Paspaudimo kaina – tūkstančiai
Pirmadienį ryte 59-erių palangiškė savo telefone pamatė trumpąją žinutę, kurioje buvo teigiama, kad atėjo laikas atnaujinti banko paskyros apsaugą. Žinutėje buvo ir aktyvi nuoroda, kurią reikėjo paspausti ir suvesti reikalaujamus duomenis.
Tą akimirką moteris neįtarė, kad vyksta kas nors neteisėto. Tik vėliau ji pastebėjo, kad iš sąskaitos dingo 2,5 tūkst. eurų.
Antradienį nukentėjusioji kreipėsi į policiją.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimų skyriaus pareigūnai ėmėsi šio nusikaltimo tyrimo.
„Swedbank“, kurio vardu į nukentėjusiąją kreipėsi apgavikai, atstovas spaudai Saulius Abraškevičius patikino, kad tai ne pirma tokio pobūdžio apgavystė.
Tokios ir panašios žinutės cirkuliuoja nuolat.
Ragina žinoti du dalykus
„Sukčiai niekada nesnaudžia, jie bando ieškoti vis naujų būdų. Sukčiavimas vyksta nuolat, tik kai kuriomis dienomis, kai kuriais laikotarpiais jis ypač suaktyvėja. Tada mes imamės priemonių ir pakartotinai stengiamės perspėti žmones, kad gavę tokių žinučių nieko nedarytų. Šiandien sukčiai gali parašyti apie pasibaigusią elektroninės bankininkystės sutartį, o rytoj – kad per žmogaus sąskaitą plaunami pinigai. Tokios ir panašios žinutės cirkuliuoja nuolat. Kai kurios truputį primirštamos, tada naudojamas koks nors kitas naratyvas. Kai pajunta, kad žmonės susipranta apgaudinėjami, nusikaltėliai ieško naujų tekstų žinutėms. Dabar suaktyvėjusi formuluotė apie besibaigiančią banko paskyros apsaugą“, – pasakojo banko atstovas.
Banko darbuotojai pataria nepamiršti vos poros dalykų. Banko darbuotojai niekada nei skambina, nei rašo klientams, siekdami sužinoti jų asmeninę informaciją – sąskaitos numerį, prisijungimo kodus, „Smart ID“ kodus.
Gavęs tokią žinutę žmogus turėtų suvokti, kad jį atakuoja sukčiai.
Be to, banko darbuotojai niekada nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis, kurias prašoma spausti. Tai padarius žmogus nuvedamas į virtualią aplinką, kuri gali būti labai panaši į banko, bet nėra tikra.
Verta paskambinti į banką
Jei kyla klausimų ir yra neramu dėl kokios nors neva iš banko atėjusios žinios, S. Abraškevičius patarė neskubėti spausti kokią nors nuorodą, bet paskambinti į banką ir paklausti, ar banko darbuotojai siuntė tokią žinutę. Taip bet kuris žmogus gali įsitikinti, kad tokia žinutė nebuvo siųsta banko ir tai yra sukčių ataka.
„Kiekvienam klientui jo klausimas yra svarbiausias, todėl nereikėtų nervintis, jei bus prašoma iš meniu pasirinkti pokalbio temą. Jeigu žmogus nieko nepaspaudė atsiųstoje žinutėje, jis niekuo nerizikuoja, todėl verta nepanikuoti ir luktelėti, kol atsilieps darbuotojas. Kitas reikalas, jei žmogus jau paspaudė nuorodą ir atidavė apgavikams savo informaciją. Tada banką reikia informuoti nedelsiant, kad jo sąskaita būtų užblokuota“, – patarė „Swedbank“ atstovas.
Neteko kelių šimtų eurų
Pirmadienį policijai pranešta apie dar vieną tradicinį sukčiavimo atvejį – 33-ejų vyras į menamo automobilio „VW Touareg“ pardavėjo nurodytą banko sąskaitą pervedė iš pradžių 200, o po dienos – dar 300 eurų. Tada kontaktas su internetinio skelbimo autoriumi nutrūko.
Manoma, kad apgavikas tokios mašinos nė neturėjo, o skelbimą įdėjo tik siekdamas apgauti aukas.
Dar vienas keistas atvejis tiriamas Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnų. 48-erių vyras pasiskundė, kad pirmadienį po pietų iš jo banko sąskaitos į jo pažįstamos moters sąskaitą iškeliavo 800 eurų. Vyras teigė apie tai nežinojęs ir nedavęs sutikimo tokiam pavedimui.
Pareigūnai pradėjo tyrimą dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.
Tikėtina, kad pinigų pervedimo mįslė labai greitai išaiškės. Neatmetama tikimybė, jog tai dviejų žmonių asmeninių santykių reikalas.
