Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis teigė, kad sandorių sumažėjimui įtakos turi neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje ir ekonominės pasekmės.

„Karas Ukrainoje ir besitęsiantis neapibrėžtumas sulaiko dalį pirkėjų nuo investicijų į nekilnojamąjį turtą. Antra, nors NT dažnai laikomas saugia investicija infliacijos laikotarpyje, tačiau vis dažniau girdime atvejų, kai šio saugumo NT pirkėjai ieško jau už Lietuvos ribų. Visa tai lemia, kad paskutinių kelių mėnesių NT sandorių rezultatai yra mažesni nei įprastas pastarųjų metų mėnesio vidurkis“, – pranešime sakė P. Rudzkis.

Vien tik šių metų gegužę įregistruota 11,1 tūkst. NT sandorių – 29 proc. mažiau nei prieš metus ir 3,5 proc. mažiau nei balandį.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 14,2 tūkst. butų pardavimų – 11 proc. mažiau nei pernai sausį-gegužę, o vien gegužę – 2,9 tūkst., arba 25 proc. mažiau nei pernai gegužę ir 1 proc. mažiau nei šių metų balandį.

Vilniuje šiemet  įregistruota 5,2 tūkst. butų pardavimų – 13 proc. mažiau nei prieš metus. Kaune butų sandorių skaičius per metus sumažėjo 18 proc. iki 1,8 tūkst., o Klaipėdoje jų sumažėjo 18 proc. iki 1,2 tūkst. sandorių.

Lietuvoje taip pat įregistruota 5,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 10 proc. mažiau nei prieš metus. Vien gegužę įregistruota 1,1 tūkst. – 30 proc. mažiau nei prieš metus ir 5 proc. mažiau nei prieš mėnesį.

Visoje šalyje taip pat įregistruota 26,5 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 17 proc. mažiau nei prieš metus, o vien gegužę – 5,4 tūkst., arba 31 proc. mažiau nei prieš metus ir 7 proc. mažiau nei prieš mėnesį.

„Paprastai metų pradžia NT sandorių prasme būna rami, tačiau pavasarį įsivažiuoja. Vis dėlto šiemet vis dar tebesitęsiantis neapibrėžtumas rinkoje lemia mažesnius įregistruojamų NT sandorių skaičius nei turėjome praėjusiais metais. Iki tol rinka dar judėjo iš inercijos, tačiau balandžio mėnesio skaičius jau, tikėtina, koregavo ir įvykiai Ukrainoje. Bendras balandžio mėnesio NT aktyvumas šiemet yra ketvirtadaliu kuklesnis nei prieš metus, o pagrindinių objektų kategorijų – žemės sklypų, butų ir gyvenamųjų namų – sandorių skaičiai yra apie 20 proc. mažesni nei 2021-ųjų balandį“, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 43,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 10 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį-balandį (48,2 tūkst.). Vien tik šių metų balandį įregistruota 11,5 tūkst. NT sandorių, arba 22 proc. mažiau nei 2021 metų balandį (14,7 tūkst.) ir 4 proc. mažiau nei šių metų kovą (11,9 tūkst.)

Šiemet visoje šalyje įregistruota 11,3 tūkst. butų pardavimų – 7 proc. mažiau nei 2021 metų sausį-balandį (12,1 tūkst.), o vien tik per šių metų balandžio mėnesį – 2,9 tūkst., arba 20 proc. mažiau nei 2021 metų balandį ir 7 proc. mažiau nei šių metų kovą.

Vilniuje šiemet buvo įregistruota 4,3 tūkst. butų pardavimų, arba 6 proc. mažiau nei prieš metus. Kaune butų sandorių skaičius per metus sumažėjo 15 proc. iki 1,4 tūkst., o Klaipėdoje fiksuotas 17 proc. butų sandorių sumažėjimas – iš viso įregistruota apie 900 sandorių.

Šiais metais visoje Lietuvoje taip pat įregistruota 4,3 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 3 proc. mažiau nei 2021 metų atitinkamą laikotarpį (4,4 tūkst.). Vien tik per šių metų balandį įregistruota 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų, arba 16 proc. mažiau nei praeitų metų balandį ir 5 proc. mažiau nei šių metų kovą.

Visoje šalyje taip pat įregistruota 21,1 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 13 proc. mažiau nei 2021 metų sausį-balandį (24,2 tūkst.), o vien tik per balandžio mėnesį – 5,7 tūkst., arba 22 proc. mažiau nei praeitų metų balandį ir 1 proc. mažiau nei šių metų kovą.

Lapkritis – kuklesnis

"Nors 2021 m. dar nepasibaigę, tačiau jau drąsiai galime teigti, kad pagal NT sandorių skaičių šie metai bus rekordiniai. Klausimas, į kurį atsakys gruodžio mėnesio duomenys, yra tik toks, kokia gi bus ta naujoji kartelė. Pasiekti naująjį rekordą nesutrukdė ir pastarąjį mėnesį aprimusi rinka. Visų pagrindinių NT kategorijų lapkričio duomenys buvo kuklesni nei pastarųjų mėnesių vidurkis", – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje iš viso jau buvo įregistruota 145,8 tūkst. NT pirkimo–pardavimo sandorių. Tai yra 26 proc. daugiau nei 2020 metų sausį–lapkritį, kai buvo įregistruota 116,1 tūkst. NT sandorių. Palyginti su analogišku 2019 metų laikotarpiu, kai buvo fiksuota apie 118 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas taip pat yra ketvirtadaliu didesnis.

Vien tik per šių metų lapkričio mėnesį įregistruota 11,6 tūkst. NT sandorių – 3 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį, bet 18 proc. mažiau nei šių metų spalio mėnesį.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 35,7 tūkst. butų pardavimų 21 proc. daugiau nei pernai per vienuolika mėnesių, kai įregistruota 29,6 tūkst. butų pardavimų (2019 m. sausį–lapkritį – 32,7 tūkst.). Vien tik per šių metų lapkritį įregistruota beveik 3 tūkst. butų pirkimo–pardavimo sandorių, arba 5 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį, bet 15 proc. mažiau nei šių metų spalį.

Nors 2021 m. dar nepasibaigę, tačiau jau drąsiai galime teigti, kad pagal NT sandorių skaičių šie metai bus rekordiniai.

Milžiniškas šuolis

Vilniuje šiais metais įregistruota daugiau kaip 12,5 tūkst. butų sandorių, arba 20 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį–lapkritį – 10,9 tūkst.), Kaune – 4,9 tūkst., arba 12 proc. daugiau (2019 m. – 4,8 tūkst.), Klaipėdoje – 3,2 tūkst., arba 36 proc. daugiau (2019 m. – 3 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 14,6 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 27 proc. daugiau nei 2020 m. sausį–lapkritį, kai įregistruota 11,5 tūkst. individualių namų sandorių (2019 m. sausį–lapkritį – 11 tūkst.). Tik per šių metų lapkritį pasikeitė 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 9 proc. daugiau nei per 2020 m. lapkritį, bet 16 proc. mažiau nei per šių metų spalį.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota beveik 73,3 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 28 proc. daugiau nei per analogišką praėjusių metų laikotarpį, kai įregistruota 57,4 tūkst. sandorių (2019 m. sausį–lapkritį – 56,8 tūkst.). Vien tik per lapkritį įregistruota 5,6 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 1 proc. mažiau nei 2020 m. lapkričio mėnesį ir 17 proc. mažiau nei šių metų spalį.

Ketvirtadalis – grynaisiais

NT rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai, teigia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Išnagrinėję per 11, 64 mln. eurų vertės pirkimo ar įsigijimo sandorių pareigūnai skaičiuoja, kad grynaisiais atsiskaityta už 169 mln. eurų.

Ekspertų vertinimu, aktyvūs atsiskaitymai grynaisiais pinigais NT sektorių daro pažeidžiamą ir ypač padidina pinigų plovimo riziką, tačiau tik maža dalis NT rinkos dalyvių atlieka pinigų plovimo prevenciją, dalis jų jau gavo baudų.

„Dalis NT sektoriuje veikiančių įmonių ar brokerių net nežino, kad privalo teikti informaciją FNTT apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais nuo 15 tūkst. eurų ar apie paskirtus asmenis, vykdysiančius pinigų plovimo prevenciją. Tačiau, FNTT vertinimu, yra ir specialiai šios įstatyme numatytos prievolės vengiančių subjektų NT rinkoje, nenorinčių prarasti klientų, kurie už perkamą būstą atsiskaito grynaisiais pinigais“, – teigė FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

Atsiskaitymai grynaisiais yra patogi priemonė legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, didinti šešėlį ir vengti mokesčių, sutartyse nurodant mažesnę kainą, nei ji yra iš tiesų. Sandorių kontrolė tampa sudėtinga, o NT pardavėjai nesidomi klientų pinigų kilme ir pačiais klientais.

Pasak M.Petrausko, iš 64 statybos bendrovių tik penkios bent kartą pranešė apie atsiskaitymus grynaisiais, kai jų suma siekia 15 tūkst. eurų. Iš 30 NT agentūrų pranešė taip pat penkios. Be to, tik keturiolika NT brokerių pranešė apie asmenį, atsakingą už pinigų plovimo prevenciją.

FNTT iki gruodžio pradžios patikrino 23 NT agentūras, aštuoniolika statybos įmonių ir vieną įmonę, prekiaujančią kitu turtu grynaisiais pinigais. Pažeidimų padarė 32 įmonės.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija jau apsvarstė penkiolikoje įmonių ar agentūrų užfiksuotus pažeidimus.

Mažiausia skirta bauda siekė kiek daugiau nei 2,7 tūkst. eurų, didžiausia – daugiau nei 55 tūkst. eurų.

Registrų centro duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 93,6 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra net 42 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-liepą, kai įregistruota 65,8 tūkst. NT sandorių. Palyginti su analogišku 2019 metų pirmuoju pusmečiu, kai buvo fiksuota apie 72 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas yra ketvirtadaliu didesnis.

Vien tik per šių metų liepos mėnesį įregistruota 14,9 tūkst. NT sandorių – 22 proc. daugiau nei praėjusių metų liepą, o palyginti su šių metų birželio mėnesio rezultatais – vos vienu procentu mažiau.

„Šie metai, natūralu, ir toliau gerokai lenkiau praėjusius metus, kai pavasario rezultatus ženkliai apkarpė COVID-19 pandemija. Šiuo metu stebimoje oficialiojoje NT sandorių statistikoje jokių aktyvumo mažėjimo ženklų kol kas nepastebime. Šie metai sandorių prasme yra ketvirtadaliu aktyvesni nei 2019-ieji, kurie tuomet taip pat buvo laikomi ganėtinai aktyviais metais NT rinkoje“, – sakė Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Jo teigimu, absoliučiais skaičiais bendrai sandorių rinką į priekį tempia žemės sklypai, o pagal metinio augimo tempus šalia sklypų taip pat išsiskiria gyvenamųjų namų rinka.

Kaip nurodoma Registrų centro pranešime, šiais metais Lietuvoje įregistruota daugiau nei 9,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 42 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-liepą, kai įregistruota daugiau kaip 6,4 tūkst. individualių namų sandorių (2019 m. sausį-liepą – 6,5 tūkst.). Tik per šių metų liepą pasikeitė daugiau nei 1,6 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 20 proc. daugiau nei per 2020 metų liepą ir 9 proc. daugiau nei per šių metų birželį.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 47,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46 proc. daugiau nei per praėjusių metų sausio-liepos mėnesius. Vien tik per liepą įregistruota 7,5 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 26 proc. daugiau nei 2020 metų liepos mėnesį, bet 2,5 proc. mažiau nei šių metų birželį.

Šiemet visoje Lietuvoje įregistruota 23 tūkst. butų pardavimų – 35 proc. daugiau nei per septynis 2020 metų mėnesius (2019 m. sausį-liepą – 20,1 tūkst.), o vien tik per šių metų liepą – 3,6 tūkst., arba 21 proc. daugiau nei praėjusių metų liepą, bet 2 proc. daugiau nei šių metų birželį.

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 8,4 tūkst. butų sandorių, arba 34 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-liepą – 6,6 tūkst.), Kaune – 3,2 tūkst., arba 27 proc. daugiau (2019 m. – 2,8 tūkst.), Klaipėdoje – 2,1 tūkst., arba 64 proc. daugiau (2019 m. – 1,8 tūkst.).

„Metų pradžia NT rinkoje įprastai būna ramesnė nei kiti mėnesiai – iki metų pabaigos stengiamasi užbaigti suplanuotas investicijas, o pirmaisiais metų mėnesiais galbūt dar tik dėliojami ateinančių metų planai, kurie realiais sandoriais virsta jau vėlesniais mėnesiais. Nepaisant to, šių metų sausį pagrindinių trijų NT kategorijų – žemės sklypų, butų ir gyvenamųjų namų – rezultatas buvo geresnis nei pastarųjų kelių metų sausio vidurkis. Tai reiškia, kad aktyvumas NT sandorių rinkoje niekur nėra dingęs“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Registrų centro duomenimis, sausį visoje šalyje įregistruota 2,6 tūkst. butų pardavimų – 11 proc. mažiau nei 2020 metų pirmąjį mėnesį ir 20 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį. Vis dėlto tai keliais procentais viršija pastarųjų penkerių metų sausio butų pardavimų vidurkį (2,5 tūkst.).

Šių metų pradžioje taip pat įregistruota 0,9 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 1 proc. daugiau nei 2020 metų sausį, bet 29 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį. Palyginti su pastarųjų kelių metų sausio vidurkiu, šių metų sausio rezultatas yra ketvirtadaliu didesnis.

Sausį visoje šalyje įregistruota daugiau kaip 4,9 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 6 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį, tačiau 22 proc. mažiau nei 2020 metų gruodį, o palyginti su ilgesnio laikotarpio sausio sklypų pardavimais, šie metai buvo ketvirtadaliu rezultatyvesni.

Bendras įregistruotų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius nedaug atsiliko nuo ganėtinai aktyvių 2019 metų, o atskirose nekilnojamojo turto (NT) objektų kategorijose fiksuotas išaugęs sandorių skaičius.

„Praėję metai buvo permainingi – pirmaisiais 2020-ųjų mėnesiais dar tęsėsi rinkos suaktyvėjimas, įregistruojamų NT sandorių skaičiai viršijo įprastus mėnesio vidurkius. Vis dėlto tai truko neilgai – kovo viduryje įvestas pirmasis karantinas gerokai sumažino rinkos apsukas. Sandorių skaičiaus mažėjimas atskirose NT objektų kategorijose žemiausią tašką pasiekė skirtingais laikotarpiais: gyvenamųjų namų ir žemės sklypų rinkose kovą, o butų rinkoje – gegužę“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

„Vėliau sandorių kreivės kilo į viršų ir didžiausias sandorių skaičius fiksuotas spalio mėnesį, o paskutiniai praėjusių metų mėnesiai buvo pakankamai aktyvūs“, – pridūrė jis.

Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais bendras Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 129 tūkst. ir buvo 0,6 proc. mažesnis nei 2019-aisiais (129,8 tūkst.). Per praėjusių metų gruodį įregistruota 12,9 tūkst. NT sandorių – 9 proc. daugiau nei 2019 metų paskutinįjį mėnesį ir 14 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį.

2020-aisiais visoje šalyje įregistruota 32,8 tūkst. butų pardavimų – 8 proc. mažiau nei 2019 metais. Per praėjusių metų gruodį įregistruota 3,2 tūkst. butų savininkų pasikeitimų, arba 6 proc. daugiau nei 2019-ųjų gruodį ir 14 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį.

Sostinėje 2020 metais įregistruota apie 11,7 tūkst. butų pardavimų, arba 4 proc. mažiau nei užpernai (12,1 tūkst.), Kaune įregistruotų butų sandorių skaičius per metus sumenko 6 proc. iki 4,9 tūkst., Klaipėdoje – 17 proc. iki 2,7 tūkst., Šiauliuose – 15 proc. iki 1,4 tūkst., Panevėžyje – 23 proc. iki 940.

Paėjusiais metais visoje šalyje įregistruota 12,8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 7 proc. daugiau nei 2019 metais. Praėjusį gruodį įregistruota beveik 1,3 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų – 38 proc. daugiau nei 2019-ųjų gruodžio mėnesį ir 17 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį.

2020 metais gyvenamosios paskirties būstui iš viso išleista apie 2,2 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Butams įsigyti skirta suma per metus ūgtelėjo 2 proc. iki 1,6 mlrd. eurų, tuo tarpu gyvenamųjų namų praėjusiais metais įsigyta už 14 proc. daugiau – iš viso už 0,6 mlrd. eurų.

Vertinant brangiausius praėjusių metų būsto sandorius išsiskiria sostinė – pirmajame brangiausių 2020 metų sandorių dešimtuke yra net septyni Vilniuje įvykę sandoriai, iš kurių keturi sostinės Subačiaus gatvėje. Dešimtuke taip pat galima rasti gyvenamuosius namus ir butus Neringoje, Trakų rajone bei Kaune.

Prognozuojamas nuosmukis

"Spalį dar buvo įregistruojami sandoriai, dėl kurių pirkėjai ir pardavėjai susitarė, kai prognozės ir lūkesčiai dėl ateities nebuvo tokie niūrūs. Tačiau pandemijai šalyje vėl įsisiūbavus ir įvedus karantiną, natūralu, kad sudaromų sandorių skaičius mažėjo ir tai atsispindėjo lapkričio registravimo duomenyse. Tikėtina, kad metus užbaigsime keliais procentais atsilikdami nuo 2019-ųjų", – teigė Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Tikėtina, kad metus užbaigsime keliais procentais atsilikdami nuo 2019-ųjų.

Šiemet per sausį–lapkritį bendras Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo–pardavimo sandorių skaičius siekė 116,1 tūkst. ir buvo 2 proc. mažesnis nei pernai per vienuolika mėnesių (118 tūkst.). Vien tik per lapkritį įregistruota 11,3 tūkst. NT sandorių – 2 proc. mažiau nei 2019-ųjų lapkritį ir 22 proc. mažiau nei šių metų spalį.

"Žvelgiant į lapkritį, registravimo skaičiai mažėjo visose pagrindinėse NT objektų kategorijose. Tačiau nuo vidurvasario prasidėjęs pakilimas gyvenamųjų namų ir žemės sklypų rinkoje dar leidžia šioms kategorijoms išlaikyti metinį augimą. Kiek kitokia situacija butų rinkoje, kur pastarųjų kelių mėnesių augimas nekompensavo pavasarį fiksuoto nuosmukio ir, atsižvelgiant į lapkričio duomenis, tikėtina, kad butų pardavimai šiemet bus 10–12 proc. mažesni nei praėjusiais metais", – mano P.Rudzkis.

Šiais metais visoje šalyje įregistruota 29,6 tūkst. butų pardavimų – 10 proc. mažiau nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Vien tik per lapkritį įregistruota 2,8 tūkst. butų savininkų pasikeitimų, arba 10 proc. mažiau nei 2019-ųjų lapkritį ir 23 proc. mažiau nei šių metų spalį.

Sumažėjimas didmiesčiuose

Sostinėje šiemet per vienuolika mėnesių įregistruota apie 10,4 tūkst. butų pardavimų, arba 4 proc. mažiau nei pernai sausį–lapkritį (10,9 tūkst.), Kaune įregistruotų butų sandorių skaičius per metus sumenko 7 proc., iki 4,4 tūkst., Klaipėdoje – 21 proc., iki 2,4 tūkst., Šiauliuose – 18 proc., iki 1,2 tūkst., Panevėžyje – 24 proc., iki 860.

Per šiuos metus visoje šalyje įregistruota 11,5 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vien tik per lapkritį įregistruota beveik 1,1 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų – 8 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkričio mėnesį, bet 21 proc. mažiau nei šių metų spalį.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 57,4 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (56,8 tūkst.). Vien tik per lapkričio mėnesį įregistruota 5,6 tūkst. sklypų sandorių – 2 proc. mažiau nei 2019 m. lapkritį ir 22 proc. mažiau nei šių metų spalį.

Rekordiniai prisiminimai

Spalį įregistruotų NT pirkimo–pardavimo sandorių kiekis buvo didžiausias per pastaruosius keletą metų. Pagrindinių NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – užpraeito mėnesio pardavimai didžiausi šiais metais.

"Spalį tęsėsi dar vidurvasarį prasidėjęs NT sandorių rinkos atsigavimas – atskirų NT objektų kategorijų sandorių kreivės toliau kilo ir pasiekė aukščiausią tašką šiemet. Be to, atskirai tik butų, namų ir žemės sklypų per spalį užfiksuotas sandorių rezultatas apskritai yra didžiausias per pastaruosius keletą metų. Vis dėlto, tikėtina, kad, šalyje augant COVID-19 atvejų skaičiui, gali sugrįžti pavasarį matytas neapibrėžtumas rinkoje, kuris neabejotinai koreguos ir NT sandorių kiekius ateinančiais mėnesiais", – rekordinį spalį ir galimą nuosmukį prieš mėnesį komentavo P.Rudzkis.

Anot Registrų centro analitikų, viena iš tokio sulėtėjimo priežasčių gali būti vėl padidėjęs neapibrėžtumas dėl ateities, susijusios su COVID-19 situacija.

„Spalį dar buvo įregistruojami sandoriai, dėl kurių pirkėjai ir pardavėjai susitarė, kai prognozės ir lūkesčiai dėl ateities nebuvo tokie niūrūs. Tačiau pandemijai šalyje vėl įsisiūbavus ir įvedus karantiną, natūralu, kad sudaromų sandorių skaičius mažėjo ir tai atsispindėjo lapkričio registravimo duomenyse. Tikėtina, kad metus užbaigsime keliais procentais atsilikdami nuo 2019-ųjų“, – pranešime sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Nurodoma, kad šiemet per sausį-lapkritį bendras Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 116,1 tūkst. ir buvo 2 proc. mažesnis nei pernai per vienuolika mėnesių, kai sudarė 118 tūkst. Vien tik per lapkritį įregistruota 11,3 tūkst. NT sandorių – 2 proc. mažiau nei 2019 metų lapkritį ir 22 proc. mažiau nei šių metų spalį.

„Žvelgiant į lapkritį, registravimo skaičiai mažėjo visose pagrindinėse NT objektų kategorijose. Tačiau nuo vidurvasario prasidėjęs pakilimas gyvenamųjų namų ir žemės sklypų rinkoje dar leidžia šioms kategorijoms išlaikyti metinį augimą. Kiek kitokia situacija butų rinkoje, kur pastarųjų kelių mėnesių augimas nekompensavo pavasarį fiksuoto nuosmukio ir, atsižvelgiant į lapkričio duomenis, tikėtina, kad butų pardavimai šiemet bus 10–12 proc. mažesni nei praėjusiais metais“, – teigė P. Rudzkis.

Šiais metais visoje šalyje įregistruota 29,6 tūkst. butų pardavimų – 10 proc. mažiau nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Vien tik per lapkritį įregistruota 2,8 tūkst. butų savininkų pasikeitimų, arba 10 proc. mažiau nei 2019-ųjų lapkritį ir 23 proc. mažiau nei šių metų spalį.

Sostinėje šiemet per vienuolika mėnesių įregistruota apie 10,4 tūkst. butų pardavimų, arba 4 proc. mažiau nei pernai sausį-lapkritį (10,9 tūkst.), Kaune įregistruotų butų sandorių skaičius per metus sumenko 7 proc., iki 4,4 tūkst., Klaipėdoje – 21 proc., iki 2,4 tūkst., Šiauliuose – 18 proc., iki 1,2 tūkst., Panevėžyje – 24 proc., iki 860.

Per šiuos metus visoje šalyje įregistruota 11,5 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vien tik per lapkritį įregistruota beveik 1,1 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų – 8 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkričio mėnesį, bet 21 proc. mažiau nei šių metų spalį.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 57,4 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jų buvo 56,8 tūkst. Vien tik per lapkričio mėnesį įregistruota 5,6 tūkst. sklypų sandorių – 2 proc. mažiau nei 2019 metų lapkritį ir 22 proc. mažiau nei šių metų spalį.       

Pasak jo, pagrindinių NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – spalio mėnesio pardavimai didžiausi šiais metais.

„Spalį tęsėsi dar vidurvasarį prasidėjęs NT sandorių rinkos atsigavimas – atskirų NT objektų kategorijų sandorių kreivės toliau kilo ir pasiekė aukščiausią tašką šiemet. Be to, atskirai tik butų, namų ir žemės sklypų per spalį užfiksuotas sandorių rezultatas apskritai yra didžiausias per pastaruosius kelerius metus“, – pranešime sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Vis dėlto, anot jo, tikėtina, kad, šalyje augant COVID-19 atvejų skaičiui, gali sugrįžti pavasarį matytas neapibrėžtumas rinkoje, kuris neabejotinai koreguos ir NT sandorių skaičius ateinančiais mėnesiais.

Spalį butų pardavimai buvo didžiausi ne tik visoje šalyje, tačiau ir atskirai penkiuose šalies didmiesčiuose.

Šiemet per dešimt mėnesių bendras Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 104,8 tūkst. ir buvo 2 proc. mažesnis nei pernai sausio-spalio mėnesiais, kai sudarė 106,5 tūkst. Per spalį įregistruota 14,4 tūkst. NT sandorių – 21 proc. daugiau nei 2019 metų spalį ir 13,5 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

Per sausį-spalį visoje šalyje įregistruota 26,7 tūkst. butų pardavimų – 10 proc. mažiau nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Vien tik per spalį įregistruota beveik 3,7 tūkst. butų savininkų pasikeitimų, arba 14 proc. daugiau nei 2019-ųjų spalį ir 15 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

„Spalį butų pardavimai buvo didžiausi ne tik visoje šalyje, tačiau ir atskirai penkiuose šalies didmiesčiuose. Nepaisant to, šių metų bendras rezultatas didžiausiose šalies savivaldybėse vis dar atsilieka nuo 2019 metais fiksuotų butų pardavimų skaičių. Mažiausias atsilikimas nuo praėjusių metų rezultatų stebimas Vilniuje ir Kaune, tuo metu Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio butų rinkos apyvarta šiemet yra maždaug penktadaliu kuklesnė nei pernai“, – sako P. Rudzkis.

Vilniuje šiemet per dešimt mėnesių įregistruota apie 9,4 tūkst. butų pardavimų – 3 proc. mažiau nei pernai sausį–spalį, kai siekė 9,8 tūkst. Kaune įregistruotų butų sandorių skaičius per metus sumenko 7 proc., iki 4 tūkst., Klaipėdoje – 20 proc., iki 2,2 tūkst., Šiauliuose – 19 proc., iki 1,1 tūkst., Panevėžyje – 25 proc., iki 780.

„Toks rugsėjo spurtas leido dar labiau sumažinti metinio sandorių kiekio atsilikimą nuo praėjusių metų. Jeigu įregistruojamų NT sandorių kiekis per likusius šių metų mėnesius išlaikys panašų tempą, galima tikėtis, kad 2020 metais bendras rezultatas nedaug atsiliks nuo 2019-ųjų“, – pranešime cituojamas Registrų centro atstovas Paulius Rudzkis.

Registrų centro duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 90,4 tūkst. ir buvo 4 proc. mažesnis nei pernai sausio-rugsėjo mėnesiais (94,6 tūkst.). Per rugsėjį įregistruota 12,7 tūkst. NT sandorių – 19 proc. daugiau nei pernai ir 7 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.

„Labai gerus rugsėjo rezultatus pirmiausiai lėmė žemės sklypų rinka – rugsėjo rezultatai buvo geriausi per pastaruosius keletą metų. Gyvenamųjų namų pardavimai taip pat toliau laikosi istorinėse aukštumose“, – sako P. Rudzkis.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 44,6 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 1,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (45,3 tūkst.). Rugsėjį įregistruota 6,4 tūkst. sklypų sandorių –27 proc. daugiau nei 2019 metų rugsėjį ir 6 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.

Per šiuos metus visoje šalyje įregistruota per 9 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per rugsėjį įregistruota per 1,3 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų – 19 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjo mėnesį ir 1 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.

„Rugsėjis pagal butų pardavimus jau buvo artimas iki karantino matytiems skaičiams, kai per vieną mėnesį visoje šalyje buvo įregistruojama po daugiau kaip 3 tūkst. butų sandorių. Be to, tai buvo gausiausias šiais metais butų sandorių mėnuo tiek visoje Lietuvoje, tiek ir daugelyje šalies didmiesčių“, – teigia P. Rudzkis.

Per sausį-rugsėjį visoje šalyje įregistruota beveik 23,1 tūkst. butų pardavimų – 12,5 proc. mažiau nei praėjusių metų sausio-rugsėjo mėnesiais. Vien tik per rugsėjį įregistruota beveik 3,2 tūkst. butų savininkų pasikeitimų, arba 8 proc. daugiau nei 2019 metų rugsėjį ir 11,5 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.