-
Politikams siūlo mažiau kritikuoti teismus: teisėjas turi teisę klysti 76
Pernai teismas paskelbė, kad nusikaltimo nebuvo. Kitas teismas praėjusią savaitę nuosprendį apvertė aukštyn kojom.
„Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų kiekį bei sunkumą“, – sakė prokuroras.
Ne tik nuteistieji, bet ir politikai bei dalis teisininkų stebisi.
„Šokas“, – sakė Seimo narys Andrius Mazuronis.
Anot teisininko Gintauto Bartkaus, du teismai skirtingai įvertino tuos pačius įrodymus.
„Labiau susiję su pačių įrodymų vertinimu. Žinome tą garsią istoriją apie paskolos raštelį. Pirmosios instancijos teisėja nustatė, kad raštelis buvo. Apeliacinis teismas sako, kad gal ir buvo tas raštelis, gal ir nebuvo, bet, manome, kad tas raštelis tiesiog apsimestinis. Panašūs faktai interpretuojami skirtingai“, – sakė G. Bartkus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Politikos lyderiai sako, kad tokie skirtingi teismų sprendimai nedidina pasitikėjimo. Teismai turėtų paaiškinti.
„Kaip jie patys vertina 180 laipsnių pokytį? Tai tikrai nedidina pasitikėjimo teismų sistema“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Pirmosios instancijos nuosprendis kėlė nuostabą, o dabar ir antrosios“, – teigė Seimo narys Saulius Skvernelis.
Teisėjų tarybos pirmininkė sako, kad ne pirmą kartą teismas keičia nuosprendį.
„Tam ir yra valstybėje išlaikoma instancinė teismų sistema, žinant, kad gali būti klaidų“, – kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
Anot S. Rudėnaitės, teisėjai turi būti užtikrinti, kad nebus persekiojami net nustačius klaidas.
„Teisėjas turi teisę klysti, turėti kitokią nuomonę nepaisant to, kad jam bus baisu, kad galbūt rytoj bus pasmerktas, išjuoktas“, – sakė S. Rudėnaitė.
Politikai stebisi ir dėl to, kad dabar skirti griežti įkalinimai. Lapkričio pradžioje buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas pripažintas kaltu paėmęs ketvirčio milijono eurų kyšį. Jam pirmos instancijos teismas skyrė tik baudą.
„Vytautas Gapšys neėmė nei kyšio, nei kitų ypatingai blogų dalykų nepadarė“, – sakė S. Skvernelis.
Teisėjų tarybos pirmininkė primena, kad visi teismų nuosprendžiai prilygsta įstatymui.
„Kiekvienas teismo sprendimas, kol jis yra nepanaikintas kito teismo, yra teisėtas, teisingas, pagrįstas. Nuosprendis turi įstatymo galią“, – sakė S. Rudėnaitė.
Todėl siūloma neabejoti teismų sprendimais.
Nuosprendis turi įstatymo galią.
„Tai galima traktuoti kaip neteisėtą bandymą paveikti teismą“, – sakė S. Rudėnaitė.
Teisininkas G. Bartkus sako, kad visuomenei kiltų mažiau klausimų, kitos šalys ir turi prisiekusiuosius.
„Reikia įrodymų vertinimų naštą perkelti prisiekusiesiems“, – teigė G. Bartkus.
Prezidentas ragino politikus susilaikyti nuo teismų vertinimų, nors ir pats įvertino.
„Daugelis žmonių patikėjo teisingumo buvimu mūsų šalyje“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
-
V. Šiliauskas apskundė nuosprendį: bausmės neginčija, nesutinka su įrodymų šaltiniais 16
„Gynyba mano, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Viliaus Šiliausko kaltę pagrindė 2023-03-09 – 2023-03-10 kratos protokolu ir jo rezultatais, kurios (kratos) metu Viliaus Šiliausko gyvenamojoje vietoje buvo rasti ir paimti daiktai, tame tarpe ir grynieji pinigai, taip pat ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo rezultatais bei jų fiksavimu (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais ir jų priedais)“, – BNS antradienį informavo Kauno apygardos teismo atstovė Milda Kryžė.
Pasak jos, gynyba nekvestionuoja nuosprendžio dalies, susijusios su V. Šiliausko nusikalstamos veikos kvalifikavimu, jo nuteisimu už kyšininkavimą ir dėl įrodymų visumos buvimo, kurie leido teismui paskirti V. Šiliauskui teisingą ir pagrįstą bausmę.
„Tačiau teismas negalėjo grįsti jo kaltės prieš tai aptartais įrodymų šaltiniais, kadangi jie gauti pažeidus baudžiamojo proceso kodekso bei kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimus ir negali būti laikytini įrodymais“, – rašoma V. Šiliausko advokato Ruslano Boiko skunde.
Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad šios aplinkybės ypatingai reikšmingos V. Šiliausko bausmės individualizavimui, kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Tačiau teismas negalėjo grįsti jo kaltės prieš tai aptartais įrodymų šaltiniais, kadangi jie gauti pažeidus baudžiamojo proceso kodekso bei kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimus ir negali būti laikytini įrodymais.
Nuosprendį V. Šiliausko byloje kiek anksčiau apskundė valstybės kaltintojas, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Valentinas Alekna. Jis prašo skirti šešerių metų laisvės atėmimą ir 30 tūkst. eurų baudą.
Prokuroras sako, kad teismas, skirdamas V. Šiliauskui tik baudą, nepagrįstai sureikšmino nuteistojo asmenybę ir neatkreipė dėmesio į nusikaltimo pavojingumą. Prokuroras mano, kad apygardos teismas skyrė pernelyg švelnią bausmės rūšį ir po to ir jos dydį, dukart mažino bausmę.
Kauno apygardos teismas V. Šiliauskui už korupcinius nusikaltimus lapkričio 6 dieną skyrė 70 tūkst. eurų baudą. Įskaičius V. Šiliauskui sulaikyme praleistą laiką, jam reikėtų sumokėti 65 tūkst. eurų.
Teismas savo nuosprendyje nurodė, kad tai nebūtų teisinga bausmė vedusiam, dirbančiam, vaikų turinčiam asmeniui, kuris iki tol nebuvo teistas ir nekelia pavojaus visuomenei.
V. Šiliauskas nuteistas už tai, kad eidamas minėtas pareigas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų. Šie pinigai iš jo bus konfiskuoti.
Nuteistajam septyneriems metams uždrausta dirbti valstybės tarnyboje – tai maksimalus terminas tokiai baudžiamojo poveikio priemonei.
Kauno apygardos teismas, kaip ir prašė kaltinamojo advokatas, perkvalifikavo baudžiamąją veiką ir vietoje aštuonių kyšininkavimo epizodų pripažino jį kaltu dėl vienos tęstinės veikos.
V. Šiliauskas teisme visiškai pripažino savo kaltę – tai, kaip ir jo gailėjimasis, teismo pripažinta lengvinančiomis aplinkybėmis.
Kauno apygardos teismo teisėjo Audriaus Meilučio teigimu, skiriant bausmę įvertinta ir tai, jog jo išsamių parodymų pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sisteminės korupcijos Kauno miesto savivaldybėje.
-
D. Žalimas: visuomenė nejaučia teisingumo 15
Buvęs KT pirmininkas nešykšti kritikos teismo sprendimui dėl buvusio Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko rekordinio kyšio byloje ir teigia, kad teisingumas vykdytas į nuteistojo pusę. Apie tai plačiau – pokalbis su žurnalistu Gražvydu Muižiu.
– V. Šiliauskas – dar vienas Temidės triumfas. Teisingumas atkurtas. Žinoma, ironizuoju. Kaip vertinate šią bylą?
– Puikiai suprantame, kad, neišgirdus išsamesnių įtikinamų argumentų, toks nuosprendis neatrodo teisingas. Tai – kaip teisingumo vykdymas į kaltinamojo pusę. Paskirta bausmė atrodo neproporcinga padarytiems nusikaltimams. Visi kalba, kad tai didžiausi kyšiai Lietuvos istorijoje. Tai – įrodyta. Iš esmės po sprendimo V. Šiliauskas tik neteko kyšio didžiosios sumos ir gavo simbolinio dydžio baudą. Tokie nuosprendžiai, nepaisant to, kad galbūt bus ištaisyti, kompromituoja teisminę sistemą. Tai nepadidins pasitikėjimo teismais.
Ką gali jausti žmogus, kuris gyvena nuo algos iki algos, kai mato, kad asmuo, paėmęs tokio dydžio kyšį, lieka nenubaustas. Neturiu išsamesnių duomenų apie nuteistojo asmenybę, bet galiu spėti, kad, ko gero, jo disponuojamas turtas yra gerokai didesnis. Nepritaikyta baudžiamojo pobūdžio priemonė – išplėstinis turto konfiskavimas. Kovai su korupcija svarbiausia ne tik bausmės neišvengiamumas, bet ir jos efektyvumas. Pačios efektyviausios bausmės – nė laisvės atėmimas, svarbiausia, kovojant su korupcija, paveikti turtinę santykių sferą, t. y. išplėstinis turto konfiskavimas, kuris paliestų nuteistąjį, taip pat, spėju, ir jo aplinką.
– Buvo įvardyta 140 ar 170 nekilnojamojo turto vienetų. Tai – kosminis skaičius.
– Lietuvoje kova su korupcija bus efektyvi, kai visi šie 140 ar 170 objektų bus konfiskuoti.
– Byloje kyšis buvo nustatytas ir įrodytas. Konfiskuojama įrodyta 260 tūkst. eurų suma. Tačiau stiklainėlių galėjo būti ir daugiau.
– Galėtų būti svarstoma apie didžiosios dalies nekilnojamojo turto objektų konfiskavimą. Kai bus pritaikytos tokios baudžiamojo poveikio priemonės, kova su korupcija bus žymiai rezultatyvesnė. Dabar tai – tik korupcijos skatinimas.
– Tai turėjo tapti parodomuoju teismo procesu. Administracijos direktorius – aukšto rango valstybės tarnautojas, kurio rankose – Kauno statybos. Nurodyti aštuoni kyšio atvejai. Teismai galėtų parodyti, kad Lietuvoje tokios korupcijos būti negali. Tačiau sulaukiama tik 65 tūkst. eurų baudos.
– Turint 140 ar 170 nekilnojamojo turto objektų, tai – niekai.
– Kokiu būdu įmonė „Autokausta“ galėjo išsigryninti pinigų kyšiui? Ką veikia Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT)? Įmonė vokelyje gali atnešti 140 tūkst. eurų. „Autokaustos“ vadovas buvo atleistas nuo atsakomybės, nes pats pranešė apie kyšį. Tačiau juk jų buvo aštuoni.
– Klausimų daug. Pasirodė kita teismų veiklos pusė. Sunku protu paaiškinti tokius nuosprendžius. Manau, patys teisėjai privalo paaiškinti priimtus sprendimus. Kyšis gali būti tęstinė veikla. Visa tai iki detalių turi būti mums aišku iš teismo nuosprendžio aiškinimo, deja, aiškios ir ryškios komunikacijos neteko matyti. Tai teismų veiklos pusė, kai jie jaučiasi aukščiau visuomenės ir nemano, kad verta ką nors aiškinti.
– Visos institucijos užsikardžiusios atstovais spaudai. Manau, tokią bylą turėjo įvertinti aukščiausi šalies pareigūnai – ministrė, Prezidentas. Tai pavyzdinis atvejis, kaip Lietuva geba arba negeba tvarkytis su korupcija. Lietuvoje užtenka pasakyti, kad nori turėti namą Tenerifėje, ir tai – lengvinanti aplinkybė. Eligijaus Masiulio atveju – namą Neringoje. E. Masiulis išteisintas.
– Neskubėkime, bus apeliacinės instancijos.
– Byla pasimiršta, nes tęsiasi daug metų. Juokinga, kad Seimo narys nežino, jog, imdamas paskolą, turi dar kažką padaryti.
– Atskleidėte dvi problemas. Viena vertus, teismai arba visuomenę laiko kvailio vietoje, arba patys keistai patiki argumentais, kurie neatitinka sveiko proto reikalavimų. Paskolos butelyje argumento, manau, teismas turėjo paisyti kaip neatitinkančio sveikos logikos ir proto, neparemto jokiais rimtais įrodymais. Teismas turi paneigti tai, kas akivaizdžiai neprotinga. Kartais ieškoma absurdiškų pateisinimų, kurie kelia įvairių sąmokslo teorijų. Galima užduoti klausimų dėl teisėjų kvalifikacijos.
Lietuva nepasitikėjimo teismų sistema statistikoje atrodo liūdnai.
Kita problema – ilgai trunkantys teismų procesai. Pagrindinė Lietuvoje silpnoji grandis kovojant su korupcija – teismai. Teisminių procesų ilgumas rodo, kad teismai dirba nekokybiškai. Žmonės užmiršta, kas ten buvo, kokie nusikaltimai įvykdyti. Taip atsiranda pakantumas korupcijai ir netiesioginis skatinimas. Tai labai didelė problema, o teismams tai patogu, nes visada gali suversti kaltę ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad kažko nepadarė. Tačiau jie negali susigalvoti versijų, kurios absurdiškumu prilygtų teismams.
– Ikiteisminio tyrimo pareigūnams po tokių nuosprendžių nusvyra rankos. Teisėjų, mano naujausiais skaitytais duomenimis, atlyginimas – 6 tūkst. eurų.
– Taip, neseniai jų atlyginimai buvo beveik padvigubinti. Manau, tai – klaida. Teisėjai, priimantys tokius nuosprendžius, uždirba kosminius atlyginimus.
Turbūt nemaža jų dalis net patys nerašo nuosprendžių, o palieka padėjėjams. Taip pat klausimų kelia teisėjų atrankos kokybė. Negana vien psichologinio egzamino, reikėtų parašyti bent puslapį teksto kokia nors teismine tema.
Teisėsaugos pareigūnai praeina mokymus, o teisėjams, atrodo, nieko tokio nėra. Dabar teisėjai viešąjį kalbėjimą palieka spaudos atstovams, tačiau patys privalėtų komentuoti priimtą nuosprendį ir atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus. Deja, daug teisėjų nesugeba sakinio suregzti, todėl ir tokie rezultatai. Nenoriu kalbėti kaip apie visumą, bet sistema šlubuoja iš esmės ir ją žymiai sunkiau pataisyti, kadangi teismai visada gali prisidengti nepriklausomumu.
Nėra ir nebus Prezidento ar ministrės reakcijos, nes bus apkaltinti kėsinimusi į teismų nepriklausomumą. Reikia suvokti, kad teismų nepriklausomumas neišvengiamai būtinas. Tačiau jis turi ir negatyvią pusę, po kuria galima slėpti atskaitomybės visuomenei tvarką.
– Kiekvieno iš mūsų darbe egzistuoja atsakomybė už priimamus sprendimus.
– Teismų savivalda nesugeba susitvarkyti su problemomis. Jei paaiškėtų, kad šis nuosprendis yra neteisingas, už šiurkščias klaidas darbe teisėjai gali būti patraukti drausminėn atsakomybėn. Žinau vieną kitą tokį atvejį, tačiau tai buvo labai akivaizdžios klaidos.
Kitą kartą, jei teisėjų savivalda nesugebės imtis sprendimų, gali būti atvejų, kai į valdžią ateis jėgos, kurios norės teismų sistemą reformuoti.
– Ir didžioji dalis visuomenės tam pritartų.
– Grįžtame prie to, kad teismai nesugeba argumentuoti savo sprendimų ir pateikti visuomenei.
Nereikia žaisti su minia ir jai pataikauti. Esu per savo karjerą priėmęs tikrai nepopuliarių sprendimų. Tačiau, jei sugebi paaiškinti, pagrįsti, negatyvi reakcija gerokai sušvelnėja. Nereikia bijoti atsakomybės dėl priimto sprendimo, o paaiškinti, argumentuoti – galbūt įtikinsi visus.
– Pakertamas visuomenės pasitikėjimas valstybe bendrąja prasme, kaip ji veikia.
– Pasitikėjimas valstybe pakertamas, nes visuomenė nejaučia teisingumo. Ji mato, kad tas, kuris ima kyšius, nebaudžiamas. Tačiau, jei pavogsi nedidelės vertės daiktą, būsi nubaustas.
Lietuva nepasitikėjimo teismų sistema statistikoje atrodo liūdnai. Politikai, bijodami būti apkaltinti, kad kišasi į teismų nepriklausomumą, neliečia šios temos. Pagal visuomenės apklausas, pirmoje vietoje nepopuliariausios politinės partijos, tada – Seimas, Vyriausybė, ketvirtoje vietoje su minusiniu reitingu – teismai. Tai rodo, kad visuomenė nejaučia teisingumo. Teisinei valstybei tai nieko gero nežada. Metai iš metų tai nesikeičia.
– Permainų tikėtis turbūt neverta. V. Šiliausko byla tapo eiliniu to įrodymu.
– Gal apeliacinėje instancijoje bus priimtas nuosprendis, kuris įtikins, bus pagrįstas. Dabar atrodo ir neteisingas, ir nepagrįstas.