-
Teismas patikslino nuosprendį D. Štraupaitei: negali būti renkama mere 3
Kaip pranešė teismas, patikslinta nuosprendžio dalis draudžia D. Štraupaitei būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Laisvės ir teisingumo“ partijos atstovė D. Štraupaitė sekmadienį vykusiuose merų rinkimuose Visagine išėjo į antrą turą. Kandidatė surinko 23,77 proc. rinkėjų balsų ir likusi antra po „valstiečio“ Erlando Galaguzo, kuris gavo 31,35 proc. rinkėjų balsų. Trečias liko Liberalų sąjūdžio atstovas Jevgenijus Šuklinas su 22,15 proc. balsų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė Indrė Ramanavičienė BNS sakė, kad gavus teismo išaiškinimą ketvirtadienį šaukiamas komisijos posėdis, kuriame bus svarstoma susidariusi situacija.
Lietuvos apeliacinio teismo vasario pabaigoje D. Štraupaitė buvo išteisinta dėl prekybos poveikiu, bet pripažinta kalta dėl dviejų piktnaudžiavimo tarnyba ir dviejų dokumentų klastojimo veikų.
Jai palikta teismo pritaikyta baudžiamoji poveikio priemonė – trejiems metams atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
Panevėžio apygardos teismas vasario 28 dieną gavo VRK prašymą išaiškinti, ar Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, nenurodant, kad atimama teisė dirbti ir renkamose pareigose, ar D. Štraupaitei atimta teisė dirbti tik skiriamose pareigose.
D. Štraupaitė apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista už kelis tyčinius, savanaudiškus nusikaltimus, tarp kurių yra ir sunkūs nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.
Antradienį teismas surengė posėdį ir išklausęs proceso dalyvius trečiadienį priėmė nutartį, kuria „tenkino VRK prašymą – ištaisė rašymo apsirikimą ir patikslino 2019 metų spalio 24 dienos Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio D. Štraupaitei rezoliucinę dalį“.
Teismas pažymėjo, kad draudimas eiti pareigas skirtas atsižvelgus į tai, kad D. Štraupaitė nusikalstamas veikas, dėl kurių ji pripažinta kalta, padarė būdama Visagino savivaldybės mere, t. y. eidama pareigas savivaldos institucijoje ir piktnaudžiaudama jai suteiktomis viešosiomis teisėmis.
Anot teismo, viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta jomis piktnaudžiaujant, o D. Štraupaitė visas nusikalstamas veikas padarė piktnaudžiaudama jai suteiktomis viešosiomis teisėmis, nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai ir ilgą laiko tarpą.
„D. Štraupaitė apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista už kelis tyčinius, savanaudiškus nusikaltimus, tarp kurių yra ir sunkūs nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. (...) jai parinkta baudžiamojo poveikio priemone buvo siekiama laikinai apriboti jos teises, tarp jų – ir konstitucines, užimti tokias pareigas, kurias eidama ji vėl galėtų daryti analogiškus nusikaltimus“, – pažymima Panevėžio apygardos teismo nutartyje.
Vyriausioji rinkimų komisija antradienį gavusi analogišką Panevėžio apygardos teismo išaiškinimą panaikino rinkimuose savivaldybėje pirmaujančio „valstiečių“ kandidato į Anykščių merus Kęstučio Tubio kandidato registraciją.
29,39 proc. rinkėjų balsų Anykščių rajono mero rinkimuose surinkęs K. Tubis vasario pradžioje Panevėžio apygardos teismo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Jam skirta beveik 10 tūkst. eurų bauda, taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.
VRK kreipėsi į teismą su klausimu, ar K. Tubiui atimta teisė dirbti ir valstybės tarnyboje ir valstybės politiku, ar tik valstybės tarnyboje, ir prieš pat rinkimus praėjusį penktadienį gavo Panevėžio atsakymą, kad nuosprendyje įvardintas draudimas apima ir renkamas pareigas. Gavusi išaiškinimą, VRK išbraukė K. Tubį iš rinkimų.
K. Tubis patvirtino žurnalistams, kad VRK sprendimą skųs teismui.
VRK vadovė Jolanta Petkevičienė teigė, jog antrojo turo Anykščiuose dalyviai paaiškės po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo (LVAT), kuris vertins K. Tubio skundą, sprendimo.
Anot jos, LVAT palikus galioti VRK sprendimą, kovo 19 dieną rinkimų antrajame ture susirungtų antroje ir trečioje vietoje likę kandidatai – į antrąjį turą perėjęs socialdemokratas Dainius Žiogelis ir po brūkšnio likęs dabartinis meras, konservatorius Sigutis Obelevičius.
VRK sprendimą po pirmojo turo šalinti K. Tubį iš rinkimų jį iškėlusi LVŽS įvertino kaip „teisinį nihilizmą ir rimtą smūgį demokratijai Lietuvoje, kuris griauna pasitikėjimą rinkimais“.
-
Skandalistės, terorizavusios prokurorę, byloje – nauji rekordai, o ji pati pagaliau įkalinta 11
Prašė švelnesnės bausmės
Kaip jau rašyta, iš pradžių ši neeilinė byla buvo perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams – pagal nusikaltimo padarymo vietą. Tačiau šių rūmų teisėjas Raimundas Mikšta, kuriam ji buvo paskirta, nuo bylos nagrinėjimo nusišalino, motyvuodamas tuo, kad terorizuota prokurorė palaiko kaltinimus bylose, kurios nagrinėjamos jų rūmuose, dėl ko jis gali būti apkaltintas šališkumu. Po tokio R. Mikštos sprendimo ši byla perduota jo kolegei iš Kėdainių rūmų Laimai Šablevičienei.
Ši šiandien pritaikė R. Rudzevičienės bylai sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes teisiamoji teigė pripažįstanti, kad pasikarščiavo, dėl ko gailisi. Tiesa, pasiteiravus jos, iš kur gavo šovinių, vieną iš kurių atnešė į policiją, liepdama šios pareigūnei perduoti jį prokurorei, su kuria grasino susidoroti, – kaip įrodymą, kad ji tikrai tai padarys, R. Rudzevičienė atsakyti nepanoro. Nors, pasak šio teismo proceso dalyvių, šiandieninis šios skandalingos kaunietės elgesys teisme rodė, kad tas beveik pusmetis, kurį ji nuo Joninių praleido už grotų, turėjo jai akivaizdų poveikį.
Tą pripažino ir pati R. Rudzevičienė – suteikus jai teisę į paskutinį žodį. „Jau „atsėdėjau“ už tai, ką padariau, – prašau nebeskirti man už tai įkalinimo“, – maždaug tokiais žodžiais ji kreipėsi į teismą po to, kai išgirdo kaltinimą palaikiusio Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Vytauto Gatavecko jai pasiūlytą bausmę – vienerių metų ir aštuonių mėnesių įkalinimą.
Neskirti R. Rudzevičienei realios laisvės atėmimo bausmės teismo prašė ir jai valstybės skirtas advokatas.
Jau „atsėdėjau“ už tai, ką padariau, – prašau nebeskirti man už tai įkalinimo.
Iškalbinga metamorfozė
Pasak posėdžio dalyvių, konvojaus pareigūnų šiandien į Kėdainių teismą atvežta R. Rudzevičienė jau nebešokiravo savo apranga, kaip buvo prieš porą savaičių nagrinėjant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose kitą jos bylą – dėl bendrininkavimo vagiant iš vilkikų kurą. Tada, jos pačios prašymu, ji dalyvavo minėtame teismo posėdyje nuotoliniu būdu iš Panevėžio pataisos namų, kuriuose atsidūrė suėmus ją po Joninių. Ir šokiravo šio posėdžio dalyvius ne tik pernelyg gilia tokia „proga“ savo iškirpte, bet ir kardinaliu išvaizdos pasikeitimu. Į akis krito ne tik mažiau priežiūros reikalaujanti R. Rudzevičienės šukuosena, bet ir, panašu, kad nuo valdiško davinio ištirpę kilogramai.
R.Rudzevičienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Be to, šiandieninio posėdžio metu paaiškėjo, kad skambino R. Rudzevičienė į Kauno apylinkės prokuratūrą, kurioje dirba jos terorizuota prokurorė, ir iš Panevėžio pataisos namų, jau būdama suimta. Tačiau šį kartą – jau ketindama atsiprašyti nukentėjusiosios. Apie tai tokį statusą šioje R. Rudzevičienės byloje turinti prokurorė šiandien pati informavo teismą. Ir tai buvo vienintelis jos teiginys, pasakytas šiandien teisme įvykusios pirmosios jos akistatos su R. Rudzevičiene metu. Pritaikius šios bylai sutrumpintą įrodymų tyrimą, nukentėjusioji net nebuvo apklausta. Tiesa, sulaukė dar vieno – jau viešo R. Rudzevičienės atsiprašymo.
Nevyniojo žodžių į vatą
Kaip jau rašyta, prie R. Rudzevičienės bylos pridėti jos pokalbiai su terorizuota prokurore, kuriuos įrašė šios kolegės, – šokiruojantys. Pradedant tuo, kokiais epitetais prokurorės adresu svaidėsi skambinančioji, net neslepianti, kas ji tokia. Ir baigiant grasinimais, kad, jeigu prokurorė gražiuoju nepasakys adreso, kuriame šiuo metu yra, pas jos artimuosius nuvykę R. Rudzevičienės žmonės „paleis“ šiems „žarnas“. O prokurorės buvimo vieta skambinančiajai reikalinga, kad ši galėtų įgyvendinti savo tikslą ją nušauti.
Visa tai buvo sakoma žodžiais, kurių R. Rudzevičienė per daug nesirinko.
Prokurorė tapo R. Rudzevičienės, kurią psichiatrai pripažino pakaltinama, taikiniu po to, kai kreipėsi į teismą dėl jos sugyventinio suėmimo. Šis kartu su R. Rudzevičiene buvo įtariamas kuro iš vilkikų, stovėjusių vienoje Taikos prospekto aikštelėje, vagystėmis 2021-ųjų liepą.
Įtariamieji buvo nustatyti tik po kelių mėnesių. Tada R. Rudzevičienės sugyventiniui, atsižvelgus į ankstesnius jo teistumus, buvo uždėta apykojė. Tačiau jis šią po poros mėnesių nusiplėšė ir ėmė su R. Rudzevičiene slapstytis.
Jie buvo rasti tik po poros savaičių, t. y. šių metų sausį, Vilniuje. Ir ikiteisminį tyrimą dėl vagysčių, kuriomis jie buvo įtariami, kontroliavusi prokurorė kreipėsi į teismą dėl R. Rudzevičienės sugyventinio suėmimo. Teismas leido jį suimti dviem mėnesiams.
Akibrokštas policijoje
R. Rudzevičienė pradėjo skambinti prokurorei ir grasinti, kai ši kreipėsi į teismą dėl jos sugyventinio suėmimo.
Išgirdusi skambinančiosios reikalavimus pasakyti, kur ji yra, bei grasinimus susidoroti tiek su ja, tiek su artimaisiais, prokurorė dar bandė perspėti R. Rudzevičienę, kas už tai gresia. Tačiau ši teigė, kad joks niekas nesustabdys.
Kalbėjo R. Rudzevičienė apie savo planus „padėti“ šią prokurorę „į vietą“ ir minėtą ikiteisminį tyrimą atliekančiai policijos tyrėjai, dėl ko ši taip pat skambino prokurorei, ne tik šią perspėdama, bet ir prašydama pasisaugoti.
R. Rudzevičienė šiai policijos tyrėjai, taip pat bandžiusiai ją raminti, teigė, kad, ką pasako, tą ir padaro. Ir net atnešė šovinį, kurį, padėdama viename iš Dainavos policijos komisariato apklausos kambarių ant stalo, pareiškė, kad jis skirtas tyrimą kontroliuojančiai prokurorei, kuri jau „suėdė jos nervus“.
Po tokios įvykių sekos šis ikiteisminis tyrimas buvo perduotas kitai prokurorei, o R. Rudzevičienės atžvilgiu pradėtas naujas, nusprendus atlikti neatidėliotiną kratą jos gyvenamoje vietoje, t. y. viename iš namo, esančio priešais Dainavos policijos komisariatą, butų, kurį tuo metu nuomojosi R. Rudzevičienė.
R.Rudzevičienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Nesibaigiantys siurprizai
Atvykę į minėtą Radvilėnų plento butą, pareigūnai pasiūlė R. Rudzevičienei, teigusiai, kad turi namuose ir daugiau tokių šovinių, atiduoti juos gražiuoju pačiai. Ir R. Rudzevičienė, taip pat demonstratyviai, kaip grasino „padėti“ prokurorę „į vietą“, išėmė iš spintos dėžutę su dar 20 šovinių.
Per šią kratą sekcijoje, tarp drabužių, buvo rastas ir ginklas be serijos numerio, apie kurį policijos suvestinėse net nebuvo užsiminta.
Vėliau ekspertai nustatė, kad minėti šoviniai, kaip ir tas, kurį R. Rudzevičienė atnešė policijos tyrėjai, yra Giraitės ginkluotės gamyklos pramoninė produkcija, skirta koviniams ginklams. O minėtas pistoletas, nors taip pat – pramoninės gamybos, tačiau – pramoginis. Ir skirtas šaudyti ne kartu su juo rastais šoviniais, bet plastikiniais šratais.
Kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu R. Rudzevičienė tai įgijo, ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko. Nes po šios kratos ji atsisakė duoti parodymus. O baigiant ikiteisminį tyrimą, jau pareiškė, kad prisipažįsta, jog grasino prokurorei bei neteisėtai laikė šaudmenis. Tačiau tik todėl, kad pareigūnai nuo jos „atšoktų“. Ir daugiau nieko nepasakos bei parodymų neduos.
Pūlinys sprogo
Atlikus R. Rudzevičienei psichiatrinę ekspertizę, nustatyti tam tikri sutrikimai, tačiau konstatuota, kad ji supranta savo veiksmų esmę ir gali šiuos valdyti, t.y. jai nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių.
Už žmogaus terorizavimą, grasinant padaryti sveikatai pavojingą veiką, arba sistemingą bauginimą, naudojant psichinę prievartą, kuo kaltinta R. Rudzevičienė, Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki ketverių metų. Už šaudmenų įgijimą bei laikymą be leidimo – areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Nukentėjusiąja pripažinta prokurorė jokio ieškinio R. Rudzevičienei nepareiškė, nors galėjo.
Iki šiandieninio teismo nuosprendžio R. Rudzevičienė, kuriai netrukus sukaks 34-eri, jau buvo ne kartą teista.
2020-ųjų spalį už tai, kad vienoje „Facebook“ grupėje paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. apšmeižė du asmenis, siedamas juos su pedofilų klanu, Kauno apylinkės teismas skyrė R. Rudzevičienei 2500 eurų baudą.
Šių metų balandį už tai, kad vieną 2021-ųjų sausio popietę, neturėdama teisės vairuoti automobilį, vienoje A. Juozapavičiaus prospekto pėsčiųjų perėjoje sužalojo šešiolikmetę ir pabėgo iš įvykio vietos, R. Rudzevičienei skirtas 30 parų areštas. Nors tai buvo jau ne pirmas kartas, kai ji buvo nutverta vairuojanti automobilį, neturėdama tokios teisės ir, nesumokėjusi už tai skirtų baudų, toliau važinėjo.
Per penkis pastaruosius metus R. Rudzevičienė bausta administracine tvarka 49 kartus.
Po nuosprendį kasdien
R. Rudzevičienei stojus prieš Kauno apylinkės teismą dėl paauglės sužalojimo, ji ne tik piktybiškai ignoravo šį teismo procesą, dėl ko galiausiai buvo suimta, bet ir užsidirbo naujų bylų: ne tik dėl prokurorės terorizavimo, bet ir dėl degalų vagystės iš vienos Savanorių prospekto degalinės, iš kurios per porą savaičių nemokamai įsipylė į automobilį degalų už beveik 400 eurų. Tačiau kadangi visais atvejais jos grobis nesiekė sumos, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė, R. Rudzevičienė šios ir išvengė, atsipirkdama administracine byla. Bet šių metų spalį jos biografijoje atsirado jau trečias teistumas, neskaitant jau išnykusio už vagystę.
Šį kartą – už vengimą atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Pastarąjį R. Rudzevičienė užsidirbo už tai, kad, žinodama, jog minėtu nuosprendžiu dėl šešiolikmetės sužalojimo pėsčiųjų perėjoje jai buvo vienerius metus uždrausta vairuoti automobilį, ji jau kitą dieną nuo šios baudžiamojo poveikio priemonės įsigaliojimo ir po to dar vienuolika kartų per porą mėnesių vairavo automobilį. Kadangi R. Rudzevičienė savo kaltę pripažino, Kauno apylinkės teismas jai skyrė dešimties parų areštą.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjos L. Šablevičienės, nagrinėjusios R. Rudzevičienės bylą dėl prokurorės terorizavimo, teisiamosios prisipažinimas bei vieša atgaila nesugraudino. Ji įkalinta vieneriems metams ir dviem mėnesiams. „Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos“, – skelbiama nuosprendyje, kurį R. Rudzevičienė dar gali apskųsti.
Rytoj Kauno apylinkės teismas planuoja skelbti dar vieną nuosprendį šiai skandalistei – jau minėtoje joje tūnojusį žvėrį pažadinusioje byloje dėl kuro vagysčių iš vilkikų. Šioje byloje R. Rudzevičienei pasiūlytas laisvės atėmimas vieneriems metams, atidedant bausmės vykdymą tokiam pačiam laikotarpiui, bei įpareigojant be leidimo nekeisti gyvenamosios vietos ir būti šioje nuo 23 iki 6 val.
R. Rudzevičienės sugyventinio, kuris – jau laisvėje ir tikina, kad tarp jų – viskas baigta, byla dar neišnagrinėta, nors buvo perduota Kauno apylinkės teismui anksčiau.
-
S. Šedbaras: įsiteisėjus nuosprendžiui Seimas turės balsuoti dėl apkaltos P. Gražuliui 3
„Tai reiškia, kad nereikia rinkti parašų, sudaryti komisijos, kreiptis į Konstitucinį Teismą. Gauname nuosprendį ir po septynių dienų teikiama balsavimui“, – ketvirtadienį BNS sakė Stasys Šedbaras.
Jo teigimu, Seime supaprastinta apkaltos procedūra dar nebuvo taikyta.
Seimo statutas numato, kad Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui.
Gauname nuosprendį ir po septynių dienų teikiama balsavimui.
Šiuo atveju į Konstitucinį Teismą Seimas nesikreipia, nes nėra sprendžiamas priesaikos sulaužymo klausimas.
„Sulaužyti priesaikos negalima, nes nusikalstama veika buvo prieš jos davimą, bet pagal Konstitucinio Teismo doktriną mes turime leisti į parlamentinį balsavimą. Čia jau nuo jokios valios nepriklauso, tai turi vykti automatiškai“, – tvirtino S. Šedbaras.
Pati apkaltos procedūra Seime turi vykti įprastu būdu, tai yra išklausant parlamentarą, leidžiant jam atsakyti į klausimus, suteikiant galimybę pasisakyti jo advokatui ir pan.
Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų parlamentarų, tai yra ne mažiau nei 85.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas nesiryžo prognozuoti, kada tai galėtų įvykti, mat ketvirtadienį Seimas baigia pavasario sesiją.
„Ar tarpsesijiniu periodu bus du Seimo posėdžiai su septynių dienų pertrauka, sunku pasakyti. Aš nemanau, kad čia yra toks svarbus klausimas, jog nebūtų galima per rudens sesiją išspręsti“, – BNS sakė S. Šedbaras.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad apkaltos procedūrą būtų galima svarstyti neeilinėje parlamento sesijoje, jei ji būtų rengiama, siekiant ratifikuoti susitarimą dėl Suomijos ir Švedijos priėmimo į NATO.
„Mano supratimu, jei Seimas rinksis į Švedijos ir Suomijos ratifikavimo kaip NATO narių klausimą, būtų logiška, kad ir Petro Gražulio klausimas būtų įtrauktas į tos neeilinės Seimo sesijos programą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Seimo vadovė.
Pati ji teigė, kad per apkaltą balsuos už P. Gražulio, kaip Seimo nario, mandato panaikinimą.
„Manau, kad žmogui, padariusiam nusikaltimą, o teismas apie tai pasisakė, Seime yra ne vieta“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
P. Gražulis apkaltos procedūrą laiko proga dar kartą pasakyti savo nuomonę.
„Labai gerai, kitaip ir nebus, tegul gresia apkalta, bus galimybė pakalbėti, išsakyti savo poziciją dar kartą Seime“, – BNS sakė jis.
Politikas tvirtino nebijąs balsavimo dėl mandato atėmimo.
„Visiškai ne, jei eini į karą, turi eiti iki galo“, – tvirtino jis.
Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą skirti 15 tūkst. eurų baudą už piktnaudžiavimą nuteistam parlamentarui P. Gražuliui.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad P. Gražulio veiksmai „negali būti vertinami kaip tarnybinis (drausminis) nusižengimas, nes jo veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo) sudėties požymiai“.
P. Gražulis nuteistas už tai, kad 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.
Bylos duomenimis, parlamentaras iš privačios šaldytą maistą gaminančios bendrovės „Judex“ siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą.
Seimo narys savo ruožtu teigia, kad „Judex“ lėšas gavo per tuometinę savo padėjėją ir gyvenimo draugę Patriciją Pachomovaitę, dirbusią ir bendrovės komercijos direktore, pinigai grąžinti įmonei.
Kaip skelbta, į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.
Teisėsaugos duomenimis, Seimo narys padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad, kaip nustatyta byloje, P. Gražulis, veikdamas „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą skatindamas atlikti neteisėtus veiksmus, naudojosi bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
