„Vietoje papeikimo skirta pastaba“, – BNS sakė teismo atstovas Audris Kutrevičius.

Teismas pripažino, kad papeikimas buvo neproporcinga nuobauda, o prokuroras J. Rėksnys negalėjo įrodyti savo teiginių, todėl jo elgesys bet kokiu atveju yra netoleruotinas ir nepateisinamas.

Teismas atsižvelgė, kad ilgametę patirtį turintis prokuroras neturi galiojančių nuobaudų, yra ne kartą skatintas, gerbiamas prokurorų bendruomenėje.

J. Rėksnys nesutiko su nuobaudos skyrimu, dėl jos bylinėjosi kelerius metus.

Papeikimą Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. Rėksniui tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis buvo skyręs už jo pasisakymą 2019 metų gegužę vykusioje Seimo komisijoje dėl galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Prokurorų etikos komisija tų metų rugpjūtį priėmė nutarimą, jame konstatavo, kad J. Rėksnys, paminėdamas Seimo komisijai susitikimą su Druskininkų meru Ričardu Malinausku ir jo metu aptartą teisinį procesą dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro bei reikšdamas abejones dėl proceso pagrįstumo ir šališkumo, pažeidė Prokurorų etikos kodekso nuostatas.

Komisijos teigimu, J. Rėksnys pats nebuvo „Vijūnėlės dvaro“ teisinio proceso dalyvis ir kalbėdamas Seimo komisijai rėmėsi iš esmės vien tik R. Malinausko pasakojimu.

Tuometinis generalinis prokuroras J. Rėksnį dėl jo pareiškimų apie politikų esą darytą įtaką teisėsaugai taip pat buvo pažeminęs pareigose. J. Rėksnys tuomet paskirtas specializuoto skyriaus prokuroru, sumažintas jo atlyginimas. Vėliau teismo sprendimu prokuroras grąžintas į pareigas.

J. Rėksnys prokuratūroje dirba apie 30 metų, yra tyręs ne vieną sunkų nusikaltimą.

„Galiu tik tiek pasakyti – esu prisiekęs Lietuvos valstybei ir jos žmonėms, esu pareigingas įstatymų vykdytojas. Matyt, už tai ir gavau (nuobaudą – BNS). Teisingumą nustatys teismas“, – BNS pirmadienį sakė R. Pocius.

Vyriausybė praėjusią savaitę VST vadovui skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Ministerija nurodo, kad R. Pocius, pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymų, rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams.

Galiu tik tiek pasakyti – esu prisiekęs Lietuvos valstybei ir jos žmonėms, esu pareigingas įstatymų vykdytojas.

Anot jos, R. Pociui esant ne eiliniam statutiniam pareigūnui, o įstaigos vadovui, taikomi aukštesni atsakomybės, funkcijų ir uždavinių įgyvendinimo, teisės aktų laikymosi ir kiti reikalavimai.

Savo ruožtu VST vadovas nurodė vis dar negavęs jokios informacijos dėl padaryto nusižengimo: „Ruošiame užklausas Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai.“

Jis taip pat pabrėžė, kad dėl šios tarnybinės nuobaudos svarstoma kreiptis ne tik į teismą, bet ir į kitas institucijas, nes VRM veiksmuose „yra psichologinio terorizavimo požymių“, tačiau plačiau situacijos nedetalizavo.

Kaip nurodoma Ministrų kabineto patvirtintame dokumente, jam skirtas papeikimas „už tarnybinį nusižengimą“, padarytą pažeidus Vidaus tarnybos statuto, VST įstatymo, VST nuostatų, Pareigybės aprašymo reikalavimus.

Ministrų kabineto posėdyje vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nenurodė, kokiais veiksmais jis pažeidė minėtus teisės aktus.

Vėliau išplatintame VRM pranešime teigiama, kad R. Pocius, pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams.

„Pažymėtina, jog R. Pociui esant ne eiliniam statutiniam pareigūnui, o įstaigos vadovui, taikomi aukštesni atsakomybės, funkcijų ir uždavinių įgyvendinimo, teisės aktų laikymosi ir kiti reikalavimai“, – rašoma VRM pranešime.

Pirmą kartą iš jūsų girdžiu. Nieko nemačiau, nieko nežinau.

Ministerijos teigimu, nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę. Tuo metu R. Pocius nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą.

A. Bilotaitės teigimu, priimant svarbius sprendimus dėl grėsmių valdymo „būtinas visų be išimties už viešąjį saugumą atsakingų tarnybų įsitraukimas ir operatyvus keitimasis informacija“.

„Jokių nesuderintų veiksmų, savivalės ar saviveiklos būti negali. Pareigūnai privalo laikytis Vidaus tarnybos statute numatytų reikalavimų ir tarnybinio pavaldumo principo bei vykdyti vadovų teisėtus nurodymus“, – sakė A. Bilotaitė.

Pats R. Pocius BNS teigė apie tokį Vyriausybės sprendimą iki šiol nežinojęs.

„Pirmą kartą iš jūsų girdžiu. Nieko nemačiau, nieko nežinau“, – teigė VST vadovas.

Jis sakė detaliau situaciją galės pakomentuoti gavęs daugiau informacijos.

Kaip antradienį pranešė Nacionalinė teismų administracija, sprendimą skirti pastabą lėmė vienas I. Štuopienės įrašas jos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje po pasidalintu 2020 metų liepą interneto portalo straipsniu, kuriame teisėja nepalankiai ir kritiškai atsiliepė apie visus teisėjus, nurodydama, kad neigiamos teisėjų savybės pasireiškia ir jiems nagrinėjant bylas.

Taip pat, kad teisėja socialiniame tinkle „Facebook“ teigiamai įvertino kito vartotojo kritišką ir negatyvų atsiliepimą apie visus teisėjus.

„Pernelyg plataus masto neigiamas apibendrinimas apie visus teisėjus daro ar gali padaryti žalą visuomenės pasitikėjimui tiek teismine valdžia, tiek teismų gebėjimais tinkamai nagrinėti bylas“, – nutarė Teisėjų garbės teismas.

Pastaba skirta ir už tai, kad teisėja nesilaikė Teismų įstatyme nustatytos pareigos pranešti teismo pirmininkui apie jos pačios inicijuotą teismo procesą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų garbės teismas ėmėsi šios bylos komisijai nustačius, jog teisėja I. Štuopienė pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus padorumo, pavyzdingumo, solidarumo, pagarbos žmogui ir pareigingumo principus, todėl jai buvo iškelta drausmės byla. Komisija padarė išvadą, kad ši teisėja savo elgesiu pažemino teisėjo vardą ir pakenkė teismo autoritetui.

Skirta pastaba galioja vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o asmens byloje lieka įrašyta visam laikui. I.Štuopienė per 10 dienų ją gali apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Nacionalinė teismų administracija teigia, kad šiuo sprendimu pradedami formuoti teisėjų kaip viešų asmenų elgesio socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje principai.

Teisėjų garbės teismas nutarė, kad teisėjui viešojoje erdvėje turi būti taikomi griežtesni elgesio standartai negu šių pareigų neinantiems asmenims.

Viešai rašydamas ar kalbėdamas teisėjas turi įvertinti savo žodžių reikšmę ir galimą įtaką būtent teismų valdžios autoritetui ir nešališkumo garantijoms bendrąja prasme.

„Viešai rašydamas ar kalbėdamas teisėjas turi įvertinti savo žodžių reikšmę ir galimą įtaką būtent teismų valdžios autoritetui ir nešališkumo garantijoms bendrąja prasme,“ – pranešime cituojama Teisėjų garbės teismo narė Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė.

Komisijos sprendimu buvo nutraukta drausmės bylos dalis dėl Teisėjų etikos kodekso padorumo, pavyzdingumo, solidarumo, pagarbos žmogui principų reikalavimų pažeidimo pasisakant visuomenės informavimo priemonėse ir 2020 metais dukart pasisakant ir komentuojant socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat pasisakant viename 2019 metais I. Štuopienės nagrinėtos baudžiamosios bylos posėdyje.

Teisėjų garbės teismas mano, kad vieša diskusija apie teismų problemas yra galima ir neturi būti ribojama.

„Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne vienoje byloje yra pabrėžęs, kad teismai neveikia vakuume, todėl visuomenė turi teisę žinoti, kokių problemų kyla teismų sistemos viduje“, – sakė D. Labokaitė.

Jis parengė ir registravo Administracinių nusižengimų kodekso pataisą, kad tarybos narys, neinformavęs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) apie įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, sulauktų baudos nuo 900 iki 1400 eurų.

E. Pupinio teigimu, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta. Sprendimą dėl to turi priimti VRK.

Tačiau, pasak pataisos autoriaus, gali susidaryti situacija, kai VRK nesužino apie tokį nuosprendį.

„Savivaldybės tarybos narys, nepranešęs VRK apie jam įsigaliojusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį (ir jei informacija neišviešinama kitomis priemonėmis ar per kitas institucijas ar asmenis), gali ir toliau neteisėtai eiti savivaldybės tarybos nario pareigas, kadangi VRK, neturėdama informacijos apie savivaldybės tarybos nariui įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, negali pradėti mandato panaikinimo procedūros“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Pasak E. Pupinio, administracinės atsakomybės nustatymas, manytina, leis išvengti tokių situacijų.

Problema yra ta, kad tarybų nariai neinformuoja laiku VRK apie apkaltinamąjį teismo sprendimą.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė BNS sakė, kad nedažnai pasitaiko, kai tenka nutraukti savivaldybės tarybos nario įgaliojimus dėl įsigaliojusio teismo nuosprendžio, tačiau toks atvejis nutiko praėjusią savaitę.

Kovo 4 dieną VRK nutraukė Utenos rajono savivaldybės tarybos nario, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovo L. Purvinio įgaliojimus, nes Panevėžio apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl jo įsiteisėjo dar 2019 metų lapkričio 4 dieną.

Panevėžio apygardos teismas tuomet paliko galioti Utenos apylinkės teismo nuosprendį bendrovės „Utenos melioracija“ generalinį direktorių L. Purvinį pripažinti kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir skirti 5272 eurų baudą.

Apie šį nuosprendį VRK sužinojo tik neseniai, kai gavo žiniasklaidos užklausą.

Komisija savo ruožtu kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos ir sulaukė patvirtinimo, kad toks nuosprendis minėtam asmeniui priimtas.

„Problema yra ta, kad tarybų nariai neinformuoja laiku VRK apie apkaltinamąjį teismo sprendimą ir VRK, neturėdama tos informacijos, negali priimti sprendimo dėl įgaliojimų nutraukimo anksčiau termino“, – BNS teigė L. Matjošaitytė.

Pasak jos, pagal dabartinį teisinį reguliavimą, niekas – nei teismai, nei savivaldybių administracijos, nei patys nuteistieji – nėra įpareigoti informuoti VRK.

L. Matjošaitytė tvirtino, kad šią spragą reikėtų panaikinti nustatant prievolę tai padaryti arba pačius nuteistus tarybos narius, arba savivaldybių administracijas, arba Vyriausybės atstovus apskrityse.

VRK vadovė sakė, kad ir baudos už pažeidimus turėtų būti tokios, jog atgrasytų nusižengti.

„Galbūt būtų net susieta su tuo, kad nebūtų galima kandidatuoti kurį nors laikotarpį ir pan. Kad tos priemonės būtų paveikios“, – BNS sakė L. Matjošaitytė.

Išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą, už kurį jam buvo skirta tarnybinė nuobauda, padarė, jo atsakomybę šalinančių aplinkybių nėra, kas lemia tarnybinės nuobaudos paskyrimą.

Teismas taip pat sutiko su Generalinės prokuratūros pozicija, kad dėl padaryto tarnybinio nusižengimo kilo neigiamos pasekmės bei tai, kad tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarė užimdamas vadovaujančias pareigas, todėl tokiu atveju taikytina griežtesnė atsakomybė nei pastaba, tačiau paskirtoji – perkėlimas į žemesnes pareigas, teismo vertinimu, yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus teismas pakeitė Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2020 m. kovo 5 d. įsakymo dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui iš perkėlimo į žemesnes pareigas į papeikimą bei nurodė šią teismo sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Skersis po rungtynių socialinėje erdvėje bei visuomenės informavimo priemonėse pažėrė nepagrįstų kaltinimų lygos dalyviams bei pačiai lygai.

Paprašytas pateikti argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius kaltinimų objektyvumą, „Juventus“ klubo direktorius to padaryti negalėjo.

Už nepagrįstos kritikos bei tikrovės neatitinkančios informacijos platinimą, kuri žeidžia lygos, joje dalyvaujančių klubų bei kitų oficialių asmenų reputaciją, „Juventus“ klubui pagal LKL nuostatų 68.6. punktą skirta maksimali 1,5 tūkst. eurų bauda.

Šį sprendimą per 3 darbo dienas galima skųsti LKL drausmės komisijai.

Matavimo rezultatas pareigūnus pribloškė – miesto gatvėje, kur leidžiamas 80 km/val. greitis, motociklas skriejo net 222 km/val. greičiu, skelbia Lietuvos policija.

Sustabdytas motociklo „Suzuki GS XR“ 26 metų vairuotojas paaiškino, kad prieš uždarydamas motociklų vairavimo sezoną, nutarė pasimėgauti saulėta diena ir puikia gatvės kelio danga.

Motociklą vairuojantis pramogai, anksčiau nuobaudų neturėjęs vairuotojas gailėjosi, kad už tokį poelgį neteks teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones, o motociklą greičiausiai teks parduoti.

Pareigūnai surašė greičio mėgėjui Administracinį nurodymą su pasiūlymu per 10 dienų sumokėti 225 eurų baudą ir atėmė teisę vairuoti vieneriems metams.

„Greičio mėgėjai keliuose turėtų keisti savo vairavimo įpročius, o to neketinantiems padaryti policija siūlo savo pagalbą, ne tik pailsėti nuo vairavimo, bet ir parduoti nebereikalingą transporto priemonę“, – feisbuke ragina Lietuvos policija.