-
Laisvės alėjos koridoje nukentėjęs T. Petrošius: praradau sąmonę, nieko neatsimenu 11
Tadas Petrošius Kauno apylinkės teismo jau prašė panaikinti jam nukentėjusiojo statusą, tačiau balandžio pabaigoje prašymas buvo atmestas byloje esant pakankamai duomenų, kad jam padaryta fizinė žala.
Penktadienį pradėjus nagrinėti bylą iš esmės, T. Petrošius teismui nurodė įvykio dieną buvęs paleistas iš Alytaus pataisos namų, savaitgalį skyręs išvykai ir Laisvės alėjoje bare susitikęs su pažįstamu Ryčiu Sadausku.
Šis pažinojo baro savininką ir norėjo vyrus supažindinti, kad T. Petrošius pasikalbėtų dėl vadybininko darbo.
„Kažką pavalgėme, išgėrėme. Kažkuriuo momentu praradau sąmonę, iš viso nieko neatsimenu. Tik jau (atsimenu – BNS) kaip su Ryčiu važiavome į ligoninę“, – tvirtino nukentėjusysis.
„Kai atgavau sąmonę, nieko nebuvo. Mačiau Rytį, žmoną ir tiek žinių. Paėmėme Rytį, nuvežėme į ligoninę ir grįžome namo. Pats į ligoninę nevažiavau“, – kalbėjo T. Petrošius, pažymėjęs nežinantis, kodėl R. Sadauskui prireikė į gydymo įstaigą.
Tadas Petrošius/Redakcijos arch. nuotr.
Teisėjos Vaidos Baumilės klausiamas, ar jam būna sąmonės netekimai, vyras nurodė esantis hipertonikas, sąmonę prarandantis dėl aukšto kraujo spaudimo.
Kaltinamųjų T. Petrošius teigė nepažįstantis, jokių reikalų ar santykių su jais neturėjęs. Vyras taip pat pabrėžė nelaikantis savęs nukentėjusiuoju.
„Kai (ikiteisminiame tyrime – BNS) daviau parodymus, manęs buvo paklausta šito klausimo, tai pasakiau, kad nenukentėjau. (...) Aš nelaikau savęs nukentėjusiuoju. Palaikau prašymą nebūti nukentėjusiuoju“, – kalbėjo T. Petrošius.
Jo žmona Aneta Petrošienė teismui liudijo išpuolio metu nubėgusi į restorano vidų ir įvykių Laisvės alėjoje nemačiusi, patvirtino po įvykio nuvežusi R. Sadauską į Kauno klinikas, tačiau neįvardijo, kodėl to prireikė.
„Pamačiau Rytį kaip nesavą, įsisodinau į mašiną ir nuvežiau į klinikas. (...) Atrodė, kad jis blogai jaučiasi. Paleidome prie Kauno klinikų priėmimo ir nuvažiavome, nes man reikėjo skubėti į darbą“, – teigė moteris.
„Vyras mano tikrai nebuvo sužalotas, Ryčio sužalojimų taip pat nemačiau, tik kruvinus apdriskusius rūbus. Ir vyrą, gulintį Laisvės alėjoje“, – kalbėjo liudytoja, pridūrusi pretenzijų kaltinamiesiems neturinti.
Laisvės alėjos muštynių byloje kaltinimai nesunkiu sveikatos sutrikdymu iš chuliganiškų paskatų pareikšti septyniems asmenims. Jie ikiteisminiame tyrime kaltės nepripažino, teisme dėl jos nepasisako ir parodymus sutinka duoti apklausus visus proceso dalyvius.
Nukentėjusiaisiais byloje pripažinti keturi asmenys.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas, kai 2023 metų rugpjūtį, dienos metu, Kauno policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad restorano lauko erdvėje Laisvės alėjoje kaukėtų vyrų grupė užpuolė prie staliuko sėdėjusius keturis vyrus ir moterį.
Skaitytojų, redakcijos nuotr., laidos „Farai“ stop kadras
Užpuolikai kumščiais, metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais daiktais smurtavo prieš minėtus kavinės lankytojus. Policija šį įvykį siejo su nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimusi, pašaliniai žmonės nenukentėjo.
Bylos nagrinėjimas keliskart atidėtas nepavykus į posėdį prisikviesti nukentėjusiųjų. Vieną iš jų teismas kovo pabaigoje nusprendė atvesdinti, bet nepavykus to padaryti, byla praėjusią savaitę atversta jam nedalyvaujant.
-
Ekspertas: baudžiant svarbu atsižvelgti į nukentėjusiojo interesus 1
40 parų arešto ir pavogto pagyvenusio mersedeso vertės atlyginimas – to, teismo sprendimu, pakanka Vytauto kaltei atlyginti. Nors maksimali bausmė, numatyta už svetimo turto pagrobimą, – 6 metai laisvės atėmimo. Kas lėmė tokią Vytautui palankią teismo nutartį?
Mediacija – efektyvi alternatyva
„Šis atvejis iš dalies atspindi abolicionizmo teorijos, teigiančios, kad valstybės kišimasis į konfliktą turėtų būti minimalus, idėjas. Nusikaltimas yra nukentėjusio asmens problema, todėl būtent nukentėjusysis su kaltininku turėtų ieškoti būdų situacijai spręsti. Tik abi konflikto pusės gali nubrėžti tai, kas joms atrodytų teisingiausia esamoje situacijoje. Valstybė, kaip trečioji šalis, dažnai neatsižvelgia į konfliktuojančių pusių interesus ir taiko tas pačias įstatyme numatytas bausmes, kurios dažnai neatsižvelgia į visas aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju mersedeso savininkas pretenzijų Vytautui neturėjo, be to, pavogtas turtas – nedidelės vertės. Manau, kad šios aplinkybės nulėmė, kad kaltininkui paskirta nedidelė bausmė“, – įsitikinęs klaipėdietis kriminologas, Vilniaus universiteto absolventas Matas Tamošaitis.
Matas Tamošaitis / Asmeninio archyvo nuotr.
Abolicionistai akcentuoja mediacijos – taikaus ginčių sprendimo būdą, siekiant šalis tenkinančio susitarimo – svarbą. „Geriausias būdas išspręsti konfliktą – abi puses pakviesti prie bendro stalo. Žinoma, esminė aplinkybė – tiek auka, tiek kaltininkas turi palankiai vertini tokį problemos sprendimo modelį,“ – pabrėžia kriminologas.
Žalos atlyginimas – svarbiau nei bausmė
Kaip valstybė galėtų paskatinti platesnį mediacijos – kaip alternatyvos baudžiamajam procesui – taikymą? „Kai kalbame apie administracinius nusižengimus arba nedidelės vertės turto pasisavinimą, valstybė galėtų prisididėti kompensuodama žalą nusikaltimo aukai ir tą kompensuotą sumą regreso tvarka išieškoti iš kaltininko. Toks modelis ne tik leistų operatyviai atlyginanti patirtą žalą aukai, bet ir sutaupytų valstybės lėšų, skiriamų baudžiamajam procesui įgyvendinti“, – įsitikinęs M. Tamošaitis. Vis dėlto didžiausia nauda iš tokio susitarimo, kriminologo įsitikinimu, – išgelbėti žmogų nuo baudžiamosios atsakomybės liūno, kuris sąlygoja ilgalaikes tiek psichologines, tiek socialines problemas.
„Manau, daugelis žmonių yra padarę kažką, už ką būtų galima pritaikyti baudžiamąjį kodeksą, - provokuoja kriminologas. – Svarbu prisiminti ultima ratio principą ir išbandyti visas įmanomas priemones, prieš taikant patį žiauriausią valstybės ginklą – baudžiamąją atsakomybę. Kai vaikas iš mamos piniginės neatsiklausęs paima 20 eurų, mama įvertina visas aplinkybes: galbūt vaikas niekada anksčiau taip nesielgė, o šįsyk pinigų skubiai prireikė svarbiam nenumatytam dalykui. Svarbiausia – imtis veiksmų, kad toks elgesys daugiau nepasikartotų: pakalbant su vaiku, suteikiant galimybę disponuoti asmeninėmis santaupomis ar ieškant kitų galimų saugiklių,“ – paralelę tarp mamos ir valstybės veda M. Tamošaitis. Jo įsitikinimu, valstybė savo gyventojams turi suteikti galimybių pasitaisyti, o ne betarpiškai bausti.
Prioritetas – aukos interesai
Lietuvos baudžiamasis kodeksas – pakankamai griežtas, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Nepaisant to, periodiškai pasigirsta siūlymų dar labiau griežtinti tam tikras bausmes. Kaip tokiame kontekste abolicionizmo idėjos galėtų skintis kelią mūsų šalyje? M. Tamošaitis viliasi, kad visuomenės nuomonė ilgainiui keisis: „Natūralu, kad tokio pobūdžio procesams reikia laiko. Visuomenės nuomonė turi stiprią įtaką politikams: kai visuomenė nori bausti griežčiau, politinės valios stokojantys valdžios atstovai nepajėgia tam atsispirti. Tačiau prisiminkime mirties bausmės atvejį: kol mirties bausmė buvo numatyta baudžiamajame kodekse, visuomenė reiškė jai pritarimą. Vis dėlto atsiradus politinei valiai ir ją panaikinus, palaikymas mirties bausmei kasmet silpo. Gal analogiškas scenarijus ištiktų ir bausmių švelninimą?“.
Atgrasymą turbūt galime traktuoti kaip vieną iš bausmės funkcijų. Ar visuomenė jaustųsi saugi, jeigu prasikaltėlis liktų nenubaustas taip, kaip šiandien vis dar įprasta suvokti bausmę – apribojant laisvę? „Iš tiesų bausmė lyg ir sukuria saugumo jausmą visuomenėje. Tačiau kiek tas jausmas yra pagrįstas? Mes tarsi ignoruojame, kad svarbiausias – nukentėjusio asmens interesas. Tad, jeigu per mediaciją ar kitas, su laisvės apribojimu nesusijusias priemones, jis yra patenkinamas, kur slypi problema? Žvelgiant per abolicionizmo prizmę, jeigu istoriškai nebūtų radęsis tas noras bausti, visuomenės sąmonė būtų susiformavusi visiškai kitaip. Ir jeigu baudimo kultūra nebūtų taip stipriai integruota mūsų pasąmonėje, pats baudimo veiksmas atrodytų beprasmis“, – įsitikinęs M. Tamošaitis.
Abolicionizmo idėjų šalininkai į nusikalstamą veiką žiūri kaip į dirbtinai sukurtą problemą. Todėl tą problemą reiktų spręsti ne taikant bausmes, o kitas socialinės kontrolės priemones, pavyzdžiui, įspėjimus, elgesio keitimo programas, specialistų konsultacijas. „Jeigu nusikalstamą veiką vertintume kaip stichinę nelaimę, kuri visuomenę anksčiau ar vėliau ištiks, ieškotume tinkamų potencialios žalos kontrolės priemonių, o ne badytume pirštais į kaltuosius ir taikytume itin griežtas bausmes, kurios ne tik neatlieka asmens pataisymo funkcijų, tačiau dažnai negrįžtamai sugadina žmonių gyvenimus“, – galimą alternatyvą siūlo kriminologas. Tuo tarpu intensyvesnis nukentėjusio asmens įsitraukimas į konflikto sprendimą padėtų amortizuoti nusikaltimo padarinius tiek kaltininkui, tiek ir aukai.
Kur kreiptis?
Šiandien nusikaltimų aukos gali kreiptis į anoniminę Pagalbos nusikaltimų aukoms liniją. Linijos savanoriai – kriminologų, psichologų ir teisininkų komanda – neatlygintinai suteiks reikiamą informaciją ir atsakys į sudėtingoje situacijoje kilusius klausimus, patars, kur ir kaip kreiptis pagalbos bei užtikrinti savo teises.
Kokias emocijas išgyvena nusikaltimą patyręs žmogus? Kaip ištiesti pagalbos ranką, kad ji būtų priimta? Su kokiais sunkumais susiduria tiek pagalbą teikiantis, tiek ją gaunantis? Kaip įveikti baimę? Į šiuos ir daugelį kitų ne tik nusikaltimų aukoms, jų artimiesiems, bet ir plačiajai visuomenei aktualių klausimų atsakymų ieškoti kvies pirmasis Baltijos šalyse kriminologijos festivalis DEMISTIFY, vyksiantis rugpjūčio 13-15 d. Kalvarijos savivaldybėje, Šilėnų kaime. Išsamiau: www.demistify.lt.
Nemokamas festivalis organizuojamas vykdant Europos Komisijos JUSTICE programos finansuojamą projektą „PREVICT: pagalbos nusikaltimų aukoms plėtra“.
-
Dar nespėjus parašyti pareiškimo, dviračių vagys buvo sulaikyti
Antradienį apie 14 val. 30 min. neuniformuoti pareigūnai Naujininkuose, Dzūkų gatvėje, pastebėjo, kad vyras tempia dviratį. Šis vyras sukėlė pareigūnų įtarimą, todėl buvo nutarta jį patikrinti.
Pareigūnai neapsiriko – jau po kelių minučių bendravimo tapo aišku, kad dviratis ką tik pavogtas. Sulaikytas 33 metų vilnietis su savimi turėjo ir dvejas žirkles metalui kirpti. Jis prisipažino pavogęs dviratį prie Užupyje esančios parduotuvės.
Pareigūnai greitai išsiaiškino, kad sulaikytasis turi susitikti su savo bendrininku, kuris į sutartą vietą, prie buvusio taksi parko, iš nusikaltimo padarymo vietos atvažiuos viešuoju transportu.
Netrukus Dzūkų gatvėje pareigūnai sulaikė ir kitą 35-erių metų įtariamąjį. Nusikaltimų tyrimų valdybos pareigūnai, nuvykę į dviračio vagystės vietą, ten sutiko kolegas, kurie tuo metu priimė pareiškimą iš nukentėjusiojo.
Pareigūnai turi pagrindo manyti, kad šie asmenys padarė ir daugiau panašių nusikaltimų kituose sostinės rajonuose. Piliečius, nukentėjusius nuo šių asmenų ar turinčius duomenų apie jų nusikalstamą veiką, pareigūnai prašo kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą telefonu (8 5) 271 6053. (Vaizdo įrašą galite matyti čia)