„Tai (atsiųsti „Patriot“ – BNS) numatoma liepos pradžioje ir liepos mėnesį. Tai bus dvišalės pratybos mūsų ir Nyderlandų“, – antradienį žurnalistams sakė generolas.

Anot V. Rupšio, šis Nyderlandų veiksmas nėra tik dvišalis, jis atspindės bendrą NATO oro gynybos paveikslą.

Apie savo šalies sprendimą atsiųsti „Patriot“ pranešė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren (Kaisa Olongren).

Lietuva jau kurį laiko prašo NATO sąjungininkų rotuoti antžemines oro gynybos sistemas įgyvendinant pernai sutartą regioninį rotacinį oro gynybos modelį.

Apie tai, kad modelis šiemet pradės veikti, įskaitant „Patriot“ dislokavimą, kovo pradžioje pranešė buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su JAV, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija.

Paskutinį kartą „Patriot“ Lietuvoje buvo dislokuotos pernai liepą, kai Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas.

L. Kasčiūnas su Nyderlandų ambasadoriumi aptarė oro gynybos sistemų „Patriot“ dislokavimą Lietuvoje

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį susitiko su Nyderlandų ambasadoriumi Lietuvoje Jacku Twissu Quarles van Uffordu.

Susitikime didžiausias dėmesys buvo skirtas aptarti Nyderlandų sprendimui dislokuoti Lietuvoje oro gynybos sistemas „Patriot“.

Krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno teigimu, šis Nyderlandų žingsnis yra aiškus signalas kitoms šalims, raginant jas prisidėti prie oro rotacinio gynybos modelio įgyvendinimo, kurį ypač svarbu pasiekti iki Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimo šių metų liepą.

„Norėčiau nuoširdžiai padėkoti už sprendimą šią vasarą dislokuoti Lietuvoje priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“. Tikiuosi, kad ateityje galėsime bendradarbiauti su jūsų šalimi pagal rotacinį oro gynybos modelį. Esame pasirengę suteikti visą reikiamą priimančiosios šalies paramą dislokuojant oro gynybos pajėgas Lietuvoje“, – pranešime cituojamas ministras.

V. Rupšys: ministro siūlymas daugiau dėmesio skirti oro gynybai papildo esamus poreikius

Krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno siūlymai daugiau dėmesio skirti oro gynybai papildo esamus poreikius, neprieštarauja ankstesniems planams, sako Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys.

„Tikrai nespekuliuosiu, nes nežinau, ką ministras turėjo omenyje (kalbėdamas apie – BNS) oro gynybą, bet jis tikrai nesako oro gynyba sąskaita kažkieno“, – antradienį žurnalistams sakė V. Rupšys.

„Oro gynybos vystymas yra kompleksinis sprendimas ir tai tikrai su niekuo nesikerta, o tik papildo vienas kitą“, – pridūrė jis.

Oro gynybos vystymas yra kompleksinis sprendimas ir tai tikrai su niekuo nesikerta, o tik papildo vienas kitą.

Taip generolas kalbėjo L. Kasčiūnui pareiškus apie ketinimus šią savaitę vyksiančiame pasitarime dėl papildomo krašto apsaugos finansavimo siūlyti daugiau dėmesio skirti oro gynybai. Jis tvirtino negalįs atskleisti daugiau detalių, tik minėjo, kad kalbama apie vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų plėtojimą.

Lietuvoje norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų, politikai ėmė diskutuoti apie papildomą finansavimą ir galimus šaltinius. Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad tam papildomai reikėtų skirti 0,7 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.

Vis dėlto dalis ekspertų ir politikų abejoja, ar steigiamai divizijai išties reikia įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, nors tokį sprendimą sausio pabaigoje priėmė Valstybės gynimo taryba.

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, dalis politikų ėmė akcentuoti oro gynybą, dronų poreikį, mat bepiločius orlaivius kare aktyviai naudoja abi pusės. Reaguodama į kilusią diskusiją VGT kovo pabaigoje nusprendė spartinti bepiločių orlaivių pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje.

Lietuva turi įsigijusi vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS. Tai – plačiausiai NATO šalyse naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema.

Praėjusių metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerija pasirašė naują NASAMS įsigijimo sutartį su šią sistemą gaminančia Norvegijos įmone „Kongsberg Defence and Aerospace“.

Naujai perkamos sistemos vertė siekia apie 200 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir įsigyjami sistemos komponentai, atsarginių dalių ir įrankių paketas, operatorių ir techninio personalo apmokymas bei turimos ir įsigyjamos sistemų integravimas.

Jis taip pat paskelbė apie 400 mln. eurų, skiriamus ekonominei paramai ir energetikos infrastruktūros, kurią pastarosiomis dienomis ir savaitėmis vėl atakuoja Rusija, remontui.

„Nyderlandai šiais metais karinei paramai papildomai skirs milijardą eurų. Tai papildys du milijardus eurų, dėl kurių jau buvo susitarta“, – paskelbė M. Rutte platformoje „X“.

„Taip pat nuspręsta, kad skirsime tris milijardus eurų karinei paramai kitais metais“, – pridūrė kadenciją baigiantis ministras pirmininkas po derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

M. Rutte, turintis visas galimybes tapti naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi, užbaigė savo „X“ žinutę žodžiais: „Ukraina turi laimėti šią kovą. Dėl savo ir mūsų saugumo.“

Naujausi oro smūgiai Ukrainos energetikos tinklui lėmė didžiulius elektros tiekimo sutrikimus.Ketvirtadienį Rusija Ukrainos energetikos objektus apšaudė maždaug 40-čia dronų ir sugriovė elektrinę Kyjivo regione.

„Ukrainai reikia daugiau, kad galėtų apsisaugoti, – sakė M. Rutte. – Kartu su tarptautiniais partneriais mes toliau darome viską, kas įmanoma, kad greičiau perduotume jai daugiau šaudmenų ir priešlėktuvinės gynybos priemonių.“

G. Thunberg ir kiti klimato grupės „Extinction Rebellion“ protestuotojai buvo pastebėti sėdintys autobuse, kol policija toliau vykdė areštus, nurodė naujienų agentūros AFP korespondentas.

G. Thunberg anksčiau prisijungė prie kelių šimtų protestuotojų, ėjusių iš Nyderlandų miesto centro link A12 magistralės, vedančios iš miesto.

Ankstesniuose „Extinction Rebellion“ protestuose aktyvistai užblokuodavo greitkelį, o policija panaudodavo vandens patrankas ir sulaikydavo kovotojus prieš klimato kaitą.

Tačiau šeštadienį kelios dešimtys policininkų, tarp kurių buvo ir raitosios policijos pareigūnų, neleido grupei eiti ant greitkelio, įspėję, kad „gali būti panaudotas smurtas“, jei jie vis tiek bandys tą padaryti.

Policija akylai stebėjo protestuotojus, kurie ėjo nešini grupės „Extinction Rebellion“ vėliavomis ir plakatais su užrašais „Sustabdykite subsidijas degalams!“ bei „Planeta miršta!“.

Kai kurie protestuotojai rado kitą kelią ir užblokavo pagrindinį kelią netoli greitkelio, kuris veda iš prie jūros įsikūrusios Hagos į Utrechtą šalies centrinėje dalyje.

Turime padaryti viską, kad išvengtume šios krizės ir išgelbėtume žmonių gyvybes.

Pilkais marškinėliais, juodomis kelnėmis dėvinti ir mėlynus batus avinti G. Thunberg prisijungė prie grupės protesto pradžioje ir kartu su ja skandavo šūkius, kol visi buvo priversti sustoti.

„Šiandien svarbu surengti demonstraciją, nes gyvename nepaprastosios padėties planetoje sąlygomis“, – AFP sakė G. Thunberg, policijai blokuojant protestuotojus.

„Turime padaryti viską, kad išvengtume šios krizės ir išgelbėtume žmonių gyvybes“, – teigė ji.

AFP korespondentas matė, kad anksčiau mažiausiai vienas protestuotojas buvo sulaikytas ir nuvestas į laukiantį policijos mikroautobusą.

Paklausta, ar nerimauja dėl policijos veiksmų ir sulaikymo, G. Thunberg atsakė: „Kodėl turėčiau?“

Aktyvistai teigė, kad, nepaisant Nyderlandų parlamento daugumos pritarimo ir plačios visuomenės paramos iškastinio kuro subsidijų mažinimui, „planai nebus įgyvendinti iki 2030 ar net 2035 metų“.

„Tuo metu ekologinė krizė toliau siautėja, o kadenciją baigiantis šalies ministrų kabinetas apsimeta, kad turime visą pasaulio laiką, nors krizė vyksta dabar“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame klimato grupės „Extinction Rebellion“ pranešime.

„Extinction Rebellion“ pridūrė, kad šis protestas buvo dalis plano daryti spaudimą Nyderlandų vyriausybei prieš birželį planuojamus debatus dėl subsidijų iškastiniam kurui.

Įtariamajam šeštadienį vienoje jaunimo pamėgtoje kavinėje paėmus įkaitų, miesto centras buvo uždarytas, o iš maždaug 150 namų buvo evakuojami žmonės.

Policija sakė, kad kol kas nėra priežasčių įtarti teroristinio motyvo.

„Paskutinis įkaitas ką tik paleistas. Vienas asmuo sulaikytas. Šiuo metu negalime skelbti daugiau informacijos“, – sakoma policijos pranešime socialiniame tinkle „X“.

Kelios olandų žiniasklaidos priemonės pranešė, kad kažkoks sutrikęs vyras anksti šeštadienį įsiveržė į kavinę, ėmė grasinti ir paėmė įkaitais keturis žmones.

Dėl incidento buvo dislokuotos didelės pajėgos, įskaitant riaušių policiją ir sprogmenų specialistus.

Policija uždarė miesto centrą ir evakavo gyventojus iš pastatų, esančių netoli minimos kavinės.

Iš pradžių buvo paleisti trys įkaitai. Visuomeninio transliuotojo NOS reportažuose buvo matyti trys jaunuoliai, išeinantys iš pastato iškeltomis rankomis.

Netrukus buvo paleistas ir ketvirtas įkaitas, o tada policija sulaikė įtariamąjį.

NOS parodė ant žemės klūpantį vyrą, laikantį rankas už nugaros, ir pareigūnus, uždedančius jam antrankius.

„Baisi situacija visiems šiems žmonėms. Galvoju apie juos ir jų artimuosius. Tikiuosi, kad situacija dabar greitai ir saugiai išspręsta“, – sakė Edės meras Rene Verhulstas (Renė Verhulstas).

Nyderlanduose buvo virtinė teroro išpuolių, bet ne tokio masto kaip kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje.

2019 metais olandus pribloškė šaudynės tramvajuje Utrechte, nusinešusios keturias gyvybes.

Turkijoje gimęs Gokmenas Tanisas (Giokmenas Tanišas) vėliau prisipažino dėl šios atakos ir jos teroristinio motyvo.

Rimčiausia teroristinė ataka šalyje buvo įvykdyta 2004 metais, kai užpuolikas, susijęs su vienu olandų islamistų tinklu, Amsterdame nužudė prieš islamą nusiteikusį kino režisierių Theo van Goghą (Teo van Gogą).

„Tai tiesiogiai prisideda prie mūsų parengties ir nuramina mūsų sąjungininkes“, – socialiniame tinkle „X“ ketvirtadienį parašė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren.

Žinutėje neminima, kada sistemos bus dislokuotos Lietuvoje.

Lietuva prašo NATO sąjungininkų rotuoti antžemines oro gynybos sistemas įgyvendinant pernai sutartą regioninį rotacinį oro gynybos modelį.

Apie tai, kad modelis šiemet pradės veikti, įskaitant „Patriot“ dislokavimą, kovo pradžioje pranešė buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su JAV, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija.

Paskutinį kartą „Patriot“ Lietuvoje buvo dislokuotos pernai liepą, kai Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas.

Nyderlandai priklauso koalicijai šalių, kurios skiria Ukrainai F-16 naikintuvų. Ukrainiečių pilotai šiuo metu Rumunijoje apmokomi pilotuoti orlaivius. Kada mokymai bus baigti ir kada naikintuvai bus pradėti naudoti, kol kas neaišku. Nyderlandai į Ukrainą ketina nusiųsti iš viso 24 naikintuvus F-16.

Gynybos ministerija trečiadienį taip pat pranešė, jog vyriausybė skirs 200 mln. eurų, kad kartu su kitomis šalimis nupirktų dronų Ukrainai.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą prieš daugiau kaip dvejus metus Nyderlandai skyrė Ukrainai karinės paramos už 3 mlrd. eurų.

Keturios partijos, besirengiančios sudaryti koalicijos sandėrį, susitarė toliau kalbėti apie „tolygiai mišrų“ ministrų kabinetą, sudarytą iš politikų ir technokratų, kaip teigiama ketvirtadienį paskelbtoje labai lauktoje ataskaitoje.

Keturių dešiniojo sparno partijų lyderiai „siekia ministrų iš vidaus ir išorės politikos atstovų pusiausvyros“, sakoma ataskaitoje, kurią parengė Kimas Puttersas (Kimas Putersas), „informatorius“, kuriam buvo pavesta prižiūrėti užsitęsusias derybas.

„Remdamasis surengtomis diskusijomis, manau, kad būtų išmintinga siekti, kad, pavyzdžiui, 50 proc. kabineto narių sudarytų politinių ryšių turintys žmonės, o 50 proc. – žmonės iš išorės“, – rekomendavo K. Puttersas.

Keturi partijos lyderiai, tarp jų ir G. Wildersas, susitarė likti parlamento nariais, bet neužimti ministrų postų.

G. Wildersas, kuriam sunkiai sekėsi įtikinti kitas partijas dirbti su juo, trečiadienį paskelbė, kad nebus ministru pirmininku, tačiau taip pat išreiškė savo nepasitenkinimą.

„Iš tikrųjų nemanau, kad taip turėtų būti demokratinėje valstybėje“, – sakė jis žurnalistams.

Jis pridūrė, kad nusprendė atsisakyti kandidatavimo į šį postą, „kad ir kaip skaudu, kad ir kaip nesąžininga, kad ir kaip konstituciškai neteisinga“.

Antimusulmoniškos, antiimigrantiškos Laisvės partijos (PVV) lyderis G. Wildersas trečiadienį paskelbė, kad kol kas nusprendė nesiekti ministro pirmininko posto penktoje Europos Sąjungos ekonomikoje, nes neturi pakankamo palaikymo.

Kimas Puttersas (Kimas Putersas), vadinamasis „informatorius“, prižiūrintis užsitęsusias keturių dešiniojo sparno partijų derybas dėl koalicijos, vėliau ketvirtadienį pateiks savo rekomendacijas labai laukiamoje ataskaitoje.

Pranešama, kad partijų lyderiai sutiko atsisakyti savo postų ir formuoti ministrų kabinetą iš nepriklausomų arba partijoms per daug neįsipareigojusių ekspertų.

Visuomeninis transliuotojas NOS teigė, kad koalicijos susitarimas bus trumpesnis nei įprastai ir ne toks konkretus, kad parlamentas turėtų daugiau įtakos atskiroms politikos sritims.

Nyderlandai ankstesnį kartą „ekspertų vyriausybę“ turėjo 1918 metais, tačiau su technokratine vyriausybe yra susipažinusios ir kai kurios kitos Europos šalys, ypač Italija.

Nuo XX amžiaus 10-o dešimtmečio Italijos politikoje tapo įprasta krizės metu pasitelkti nerinktus pašalinius asmenis, ypač tai buvo pastebima 2021 metais, kai premjeru tapo Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis).

Iš karto neaišku, kaip ši sistema veiktų Nyderlanduose, tačiau tikimasi, kad G. Wildersas imsis iniciatyvos siūlydamas premjerą, kuris pakeistų ilgametį lyderį Marką Ruttę (Marką Riutę).

„Nepamirškite: vieną dieną tapsiu Nyderlandų ministru pirmininku“

Tačiau kitas žingsnis greičiausiai bus tolesnės keturių partijų – G. Wilderso PVV, „Ūkininkų ir piliečių judėjimo“ (BBB), centro dešinės Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD) ir su korupcija kovojančios „Naujojo socialinio sandorio“ (NSC) partijos – derybos.

Nepamirškite: vieną dieną tapsiu Nyderlandų ministru pirmininku. Su dar didesne olandų parama.

Derybos tarp šių keturių partijų visą laiką vyko įnirtingai, socialiniuose tinkluose jos nuolat užsipuldavo vieną kitą ir sukeldavo didelį susirūpinimą dėl kai kurių PVV antiislamiškų ir prieš ES nukreiptų pozicijų.

Praėjusį mėnesį NSC lyderis Pieteris Omtzigtas (Piteris Omcigtas) staiga išėjo iš derybų dėl neįveikiamų nesutarimų su G. Wildersu, taip sukeldamas chaosą visame procese.

Tačiau atrodo, kad K. Puttersas, surinkęs keturis lyderius į užmiesčio sodybą centrinėje Nyderlandų dalyje, užglaistė nesutarimus.

Apklausos rodo, kad G. Wilderso ir jo PVV partijos palaikymas nuo jo pergalės rinkimuose, kai jis gavo 37 iš 150 vietų Nyderlandų parlamente, tik išaugo.

Kai kurių apklausų duomenimis, jei rinkimai vyktų iš naujo, jis gautų iki 50 vietų, o tai suteiktų jam dar didesnę galią.

„Nepamirškite: vieną dieną tapsiu Nyderlandų ministru pirmininku. Su dar didesne olandų parama“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Wildersas.

„Jei ne rytoj, tai poryt. Nes milijonų olandų balsai bus išgirsti!“ – pareiškė jis.

Kraštutiniai dešinieji vis dažniau pasiekia gerų rezultatų Europos rinkimuose, tačiau jiems sunkiai sekasi balsus paversti valdžia, kitoms partijoms atsisakant su jais bendradarbiauti.

Pavyzdžiui, šį savaitgalį Portugalijoje vykusiuose rinkimuose daug balsų surinko prieš migrantus nusistačiusi partija „Chega“, kuri gavo 48 mandatus, o per ankstesnius 2022-ųjų rinkimus ji buvo gavusi tik 12 vietų.

„Chega“ pareikalavo, kad ji dalyvautų koalicinėje vyriausybėje, tačiau rinkimus laimėjusio centro dešiniųjų Demokratinio aljanso lyderis ne kartą atmetė galimybę bendradarbiauti.

Pats G. Wildersas žurnalistams sakė, kad tai, jog laimėjęs rinkimus jis netaps ministru pirmininku, yra nesąžininga ir nedemokratiška.

Tai penktadienį per bendrą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferenciją pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Čia ir dabar toliau teiksime karinę ir finansinę paramą ir ieškosime būdų, kaip jums padėti. Kaip pavyzdį įvardysiu naujausius mūsų pirkinius: nemokamai perduosime nuo Nyderlandų policijos ir pasieniečių 22 karinius patrulinius katerius, taip pat 3 karinius laivus CB90, 4 radarų sistemas ir mažiausiai 9 haubicas, neskaičiuojant tų, kurias mes jau perdavėme“, – sakė premjeras.

Komentuodamas naikintuvų F-16 perdavimo Ukrainai procesą, Nyderlandų vyriausybės vadovas pažymėjo, kad grafiko laikomasi, ir jie Ukrainos padangėje skraidys dar šiais metais.

„Tačiau dar daug ką reikia padaryti. Šiandien susitarėme, kad reikia paspartinti  procesą. Norime įsitikinti, kad priešakyje nebus netikėtų kliūčių, kurių dar neaptarėme“, – sakė Nyderlandų premjeras.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis ir M. Rutte penktadienį Charkive pasirašė dvišalę saugumo sutartį.