Į Dituvą – taksi

Į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisiamųjų suolą sėdo anksčiau jau teistas klaipėdietis T. J.

Vyras baudžiamuoju įsakymu nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Šių metų liepos 19 d. 22 val. 50 min. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užsakė taksi pavežėjimo paslaugą.

Atvykus taksi automobiliui, klaipėdietis išsitraukė pramoninės gamybos 6 mm kalibro „M20“ „Airsoft“ tipo pistoletą, skirtą pramogai šaudyti 6 mm kalibro šratais.

Rankoje laikydamas žaislinį pistoletą, vyras įlipo į automobilį ir vairuotojui J. P. liepė vežti jį į Dituvą ir pareiškė, kad nušaus, jeigu jis kam nors apie tai prasitars.

Darbuotojai užsirakino

Taksi vairuotojas sustojo pakelėje esančioje degalinėje. Keleivis išsiropštė iš taksi ir nužingsniavęs į vidų užsisakė maisto.

Tuo metu degalinėje buvo ne tik darbuotojai, bet ir klientų.

Klaipėdietis neslėpė, kad turi pistoletą, o priešingai – atvirai demonstravo.

Atsiskaitydamas už maisto prekes, atvykėlis degalinės darbuotojai paleido keiksmažodžių seriją, o vėliau iš prekybos salės pasišalino.

Tuomet degalinės klientai skubiai pasišalino, o du darbuotojai užsirakino. Jie nuspaudė pavojaus mygtuką, iškvietė pagalbą.

Suvokė, ką daro

Teisiamasis pripažino, jog supranta, kad negerai pasielgė, kad pažeidė viešąją tvarką.

Vyras puikiai suvokė, kad jį su pistoletu rankoje matę žmonės tikrai galėjo išsigąsti.

Vaikiškas pistoletas priklauso jo draugės vaikui.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis šioje byloje padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą būdamas teistas, baustas administracine tvarka.

Kaltinamasis suvokė savo nusikalstamo elgesio pasekmes.

Todėl kaltinamajam skyrė galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, o įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Prie Nyderlandų teismo susirinko būrelis senjorų. Pasirodo, tai – palaikytojų minia, atėjusi dėl vieno iš teisiamųjų.

„Esame čia tam, kad palaikytume Aleksą, bet ir palaikytume save kaip emancipuotą kartą. Taigi už mūsų teisę apsispręsti“, – kalbėjo kalbintas vyras.

Aleksu vadinamas 30-metis, kaip teigiama, pardavinėjo žmonėms eutanazijos rinkinius. Pasak prokurorų, dėl tokio verslo mirė mažiausiai dešimt žmonių.

„Teisiamasis kaltinamas, kad dideliu mastu ir beveik trejus metus siuntė mirtinus narkotikus paštu visiems, kurių jie paprašė“, – teigė teisėjas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak teisėjo, vyras nuo 2018 m. pardavė iš viso 1, 6 tūkst. pakuočių mirtino narkotikų kokteilio. Tad mirčių dar gali būti dešimt kartų daugiau. Aukų artimieji teigė, kad jie mirė baisiose kančiose. Tai pirmoji tokio pobūdžio byla Nyderlanduose.

Teisiamasis kaltinamas, kad dideliu mastu ir beveik trejus metus siuntė mirtinus narkotikus paštu visiems, kurių jie paprašė.

„Kadangi šios medžiagos buvo supakuotos įprastose pakuotėse, siunčiamos paštu dėžutėse, negalima atmesti galimybės, kad šios labai toksiškos medžiagos pateko į atsitiktinių žmonių, pavyzdžiui, vaikų rankas“, – sakė teisėjas.

Pasak teisėjo, nusikaltėlis savo veiksmais diskreditavo eutanazijos praktiką šalyje. Nyderlandai buvo pirmieji, įteisinę eutanaziją 2002 m. Paciento gyvybė gali būti nutraukta tik griežtais, įstatymo numatytais atvejais ir prižiūrint gydytojui. Tai leidžiama padaryti tik tuo atveju, jei žmogus patiria nepakeliamas, nesibaigiančias kančias, nėra sveikatos pagerėjimo perspektyvos ir prašymas mirti yra pateiktas sąžiningai bei su giliu įsitikinimu.

Eduardas Babaryka kartu su savo tėvu buvo sulaikyti 2020-ųjų vasarą, kai vyko į Centrinę rinkimų komisiją pateikti parašų už V. Babarykos kandidatūrą į prezidentus.

E. Babaryka buvo kaltinamas masinių neramumų organizavimu, mokesčių vengimu, pinigų plovimu ir nesantaikos kurstymu.

Prokuratūra prašė jam skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Jo tėvas šiuo metu jau atlieka laisvės atėmimo bausmę.

2021-aisiais jis buvo nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme dėl kaltinimų pinigų plovimu ir kyšių ėmimu itin stambiu mastu. V. Babarykos advokatai šią bylą vadina politine.

Nuo žiemos su V. Babaryka negali susisiekti nei giminaičiai, nei draugai. Balandį buvo pranešta, kad jis buvo paguldytas į ligoninę, tačiau jokia informacija apie jo būklę nebuvo pateikta.

59-erių V. Babaryka siekė varžytis su autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka 2020 metų rinkimuose.

Nuo 1994-ųjų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka ėmė griežtomis priemonėmis slopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas po masinių protestų bangos, kurią išprovokavo jo ginčijamas perrinkimas tuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys 2020-ųjų prezidento rinkimus laiko suklastotais.

V. Babarykai nebuvo leista dalyvauti rinkimuose.

Autoritarinėje Baltarusijoje buvo įkalintos ar priverstos bėgti į užsienį visos svarbios politinės figūros, ginčijusios A. Lukašenkos perrinkimą. Valdžia taip pat ėmėsi griežtų priemonių prieš aktyvistų grupes ir nepriklausomus žurnalistus.

Vakarų šalys Baltarusijai dėl šių represijų ir leidimo Rusijos pajėgoms iš savo teritorijos užpulti Ukrainą taiko sankcijas.

Pirmosios ir antrosios instancijos teismuose buvęs politikas buvo nuteistas už šnipinėjimą. Ankstesni teismai manė, kad veika jau buvo pradėta vykdyti.

Jam skirta bausmė nuo anksčiau paskirtos šešerių metų sutrumpinta iki pusšeštų metų.

„Kolegijos nubalsuota mažinti pusmečiu“, – sakė nutartį paskelbęs LAT teisėjas Tomas Šeškauskas.

A. Paleckio dviejų advokatų – Kęstučio Ragaišio ir Adomo Liutvinsko – kasaciniai skundai patenkinti iš dalies.

Šis kasacinio teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos penktadienį paskelbtas verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

„Rengtasi padaryti laibai sunkų nusikaltimą, apibūdinta A. Paleckio asmenybė, įvertintas nusikaltimo pobūdis“, – sakė teisėjas.

„Informacijos rinkimas – nustatyti A. Paleckio veiksmai tik tokie parengiamieji, organizaciniai. Jis ieškojo, kalbėjo su bendrininku, kas galėjo tai padaryti, bet realiai prie tos informacijos rinkimo (...) nebuvo prieita. Buvo tik rengiamasi, ieškoma kelių, kaip tą padaryti“, – žurnalistams sakė teisėja Sigita Jokimaitė.

Tačiau ji pabrėžė, kad A. Paleckis lieka nuteistas dėl labai sunkaus nusikaltimo valstybės santvarkai – juo buvo kėsintasi į teismų savarankiškumą, bandant daryti įtaką.

Taip, tai yra vis tiek pavojinga veika, perkvalifikuota į rengimąsi. Rengimasis šnipinėti taip pat yra nusikaltimas.

„Taip, tai yra vis tiek pavojinga veika, perkvalifikuota į rengimąsi. Rengimasis šnipinėti taip pat yra nusikaltimas“, – sakė teisėja.

Teismas taip pat paskelbė, kad per ikiteisminio tyrimo pradžią 2018 metais teisėsaugos vadovai nepažeidė nekaltumo prezumpcijos A. Paleckio atžvilgiu, nes vartojo žodžius „kaip įtariama“ ar „galimai“. Šį galimą pažeidimą skunduose kėlė nuteistojo advokatai.

LAT, kaip ir kiti teismai, taip pat atmetė A. Paleckio advokatų argumentus, kad jis prašymą rinkti informaciją gavo iš Rusijos piliečio, o ne žvalgybos organizacijos, taigi, vykdė asmeninį prašymą.

Kauno kalėjime jau daugiau nei metus bausmę atliekantis A. Paleckis prašė jį išteisinti ir tvirtino nepažeidęs įstatymų.

Pernai gegužę A. Paleckis buvo sulaikytas ir pristatytas į kalėjimą laisvės atėmimo bausmei vykdyti. Nuteistajam yra įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2018 metų spalio 26 dienos iki 2020 metų balandžio 6 dienos – apie 18 mėnesių.

Taigi, A. Paleckis yra atlikęs jau pusę skirtos bausmės – apie pustrečių metų.

Generalinė prokuratūra A. Paleckį su bendrininku Deimantu Bertausku kaltino rinkus Rusijos žvalgybą dominančią informaciją

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Teismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.

A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.

LAT skelbiant nutartį, salėje buvo keliasdešimt kalinčio A. Paleckio bendražygių, tarp jų – Erika Švenčionienė, atvyko ir prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis. Kai kurie susirinkusieji filmavo ir transliavo posėdį.

Išgirdę, kad A. Paleckis neišteisinamas, jam skirta laisvės atėmimo bausmė, susirinkusieji ėmė šūkauti „gėda“, „karas“, kažkas rusiškai replikavo „cirkas turi vykti“.

„Mieli triukšmautojai, jeigu nenorit išklausyti...“ – įsiterpė į šūksnius teisėjas T. Šeškauskas.

E. Švenčionienė piktinosi nuosprendžiu A. Paleckiui.

„Aš nematau jokių faktų, kurie liudytų, kad A. Paleckis šnipinėjo ar kūrė tinklą. (...) Šiandienos teismas yra liūdnas spektaklis tautai, kad neva mes kažką tai darom. Aš manau, kad teisėsauga neatlieka tos užduoties, kurią turėtų. Jis yra kaip kišeninė partija, teisėsauga yra kišeninė, aš taip manau“, – žurnalistams teisme sakė ji.

65-erių Biržų rajono gyventoją S. B. Panevėžio apygardos teismas pripažino kaltu dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu ir savo artimo giminaičio – regos negalią turinčio brolio nužudymo itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

Kaip penktadienį pranešė teismas, vyras iki nuosprendžio įsiteisėjimo bus laikomas suimtas.

Teismas konstatavo, kad 2022 metų gegužės 19-osios naktį, apie 1 val., S. B., panaudodamas alyvoje sumirkytą skudurą, tyčia padegė gyvenamąjį namą Biržų rajone.

Per gaisrą sudegė nukentėjusiesiems R. S. ir V. V. priklausiusi namo dalis ir gyvas sudegė neįgalus dėl aklumo S. B. artimas giminaitis – brolis.

Ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teismas pripažino, kad S. B. nusikaltimus padarė tyčia, visuotinai pavojingu būdu, o savo brolio žūtį sukėlė kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

Teismas pažymėjo, kad S. B., padegdamas atsineštą skudurą ir palikdamas jį degti nakties metu, suprato, jog veikia name esantiems žmonėms pavojingu būdu, nes ugniai plečiantis, galimybės ją užgesinti mažėja, ugnis gali apimti visą namą. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato, jog gaisras gali realiai išplisti, dėl tokių jo veiksmų atsiras žala, ir to siekė.

Teismas taip pat konstatavo, kad liepsnose žuvęs S. B. brolis buvo nužudytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir bejėgiškos būklės – būdamas neįgalus dėl aklumo bei sunkaus girtumo.

Skirdamas bausmes kaltinamajam teismas atsižvelgė į tai, kad nėra S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena sunkinanti – nusikaltimą padarė neblaivus. Anksčiau teistas už grasinimą, ne kartą baustas administracine tvarka.

Nukentėjusiesiems R. S. ir V. V. teismas iš S. B. priteisė bendrai 4 tūkst. 832 eurus turtinei žalai atlyginti ir po 5 tūkst. eurų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

S. B. buvo kaltinamas ir dėl dar vieno nusikaltimo – ūkinio pastato padegimo 2019 metais, tačiau teismas dėl šios veikos S. B. išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Jis buvo teisiamas pagal tris Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnius – už valstybės išdavystę, bendradarbiavimą su „nepageidaujama organizacija“ ir „melagienų“ apie kariuomenę platinimą.

Po už uždarų durų vykusio teismo proceso jis buvo nuteistas 25 metams griežtojo režimo kolonijoje.

V. Kara-Murza pirmadienį pasirodė teisiamųjų narve su antrankiais, jis dėvėjo mėlynus džinsus, juodus marškinėlius ir pilką švarką.

Jis šypsojosi ir gestais ragino savo šalininkus rašyti jam į kalėjimą.

V. Kara-Murza, žymus opozicijos aktyvistas, nuo suėmimo prieš metus buvo laikomas už grotų.

Prokuratūra prašė skirti V. Kara-Murzai 25 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis pats savo kaltės nepripažino. Jo advokatai pranešė, kad per metus, praleistus areštinėje, labai pašlijo politiko sveikata, jis neteko daug svorio.

Praėjusią savaitę 41 metų opozicijos veikėjas pareiškė, kad neatsižada jokių savo politinių pareiškimų, įskaitant pasisakymus prieš Rusijos puolimą Ukrainoje.

Savo paskutiniame pareiškime V. Kara-Murza teigė, kad didžiuojasi tuo, jog pasipriešino Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimui, kurį pavadino diktatūra, ir jo sprendimui siųsti karius į Ukrainą.

„Žinau, kad ateis diena, kai mūsų šalį apėmusi tamsa išsisklaidys“, – praėjusią savaitę per uždarą teismo posėdį sakė V. Kara-Murza, trijų vaikų tėvas. – Ir tada mūsų visuomenė atvers akis ir sudrebės supratusi, kokie baisūs nusikaltimai buvo įvykdyti jos vardu.“

Jo pastabos buvo paskelbtos socialiniuose tinkluose ir Rusijos opozicijos žiniasklaidoje.

Jo rezonansinis teismo procesas yra naujausias iš daugelio bylų prieš opozicijos atstovus Rusijoje, kurie vis dažniau persekiojami V. Putinui pernai pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą.

V. Kara-Murza teigia, kad dėl savo politinės veiklos jį du kartus buvo bandoma nunuodyti – 2015 ir 2017 metais – tačiau jis ir toliau ilgus laikotarpius praleisdavo Rusijoje. Dėl pasikėsinimų jis kaltino Kremlių, bet Rusijos pareigūnai neigė atsakomybę.

Žurnalistu taip pat dirbęs V. Kara-Murza buvo Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus, bendražygis.

Kitas žymus opozicijos veikėjas, Ilja Jašinas, praėjusių metų pabaigoje buvo nuteistas kalėti pusdevintų metų dėl kaltinimų „kariuomenės diskreditavimu“.

Netrukus po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną Maskva pasiuntė karius į Ukrainą, Rusija priėmė įstatymą, kuriuo kriminalizuojamas „melagienų“ apie jos kariuomenę skleidimas. Valdžios institucijos pasinaudojo šiuo įstatymu siekdamos nuslopinti kritiką karui, kurį Kremlius vadina „specialia karine operacija“.

Raginimai paleisti

V. Kara-Murza turi dvigubą Rusijos ir Jungtinės Karalystės pilietybę.

JK pirmadienį pasmerkė nuosprendį aktyvisto atžvilgiu ir pavadino jį politiškai motyvuotu.

Be to, JK užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Londone Andrejų Keliną, kuriam bus pareikšta, kad JK mano, jog „V. Kara-Murzos nuteisimas prieštarauja Rusijos tarptautiniams įsipareigojimams žmogaus teisių srityje, įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą“, sakoma vyriausybės tinklalapyje paskelbtame pareiškime.

Vladimiras Kara-Murza drąsiai pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, nes tai buvo akivaizdus tarptautinės teisės ir JT Chartijos pažeidimas.

„Vladimiras Kara-Murza drąsiai pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, nes tai buvo akivaizdus tarptautinės teisės ir JT Chartijos pažeidimas, – pareiškime cituojamas JK diplomatijos vadovas Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis). – Nerimą kelia tai, kad Rusija nėra įsipareigojusi ginti pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant saviraiškos laisvę. Mes ir toliau raginame Rusiją laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant Vladimiro Kara-Murzos teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą.“

Londonas taip pat paragino nedelsiant paleisti V. Kara-Murzą.

Be kita ko, Londonas jau yra pritaikęs sankcijas teisėjui, vadovavusiam V. Kara-Murzos teismo procesui, už „ankstesnį dalyvavimą žmogaus teisių pažeidimuose“.

Vokietija pirmadienį irgi sukritikavo Rusijos opozicijos veikėjui skirtą 25 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų, susijusių su jo nepalankiu Kremliaus karo Ukrainoje vertinimu.

„Griežčiausiais įmanomais žodžiais smerkiame šį nuosprendį“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė.

Nuosprendis V. Kara-Murzai parodo „dabar Rusijoje pasiektą šokiruojantį represijų lygį“, sakė ji.

Tuo metu Prancūzija sako esanti sunerimusi dėl Kremliaus kritikui skirtos 25 metų laisvės atėmimo bausmės, pirmadienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai ir paragino Maskvą paleisti politinius kalinius.

Atstovė sakė, kad šis įkalinimas yra „nauja represijų kampanijos, kurią Rusijos valdžia vykdo prieš jai ir jos agresijos karui prieš Ukrainą priešiškus balsus, iliustracija“.

Ji pridūrė, kad Paryžius taip pat yra susirūpinęs dėl blogėjančios V. Kara-Murzos sveikatos ir ragina jį paleisti.

„Stiprėjanti represijų kampanija“

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) taip pat paragino Maskvą paleisti V. Kara-Murzą.

„Kara-Murza buvo teisiamas dėl kaltinimų, susijusių su teisėtu naudojimusi savo teise į nuomonės laisvę... Niekam neturėtų būti atimta laisvė naudotis savo žmogaus teisėmis, todėl raginu Rusijos valdžios institucijas nedelsiant jį paleisti“, – sakoma V. Turko pareiškime.

Europos Sąjunga irgi pasmerkė nuosprendį V. Kara-Murzai. Bloko diplomatijos vadovas sakė, kad aktyvistas nuteistas dėl politiškai motyvuotų kaltinimų.

„Šiandienos pasipiktinimą keliantis griežtas teismo sprendimas dar kartą akivaizdžiai rodo politinį piktnaudžiavimą teismais siekiant daryti spaudimą aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams ir bet kokiems balsams, prieštaraujantiems neteisėtam Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą“, – sakė Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Jungtinės Valstijos pirmadienį pasmerkė tai, ką pavadino stiprėjančia Maskvos represijų kampanija.

„Ponas Kara-Murza yra dar vienas Rusijos vyriausybės stiprėjančios represijų kampanijos taikinys. Mes dar kartą raginame paleisti poną Karą-Murzą ir daugiau kaip 400 politinių kalinių Rusijoje“, – sakoma JAV valstybės departamento atstovo Vedanto Patelio pareiškime, kuriame nuosprendis apibūdinamas kaip politiškai motyvuotas.

„Amnesty International“ pasmerkė šį nuosprendį kaip „dar vieną šiurpų sistemingų represijų prieš pilietinę visuomenę pavyzdį, kurios išplito ir paspartėjo“ po to, kai Kremlius pasiuntė karius į Ukrainą.

„Šiame nuosprendyje žmogaus teisių aktyvumas neteisingai supriešinamas su „išdavyste“ ir primena Stalino laikų represijas“, – sakoma organizacijos direktorės Rusijai Natalijos Zviaginos pareiškime.

Grupė paskelbė V. Kara-Murzą sąžinės kaliniu, nuteistu tik dėl savo politinių įsitikinimų, ir paragino jį nedelsiant ir besąlygiškai paleisti.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti nuosprendį.

Ilanas Shoras (Ilanas Šoras), vadovaujantis populistinei Rusijai palankiai partijai „Shor“, buvo nuteistas už sukčiavimą ir pinigų plovimą, 2014 metais iš Moldovos bankų dingus 1 mlrd. dolerių (904,77 mln. eurų).

Sostinės Kišiniovo apeliacinis teismas taip pat nurodė konfiskuoti 290 mln. dolerių (262,45 mln. eurų) vertės jo turto.

Verslininkas I. Shoras 2019 metais pabėgo iš Moldovos, kad išvengtų kaltinimų korupcija, ir nuo to laiko gyvena tremtyje Izraelyje, kur ir gimė. Iš pradžių 2015 metais jis buvo nuteistas kalėti septynerius su puse metų, tačiau jo apeliacija užsitęsė kelerius metus.

Pastaraisiais mėnesiais partija „Shor“, turinti šešias vietas 101 vietos Moldovos įstatymų leidžiamojoje institucijoje, Kišiniove organizavo didelius protestus prieš provakarietišką vyriausybę dėl aukštų energijos kainų ir pragyvenimo lygio krizės.

Moldovos nacionalinio banko duomenimis, kovo mėnesį metinė infliacija Moldovoje siekė 21,98 procento.

Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) teigė, kad Apeliacinio teismo nuosprendžio reikalavo piliečiai ir kad tai yra „vienintelis būdas įteisinti teisingumą – teisiniais sprendimais nubausti vagis“.

36 metų I. Shoras sakė, kad nuosprendis buvo politiškai motyvuotas „kerštas už protesto judėjimą“ ir kad juo buvo „pažeistos visos teisinės nuostatos“.

„Neketinu jo laikytis ir užtikrinu, kad jis bus panaikintas kitą dieną po to, kai pasikeis dabartinis režimas, – sakoma ketvirtadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime. – Nei šis, nei joks kitas sprendimas nesutrukdys man judėti į priekį ir kovoti iki galo, kol pašalinsime banditus iš valdžios.“

Neaišku, ar Moldovos pareigūnai paprašė išduoti I. Shorą ir ar Izraelio valdžia patenkintų tokį prašymą.

2014 metais, kai iš Moldovos bankų dingo 1 mlrd. dolerių, ši suma prilygo maždaug aštuntadaliui vienos skurdžiausių Europos šalių bendrojo vidaus produkto.

2022 metų gruodį Jungtinės Valstijos pritaikė sankcijas I. Shorui ir teigė, kad jis bendradarbiavo su „korumpuotais oligarchais ir Maskvoje įsikūrusiais subjektais, siekdamas sukelti politinius neramumus Moldovoje“ ir pakenkti šalies siekiui įstoti į Europos Sąjungą.

Gruodžio mėnesį Jungtinė Karalystė taip pat įtraukė I. Shorą į sankcijų sąrašą.

Prokuroras kaltinamajam siūlė aštuonerių metų realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas nusprendė Isaacui Youngui skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant. Jei nuteistasis per šį laiką pažeis lygtinio paleidimo sąlygas, jam belangėje teks praleisti aštuonerius metus.

Kaip teigiama, I. Youngas buvo kaltinamas seksualiai priekabiavęs prie nepilnametės, kuriai buvo mažiau nei 16 metų ir kitais dviem nusikaltimais, kuriuose dominavo nepadorus seksualinio pobūdžio elgesys siekiant priverstinio kontakto.

Remiantis teismo dokumentais, 2016 metų lapkričio 7 dieną, JAV pareigūnai sulaukė dviejų suaugusiųjų skambučio, kad Reksburge esančiuose jų namuose I. Youngas priekabiavo prie nepilnametės – lietė, bandė pabučiuoti ir demonstravo savo lytinius organus. Kaip pasakojo nukentėjusioji, viskas prasidėjo tada, kai I. Youngas paprašė jos nueiti į miegamąjį ir atnešti atsigerti. Tačiau sekė iš paskos.

Panašus incidentas įvyko kitą naktį su dar viena nepilnamete. Kaltu I. Youngas prisipažino ne iš karto – bandė įtikinti teisėsaugą taip elgęsis dėl to, kad nepilnametės esą su juo flirtavo.

Į teisėsaugos akiratį jis pateko, kai  41 metų moteris pranešė pareigūnams, kad 2021 metų balandžio 19 dieną pietų Londono mieste Kroidone pavežėjas ją išprievartavo.

Tų pačių metų liepos 25 dieną 21 metų dar viena mergina taip pat pranešė susidūrusi su šiuo pavežėju šiaurės Londone, Holovėjaus mieste. Tądien į taksi ji įsėdo kartu su drauge.

Nepristatęs keleivių į reikiamą vietą, pavežėjas pasakė turįs stabtelėti parduotuvėje ir nusipirkti viskio. Tada H. Ahmadi pasiūlė merginoms išgerti nuvykus į jo namus. Šios išsigando ir bandė pasprukti iš automobilio, tačiau vairuotojas, panaudojęs fizinę jėgą, prie jų seksualiai priekabiavo.

Pareigūnai susekė H. Ahmadį pamatę vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip jis parduotuvėje pirko viskį. Vyras buvo identifikuotas ir susietas su ankstesne išžaginimo byla. Apžiūrėjus jo automobilį rastas purpurinis penalas, pripildytas prezervatyvų ir vaikiško aliejaus. Apklaustas 34 metų pavežėjas visus kaltinimus neigė.

Kovo 16 dieną H. Ahmadi buvo nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme su teise po septynerių metų išeiti iš kalėjimo už gerą elgesį.

Aukščiausiasis Teismas imasi P. Gražulio skundo. Pasirodo advokatas. Jis įvardija, ko prašo už piktnaudžiavimą nuteistas Seimo narys.

„Panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį“, – konstatavo P. Gražulio advokatas.

Skundą teismas pradeda nagrinėti be P. Gražulio. Jis į teismą taip ir neatvyko. 

„Atvirai galiu pasakyti, kad pamiršau, tikrai pamiršau, kadangi man nelabai rūpėjo“, – šypsodamasis kalbėjo P. Gražulis.

P. Gražulis nuteistas už tai, kad 2015–2017 metais, vykdamas bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į Lietuvos ir Rusijos valstybės tarnautojų veiklą. Taip pat naudojosi bendrovės pinigais, kuro kortelėmis, pirko skrydžių bilietus.

„Na, taip, bet aš viską grąžinau“, – paaiškino P. Gražulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Seimo narys pirmąjį teismo sprendimą apskundė, bet pernai, birželį, Lietuvos apeliacinis teismas skundą atmetė. Paskelbta, jog P. Gražulis piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. P. Gražulis sulaukė 15 tūkst. eurų baudos.

Jį išrinko. Vadinasi, rinkėjams pono Petro įvykiai ir nuotykiai įspūdžio nepadarė. Kadangi jį išrinko, tikėtina, kad žalos nebuvo. Jeigu nėra didelės žalos, vadinasi nėra baudžiamosios atsakomybės.

 

„Yra du dalykai, kurie pakankamai įdomūs. Pirmiausia – ar buvo, ar nebuvo padaryta didelė žala“, – komentavo advokatas Rolandas Tilindis.

Pats P. Gražulis yra atviras. Sako, kad nėra suinteresuotas išsivalyti biografinę dėmę.

„Advokatas taip sumanė, kad reikia skųsti Aukščiausiajam Teismui, o aš atsakiau, kad – jo reikalas. Jam tai – sportinis interesas, jam labai įdomu. Jo manymu, turėtų išteisinti“, – žurnalistams sakė P. Gražulis.

Prokuratūra prašo skundą atmesti. P. Gražulis sako, kad su sprendimu yra susitaikęs, o pats jaučiasi nekaltas.

„Jį išrinko. Vadinasi, rinkėjams pono Petro įvykiai ir nuotykiai įspūdžio nepadarė. Kadangi jį išrinko, tikėtina, kad žalos nebuvo. Jeigu nėra didelės žalos, vadinasi nėra baudžiamosios atsakomybės“, – teigė P. Gražulio advokatas R. Tilindis.

P. Gražulis galvoja, kad teisiamųjų suolas reputacijai nepakenkė.

P. Gražuliui atsakinėjant į žurnalisto klausimus, netikėtai Seime pasirodo komikas Olegas Šurajevas ir prie politiko veido iškelia telefoną su LGBT vėliava.  

Ir kas tave įleido – „Baltosios pirštinės“ ar konservatoriai Seime?

 

„Man atsiuntė jūsų nuotrauką iš vakarėlio“, – kreipėsi į P. Gražulį Olegas.

„Ponas, pasitraukite nuo manęs. Ir kas tave įleido – „Baltosios pirštinės“ ar konservatoriai Seime?“ – pasipiktino P. Gražulis.

„Gėjų klanas, kuriam jūs irgi priklausote“, – atkirto O. Šurajevas.

„Pasilaižom?“ – nesiliovė komikas.

O. Šurajevo dėmesio sulaukė ir daugiau politikų. Kai kuriuos jų išvadino necenzūriniais žodžiais ir pedofilais.

„Galime pasibučiuoti?“, – neatstojo komikas nuo P. Gražulio.

Galime pasibučiuoti?

 

„Žinote, aš noriu paklausti, kas jį įleido į salę?! Eik geriau patarinėti Ingridai Šimonytei“, – šiek tiek iš vėžių išmuštas kalbėjo P. Gražulis.

Seimo pirmininkės pavaduotojo konservatoriaus Jurgio Razmos prašymu iškviesta apsauga. Komikas iš Parlamento išprašytas.

„Aš laimėjau šią dvikovą ar ne? Laimėjau. Ačiū“, – atsisveikindamas sakė Olegas.

Aukščiausiasis Teismas verdiktą P. Gražuliui skelbs balandį.