– Laidavimas – vienas iš būdų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis nebetampa nei baustas, nei teistas. Kitas asmuo laiduoja, kad šitas asmuo nebedarys daugiau nusikalstamų veikų. 

– Kas gali laiduoti?

– Bet kas, kas turi gerą reputaciją. Nebūtinai šeimos narys. Pavyzdžiui, dirbantis pažįstamas žmogus. Teismas patikrina: jeigu turi labai daug skolų, administracinių nuobaudų, tai gali ir neleisti laiduoti tokiam asmeniui. Tuo labiau, jeigu pats buvai kažkada teistas, tai negalėsi būti laiduotoju. Laiduotojas garantuoja, kad šitas asmuo daugiau nedarys jokių nusikalstamų veikų. Laiduotojui atsakomybės nėra, net jeigu asmuo vėl ką nors ir padarys. Laidavimo terminas – nuo metų iki trijų. Gali būti du variantai, tai dažnesnis – be užstato, ir retesnis – su pinigų įnešimu. Pagal praktiką, tai kažkur 1-2 tūkst. eurų. Tai jeigu laiduojamasis asmuo padarys nusikaltimą, tų pinigų laiduotojas neatgaus. Čia – vienintelė rizika.

– Ar laiduotojas gali netekti savo nepriekaištingos reputacijos, jeigu asmuo nusikalsta dar kartą?

– Įstatymine prasme – ne. Nebent moraline.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kada galima eiti laiduoti už žmogų? Ar galima eiti jau ikiteisminio tyrimo metu? Ar būtina sulaukti teismo?

– Laiduoti galima tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Esmė, kad prokurorai labai dažnai nesiima tos atsakomybės. Jie nori atiduoti tą bylą į teismą, o ten jau sprendžia teisėjas. Jie tik pasako, kad neprieštarauja. Todėl dažniau laidavimas vyksta teisme.

– Kada laiduoti nebegalima?

– Grubiai kalbant, riba – šešeri metai laisvės atėmimo. Tai reiškia viskas, kas yra mažiau, tai: nesunkūs, atsargūs, apysunkiai nusikaltimai, juos galima laiduoti. Viskas, kas aukščiau: sunkūs ir labai sunkūs – nebegalima.

– Tai asmuo gali pretenduoti į atleidimą pagal laidavimą neskaitant nusikaltimo pobūdžio? Svarbu, kad bausmė neviršytų šešerių metų?

– Taip. Bet yra sąlygos laidavimui. Ar pirmą kartą baudžiamas, ar tu prisipažįsti padaręs nusikaltimą, atlygini žalą arba pažadi atlyginti, tai tokios sąlygos. Jeigu kalbant apie nusikaltimų pobūdį, tai svarbu, kad tai nebūtų sunkūs arba labai sunkūs nusikaltimai.

Jeigu laiduojamasis asmuo padarys nusikaltimą, tų pinigų laiduotojas neatgaus. Čia – vienintelė rizika.

– Jeigu laiduojamas asmuo vėl padarytų nusikaltimą, kas tada įvyktų? 

– Laidavimo terminas yra nuo metų iki trijų. Jeigu asmuo per tą laiką padaro naujas nusikalstamas veikas, tai yra du variantai. Jeigu tos neatsargios nusikalstamos veikos ar nusižengimai, už kuriuos nėra numatyta laisvės atėmimo, teismas turi teisę naikinti laidavimą, bet turi teisę ir nenaikinti. Jeigu jis padarė tyčinius laisvės atėmimo nusikaltimus, už kuriuos jau numatomas laisvės atėmimas, tai viskas, laidavimas naikinamas ir jam skiriama bausmė už tas nusikalstamas veikas.

– Jeigu randi laiduotoją, ar reikia teismui įrodinėti, kad jis tavo pažįstamas? Ar tiesiog tas asmuo pasirodo, pasirašo ir viskas?

– Ne, viskas vyksta daug sudėtingiau. Tu teiki prašymą, kad atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodai, kas sutinka būti laiduotoju. Tas laiduotojas turi pateikti savo charakteristiką, neteistumo pažymą. Teismas jį pasikviečia ir išsiklausinėja, kokie ryšiai pas tave su tuo asmeniu. Jeigu jokių ryšių nėra, tai gali ir nepriimti tokio laiduotojo. Pasakys, kad tu neturi jokios galimybės daryti teigiamos įtakos šitam žmogui. Niekaip negali garantuoti, kad jis nedarys nusikaltimų. Turi būti ryšiai, santykiai kažkokie, įtaka. Taip iš gatvės pirmo pasitaikiusio nepaimsit. 

Nesvarbu, ar kalbama apie smulkią vagystę, užpuolimą ar bet kurią kitą nusikalstamą veiką: tapęs nusikaltimo auka dažniausia  žmogus  sutrinka, nebežino ką daryti, kur kreiptis pagalbos.  Iškyla daugybė klausymų: kur kreiptis su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kokią informaciją gali gauti vykstant tyrimui, kaip vyksta nepilnamečių apklausa ir t.t

Nusikaltimo metu žmogus netenka svarbiausios savo gyvenimo dalies saugumo jausmo, tai gali sukelti bejėgiškumo ir sutrikimo jausmą. Nukentėjusysis tikisi teisėsaugos ir  visuomenės pripažinimo, kad įvyko nusikaltimas ir jis nukentėjo. Siekiant pamiršti traumuojantį, stresą sukėlusį įvykį  reikia emocinio palaikymo ir pagalbos.

Patyrus nusikaltimą svarbu kreiptis į teisėsaugą. Dažnu atveju, tai nėra lengva- patiriamas stresas, baudžiamojo proceso metu  tenka vėl išgyventi emocijas kurias norisi pamiršti. Kreipimasis į teisėsaugos sistemą, baudžiamasis procesas vyksta pagal taisykles ir procedūras, nurodytas įstatymuose. Siekiant atstatyti teisingumo jausmą žmogui tenka praeiti informacijos labirintais. Rasti būdų gauti reikiamą informaciją apie baudžiamojo proceso eigą nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, tačiau pritrūksta informacijos pateiktos lengvai suprantama kalba.

2021 m.  priimtas įstatymas numatantis pagalbą asmenis nukentėjusiems nuo nusikatamos veikos. Jame numatyta, kad nukentėjęs, asmuo nepriklausomai nuo to kreipėsi į policija ar ne - turi teisę gauti specialistų pagalbą. Lietuvoje tokią pagalbą teikia akredituotos pagalbos tarnybos.

Kauno apskrities moterų krizių centras veikiantis, kaips Pagalbos tarnyba suteikia profesionalią pagalbą atsižvelgiant į individualius nukentėjusio asmens poreikius. Pagalbos tarnyba teikia emocinę, psichologinę ir teisinę pagalbą,  tarpininkauja bendraujant su kitomis institucijomis, suteikia informaciją apie nukentėjusio asmens teises ir jas galinčias užtikrinti institucijas.

Pagalbos tarnybos teikiamą kompleksinę pagalbą gali gauti asmenys, nukentėję nuo bet kokios nusikalstamos veikos, taip pat asmenų, mirusių dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, šeimos nariai ir artimieji giminaičiai. Jeigu jus ar artimas žmogus  nukentėjote nuo nusikalstamos veikos kreipkitės į pagalbos tarnybą. Kartais su sunkumais susidoroti patiems gali būti nelengva, tačiau jų nesprendžiant jie lieka ir toliau įtakoja gyvenimą. Todėl siekiant išspręsti sunkumus svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Specialistai suteiks nemokamas konsultanto, teisininko, psichologo, tarpininkavimo paslaugas. Pagalba teikiama konfidencialiai.

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento statistika, labiausiai šalyje sumažėjo automobilių vagysčių – 62 procentais. 42 proc. sumažėjo viešosios tvarkos pažeidimų, vagysčių ir plėšimų, daugiau kaip 30 proc. mažėjimas fiksuotas ir tarp nesunkių sveikatos sutrikdymų bei turto sunaikinimo atvejų.

Anot departamento, per pirmąjį šių metų ketvirtį registruota septyniais nužudymais mažiau nei pernai, tai sudaro teigiamą 29 proc. pokytį.

Mažiau registruota ir fizinio skausmo sukėlimų, sunkių sveikatos sutrikdymų, sukčiavimų bei grasinimų nužudyti. Bendrai sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sumažėjo 3,5 procentų.

Palyginti su pirmuoju 2020 metų ketvirčiu, nepasikeitė nusikaltimų elektroninėje erdvėje skaičius ir bemaž ketvirtadaliu – 23 proc. – padaugėjo su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikaltimų.

Policijos departamento teigimu, daugiau kaip 64 proc. visų nusikalstamų veikų buvo ištirtos.

Per pirmuosius tris metų mėnesius registruota ir 28 proc. mažiau eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, juose sužeista 27 proc. mažiau žmonių, žuvusiųjų keliuose – 14 proc. mažiau.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla akcentuoja, kad pareigūnai nuolatos analizuoja nusikalstamumo statistiką, prognozuoja grėsmes ir imasi prevencinių priemonių.

„Didžiausią nerimą kelia neabejotinai egzistuojantis latentinis nusikalstamumas, t.y. tokie nusikaltimai, apie kuriuos policijai nepranešama ir nepavyksta jų nustatyti. Todėl žmonių pilietiškumas yra labai svarbus faktorius, padedant atskleisti kuo daugiau nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų“, – pranešime cituojamas R. Požėla.

Kai kurie kriminologai tokiai nusikalstamumo statistikai yra išsakę kritikos ir teigia, kad registruojamų nusikaltimų skaičius neatspindi realios kriminogeninės situacijos. Anot jų, norint suvokti tikrąją nusikalstamumo Lietuvoje situaciją, reikėtų organizuoti ir viktimologines (nukentėjusiųjų – BNS) apklausas, kurių Policijos departamentas neatlieka jau daugiau nei dešimtmetį.

Trečiadienį vidudienį Vilniaus oro uoste dirbę Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai patikrino reisu į Londoną ketinusių skristi keleivių dokumentus. Kontrolės metu paaiškėjo, kad vieno iš jų, 34-erių Vilniaus gyventojo, nuo spalio 15 d. ieško sostinės policijos pareigūnai. Vyras yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.

VSAT pareigūnai neleido vilniečiui išvykti į užsienį ir apie jo sulaikymą pranešė paieškos iniciatoriui. Tą pačią dieną vyras perduotas atvykusiam Vilniaus policijos konvojui.

Šiemet VSAT pareigūnams įkliuvo 1630 asmenų, kurie dėl įvairių nusikaltimų ir pažeidimų buvo ieškomi Lietuvos bei užsienio teisėsaugos institucijų.

Pareigūnai prašo visuomenės pagalbos atpažįstant nuotraukoje užfiksuotą vyrą.

Asmenis, atpažinusius šį asmenį, prašoma informuoti vyriausiąjį tyrėją A. Rimšą, tel. 8 700 61427, el. p. aivaras.rimsa@policija.lt arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

„Mes turime labai didelę ledkalnio, plaukiojančio vandenyne, apačią, kurios mes nematome, o čia yra tik pati viršūnėlė“, – apie registruotų atvejų ir realaus nusikalstamų veikų skaičiaus santykį sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) skelbiamoje viešojo saugumo ataskaitoje pateiktais duomenimis, lyginant su 2005 metais, pernai Lietuvoje registruota 42,7 procento nusikalstamų veikų mažiau, o skaitine išraiška registruotų nusikaltimų mažėjo nuo 89,8 tūkst. 2005 metais iki 51,4 tūkst. 2019 metais.

Pasak G. Sakalausko, matant šią statistiką vienas esminių klausimų išlieka tai, koks jos santykis su tais nusikaltimais, apie kuriuos lieka nepranešta.

Mažėjo nužudymų, sunkių sužalojimų

Jo teigimu, nors dalies nusikaltimų, tokių kaip nužudymai, sunkūs sužalojimai, latentiškumas mažas, yra ir tokių nusikaltimų apie kuriuos itin vengiama pranešti: pavyzdžiui, manoma, jog pranešama vos apie vieną iš šimto seksualinių nusikaltimų.

Lietuvoje pernai registruoti 94 išžaginimai, tuo tarpu 2005-aisiais – 265.

Kriminologo teigimu, neturint visuomenės apklausų duomenų apie tai, kiek žmonių nukentėjo ar įvykdė tam tikrą veiką, sunku lyginti, kaip realiai kito tokių didelį latentiškumą turinčių nusikaltimų situacija.

Panašiai yra su nusikaltimais, kuriuose nukentėjusiųjų nebūna, tokiais kaip korupcijos, prekybos narkotikais ar jų vartojimo atvejai.

„Jie priklauso grynai nuo kontrolės intensyvumo. Kitaip sakant, jeigu policija paskelbtų karą ir bandytų sugaudyti daug, mes turėtume labai staigų šoktelėjimą, todėl, kad dėl tokių veikų niekas nesikreipia: jeigu žmogus perka ar parduoda narkotikus, duoda arba ima kyšį – nėra, kam kreiptis“, – sakė G. Sakalauskas.

Registruoto disponavimo narkotikais statistika per 15 metų iš tiesų keitėsi nežymiai: nuo 1,8 tūkst. atvejų 2005-aisiais iki 1,9 tūkst. 2019-aisias.

Vis dėlto, pasak eksperto, tokių nusikaltimų kaip nužudymai, sunkūs sveikatos sutrikdymai, plėšimai mažėjimas gali būti laikomas realios situacijos atspindžiu, nes apie tokius nusikaltimus policija dažniausiai visada sužino.

„Tai, kad jų labai aiškiai mažėja ir labai stipriai per 15 metų, tai  yra indikatorius, kad turbūt ir smurto bendrai visuomenėje mažėja“, – sakė jis.

2005 metais nužudymų ir pasikėsinimų nužudyti, VRM duomenimis, registruota 390, po penkerių metų – jau 217, o pernai – 99.

Sunkių sužalojimų 2005 metais registruota 354, 2010 metais – 213, o pernai – 129.

Tarp nusikaltusiųjų dominuoja vyrai

Ministerijos duomenys rodo, jog tarp daugumos įtariamųjų ir kaltinamų dėl sunkių nusikaltimų pernai dominavo vyrai: 88,9 proc. ir 81,1 proc. nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose. Tarp įtariamųjų ar kaltinamųjų plėšimais vyrų buvo 66,7 proc., nepilnamečių vaikinų – 26,9 proc.

Pasak G. Sakalausko, tendencija, jog kriminalinėje statistikoje dominuoja vyrai, pastebima visame pasaulyje: moterų procentas tarp nusikaltėlių svyruoja nuo 2–25 procentų ir aukštesnis būna Vakarų šalyse.

Tai, kodėl moterų dalis yra mažesnė, pasak jo, aiškinama įvairiai – tiek biologiniais, tiek auklėjimo skirtumais, tiek lyčių nelygybe.

„Kuo yra daugiau lygybės tarp vyrų ir moterų, tuo moterų nusikalstamumo yra daugiau“, – pastebėjo jis.

Fizinio skausmo sukėlimų atvejais vyrai įtariamaisiais ar kaltinamaisiais tapo 86,8 proc. atvejų, o tarp nukentėjusių daugumą sudarė moterys – 59,8 proc. Šie nusikaltimai atspindi smurto artimoje aplinkoje situaciją.

Statistika rodo, jog Lietuvoje per penkiolika metų smarkiai išaugo pranešimų apie tokius nusikaltimus: nuo mažiau nei 1,4 tūkst. 2005 metais iki beveik 10 tūkst. 2019 metais.

Pasak G. Sakalausko, tai nulėmė  2012 metų pradėtas intensyvesnis smurto artimoje aplinkoje persekiojimas – nuo tada registruojama apie 9–11 tūkst. tokių nusikaltimų per metus ir šis skaičius smarkiai nekinta.

Vis dėlto jie, G. Sakalausko teigimu, atspindi tik dalį visų nusikaltimų ir nėra aišku, ar nematoma „ledkalnio“ dalis mažėja, ar didėja, lyginant su registruotais nusikaltimais.

VRM ataskaitoje pastebima, kad pastaraisiais metais pastebimai daugėjo pranešimų apie nuo smurto nukentėjusius vyrus: 2015 metais nuo šių nusikaltimų nukentėjusių vyrų dalis sudarė 19 procentų, o  2019 metais – 35,3 proc.

G. Sakalausko teigimu, didesnė nei vidurkis moterų nusikalstamumo dalis fiksuojama, pavyzdžiui, tarp finansinių nusikaltimų, kas sietina su tuo, kad tarp buhalterių ir finansininkų yra nemažai moterų.

Taip pat moterys sudaro didesnį nei vidurkis procentą tarp įtariamųjų su narkotikais susijusiais nusikaltimais.

„Tai tie atvejai, kai motinos neša savo sūnums į kalėjimus arba pačios prekiauja – yra įtraukiamos į patį žemiausią lygmenį ir jas dažniausiai sugaudo, o visą verslą organizuoja vyrai ir jie neįkliūva“, – pastebėjo jis.

Nusikalstamumo statistika – ne policijos darbo įvertinimas

G. Sakalauskas pabrėžia, jog nusikalstamumo statistika neturėtų būti siejama su geru ar blogu policijos darbu.

„Policija lyg ir jaučiasi už tą nusikalstamumą kažkaip tiesiogiai atsakinga, ji jaučia spaudimą parodyti, kad jis mažėja, nors tai yra neteisinga“, – pastebėjo jis.

„Nusikalstamumas pirmiausia priklauso nuo socialinių, ekonominių, kultūrinių visokiausių dalykų. Policija į jį reaguoja ir už jį persekioja, bet ji neturi jaustis atsakinga už jo tendencijas“, – pridūrė kriminologas.

Vis dėlto, G. Sakalausko teigimu, keista, jog augant pasitikėjimui policija, registruojamų nusikaltimų mažėja.

„Kas tikrai yra keista, kad didėjant pasitikėjimui mažėja registruotas nusikalstamumas – turėtų būti atvirkščiai“, – pastebėjo jis.

Iš dalies taip gali būti dėl to, jog dalis ankstesnių nusikalstamų veikų dabar galbūt patenka tarp administracinių nusižengimų. Kitais atvejais tai galėtų būti paaiškinama tuo, jog dalis smulkesnių, sunkiai išaiškinamų nusikaltimų galbūt nėra registruojami.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog pernai Lietuvoje registruota rekordiškai mažai nužudymų – 99, kai kelerius ankstesnius metus jų skaičius svyravo nuo 128 iki beveik 200.

Todėl lyginti šių metų situaciją su buvusia prieš metus, kalbant apie rekordiškai išaugusį nužudymų skaičių, nėra tikslu.

„Nužudymų skaičius pernai buvo mažiausias per visą Lietuvos istoriją. Tai reikėtų klausti, kodėl pernai buvo mažas, o ne kodėl jis dabar vėl sugrįžo į 2018 metų lygį“, – pastebėjo jis.

Per 15 metų Lietuvoje ženkliai sumažėjo vagysčių: 2005 metais jų registruota per 43,4 tūkstančius, šie nusikaltimai sudarė 48,4 proc. visų registruotų.

Pernai vagysčių registruota 12,5 tūkst., jos sudarė 24,4 proc. nusikaltimų.

Tačiau G. Sakalausko teigimu, sunku spręsti, ar šis mažėjimas reiškia, jog mažiau vagiama, nes nėra žinoma, kokia dalis vagysčių buvo kvalifikuotos kaip administraciniai nusižengimai ir kaip ši dalis keitėsi kintant sumai, iki kurios jos laikomos administraciniu nusižengimu.

„Mes nežinome, kiek jų persikėlė į Administracinių nusižengimų kodeksą, ar kiek realiai žmonės mažiau vagia“, – pastebėjo jis.

VRM ataskaitoje skelbiami visuomenės apklausų rezultatai rodo, jog apie nusikaltimus praneša 75-80 proc. nuo jų nukentėjusių asmenų.

Pernai apklausoje kaip didžiausią viešojo saugumo problemą respondentai įvardijo korupciją, antrojoje vietoje buvo eismo saugumas, trečiojoje – smurtiniai nusikaltimai.

VRM apklausų duomenys taip pat rodo, jog pernai 82 proc. respondentų jautėsi saugūs, 67 proc. manė, jog jiems kyla maža rizika tapti nusikaltimų auka ir gerai vertino kriminologinę situaciją.

Joje nurodyta, kad 37 proc. visų pernai STT pradėtų ikiteisminių tyrimų yra susiję su galbūt padarytomis nusikalstamomis veikomis vietos savivaldoje.

Tarnyba 2018 metais 14 savivaldybių pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, čia nustatytos 128 nusikalstamos veikos, įtarimai pateikti 99 asmenims, iš jų 13 eina aukštas pareigas savivaldybėse.

STT duomenimis, pusė pradėtų ikiteisminių tyrimų savivaldoje buvo susiję su viešaisiais pirkimais.

Anot ataskaitos, tai, kad savivaldybės laikomos vienos labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje, rodo ir gyventojų apklausos.

Gyventojų nuomone, savivaldybės pagal korupcijos paplitimą užima ketvirtą vietą, įmonių vadovų nuomone – trečią vietą, o valstybės tarnautojų nuomone – antrą vietą tarp visų institucijų.

„STT vykdant baudžiamąjį persekiojimą surinkti duomenys ir atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog korupcija savivaldoje yra problema, kuriai reikia skirti papildomą dėmesį“, – teigiama dokumente.

Anot tarnybos, pagrindinės korupcijos paplitimo priežastys savivaldoje yra nepotizmas, partijų narių įdarbinimas ir interesų konfliktai.

STT skaičiavimu, kas penktas savivaldybės administracijos darbuotojas yra susijęs giminystės ryšiais, o 25 Lietuvos savivaldybių administracijose šis rodiklis viršija vidurkį. Be to, jau šiemet atlikus pakartotiną analizę, paaiškėjo, kad nepotizmo mastai dar padidėjo.

Tarnyba savo ataskaitoje, be kitų dalykų, atkreipė dėmesį į Migracijos departamento darbą.

Teigiama, kad dėl šio departamento specialistų aplaidumo ir formalaus požiūrio į darbą „vizas ir leidimus gyventi Lietuvoje gavo asmenys, neatitinkantys Lietuvos Respublikos įstatymo reikalavimų arba juos atitinkantys tik formaliai“.

„Fiktyviais pagrindais priimamų sprendimų paplitimą atskleidė tokie faktai, kaip: daugiau nei pusė įmonių neturėjo nė vieno darbuotojo, kita dalis turėjo tik vieną darbuotoją; dalis įmonių nevykdė jokios veiklos arba pasižymėjo padidintu rizikingumu; vienu adresu buvo registruojama šimtai įmonių, kurių dalyviai trečiųjų šalių piliečiai; dalies įmonių buveinės buvo įregistruotos veiklai vykdyti neskirtose buveinėse (garažuose, negyvenamosiose pagalbinėse patalpose ir pan.) arba patalpose, kurių bendras plotas vos keli kvadratiniai metrai“, – tvirtinama ataskaitoje.

„Migracijos kontrolės sisteminės ydos sudarė sąlygas Lietuvoje veikti „pilkajai migracijai“. Dėl sistemos spragų trečiųjų šalių piliečiai naudojosi Lietuva kaip tranzitine šalimi, siekdami nesąžiningai patekti į kitas ES valstybes“, – teigia STT.

Ji skelbia, kad pernai iš viso nustatė 380 nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, baigė 65 ikiteisminius tyrimus, pateikė įtarimus 217 asmenų.

STT vadovas savo ruožtu ragino gyventojus tiesiogiai pranešti tarnybai apie įtariamą korupciją.

„Su manimi informacija pasidalijo žmogus, atėjęs į priėmimą, kol ji nepatikrinta, nieko komentuoti negalim, kad nebūtų mestas šešėlis. Jei daugiau žmonių kalbėtų, ką žino, procesai skaidrėtų“, – ketvirtadienį po susitikimo su STT vadovu sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas sakė gautą informaciją perdavęs viešai, kad „tie žmonės, kurie pasitikėjo manimi, žinotų, kad informacija perduota“. Jis patvirtino, kad informacija susijusi su viešaisiais pirkimais Kauno rajone. Seimo pirmininkas yra išrinktas apygardoje Kauno rajone, čia gyvena.

Su manimi informacija pasidalijo žmogus, atėjęs į priėmimą, kol ji nepatikrinta, nieko komentuoti negalim, kad nebūtų mestas šešėlis. Jei daugiau žmonių kalbėtų, ką žino, procesai skaidrėtų.

Parlamento vadovas taip pat sakė manantis, jog STT direktoriaus iškvietimas nėra spaudimas pradėti tyrimą.

„Aš skatinu žmones pasitikėti tarnybomis ir eiti tiesiai pas tarnybas, bet jie atėjo pas mane kaip pas Seimo narį. (...) Jokio poveikio aš nenoriu, aš noriu, kad tie faktai, kuriuos žmonės kelia, būtų patikrinti“, – kalbėjo V. Pranckietis.

STT vadovas Ž. Bartkus sakė vertinsiantis Seimo pirmininko perduotą informaciją, tačiau tvirtino negalintis atsakyti, ar esama nusikalstamos veikos požymių.

„Jei čia stoviu aš, o ne policijos generalinis komisaras, vadinasi, tai yra iš korupcijos srities, tik tiek. O toliau būtų neprofesionalu detalizuoti informaciją, nes ją reikia vertinti, tikrinti, ir kiekvienas viešai paskelbtas faktas apsunkintų tikrinimo procedūrą“, – sakė Ž. Bartkus.

Jis sakė nematantis skirtumo, ar žmonės apie įstatymų pažeidimus praneša tiesiogiai STT, ar per politikus, tačiau kvietė gyventojus bendrauti tiesiogiai su tarnyba.

„Aš vertinu, kad žmonės kreipiasi, mums kaip tarnybai jokio skirtumo, kaip jie kreipiasi, ar per Seimo pirmininką, ar tiesiai per mus, didžiausi vertybė yra tai, kad žmonės pradeda kalbėti“, – sakė STT vadovas.

„Būtų paprasčiau, jei žmonės kreiptųsi tiesiogiai, ir šiandien būtų galia priminti, kad nuo sausio mes turime pradėjusį veiktu Pranešėjų apsaugos įstatymą. Su kiekvienu žmogumi galima apkalbėti jo situaciją, kiek jo informacija gali paliesti jį patį, jo galimos apsaugos priemones, galima kalbėti apie atlygį už jo suteiktą informaciją“, – kalbėjo Ž. Bartkus.

„Kai teismo nuosprendžiu asmuo pripažįstamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jis laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu“, - rašoma STT atlikto antikorupcinio vertinimo ataskaitoje.

„Mūsų nuomone, asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, nes tokiu nuosprendžiu pripažįstama, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, taigi, buvo įrodyti visi padarytos nusikalstamos veikos požymiai“, - nurodo STT.

Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, susijęs su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės nėra taikomas antstoliams ir jų padėjėjams, taip pat biudžetinių įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, teatrų ir koncertinių įstaigų bei kultūros centrų vadovams, pažymi tarnyba.

Notarams ir advokatams taikomas reikalavimas, susijęs tik su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ne nuo bausmės.

Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai apskritai netaikomi ekspertams, dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose.

STT siūlo detalizuoti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir papildyti subjektų, kuriems taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, sąrašą.

Tarnyba prašo Ūkio ir Teisingumo ministerijas, gavusias antikorupcinio vertinimo išvadą, per du mėnesius informuoti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į išvadoje pateiktas pastabas.