„Policija registravo per 3 tūkst. nusikalstamų veikų daugiau, palyginti su 2021 metais, tai 8,2 proc. augimas, bet kriminogeninė situacija šalyje lieka stabili“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė R. Požėla.

Policijos generalinis komisaras pažymėjo, kad tarp didesnio skaičiaus registruotų nusikalstamų veikų apie 2 tūkst. buvo vagystės iš prekybos centrų ir degalinių, o apie tūkstantis susijusios su sukčiavimu ir ypač sukčiavimu elektroninėje erdvėje.

Iš viso pernai policija registravo beveik 43 tūkst. nusikalstamų veikų, kai 2021 metais buvo registruotos 39,7 tūkst. veikos, iš jų 1869 sunkios arba labai sunkios, t. y. 6,7 proc. mažiau nei ankstesniais metais. 2021-aisiais sunkių arba labai sunkių nusikaltimų buvo užregistruota 1811.

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) trečiadienį pristatoma kriminogeninė šalies situacija ir Teisės pažeidimų prevencijos modelis.

Komisaras: narkotikai – globali problema

Kalbėdamas apie narkotinių medžiagų plitimą generalinis prokuroras pažymėjo, kad tai yra globali problema, o Lietuvoje narkotinės medžiagos tampa nebe tik didmiesčių, o ir regionų galvos skausmu, platintojai taikosi į paauglius.

„Narkotikai yra problema, kuri neturi sienų, ir jei anksčiau mes kalbėjome, kad tai didmiesčių problema, matome, kad narkotinės medžiagos skverbiasi į regionus, ir mokyklos visada yra narkodilerių taikinyje. Čia rezultatai priklauso nuo bendradarbiavimo su mokyklos administracija, vaikų tėveliais“, – kalbėjo R. Požėla.

Trys ketvirtadaliai organizuotų nusikalstamų grupuočių pelno siekia iš narkotinių medžiagų prekybos ir kontrabandos, deja, vaikai yra taikinys numeris vienas.

„Trys ketvirtadaliai organizuotų nusikalstamų grupuočių pelno siekia iš narkotinių medžiagų prekybos ir kontrabandos, deja, vaikai yra taikinys numeris vienas“, – pažymėjo generalinis komisaras.

Komentuodamas pastaruoju metu viešojoje erdvėje rezonansą sukėlusius atvejus dėl galimos seksualinės prievartos prieš nepilnamečius, R. Požėla pažymėjo, kad tokie nusikaltimai dažniausiai įvyksta už uždarų durų, o viešosios erdvėse – vienetai.

„Bendrai paėmus, seksualiniai nusikaltimai daugiausiai vykdomi privačioje erdvėje tarp iš esmės pažįstamų asmenų, o kalbant apie viešas vietas ar nusikaltimus prieš nepilnamečius, kalbame apie vienetiniu atvejus, pernai Vilniuje buvo vienas išžaginimas (viešoje erdvėje), problema yra tai, kas vyksta už uždarų durų“, – sakė komisaras.

Policijos vadovas taip pat teigė, kad naujausias nuskambėjęs atvejis apie galimai užpultą nepilnametę Klaipėdoje, pirminiais duomenimis, nepasitvirtino, kol kas ikiteisminis tyrimas nepradėtas, tikslinama informacija.

„Klaipėdoje įvyko Valentino dienai skirtas vakarėlis, jis vyko viešoje vietoje, buvo vartojamas alkoholis, matyt, labai nesaikingai, ir mes gavome informaciją iš asmens, kuris pastebėjo, kad vienas asmuo fiziškai tempia kitą asmenį“, – pasakojo R. Požėla.

„Policija reagavo žaibo greičiu, ką mes nustatėme, kad viena nepilnametė, kuri gulėjo ar buvo tempiama, jai nustatytas virš 3 promilių girtumas. Mūsų dabartiniu vertinimu, tai buvo kontaktas tarp pažįstamų asmenų, mano žiniomis, ikiteisminis tyrimas nepradėtas, tikslinama situacija, užpuolimo versija atmesta“, – pažymėjo generalinis komisaras.

Prevencijai – atskiras įstatymas

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siekdama mažinti nusikalstamumo lygį ketina daugiau dėmesio skirti prevencijai, parengti Teisės pažeidimų prevencijos modelį ir atitinkamą įstatymą.

„Ilgą laiką Lietuvoje dėmesio prevencijai nebuvo skirta pakankamai, mes neturime centralizuoto prevencijos modelio, prevencija vyksta, bet ji nėra sistemiška, daugiau chaotiška“, – per spaudos konferenciją sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot jos, ilgalaikių rezultatų duotų koncentracija ne į nusikalstamumo pasekmes, o priežastis, socialinių problemų, kurios didina nusikalstamumą, sprendimas.

„Mes turime koncentruotis ne į kontrolės mechanizmus, o keisti elgseną, sąmoningumą“, – pažymėjo ministrė.

Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkė Aušra Pocienė teigė, kad dar iki policijos vykdomos nusikaltimų kontrolės turi pradėti veikti prevencija, nes nusikalstamumą lemia daugybė veiksnių – nuo individualių iki makroekonominių.

„Kai mes kalbam apie pažeidimus, nusikaltimus, mes turime suprasti, kad tai jau yra kelio galas, situacija, kur kažkas įvyko ir nesudirbo svertai, kurie galėjo sustabdyti šitą dalyką. Turime truputį pamiršti lūkestį, kad policija gali viską sukontroliuoti, nes tai ne jos galiose, ne policija auklėja vaikus, ne ji valdo ekonominius procesus“, – spaudos konferencijoje sakė A. Pocienė.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė atkreipė dėmesį, kad nusikalstamumo prevencija šiuo metu net neapibrėžta teisės aktuose. Kovą ministerija ketina Teisės pažeidimų prevencijos modelį pateikti Vyriausybei, o tada galės būti rengiamas įstatymas.

Kaip pranešė VRM, naujame Teisės pažeidimų prevencijos įstatyme pirmą kartą atsiras teisės pažeidimų prevencijos apibrėžimas, bus aiškiai nustatytos visų prevencijoje dalyvaujančių institucijų funkcijos ir atsakomybės.

Įstatymu bus įkurta centrinė koordinuojanti institucija – kompetencijų centras, kuris atliks analizę, vertinimą, identifikuos problemas, siūlys priemones, kurios bus įgyvendinamos vietos lygmeniu.

Taip pat bus kuriama Vyriausybės lygmens prevencijos taryba – ji nustatys prioritetus, užduotis. Taip bus užtikrinta atskaitomybė – savivaldybės bei kiti dalyvaujantys subjektai turės atsiskaityti kompetencijų centrui, o šis – tarybai.

Buvo apžvelgti ne tik praėjusių metų rezultatai, svarbiausi tyrimai ir darbai, tačiau pristatytos ir kryptys, į kurias Kauno apskrities policijos pareigūnai orientuosis šiais metais.

Nusikalstamų veikų mažiau, jų ištyrimų – daugiau

Praėjusiais metais Kauno apskr. VPK orientavosi į sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimą; turtinių nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų ištyrimą ir prevenciją; pirminės medžiagos surinkimo kokybę; eismo saugumo užtikrinimą; sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo kontrolę; efektyvesnį policijos pajėgų valdymą; struktūrinių pokyčių organizavimą.

Užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo beveik 2 proc., o ištyrimo rodiklis padidėjo nuo 64,5 proc. iki 65,1 proc.

„Jau ne vienerius metus stebime, jog nusikalstamų veikų mūsų apskrityje mažėja, o ištyrimas didėja“, – teigė Kauno apskr. VPK viršininkas Mindaugas Baršys.

2022 m. dominuojančiomis nusikalstamomis veikomis išliko vagystės, smurtas, eismo įvykiai ir neblaivūs vairuotojai, sukčiavimai bei narkotinių medžiagų turėjimas.

„Kalbant apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus turime dar vieną svarbų penketuką. Jį sudaro: narkotinių medžiagų platinimas, sukčiavimai ir vagystės stambiu mastu, sunkūs sveikatos sutrikdymai bei turto pasisavinimo atvejai. Šių nusikaltimų ištyrimo rodiklis siekia 72 proc.“, – aiškino  M. Baršys.

2022 metais registruota žymiai mažiau vagysčių iš/nuo automobilių. Jeigu 2020 metais buvo registruota 794 tokių nusikalstamų veikų, tai 2022 – tik 515 vagysčių iš/nuo automobilių.

Praėjusiais metais fiksuota šiek tiek daugiau viešosios tvarkos pažeidimų.

„Pasibaigus pandemijai, susidūrėme su naujais iššūkiais, vėl pradėti organizuoti masiniai renginiai. Jų pastaraisiais metais, tapus Europos kultūros sostine, buvo išties nemažai. Vien Kaune ir Kauno rajone įvyko daugiau nei 1300 kultūrinių renginių ir iniciatyvų, kuriuose apsilankė daugiau nei milijonas 200 tūkst. lankytojų. 2022 metai pasižymėjo ir sportinių renginių gausa. Policijos, renginių organizatorių, saugos tarnybų bendradarbiavimo dėka renginių metu pavyko išvengti šiurkščių ar masinių teisės pažeidimų“, – akcentavo pareigūnai.

Neblaivūs vairuotojai – opi problema

Žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo. 2021 m. žuvo 19 žmonių, o 2022 m. –  17. Kauno mieste eismo įvykiuose žuvo trys žmonės. Tai mažiausiai per pastaruosius 20 metų. 

Tačiau neramina sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius. Jis praėjusiais metais padidėjo beveik 8 proc. Taip pat 9 proc. padidėjo eismo įvykių skaičius. Praėjusiais metais Kauno apskrityje fiksuoti 602 eismo įvykiai, o 2021 metais – 552.

Greičio viršijimas bei neblaivūs vairuotojai ir toliau išlieka opia problema mūsų apskrityje. Mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais buvo užfiksuoti 28 tūkst. greičio viršijimo atvejai.

Vykdant policines priemones išaiškinta apie 2 tūkst. neblaivių vairuotojų, beveik 200 tokių vairuotojų sukėlė eismo įvykius. Iš viso dėl neblaivumo patikrinta apie 250 tūkst. vairuotojų.

Praėjusiais metais išaiškinta daugiausia prioritetinių KET pažeidimų visoje Lietuvoje. Nustatyta daugiau nei 30 tūkst. pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nuolat analizuojamos KET pažeidimų priežastys, vykdomos prevencinės priemonės. Sudaryti avaringiausių vietų bei „neblaivių vairuotojų“ žemėlapiai atspindi ir pareigūnų darbo siekius bei rezultatus – nustatyti vietas, kuriose pasitaiko daugiausia tokių vairuotojų.

Susitikimo metu pasidžiaugta, kad Kauno apskr. VPK pasitiki 82 proc. gyventojų. Kauno apskrityje 85 proc. apklaustųjų jaučiasi saugūs, o 76 proc. gyventojų kriminogeninę situaciją Kauno apskrityje vertina gerai.

 Prioritetu ir šiais metais išlieka pagalba žmonėms

 Kauno apskr. VPK ir toliau ruošiasi dirbti vardan savo apskrities gyventojų, tad svarbiausiu policijos uždaviniu išlieka pagalba žmogui. Ir šįmet didžiausias dėmesys bus skiriamas numatytiems prioritetams. Susitikime dalyvavęs Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius pasidžiaugė, jog kartu su Kauno apskr. VPK 2022 metais baigta apie 15 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Kaune, anot jo, tiriama kas trečia byla Lietuvoje.

Veiklos pristatyme dalyvavęs Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila dėkojo pareigūnams už gerus rezultatus. „Tai yra visų pareigūnų indėlis, darbo organizavimas, prevencija, naujų technologijų taikymas“, – kalbėjo M. Draudvila.

Jam antrino ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė, kuri pridūrė, jog pareigūnų laukia dar vieni iššūkių kupini metai ir žadėjo, jog profesinė sąjunga ir toliau yra pasiruošusi diskutuoti ir ieškoti geriausių sprendimų, atitinkančių pačių pareigūnų ir darbuotojų lūkesčius.

Dėkodamas savivaldybėms, profesinėms sąjungoms, socialiniams partneriams ir kitoms institucijoms, didžiausią padėką Kauno apskr. VPK reiškė pareigūnams, kurie kuria saugesnę Kauno apskritį.  

Tokį Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimą Seime registravo Ekonomikos komitete dirbantis konservatorius Mindaugas Skritulskas.

Jis siūlo registruoti ne tik telefono ryšio numerį, abonento identifikavimo modulio (SIM) numerį (ICCID) ar tarptautinį mobiliojo kalbinio ryšio abonento identifikatorių (IMSI), bet ir žmogaus vardą ir pavardę ar įmonės pavadinimą, kodą ir adresą, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipą, seriją ir numerį.

Pasak pataisos autoriaus, griežtesnis reglamentavimas būtų naudingas teisėsaugai tiriant nusikaltimus.

Kaip teigia M. Skritulskas, nusikaltėliai dažniausiai naudojasi „Labas“, „Pildyk“, „Ežys“ ar kitomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, kurias galima įgyti anonimiškai, keisti jas kad ir kelis kartus per dieną.

Tokia padėtis labai sunkina ir lėtina kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus, nes tokių kortelių savininkams nustatyti gaištamas laikas, o surinkti duomenys praranda aktualumą.

– Kaip jūs vertinate susiklosčiusią situaciją Ukrainoje, kurią krečia vienas po kito korupcijos skandalai?

– Blogai vertinu. Kito žodžio nėra. Ta korupcija Ukrainoje, matomai, buvo. Ir ji, aišku, ne vienintelė valstybė, kurioje yra korupcija. Bet turint galvoje, kad dabar vyksta karas, žūsta ukrainiečių kariai, toks atvejis yra labai skausmingas. Už tokius nusikaltimus, manau, tokiu metu, kai šalis kariauja, ta bausmė turėtų būti labai griežta. Tai tiesiogiai susiję su karių gyvybėmis, su Ukrainos nepriklausomybe. Manyčiau tokio lygio nusikaltimas turėtų būti labai rimtai įvertintas. Matyt, tai ir daro. Duok dieve, Volodymyrui Zelenskiui sveikatos ir sėkmės, kad jie sugebėtų išsivalyti nuo tokių korumpuotų žmonių ir tuos tinklus suardytų.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Energetikai išsimoka dideles kompensacijas, kažkas atostogauja Ispanijoje, mėgaujasi gyvenimu, kai šalis kariauja. Kaip manote, kas jautriausia šiame korupcijos skandale? Gal jautriausia vieta – Gynybos ministerija?

– Gynybos ministerija labai svarbi. Savaime suprantama, kad Rusijos propaganda tuo skandalu tikrai pasinaudos. Bet mums visiems reikia suprasti, kad remiame ne korumpuotus žmones, o Ukrainos nepriklausomybę. Dabar kariaudama ši šalis susiduria tam tikra aplinka, kurioje tos problemos išryškėja ir labai greitai galima išsivalyti nuo korumpuotų žmonių. Taip kad Ukraina taps švaresnė po karo. Tikiu, kad dėl tų skandalų parama jai nesumažės.

Rusijos propaganda tuo skandalu tikrai pasinaudos. Bet mums visiems reikia suprasti, kad remiame ne korumpuotus žmones, o  Ukrainos nepriklausomybę.

– Kalbant apie tą Ukrainą, dar iki karo buvo kalbama, kad viena pagrindinių kliūčių jai įstoti į Europos Sąjungą, – labai išsikerojusi korupcija. Ar buvo galima tikėtis kažko kito karo atveju?

– Jeigu korupcija buvo iki karo, tai tas įdirbis, korupciniai tinklai išlieka ir karo metu. Tik, aišku, norėjosi, tikėti, kad bent jau esant tokiai sudėtingai situacijai šalyje, atsibus jų moralė. Pasirodo, ne. Reikėtų pabrėžti, kad karo metu tokie nusikaltimai yra itin sunkūs.

– Jūsų, kariškio, nuomone, kokia turėtų būti atsakomybė už tokius nusikaltimus?

– Be jokios kalbos, – baudžiamoji atsakomybė. Ir labai griežta, kad ir kitiems būtų pamoka, nes karas – rimtas dalykas ir juokauti negalima. Tai – didelė rizika Ukrainai, nes tuo skandalu, neabejoju, pasinaudos priešai. Ukraina gali netekti Vakarų paramos. Tikiuosi, kad pasaulis supras, jog  remiame ne korumpuotus žmones, o Ukrainos laisvę.

– Ukrainą remia ne tik valstybės, bet ir paprasti pasaulio žmonės savo pinigais. Kiek rimta tai yra dėmė?

– Galėčiau atsakyti už save. Aš, kaip privatus asmuo, remiu ir remsiu Ukrainą toliau. Aš pasitikiu tomis organizacijomis, kurių iniciatorius pažįstu asmeniškai.

Ir nenuostabu, nes gi visi vieni iš kitų šiame pasaulyje ką nors vagia: kas – unitazus, kas – rinkimus, nelygu kam ko labiau reikia.

Štai iš buvusio Graikijos karaliaus Konstantino II, kuris antai, sulaukęs 82-ejų, šiomis dienomis pasimirė, buvo pavogtas valdovo sostas. Nors, antra vertus, į jį taip niekas paskui ir neatsisėdo, nes monarchijai dar prieš pusšimtį metų graikai paskelbė galą, taigi šiaip ar taip karalius nebeturėjo ką ten daugiau veikti.

Nenuostabu, nes gi visi vieni iš kitų šiame pasaulyje ką nors vagia: kas – unitazus, kas – rinkimus, nelygu kam ko labiau reikia.

Kaip ir dauguma monarchų Europoje, velionis buvo iš to paties giminės medžio kartu su dar nekarūnuotu Britanijos Karoliu III, tik šis sulaukė savo eilės į sostą, priešingai nei jo antros eilės pusbrolis iš Graikijos.

Bet, filosofiškai žvelgiant, po mirties visi bus lygūs, nes anapus nei titulai, nei nuopelnai nebesvarbūs, tik kadaise padarytų nusikaltimų šleifas pasilikusiųjų šiapus kolektyvinėje atmintyje įrėš kiek kitokią žymę.

Neabejotinai tokia nemalonė laukia kardinolo G. Pellaso, kuris šią nuodėmių papėdę paliko beveik tuo pat metu kaip ir paskutinysis graikų karalius.

Kadaise buvęs trečias įtakingiausias Katalikų bažnyčioje, kardinolas buvo nuteistas dėl seksualinio išnaudojimo, tiesa, vėliau išteisintas ir šiuos kaltinimus atkakliai neigęs iki pat mirties. Mea culpa (liet. esu kaltas)?

Bet, kaip savo studentams mėgo kartoti britų šnipas-išdavikas K. Philby’is: "Niekada niekuo neprisipažinkite."

Teisėsaugininkai nustatė žuvusiųjų, kuriuos kapinėse palaidojo vietos gyventojai, palaidojimo vietą. Kūnai bus ekshumuoti apžiūrai.

„Automobilis bus išsiųstas tolimesnėms kompleksinėms ekspertizėms“, – pranešė OGPU.

Dėl įvykio vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, siejamo su tyčiniu nužudymu.

Lapkričio 9 d. įsibrovėliai nusprendė trauktis iš dešiniojo Chersono srities kranto į kairįjį. Priešai pripažino, kad traukiasi dėl rimtų tiekimo problemų. Jau  lapkričio 11 d. Ukrainos kariai įžengė į Chersoną.

Prieš atsitraukdami rusų kariai paliko daug minų ir nukankintų žmonių.

Po atsitraukimo priešai ne kartą apšaudė Chersono sritį, čia yra sunaikinimo, aukų ir sužeistųjų. Visų pirma, lapkričio 27 d. buvo pranešta, kad per dieną priešas regioną apšaudė 54 kartus, vienas žmogus žuvo, o du buvo sužeisti.

„Kai temperatūra žemiau nulio, o dešimtys milijonų žmonių neturi elektros, šildymo, vandens, tai yra akivaizdus nusikaltimas žmoniškumui“, – vaizdo ryšiu sakė jis.

Savo kalboje Ukrainos lyderis pažymėjo, kad jo šalis JT Saugumo Tarybai siūlo priimti rezoliuciją, smerkiančią bet kokią energetinio teroro formą.

„Yra būtina visų, kurie remia JT chartiją, reakcija. Privalu užtikrinti Ukrainos, Europos ir visų tautų, kenčiančių nuo šios agresijos pasekmių, saugumą“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Vyras ir žmona, gulintys savo miegamajame, jų kūdikis – šalia jų stovinčioje lovelėje. Įprasta šeima įprastą rytą, jei nekreiptume dėmesio į raudonas kraujo dėmes ant smėlio spalvos miegamojo kilimo ir rausvos ir baltos spalvomis dryžuotų tapetų už lovelės. Visi trys šeimos nariai – mama, tėvas ir kūdikis – nušauti.

Ši miniatiūra – viena iš 20-ies, kurias atkūrė F.G.Lee, ji buvo ne tik teismo medicinos mokslininkė, bet ir pirmoji moteris, tapusi policijos kapitone Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tačiau F.G.Lee pagarsėjo ne tik tuo. Dar vieną savo pašaukimą moteris atrado perkopusi 50-metį. Ji ėmė gaminti makabriškas lėlių namelio dydžio nusikaltimo scenas, naudodama šias miniatiūras, F.G.Lee įtaigiai atkurdavo nusikaltimo vietą.

1940-aisiais ir 1950-aisiais mokslininkės dioramos buvo vertinamos kaip revoliucinis ir unikalus būdas tirti nusikaltimo vietą.

Beje, jos kurtuose darbuose veikė tikros lemputės, kurias galima įjungti arba išjungti, taip pat galima nuleisti arba pakelti žaliuzes, stiklainius paženklinti etiketėmis, rašyti pieštuku ant lapų.

Šių darbų autorė smulkmeniškai atkartodavo aukų namus, o ekspertų teigimu, ji net perteikdavo aukų odos spalvos pakitimus, kad parodytų mirties priežastį, pavyzdžiui, apsinuodijimą anglies monoksidu ar kitus smurto, liūdesio, agonijos požymius.

F.G.Lee spausdinosi netgi miniatiūrinius laikraščius ir samdė menininkus, kad jie nutapytų miniatiūrinius paveikslus.

Dioramose dažniausiai buvo atvaizduojami kambariai arba namų erdvės, dažniausios aukos – moterys, patyrusios smurtinę mirtį namuose.

19 F.G.Lee dioramų buvo nugabentos į Merilendo medicinos ekspertizės biurą Baltimorėje, Merilendo valstijoje, kur iki šiol jos skolinamos ir naudojamos teismo medicinos mokymams.