų pritrūko“, – BNS sakė NSGK narys „darbietis“ Andrius Mazuronis.

NSGK yra 11 narių, penki iš jų – opozicijos atstovai.

„Pritrūko vieno nario, lauksime dabar STT išvadų ir vėl rinksimės jau kartu su opozicija ir spręsime šį klausimą“, – BNS sakė konservatorius A. Pocius.

Anot jo, nėra didelio skirtumo, kada naujas pirmininkas bus patvirtintas – ar prieš Velykas, ar po jų.

NSGK pirmininko pareigos laisvos tapo, buvusį komiteto vadovą Lauryną Kasčiūną prezidentui paskyrus krašto apsaugos ministru.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija praėjusią savaitę išsakė norą vadovauti NSGK, tačiau koalicijos partneriai šio pageidavimo nesvarstė. Į šį komitetą „laisviečiai“ yra delegavę Seimo vicepirmininką V. Mitalą.

Tai BNS ketvirtadienį patvirtino TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

A. Pocius 2009–2014 metais buvo Lietuvos kariuomenės vadu.

NSGK pirmininko pareigos laisvos tapo, buvusį komiteto vadovą Lauryną Kasčiūną prezidentui paskyrus krašto apsaugos ministru.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija praėjusią savaitę išsakė norą vadovauti NSGK. Į šį komitetą ji nutarė deleguoti Seimo vicepirmininką Vytautą Mitalą, tačiau kol kas šis pageidavimas nesvarstytas.

„Kolegos nežinau, kodėl taip sureagavo, pradėjo kalbėti apie kažkokius boikotus. Nieko panašaus nėra. Tiesiog labai logiškas sprendimas yra nedaryti greito sprendimo, kol nebus patikrintos tos aplinkybės“, – NSGK posėdyje kalbėjo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

Pasak jo, šią savaitę prokuratūra turėtų pateikti atsakymą ir komitetas pratęs darbą bei svarstys valdančiųjų siūlomą kandidatą į komiteto pirmininko postą.

„Valdantieji balsų dauguma gali pasiskirti komiteto pirmininką, o jei bus kandidatūra, kuri atlieps opozicijos lūkesčius – mes nematome jokio politikavimo, esame linkę palaikyti tą būsimą vadovą, kuris tęs tas geras komiteto tradicijas“, – teigė S. Skvernelis.

„Nėra čia jokio noro boikotuoti, nes ne mes šią istoriją sukėlėme, sukėlė buvęs ministras su savo pasisakymais“, – pridūrė jis.

Nėra čia jokio noro boikotuoti, nes ne mes šią istoriją sukėlėme, sukėlė buvęs ministras su savo pasisakymais.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad „konstruktyvus darbas būtų sudėtingas esant nepasitikėjimo šešėliui“.

„Skaidrumas ir pasitikėjimas yra svarbiausi dalykai priimant sprendimus, ypač tokioje jautrioje srityje kaip valstybės saugumas“, – sakė D. Šakalienė.

Ji taip pat tikėjosi, kad greitai bus pateikti atsakymai dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

„Labai laukiam tų atsakymų“, – teigė D. Šakalienė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas pritarė, kad komitetas negali tęsti darbo, kol nebus išsklaidyti „ant jo mesti šešėliai“.

„Kuriuos uždėjo ne tik (Arvydas – BNS) Anušauskas, bet ir Lietuvos Respublikos prezidentas. Nes jis būtent įvardijo, kad tie asmenys, kurie nerado priėjimo į Krašto apsaugos ministeriją, bet rado priėjimą Seime ir būtent pas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius“, – dėstė D. Gaižauskas.

Jis teigė, kad reikia laukti atsakymų iš prezidento ir Generalinės prokuratūros, S. Skvernelis ir D. Šakalienė laikėsi nuomonės, kad atsakymo iš Prezidentūros laukti nereikia, juos pateiks prokuratūra.

„Kol nėra aiškumo, mūsų komitetas darbotvarkės netvirtina ir tiek žinių“ – sakė D. Gaižauskas.

NSGK posėdyje nedalyvavo valdančiosios koalicijos atstovai.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka aplinkybių patikslinimą dėl pareigas palikusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimą korupciją krašto apsaugoje.

Buvęs ministras teigė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Tikslindama aplinkybes, STT kaip liudytojus jau apklausė dabartinį krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, Seimo narį liberalą Raimundą Lopatą, A. Anušauską bei buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką.

A. Anušauskas NSGK vadovo kėdėje matytų buvusį kariuomenės vadą A. Pocių

NSGK pirmininkui Laurynui Kasčiūnui tapus krašto apsaugos ministru, jo pirmtakas Arvydas Anušauskas NSGK vadovu matytų bendrapartietį, buvusį kariuomenės vadą Arvydą Pocių.

„Komiteto pirmininkas, tikiuosi, neužilgo bus išrinktas. Pats siūliau atsargos generolą Arvydą Pocių. Girdėjau, kad ir kiti jį siūlo ir palaiko“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

ELTA primena, kad L. Kasčiūnas oficialiai krašto apsaugos ministro pareigas iš A. Anušausko perėmė antradienį.

Atsistatydinimo raštą Vyriausybės vadovei A. Anušauskas įteikė kovo viduryje. Vėliau, susitikęs su prezidentu, A. Anušauskas pripažino iš Vyriausybės vadovės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. A. Anušauskas tikino, kad atsisakė tokios rokiruotės.

Tą pačią dieną daugiau informacijos apie pokyčius Vyriausybėje pateikė ir ministrė pirmininkė. Pasak jos, A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

L. Kasčiūnas iki šiol ėjo Seimo NSGK pirmininko pareigas. Jam tapus ministru, Seimas turės paskirti naują komiteto vadovą. Kol kas realiausiu kandidatu įvardijamas konservatorius, buvęs kariuomenės vadas A. Pocius.

„Pasitarėme su kolegomis, opozicijos irgi nariais, kad rytoj susirenkame ir stabdome NSGK posėdžius visus iki vieno, – BNS antradienį sakė komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Dainius Gaižauskas. – Netvirtinsime darbotvarkės tol, kol nebus išsklaidyti šešėliai“.

Anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovo, nepaisant Lauryno Kasčiūno paskyrimo ministru, „nuo NSGK komiteto narių joks šešėlis nenuimtas“.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka aplinkybių patikslinimą dėl pareigas palikusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimą korupciją krašto apsaugoje.

Buvęs ministras teigė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Stabdymas veiklos? Ne tokiais laikais reikia žaisti tokius žaidimus.

Tikslindama aplinkybes, STT kaip liudytojus jau apklausė dabartinį krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, Seimo narį liberalą Raimundą Lopatą, A. Anušauską bei buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką.

„(A. Anušauskas – BNS) labai aiškiai pasakė, kad yra įtarimai ant visų NSGK narių. (...) Tai jei nieko nedaryti, tai praktiškai daromi nusikaltimai prieš valstybę. Tai dabar mes laukiame atsakymų arba iš tarnybų, arba iš prezidento“, – sakė D. Gaižauskas.

Apie tokią opozicijos iniciatyvą BNS patvirtino ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

„Pasitikėjimas yra itin svarbus politikoje, juolab kai kalbame apie saugumo klausimus. Suprantu kolegų argumentus – kol nėra atsakyta į klausimus dėl NSGK reputacijos, nes šešėlis mestas visam komitetui in corpore, konstruktyvus darbas, matyt, būtų sudėtingas. Teisėsauga atlieka aktyvius veiksmus, tikėsimės atsakymų kaip įmanoma greičiau“, – kalbėjo parlamentarė.

Savo ruožtu konservatorių atstovas komitete Valdas Rakutis ragino opoziciją nežaisti žaidimų, sulaukti naujojo pirmininko ir tęsti darbus.

„Palaukim naujo pirmininko, manau, ketvirtadienį bus pasiūlytas. Stabdymas veiklos? Ne tokiais laikais reikia žaisti tokius žaidimus“, – kalbėjo parlamentaras.

„Mes dabar galime keliems mėnesiams panirti į chaosą“, – pridūrė jis.

V. Rakutis taip pat teigė manantis, jog opozicija „gaudo atskirus pasitraukusio ministro žodžius“, o jų norą nusišalinti nuo sprendimų priėmimo vadino nelogišku.

Pasak ministro, komendantūra yra ne institucija, o karinis vienetas, kurio funkcija yra užtikrinti sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldos.

„Galima tai vadinti konceptualiais skirtumais, galima nevadinti, tačiau kariuomenėje karo metu yra vienvaldystės principas. Karo komendantūra nėra institucija, tai yra karinis vienetas. Ir karo komendantui, kaip ginkluotųjų pajėgų nariui priskirtų užduočių vykdymui, yra priskiriamas karinis vienetas – karo komendantūra“, – Eltai teigė A. Anušauskas.

„Ir jeigu mes tai paversime kažkokia institucija, tai, be abejo, karo padėties metu turėsime daug viršininkų, kurie neturės pavaldumo ir, matyt, neužtikrins tos veiklos“, – pridūrė jis.

Ministras pabrėžia, kad karo metu komendantų esminė funkcija yra užtikrinti sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldos.

„Mano įsivaizdavimas yra pagrįstas pirmiausiai patirtimi, kurią turi ir kitos šalys, čia fantazijoms vietos per daug ir nėra. Tai yra sąveika tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldos. Nes esminis dalykas yra užtikrinti ginkluotųjų pajėgų aprūpinimą, veikimą karo metu ir taškas“, – sakė A. Anušauskas.

„Jeigu norima institucionalizuoti, žinoma, kad Seimo nariai turi teisę siūlyti savo vizijas, bet tos vizijos turi ne silpninti, o stiprinti mūsų gynybą“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad spalį Seimas pateikimo stadijoje pritarė NSGK konservatorių Lauryno Kasčiūno, Arvydo Pociaus ir Valdo Rakučio inicijuotoms Karo padėties įstatymo pataisoms, reglamentuojančioms karo komendantūrų veiklą.

Projekte numatoma, kad komendantūros būtų institucija, kuri karo metu remtų karo komendantą, teikdama jam pasiūlymus, administruodama žmogiškųjų išteklių kaitą komendantiniame vienete ir užtikrindama kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.

Komendantūroms vadovautų ir jų darbą organizuotų karo komendantai. Komendantas turėtų pavaduotoją, kurį skirtų ir atleistų Lietuvos kariuomenės vadas. Struktūriškai komendantūrą sudarytų administracijos, paramos ir operacijų skyriai.

Numatoma, kad komendantūros aprūpinimą darbui skirtomis patalpomis ir kitomis būtinomis priemonėmis užtikrintų savivaldybės, kurioje ji įsteigta, administracija. Aprūpinimą ryšio ir informacinėmis sistemomis, ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis, reikalingomis teritorinės apsaugos vykdymui, užtikrintų Lietuvos kariuomenė. Komendantūros veikla būtų aktyvuojama įvedus karo padėtį.

„Mes išklausėme karinio patarimo, visus argumentus už ir prieš. Solidus patarimas, manau, kad jį buvo galima dar šiek tiek anksčiau organizuoti, kadangi komitete yra įvairių politinių jėgų atstovai. Turėkime minty, kad šis ilgalaikis pirkinys, įsigijimas, reikalaus ir kitų politinių jėgų pritarimo, gali keistis ir valdžios, tai – mažiausiai kelerių metų reikalas“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Seimo komitetas trečiadienį nagrinėjo Lietuvos planus įsigyti tankus šalies kariuomenėje ketinant kurti diviziją. Šie planai anksčiau aptarti Valstybės gynimo taryboje. Krašto apsaugos sistemos pareigūnai tankus rinkosi iš trijų gamintojų.

Turėkime minty, kad šis ilgalaikis pirkinys, įsigijimas, reikalaus ir kitų politinių jėgų pritarimo, gali keistis ir valdžios, tai – mažiausiai kelerių metų reikalas.

Vokietijos gynybos ministerijai dėl tankų „Leopard“ įsigijimo išsiųstas ketinimų protokolas, bet ministerija pabrėžia, jog tai dar nerodo galutinio Lietuvos apsisprendimo pirkti būtent šią techniką.

Informaciją komitete pristatęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys po posėdžio teigė žurnalistams nekomentuosiantis, nes tai politinis klausimas.

Seimo NSGK vadovas teigė, jog susipažinus su kariuomenės matymu ir toliau bus vertinamos visos alternatyvos.

„Mes kaip valstybė suinteresuoti, kad tas pirkimas sustiprintų mūsų gynybos pramonę ir visoms opcijoms dar nėra pasakyta taip, nei vienai opcijai nėra pasakyta ne“, – kalbėjo komiteto vadovas.

„Karinis patarimas buvo labai argumentuotai pateiktas, šito įsigijimo poreikis, kadangi mes kuriame diviziją, kuri svarbi viso NATO flango gynybai, tai reiškia, kad kuriame ne tik sau, bet ir (turime žiūrėti – red.) visoje architektūroje su NATO“, – pažymėjo komiteto vadovas.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis teigė, kad kariuomenės vado pranešimas jį įtikino.

„Aišku, visi mes politikai viską geriausiai išmanome, bet istorija rodo, kad kai politikai pradeda kištis į karybos reikalus, baigiasi katastrofa. Turime pasitikėti kariškiais, kariuomenės vadas pasitikėjimą tikrai turi, jo išsakyti argumentai, kodėl būtent tokios ginkluotės reikia, mane įtikino, kodėl reikalinga ir koks pasirinkimas buvo kalbant apie tankų tiekėjus, mane irgi įtikino“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas pabrėžė, kad „tai, ką pasakė kariuomenės vadas, be jokios abejonės, visus įtikino, kodėl reikalingi tokie pajėgumai kariuomenės, kodėl jie tokie turi būti vystomi“.

Lietuvai ketinant pirkti tankų, po klausimą uždarai svarsčiusios Valstybės gynybos tarybos posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas paskelbė, kad ketinimų protokolą planuojama išsiųsti Vokietijai, bet galutinis sprendimas dėl pirkimo dar nėra priimtas.

Sulaukęs kritikos dėl pirkimo skaidrumo, ministras „Facebook“ paskyroje galiausiai detalizavo tokį pasirinkimą, tačiau dėl to pastabų gavo iš prezidento Gitano Nausėdos. Jo teigimu, ministrui nederėjo viešinti šios informacijos, nes ji turėjo riboto naudojimo žymą.

Dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo parlamentarė Agnė Širinskienė kreipėsi į prokuratūrą, tačiau tiek A. Anušauskas, tiek vėliau pati KAM nurodė, jog ministras įslaptintos informacijos nepaviešino.