Į iškvietimą sureagavusi Las Vegaso policija aptiko žurnalisto tyrėjo Jeffo Germano (Džefo Džermano) kūną su durtinėmis žaizdomis šeštadienį apie 10.30 val. vietos (0.30 val. Lietuvos) laiku, informavo „Las Vegas Review-Journal“.

Manoma, kad 69 metų J. Germanas susiginčijo su kitu asmeniu ir dėl to buvo subadytas. Veikiausiai tai buvo pavienis incidentas, pranešė policija.

„Manome, kad konfliktas įvyko ne namuose“, – spaudos konferencijoje sakė Las Vegaso policijos departamento atstovas spaudai kapitonas Dori Korenas.

„Turime keletą užuominų. Ieškome įtariamojo“, – pridūrė jis.

Leidinio „Las Vegas Review-Journal“ vykdomasis redaktorius Glennas Cookas (Glenas Kukas) sakė, kad J. Germanas niekam iš laikraščio vadovybės nepranešė apie jokius nuogąstavimus dėl savo asmeninio saugumo ar jam išsakytus grasinimus.

„Review-Journal“ šeima yra sugniuždyta netekusi Jeffo, – pareiškime sakė G. Cookas. – Jis buvo naujienų verslo aukso standartas. Sunku įsivaizduoti, koks šiandien būtų Las Vegasas be jo ilgamečio darbo, per kurį jis ryškiai nušvietė tamsias vietas.“

J. Germanas prisijungė prie „Las Vegas Review-Journal“ 2010 metais. Iki tol daugiau nei du dešimtmečius jis dirbo laikraštyje „Las Vegas Sun“, kur buvo skiltininkas ir reporteris, rašė apie teismus, politiką, darbą, vyriausybę ir organizuotą nusikalstamumą.

Jis buvo žinomas dėl savo straipsnių apie netinkamą vyriausybės darbą ir politinius skandalus, taip pat dėl 2017 metais įvykusių masinių šaudynių Las Vegaso muzikos festivalyje, per kurias žuvo 60 žmonių ir daugiau kaip 400 buvo sužeisti, nušvietimo.

Pasak „Las Vegas Review-Journal“, J. Germanas buvo įgijęs magistro laipsnį Marquette'o (Marketo) universitete, o 2001 metais parašė knygą apie lošimo namų „Horseshoe Club“ turto paveldėtojo Tedo Biniono mirtį „Murder in Sin City: The Death of a Las Vegas Casino Boss”.

Tokią išvadą organizacija „Žurnalistai be sienų“ padarė nuodugniai ištyrusi žurnalisto žūties aplinkybes, įskaitant nusikaltimo vietoje rastus įkalčius.

Tikriausiai, kai M. Levinas nuėjo į mišką susigrąžinti savo drono, ten jį pastebėjo Rusijos kariuomenė, jau užėmusi dalį teritorijos.

Žurnalistas buvo tikras, kad bepilotės skraidyklės užfiksuoti kadrai – geras žiaurios Rusijos invazijos į Ukrainą įrodymas.

Pasak organizacijos, prieš egzekucijas galėjo būti atliekami tardymai su kankinimais.

Lydimi Ukrainos saugumo pajėgų narių, RSF sugebėjo nustatyti nusikaltimo vietą. Apdegęs „Ford Maverick Levin“ vis dar buvo ten. Įvykio vietoje RSF specialistai rado kelias kulkas, taip pat A. Černyševo asmens dokumentus, o jo automobilis buvo suvarpytas keturiolikos kulkų.

Paskutiniame RSF paieškos etape metalo detektoriai rado kulką, kuri greičiausiai pataikė į M. Leviną.

Kaip pranešė UNIAN, balandžio 1 d. netoli Gutos kaimo policija rado fotožurnalisto M. Levino kūną.

Israelis Vazquezas Rangelis, smurto krečiamoje Gvanachuato valstijoje dirbęs interneto portalui „El Salmantino“, buvo pašautas darbo metu ir vėliau mirė ligoninėje, pranešime teigė prokurorai.

„El Salmantino“ skelbia, kad 31-erių žurnalistą užpuolė du vyrai, kai šis rengė pranešimą apie Salamankos mieste atrastus žmonių palaikus.

„Griežtai smerkiame niekingą ir žiaurų išpuolį prieš brangų kolegą Israelį Vazquezą, įvykdytą jam atliekant garbingą žurnalistinį darbą“, – teigiama portalo pranešime.

Nužudymą pasmerkė ir žiniasklaidos teisių grupės „Žurnalistų apsaugos komitetas“ bei „Reporteriai be sienų“.

„Tai siaubinga situacija, Meksikoje ir toliau smurtaujama, ypač prieš žurnalistus“, – teigė „Reporterių be sienų“ Meksikoje atstovė Balbina Flores.

Nuo 2000 m. Meksikoje nužudyta daugiau nei 100 žurnalistų, kai kurie jų nagrinėjo tokius klausimus kaip korupcija politikoje bei narkotikų kartelių veikla.

Arturo Alba Medina yra jau šeštas šiemet Meksikoje nužudytas žurnalistas. Meksika yra viena iš žurnalistams pavojingiausių valstybių pasaulyje.

49-erių žurnalistas ir televizijos naujienų laidos vedėjas nušautas ketvirtadienio naktį, netrukus po jo laidos, praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

Nuo 2000 m. Meksikoje nužudyta daugiau nei 100 žurnalistų, kai kurie jų nagrinėjo tokius klausimus kaip korupcija politikoje bei narkotikų kartelių veikla.

Paskutinėje A. A. Medinos laidoje buvo kalbama apie policijos korupciją, įtariamą nepilnamečio nužudymą ir narkotikų prekeivių susirėmimus.

Žurnalisto kūnas su vienuolika kulkų buvo rastas automobilyje, praneša žiniasklaida.

Turkijos pilietė Hatice Cengiz (Chatidžė Džengiz) ir žmogaus teisių grupė „Democracy for the Arab World Now“ (DAWN), kurią J. Khashoggi įkūrė prieš savo mirtį, siekia prisiteisti kompensacijas iš Mohammedo bin Salmano (Mohamedo bin Salmano) ir 28 pareigūnų dėl JAV dirbusio J. Khashoggi nužudymo 2018 metų spalio 2 dieną.

H. Cengiz teigia patyrusi asmeninę traumą ir finansinių nuostolių dėl J. Khashoggi mirties, o DAWN sako, kad įkūrėjo ir pagrindinio darbuotojo mirtis sutrukdė jos darbui ir tikslams.

„Negailestingas p. Khashoggi kankinimas ir nužudymas sukrėtė žmones visame pasaulyje“, – sakoma ieškinyje.

„Šios žmogžudystės tikslas buvo aiškus: sustabdyti p. Khashoggi veiklą Jungtinėse Valstijose, pirmiausia kaip ieškovės DAWN vykdomojo direktoriaus, už demokratines reformas arabų pasaulyje“, – teigiama ieškinyje.

Negailestingas p. Khashoggi kankinimas ir nužudymas sukrėtė žmones visame pasaulyje.

J. Khashoggi Saudo Arabijos konsulate Stambule nužudė, jo kūną supjaustė ir palaikų atsikratė Saudo Arabijos komanda, kuriai, kaip manoma, nurodinėjo sosto įpėdinio padėjėjai.

Pasauliui pasipiktinus šiuo nužudymu, JAV ir Turkijai spaudžiant, 13 Saudo Arabijos piliečių Rijade buvo nuteisti daug metų kalėti.

Tačiau du aukšto rango pareigūnai – žvalgybos vadovo pavaduotojas Ahmedas al Assiri (Ahmedas Asiris) ir karališkųjų rūmų žiniasklaidos vadovas Saudas al Qahtani (Saudas Kahtanis) – buvo atleisti nuo bausmės, nepaisant sąsajų su nužudymu.

Ieškinyje minimi abu šie pareigūnai, už nužudymą Saudo Arabijoje nuteisti asmenys ir kiti su nužudymo sąmokslu siejami žmonės.

H. Cengiz ir DAWN sakė, kad ieškinį Vašingtono federaliniame teisme iškėlė nematydamos teisingumo galimybės Saudo Arabijoje, garsėjančioje neaiškiais teismais. Turkų teisės ekspertai sakė, kad civilinė byla nebūtų nagrinėjama, kol Ankara nebaigė baudžiamosios bylos dėl J. Khashoggi nužudymo.

Garsus Rijado režimo kritikas J. Khashoggi gyveno netoli Vašingtono, rašydavo laikraščiui „The Washington Post“.

H. Cengiz sako, kad jiedu su J. Khashoggi buvo susituokę pagal islamo tradicijas ir rengėsi civilinei santuokai.

Ieškinyje teigiama, kad sąmoksle prieš J. Khashoggi dalyvavo Saudo Arabijos ambasada Vašingtone, nurodžiusi jam nuvykti į Stambulą pasiimti santuokai reikalingų dokumentų.

Ieškinyje taip pat sakoma, kad J. Khashoggi nužudymas pakenkė Vašingtone įsikūrusios DAWN darbui.

Atsakovai „žinojo apie p. Khashoggi ryšius JAV ir brutaliai nužudė p. Khashoggi, kad nutildytų jį ir neleistų jam Jungtinėse Valstijose toliau propaguoti demokratijos arabų pasaulyje“, teigia ieškovės.

44-erių Julio Valdivijos kūnas buvo rastas atokioje Tezonapos savivaldybėje, maždaug 100 km atstumu nuo valstijos sostinės Verakruso. Reporteris daugiausiai rašė apie kraupius nusikaltimus ir smurtą.

Vietinio Verakruso laikraščio „Diario El Mundo“ darbuotojas teigė, kad iš pradžių manyta, jog žurnalistas pateko po traukiniu, tačiau vėliau šią prielaidą paneigė prokuratūra.

„J. Valdivia buvo rastas netoli traukinio bėgių, be galvos ir su kankinimo žymėmis“, – teigė laikraščio redakcijos atstovas.

„El Universal“ ir kelios kitos kitos vietos naujienų agentūros pranešė, jog J. Valdivia rastas be galvos ir šiemet tai jau ketvirtoji žurnalisto žūtis Meksikoje.

Tęsiantis islamo pasninko mėnesiui ramadanui, J. Khashoggio sūnus Salahas tviteryje rašė: „Šio palaiminto mėnesio šią šventą naktį (...) pranešame, kad mes, kankinio Jamalo Khashoggio sūnūs, dovanojame ir atleidžiame tiems, kurie nužudė mūsų tėvą“.

Šis sūnų pareiškimas reiškia, kad „žudikai išvengs mirties bausmės“, – tviteryje pareiškė Saudo Arabijos autorius ir analitikas Ali Shihabis, kuris yra artimas vyriausybei Rijade. Anot islamo teisės, aukų artimųjų teisė yra atleisti nusikaltėliams.

„Kiti teisiniai valstybės procesai bus tęsiami“, – pridūrė A. Shihabis. Ir analitikas Nabilas Nowairahas sakė, jog sūnų iniciatyva de facto reiškia, kad „žudikams mirties bausmė nebus įvykdyta“. Saudo Arabijos žinybos kol kas sūnų pareiškimo nekomentavo.

Saudo Arabijos Karalystėje gyvenantis Salahas Kashoggis sakė „visiškai pasitikįs“ šalies teisėsauga. Jis atmetė pranešimus, kad su vyriausybe pasiekė finansinį susitarimą. „The Washington Post“, kuriame dirbo nužudytas žurnalistas, 2019 metų balandį rašė, kad Salahas Kashoggis ir jo broliai bei seserys gavo milijonų vertės namų ir kas mėnesį valstybė jiems skiria tūkstančius dolerių.

Vyriausybės kritikas J. Kashoggis 2018 metų spalį Saudo Arabijos konsulate Stambule buvo nužudytas 15-os Rijado agentų. Jo kūnas buvo sukapotas ir iki šiol nerastas. Po didelio tarptautinio spaudimo Rijadas pripažino, kad 59-erių žurnalistas buvo nužudytas „per nepavykusią operaciją jį suimti“.

JT ir CŽV tyrimas parodė, kad su J. Kashoggio nužudymu tiesiogiai susijęs Saudo Arabijos de facto vadovas Mohammedas bin Salmanas. Rijadas tai neigia. Dėl nužudymo Saudo Arabijoje prieš teismą stojo 11 įtariamųjų . Penki jų gruodį buvo nuteisti mirties bausme, dar trims skirta po 24 metus kalėjimo, likusieji – išteisinti. Salahas Kashoggi, kalbėdamas apie nuosprendį, sakė, kad jis „mūsų atžvilgiu buvo sąžiningas“ ir kad teisingumas pasiektas.

JT ekspertė: tai – „teisingumo parodija“

Nužudyto Saudo Arabijos žurnalisto sūnų sprendimas „atleisti“ tėvo žudikams tėra dar vienas žingsnis šios karalystės „teisingumo parodijoje“, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų ekspertė.

Šis pranešimas, „nors ir šokiruojantis“, tačiau „buvo nuspėjamas“, sakoma JT specialiosios pranešėjos neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Agnes Callamard (Anjes Kalamar) pareiškime.

Šį žingsnį ji vadina „gerai surepetuotos [Saudo Arabijos] teisingumo parodijos paskutiniu veiksmu, [suvaidintu] priešais tarptautinę bendruomenę, kuri yra per daug pasiruošusi, kad būtų apgauta“.

Nužudytas už darbus

Tiriamosios žurnalistikos profesionalas J.Kuciakas ir jo sužadėtinė Martina Kušnírová buvo nušauti 2018-ųjų vasario 21 d. savo namuose Veľká Mačos miestelyje, esančiame į šiaurės rytus nuo Bratislavos. Žurnalisto gyvybę nutraukė šūvis į krūtinę, M.Kušnirovai šauta į galvą.

Nepaisant jauno amžiaus – J.Kuciakui tebuvo 27-eri – jis jau buvo pagarsėjęs savo rašiniais. Tinklalapyje Aktuality.com dirbęs žurnalistas bendradarbiavo su keliais užsienio nepriklausomos tiriamosios žurnalistikos centrais.

J.Kuciako tyrimo dėmesio sulaukė valdančiųjų politikų ryšiai su stambiais verslininkais ir finansiniai nusikaltimai. Mirtis sutrukdė jam paskelbti straipsnį apie numanomus Slovakijos politikų ryšius su Italijos mafija, taip pat pažeidimus, susijusius su ES paramos žemės ūkiui išmokomis.

Sukrėsti pirmojo per nepriklausomos Slovakijos istoriją žurnalisto nužudymo, jo tėvynainiai išėjo į gatves: Slovakijoje surengtos demonstracijos buvo didžiausios nuo pat 1989-ųjų Aksominės revoliucijos.

Iš pradžių bandžiusi ignoruoti visuotinį pasipiktinimą, ilgainiui tuometė valdžia buvo bejėgė prieš kilusį pilietinį judėjimą, pareikalavusį išaiškinti žurnalisto žudikus ir išgyvendinti šalyje tai, su kuo kovojo ir J.Kuciakas, – korupciją. Piliečių ir koalicijos partnerių spaudimui pasidavė tuometis premjeras, populistinės partijos "Smer" lyderis Robertas Fico ir vidaus reikalų ministras Robertas Kaliňákas: abu atsistatydino praėjus kelioms savaitėms po žurnalisto mirties.

Slovakijos visuomenę sukrėtė ir žinia, kad žurnalistas dar 2017-aisiais pateikė policijai skundą dėl įtariamų grasinimų susidoroti su juo. Žurnalistas tvirtino, kad policija tuomet nesiėmė jokių veiksmų. Po žmogžudystės policija atnaujino tyrimą dėl ankstesnių grasinimų J.Kuciakui.

Tyrė tarptautinė komanda

Žudikų paieškos truko pusmetį, kol 2018-ųjų rugsėjį buvo suimti du įtariamieji: buvęs policijos pareigūnas ir buvęs kareivis. Juos tyrėjai susekė išanalizavę mobiliojo ryšio duomenis ir elektroninius pėdsakus, kuriuos internete paliko žurnalisto namo ieškoję asmenys.

Toks operatyvumas buvo staigmena Slovakijos visuomenei, kurioje ilgus mėnesius vyravo pesimistinės nuotaikos – netikėta, kad korumpuotais ryšiais susieti valdžia, teisėtvarka ir nusikalstamas pasaulis leis įgyvendinti teisingumą.

Slovakų pareigūnams padėjo FTB, Skotland Jardas, Europolas, Europos teisinio bendradarbiavimo institucija "Eurojust" ir Italijos bei Čekijos policija.

Vėliau susektas ir vykdytojų bei užsakovų tarpininkas, verslininkas Zoltánas Andruskó. Jis prisipažino pajutęs palengvėjimą, kai suprato, kad pateko į policijos pareigūnų, o ne samdytų žudikų, kuriems nurodyta pašalinti nereikalingą liudininką, rankas.

Užsakovas – buvęs kolega?

Tyrimo medžiagoje teigiama, kad Z.Andruskó veikė sutaręs su savo pažįstama Alena Zsuzsová. Už kruviną darbą ji jam pasiūlė 50 tūkst. eurų ir pamiršti 20 tūkst. eurų skolą.

A.Zsuzsová nuvedė policiją pas prieštaringai vertinamą vieną turtingiausių šalies žmonių verslininką Mariáną Kočnerį, anksčiau patekusį į teisėtvarkos akiratį dėl įvairių ekonominių nusikaltimų. Žiauri likimo ironija: iki pasinerdamas į privatų verslą, M.Kočneris dirbo pagal savo specialybę – žurnalistu.

M.Kočneris yra laikomas centrine valdžios kartelio figūra, kurio ryšiai driekiasi iki aukščiausių teismų ir valstybės administracijos sluoksnių. M.Kočneris buvo atsidūręs ir J.Kuciako akiratyje – apie jį buvo ir paskutinis prieš mirtį publikuotas rašinys.

M.Kočneris yra laikomas centrine valdžios kartelio figūra, kurio ryšiai driekiasi iki aukščiausių teismų ir valstybės administracijos sluoksnių.

M.Kočnerio pavardė Slovakijoje tapo žinoma po to, kai 1998-aisiais, padedant šalies žvalgybos tarnybai, nesėkmingai bandė perimti privačią televiziją "TV Markíza".

M.Kočneris taip pat yra teisiamas kitoje byloje dėl įtariamo klastojimo ir nusikaltimų, susijusių su vertybiniais popieriais. JAV Iždo departamentas yra įtraukęs M.Kočnerį ir jo kompanijas į vadinamąjį Magnickio sąrašą, jam taikomos sankcijos.

Aiškinantis J.Kuciako nužudymą, verslininko namuose rasti 2011-aisiais paviešinti, tačiau vėliau dingę slapti pokalbių įrašai, atskleidę, kad M.Kočneris buvo sukūręs platų kontaktų su politikais, teisėjais ir prokurorais tinklą, esą padėdavusį jo verslui. Teigiama, kad M.Kočnerio užsakymu valstybės struktūrų pareigūnai sekė jam nepalankius asmenis – žurnalistus, politikus. Teigiama, kad jis buvo sudaręs sąrašą potencialių taikinių – žmonių, kuriuos esą reikia pašalinti.

J.Kuciakas demaskavo šio verslininko vaidmenį sudėtingoje PVM mokesčių grobstymo schemoje. M.Kočneris pats pirkdavo ir pardavinėjo prabangius butus, kartais už simbolinę kainą, ir tokiu būdu nemokėdavo mokesčių už gautas pajamas. Po šių publikacijų M.Kočneris ėmė grasinti žurnalistui ir jo šeimai.

Žmogžudystės organizatorė A.Zsuzsová ne tik dirbo pas M.Kočnerį asistente ir vertėja, bet palaikė ir draugiškus ryšius.

Alena Zsuzsová (dešinėje)

Smogikai nesilaikė plano

Su teisėsauga bendradarbiavusio Z.Andruskó byla buvo atskirta, verslininkas nuteistas penkiolika metų kalėti. Tad dabar teisiami ketvertas likusiųjų: M.Kočneris, A.Zsuzsová ir du vykdytojai. Vienas pastarųjų – buvęs kariškis Miroslavas M. – jau pirmąją teismo dieną patvirtino savo kaltę.

Nei jo pusbrolis, buvęs policininkas Tomášas S., nuvežęs žudiką į nusikaltimo vietą, nei užsakovas, nei organizatorė savo kaltės nepripažįsta. M.Kočneris sutiko tik su kaltinimu dėl neteisėto ginklo laikymo.

Pagal bylos medžiagą, Z.Andrusko, Miroslavas M. ir Tomaszas S. bent tris kartus buvo nuvažiavę iki žurnalisto namo, kuris, pasirodė, esąs tobula vieta nusikalsti: toli nuo sostinės, netoli miško ir autostrados. Ruošdamiesi nusikaltimui, jie išsamiai išnagrinėjo J.Kuciako namo prieigas, miestelio stebėjimo kameras. Stengdamiesi nepalikti ir vadinamųjų virtualių pėdsakų, nusikaltėliai bendravo tik sutartiniais skambučiais, per tarpininkus buvo įsigiję išankstinio apmokėjimo telefono kortelių.

Nusikaltimui buvo pasirinktas 9 mm kalibro pistoletas "Parabellum" su duslintuvu. Byloje teigiama, kad žudikas pateko į namus pro neužrakintas duris. Pirmiausia nušovė virtuvėje užkluptą merginą, o vėliau – žurnalistą.

Užtrukęs vos 4 minutes, žudikas grįžo į automobilį, kuriame jo laukė Miroslavas M., ir nuvyko pas Z.Andrusko. Šis papurkštavo dėl neplanuotai nužudytos merginos, tačiau pažadėjo netrukus sumokėti honorarą.

Kitą dieną Z.Andrusko susitiko su tarpininke, kuri, sukėlusi isteriją dėl merginos nužudymo, vis dėlto sumokėjo pinigus. 10 tūkst. eurų Z.Andrusko pasilikęs sau, likusius atidavęs žmogžudystės vykdytojams.

Pagal pirminį sumanymą, J.Kuciaką norėta pagrobti ir pradanginti be pėdsakų, tačiau, aptikęs nereikalingą liudininkę, žudikas ekspromtu pakeitė sumanymą.

Nužudytuosius artimieji aptiko tik po to, kai keturias dienas neprisiskambinę, ėmė jų ieškoti.

Įtartinos klaidos

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tyrimo metu sudėliota nusikaltimo mozaika, nužudyto žurnalisto kolegos ir jo šeimai atstovaujantys teisininkai nuogąstauja, kad dalis žmogžudystės aplinkybių nuslėpta.

Tomašas S. atkakliai laikosi pozicijos, kad tuo metu, kai pateko į žurnalisto namus, J.Kuciakas ir jo sužadėtinė jau buvo negyvi. Jis sako nesuprantąs pusbrolio melo motyvų. Be to, Slovakijos žiniasklaida teigia, kad žmogžudyste prisipažinusio kariškio parodymams prieštarauja kai kurie nusikaltimo vietoje rasti daiktiniai įrodymai.

J.Kučiako šeimos advokatas, buvęs vidaus reikalų ministras Danielis Lipsicas mano, kad žurnalistas ir jo sužadėtinė galėjo būti nužudyti kitur, o į oficialią nusikaltimą vietą jų kūnai atgabenti vėliau.

Abejonių kelia ir tas faktas, kad nusikaltimo vietos neapžiūrėjo didesnę kvalifikaciją nei vietos policijos pareigūnai turintys teismo medicinos ekspertai iš Nacionalinės kriminalinės agentūros – todėl nesutampa faktinis ir byloje skelbiamas mirties laikas.

Tik praėjus trims savaitėms tyrimo dokumentuose patikslinta, kad pora nužudyta trimis dienomis anksčiau, nei buvo manoma iš pradžių. Ši svarbi klaida neabejotinai turėjo įtakos pareigūnams renkant liudytojų parodymus.

Policija nepasirūpino žurnalisto namo prieigose buvusių vaizdo stebėjimo kamerų įrašais: susizgribta tik praėjus dviem savaitėms po numanomos nusikaltimo datos, kai svarbius įrašus jau buvo ištrynę naujesni. Nusikaltimo vietos prieigas policija apžiūrėjo praėjus net mėnesiui, kai nebebuvo įmanoma rasti autentiškų daiktinių įrodymų, pvz., batų padų atspaudų.

Be to, nusikaltimo vietoje darytose nuotraukose matyti, kad kartu su policijos pareigūnais ten būta ir Slovakijos kovos su korupcija agentūros vadovo Roberto Kraimerio – dar vieno neigiamo J.Kuciako publikacijų herojaus.

Iš pradžių pareigūnai neigė šį asmenį buvus nusikaltimo vietoje, tačiau vėliau, kai paaiškėjo, kad R.Kraimeris atsitiktinai pateko į vietos televizijos reporterių objektyvą, pripažino jį buvus nužudymo vietoje. Kas iškvietė, ką jis ten veikė, R.Kraimeris, šiuo metu vadovaujantis Slovakijos vidaus reikalų ministerijai, nesugebėjo paaiškinti.

Saugią užuovėją rado ir visuomenei spaudžiant atsistatydinęs policijos vadovas Tiboras Gaszparas – jis įdarbintas vidaus reikalų ministro, atstovaujančio politinei partijai "Smer", patarėju.

J.Kuciako žūtis nuskambėjo kaip žadintuvo signalas Slovakijai, kuri, išgyvenusi autokrato Vladimiro Mečiaro ir korumpuotojo R.Fico eras, nebenori kartoti klaidų.

"Ndranghetos" šešėlis

Iki šiol daug klausimų kyla ir dėl medžiagos, kurią J.Kuciakas spėjo surinkti paskutiniam savo tyrimui. Žurnalistas aiškinosi, kokiu pagrindu tuomečio premjero patarėja įdarbinta atitinkamos kvalifikacijos neturinti, neoficialiai seksualine asistente vadinama Slovakijos atstovė konkurse "Mis visata" Marija Troškova. J.Kuciakui pavyko atsekti, kad ji buvo Slovakijoje gyvenančio ir šioje šalyje žemės ūkio bendrovių turinčio italo Antonio Vadalos verslo partnere.

Paaiškėjo, kad A.Vadala – anaiptol ne eilinis Slovakijoje sėkmę bandantis italas. Dar 2017-ųjų kovą po ilgo tyrimo Italijos prokuratūros Kovos su mafija biuras Kalabrijos regione kartu su Finansų gvardijos Katanzaro kovos su narkotikais departamentu išdavė orderius areštuoti kelis įtartinus asmenis. Pareigūnai nustatė schemą, kaip penki "Ndranghetos" klanai iš Lotynų Amerikos į Italiją gabeno kokainą.

Pareigūnai įtarė, kad A.Vadala atstovauja įtakingam klanui, užsiimančiam kokaino kontrabanda, atsakingam už mažiausiai 25 žmogžudystes. Manyta, kad jis galėjo užimti suimtųjų mafijos tarpininkų vietą. Juolab kad veik prieš du dešimtmečius Italijos policija buvo nustačiusi A.Vadalą turėjus ryšių su "Ndrangheta".

Nors buvo išduotas arešto orderis suimti ir A.Vadalą, šis nuo teisingumo išsisuko, nes buvo spėjęs išvykti į Slovakiją, o netrukus jam pareikšti kaltinimai buvo panaikinti. Tuo metu jis jau buvo susikooperavęs su kita iš Kalabrijos į Slovakiją kiek anksčiau atsikrausčiusia, "verslo" ryšių su mafija turinčia Rodos šeima ir oficialiai vertėsi žemės ūkiu.

Abi šeimos Italijoje buvo žinomos dėl machinacijų naudojantis ES subsidijomis žemės ūkio plėtrai, todėl J.Kuciakas su kolegomis įtarė, kad panašia veikla jos užsiima ir Slovakijoje.

Besiaiškinant šio italo, jo patikėtinės M.Troškovos ir tuometinio premjero R.Fico kanceliarijos ryšius, Vadalos, Rodos šeimų finansinius ryšius su "Ndrangheta" ir pastarosios "investicijas" į Slovakijos žemės ūkį, J.Kuciakas ir buvo nužudytas.

Kaip vėliau paskelbė J.Kuciako darbą tęsiantys jo kolegos, A.Vadala buvo sukūręs narkotikų kontrabandos schemą per Slovakiją. Savo sėbrams jis gyręsis, jog turi ryšių Slovakijos žvalgybos agentūrai, kad didžiausio Slovakijos muitinės sandėlio vadovas – "jo žmogus", o ir pačiame sandėlyje jis turįs hektarais matuojamos erdvės.

Kartu su bendrininkais A.Vadala užsiėmė narkotikų kontrabanda iš Ekvadoro. Daugiau ar mažiau sėkmingai jų "verslas" vyko keletą metų, kol per sėkmingą Italijos policijos operaciją, "slovako" kompanjonai buvo demaskuoti. Pats A.Vadala tuo metu, regis, nė neketino slėptis – matyt, Slovakijoje jautėsi saugos. Tačiau praėjus kelioms dienoms po J.Kuciako nužudymo Venecijos teismas išdavė arešto orderį, 2018-ųjų kovą A.Vadala buvo išduotas Italijai, kur už narkotikų kontrabandą buvo nuteistas kalėti devynerius metus.

Ką nuspręs rinkėjai?

Nedideliame Penziko mieste Vakarų Slovakijoje vykstantis teismo procesas laikomas svarbiausiu nuo pat 1993-iųjų, kai į dvi atskiras valstybes subyrėjo anuometė Čekoslovakija. Susidomėjimas teismu Slovakijoje milžiniškas ne tik dėl visuomenės noro įvykdyti teisingumą. Neabejojama, kad bylos medžiaga sukels permainų politikos fronte ir turės įtakos rinkimų kampanijai bei vasario 29-ąją vyksiančio balsavimo rezultatams.

Galbūt net turės lemiamų padarinių didžiausiai Slovakijos kairiųjų politinei partijai "Smer", kuri, net ir atsistatydinus R.Fico, iš rankų nepaleido valdžios vairo. Nuo 2018-ųjų kovo vyriausybei vadovauja R.Fico kabinete vicepremjero pareigas ėjęs Peteris Pellegrinis, kurį daugelis laiko partijos lyderio marionete.

Likus pusantro mėnesio iki rinkimų kol kas "Smer" vis dar yra pirmoje vietoje su beveik 20 proc. potencialių rinkėjų balsų. Tačiau, ekspertų teigimu, partija, kurios lyderiai pagarsėjo įtartinu vaidmeniu J.Kuciako demaskuotose istorijose bei ksenofobiškais ir antivakarietiškais pasisakymais, turi minimalių šansų surasti koalicijos partnerius.

Vis daugiau palankumo sulaukia buvusio populiariojo šalies prezidento Andrejaus Kiskos partija. Rugsėjo įkurtos jo partijos "Už liaudį" programoje ypač akcentuojama kova su korupcija. Susivienijo ir dabartinę prezidentę, Slovakijos Vaclavu Havelu vadinamą Zuzaną Čaputovą iškėlę judėjimai.

Opozicijos politika viliasi, kad šalies rinkėjai savo pasirinkimu parodys, jog nebėra pakantūs korupcijai. "Ilgą laiką žmonės galvojo, kad su korupcija neįmanoma kovoti, tačiau dabar pamatė, jog tai realu. Dabar – visiškai kita situacija nei 2016-aisiais, kai laimėjo dabartinės valdančiosios partijos", – viename interviu sakė žinomas Aksominės revoliucijos aktyvistas Peteris Zajacas.

Jis atmeta nuogąstavimus, kad po rinkimų "Smer" vietą gali užimti dabar antri pagal populiarumą dešinieji. Vilties ženklu jis laikąs Z.Čaputovos pergalę prezidento rinkimuose. J.Kuciako žūtis nuskambėjo kaip žadintuvo signalas Slovakijai, kuri, išgyvenusi autokrato Vladimiro Mečiaro ir korumpuotojo R.Fico eras, nebenori kartoti klaidų.

„Ilsėkis ramybėje, mūsų drauge Rogelio“, – sakoma „Guerrero al Instante“ feisbuko paskyroje. R. Barragano kūną atpažino jo sūnus.

„Guerrero al Instante“ dažnai skelbdavo straipsnius, susijusius su nusikalstamu pasauliu. Kol kas neaišku, ar R. Barragano nužudymas susijęs su jo profesine veikla. Tarnybų duomenimis, R. Barragano nebuvo sulaukęs grasinimų.

Meksika yra viena pavojingiausių šalių žurnalistams. Vien pernai šalyje nužudyta 11 šios profesijos atstovų.

Portalo „Guerrero Al Instante“ direktoriaus Rogelio Barragano (Rochelijo Baragano) palaikai rasti „su buku daiktu padarytais veido sužeidimais ir sužeidimu smegenų srityje“, paskelbė centrinės Moraleso valstijos prokuratūra, bet daugiau detalių nepateikė.

RSF, kuri Meksiką drauge su Sirija ir Afganistanu nuolat priskiria prie žiniasklaidos atstovams pavojingiausių pasaulio šalių, nurodė, kad R. Barraganas žurnalistu dirbo daugiau kaip 10 metų.

„Tęsime tyrimą, kad įsitikintume, ar jo nužudymas buvo susijęs su jo darbu“ , – sakė RSF atstovė Balbina Flores.

R. Barraganas yra septintas žurnalistas, šiais metais nužudytas Meksikoje. Šioje šalyje  nuo 2000-ųjų per smurto bangą, siejamą su narkotikų kontrabanda ir politikų korupcija, buvo nužudyta daugiau kaip 100 reporterių. Didžioji dauguma šių žmogžudysčių vykdytojų tebėra nenubausti.

Praėjusį mėnesį pietrytinėje Tabasko valstijoje buvo nušauta žurnalistė Norma Sarabia (Norma Sarabija). Gegužę Meksikos kurortiniame Plaja del Karmeno mieste buvo nužudytas žurnalistas Francisco Romero (Fransisko Romero), kuris sulaukdavo grasinimų nužudyti dėl savo veiklos. Vyras nuo 2018-ųjų dalyvavo Meksikos valstybinėje žurnalistų ir aktyvistų apsaugos programoje, pagal kurią valdžia teikia įvairią pagalbą žurnalistams, kurių gyvybei gresia pavojus.