„Augimo tendencijos“, – ketvirtadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir Priklausomybių prevencijos komisijos bendrame posėdyje sakė Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys.

Tarnybos duomenimis, šiemet išplatinta 49,82 mln. loterijos bilietų, arba 7,9 proc. mažiau nei pernai (54,11 mln.), o bendros pajamos iš jų buvo 4,4 proc. didesnės – 68,119 mln. eurų. Tuo metu laimėjimams sausį-birželį išmokėta 37,273 mln. eurų – 3,1 proc. mažiau nei pernai (38,48 mln. eurų). 

Lietuvos loterijų asociacijos vadovas Andrius Karaliūnas sako, kad loterijos yra „sveikoje pramogų zonoje“.  .

„Yra tame lygyje, kur negali pasigirti ir tokiu žaidėjų įtraukimu, ir pajamų gavimu“, – posėdyje teigė A. Karaliūnas.   

Asociacijos vadovo teigimu, internetinių loterijų pardavimai šiemet per devynis mėnesius buvo 19 proc. mažesni nei pernai. 

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, 2022 metais loterijų organizatorių pajamos išmokėjus laimėjimus siekė apie 56,4 mln. eurų – 2 proc. mažiau nei 2021 metais. Pernai išplatinta 109,4 mln. bilietų, už juos gauta 135,2 mln. eurų, o laimėjimams išmokėta 78,9 mln. eurų.  

Loterijas Lietuvoje organizuoja trys bendrovės – „Euroloto“, „Olifėja“ ir „New Miracle“. 

Pirmieji bilietai – iš Kijivo

„Olifėja“ buvo įkurta netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, ieškant būdų, kaip paremti šalies olimpinį sportą. Pirmoji organizuota momentinė loterija vadinosi „Olimpas“. Tačiau jos bilietai stipriai skyrėsi nuo dabartinių.

„Jie buvo ne nutrinami, o atplėšiami. Nuplėšus kampučius nusiimdavo pirmas sluoksnis ir antrame būdavo nurodyta – laimėjo žmogus ar ne. Technologija netobula, tačiau net ir tokius bilietus pagaminti tais laikais buvo itin sudėtinga. Pirmiesiems tiražams bilietus vežėmės net iš Kijivo“, – pasakojo „Olifėjos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Donatas Kazlauskas.

Vienas pirmųjų momentinės loterijos bilietų Lietuvoje. 1992 m. / Organizatorių nuotr.

Kaip žinoti, kuris bilietas laimingas?

Per trisdešimt „Olifėjos“ veiklos metų momentinės loterijos bilietai nuolat tobulėjo – tiek kalbant apie dizainų patrauklumą, tiek apie žaidimų įdomumą, tiek apie saugumą.

Kaip keitėsi momentinės loterijos bilietai Lietuvoje. / Organizatorių nuotr.

1995 m. 

2005 m.

2023 m.

„Labai greitai atplėšiamus bilietus pakeitė nutrinami. O pastarieji buvo nuolat atnaujinami, atsižvelgiant į žaidėjų komentarus, mūsų patirtį ir net pasaulines tendencijas“, – sakė D. Kazlauskas.

Pastarąsias geriau suprasti padėjo tarptautiniai partneriai – pavyzdžiui, bilietų gamybos technologijų madas visam pasauliui diktuojanti tarptautinė kompanija „Scientific Games“. Su šia, viena didžiausių momentinių loterijų bilietų gamintojų, „Olifėja“ bendradarbiauja daugiau nei dešimtmetį ir kartu žaidėjams yra paruošę 60 skirtingų momentinių loterijų bei daugiau kaip 276 milijonus bilietų.

„Vienas dažniausių klausimų, kurių sulaukiame ne tik iš žaidėjų, bet ir iš giminių – kaip žinoti, kuris bilietas laimingas. Atsakymas paprastas, žinoti neįmanoma. Loterijos bilieto gamybos ir platinimo procese yra daugybė saugiklių, jame dalyvauja tik įgaliojimus turintys asmenys. Paruoštas naujos loterijos bilieto pavyzdys pirmiausia pateikiamas Lošimų priežiūros tarnybai, kuri patikrina, ar žaidimas, taisyklės ir dizainas atitinka nustatytus reikalavimus. Gavus patvirtinimą, visi bilietai yra sugeneruojami užsienyje – „Scientific Games“ programavimo skyriuje, atspausdinami, siunčiami į Lietuvą ir paskirstomi po prekybos vietas. Apsaugoti ir patys bilietai – ant jų yra keli brūkšniniai kodai, iš kurių vienas po nutrinamu sluoksniu. Patikrinti bilietą, ar jis laimingas, galima tik nuskaičius abu kodus – vadinasi, nutrynus bilietą“, – detalizavo „Olifėjos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

200 milijonų eurų laimėjimų

Lietuvoje momentinės loterijos yra itin populiarios.

Kaip teigė D. Kazlauskas, tą lemia kelios priežastys: „Visų pirma, žmonėms patinka iškart sužinoti, ar aplankė sėkmė – nutrynei ir aišku. Antra, „Olifėjos“ organizuojamose momentinėse loterijose laimėjimų dažnis yra tikrai didelis. Kai kuriuose žaidimuose laimingas net kas trečias bilietas“.

Momentinės loterijos gerbėjams siūloma ir pasirinkimo įvairovė. Bilietų kainos varijuoja nuo 1 iki 10 eurų, o pagrindiniai prizai – nuo 5000 iki net ketvirčio milijono eurų.

„Pirmosios momentinės loterijos „Olimpas“ pagrindinis prizas buvo „Opel Kadett“. Tuo metu norint įsigyti automobilį reikėdavo labai daug pastangų ir laiko – turėdavai gauti paskyrą iš darbovietės, laukti eilėje. Tad laimėti automobilį, ir dar tokį, vokišką, buvo svajonės išsipildymas. Dabar žmonės turi kur kas įvairesnių svajonių, todėl ir prizai beveik vien piniginiai. Per visus trisdešimt metų mūsų momentinėse loterijose žaidėjai laimėjo net 200 milijonų eurų“, – įspūdingu skaičiumi dalijosi „Olifėjos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Jubiliejinis bilietas

Solidžią „Olifėjos“ sukaktį žymintį loterijos bilietą „30 metų laimėjimų“ galima įsigyti prekybos vietose bei „Perlas Plius“ taškuose. Bilieto kaina 5 eurai. Laimėjimai – iki 75 000 eurų.

Šį mėnesį Lietuvos prekybos vietose pasirodo specialus, jubiliejinis momentinės loterijos bilietas – „30 metų laimėjimų“. / Organizatorių nuotr.

Nuo liepos 1-osios pasikeitė olimpinio sporto finansavimo tvarka. Iki šiol atletams rengti skirtos lėšos sporto federacijas pasiekdavo iš dviejų šaltinių – valstybės ir LTOK. LTOK pagal numatytus kriterijus skirdavo olimpines stipendijas, kurios užtikrindavo socialines garantijas, o federacijoms – sportininkams rengti olimpinėms žaidynėms skirtas lėšas. Nuo liepos federacijas ir sportininkus pasieks tik valstybės lėšos, o už valstybės sporto politikos įgyvendinimą bus atsakinga naujai įkurta Nacionalinė sporto agentūra (NSA).

Didžiąją LTOK pajamų dalį sudarė bendrovės UAB „Olifėja“ mokėti dividendai ir paramai skirti 8 proc. pajamų, gautų iš parduotų bilietų.

„Kadangi nuo liepos 1 d. paramai skirtus 8 proc. bendrovė privalės pervesti tiesiai valstybei, galima sakyti, kad per pirmąjį pusmetį buvo surinktos beveik visos LTOK metų pajamos“, – sakė LTOK iždininkas Darius Čerka.

LTOK išlaidų didžiąją dalį sudarė olimpinio sporto finansavimas – pasiruošimui Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, olimpinėms stipendijoms, dalyvavimui Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse ir kt. buvo skirta 4,7 mln. eurų.

„Nežinios vis dar yra. Šiuo metu persitvarkome, deja, bet iki liepos 20 d. atsisveikinsime su keturiais komandos nariais. Stengiamės, kad ši reorganizacija vyktų sklandžiai, o jai pasibaigus, toliau galėtume efektyviai vykdyti svarbius projektus“, – teigė olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Lietuvos olimpinio fondo (LOF) pirmojo pusmečio pajamos siekė 719 tūkst. eurų. LOF vadovas Mantas Marcinkevičius pasidžiaugė, kad jau per pirmąjį pusmetį pavyko įvykdyti 72 proc. metinio pajamų plano. Fondo išlaidos pirmąjį pusmetį siekį 461 tūkst. eurų, didžioji dalis lėšų buvo skirtos projektams ir renginiams.

M.Marcinkevičius taip pat pristatė birželio 18 d. Kaune vykusios Olimpinės dienos rezultatus.

„Šis renginys po dvejų metų pertraukos vėl buvo toks, prie kokio esame pratę. Skaičiuojame, kad Kaune susirinko ir sportinėmis veiklomis džiaugėsi virš 20 tūkst. dalyvių“, – sakė jis.

LTOK posėdyje aptartas ir artėjantis svarbus startas jauniesiems mūsų šalies sportininkams. Liepos 24–30 d. Banska Bistricoje (Slovakija) vyks 16-asis Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis. Renginyje Lietuvai atstovaus 55 atletai, kurie varžysis aštuoniose sporto šakose.

„Eurojackpot“ vardu prisidengę sukčiai bando žmones įtikinti, kad šie laimėjo prizą neva organizuojamoje elektroninių laiškų loterijoje. Oficialus loterijos organizatorius „Olifėja“ ragina žmones tokių laiškų neatidarinėti ir į juos neatsakinėti – loterijos elektroniniais laiškais nėra vykdomos.

„Loterijų laimėtojai apie laimėjimus yra informuojami tiesiogiai, kai patikrina bilietą arba kreipiasi į loterijos organizatorius dėl prizo atsiėmimo bilietus patikrinę internetu. Elektroniniai laiškai siunčiami tik tiems žaidėjams, kurie įsigijo bilietą internetu ir davė sutikimą gauti informaciją. Raginame žmones atidžiai tikrinti gaunamą informaciją, o dėl galimo sukčiavimo, prisidengiant loterijos vardu, jau kreipėmės į teisėsaugą“, – sako „Olifėja“ marketingo vadovė Renata Mozuraitė.

Pasak oficialaus loterijos organizatoriaus, sukčiai loterijomis ir neva laimėtais prizais bando prisidengti nuolat. Žmonės raginami pasitikėti tik oficialia informacija ir svetainėmis, tikrinti gaunamą informaciją ir neužkibti ant sukčių kabliuko.

– Didžiulis laimėjimas. Ar tikėjotės, kad kada nors į Lietuvą ateis tokia pinigų suma?

– Iš tikrųjų tai įspūdingas laimėjimas ir kadangi mes organizuojame šią loteriją jau dešimt metų, tai pats didžiausias laimėjimas yra 90 milijonų. Tai vieną kartą turėtų aplankyti ir mus. Pasirodo, kad tai ir įvyko.

– Paaiškėjo ir laimėtojas, pagaliau jis atsirado. Kas jis toks, iš kur ir kaip nusipirko bilietą?

Prieš tai paprašė žmogų atsisėsti, kad jis jaustųsi tvirtai ir tada pasakė, ką jis laimėjo. Iš pradžių, aišku, jam buvo šokas, nepatikėjo, nežinojo, kaip čia elgtis.

– Jis yra verslo įmonės darbuotojas, jo amžius virš 40 metų. Jis gyvena Vilniuje, turi šeimyną.

– Kaip jis pirko bilietą? Berods, girdėjome istoriją, kad tiesiog pridavė butelius ir nusprendė nusipirkti bilietą?

– Taip, jis kaip ir visi, kurie žaidžia loterijose, t. y. labai paprastu savitarnos principu, kai ateini prie kasos ir gali pasirinkti prie kasos stovelyje esančius bilietus. Tą jis ir padarė penktadienio vakarą, o prieš tai, kaip jis pats minėjo, pridavė butelius į taromatą, gavo 2,7 euro, dar 30 centų pridėjo ir nusipirko už 3 eurus laimingąjį bilietą.

– Kaip jis atsiliepė? Gal jūs ieškojote jo, vaizdo kameras atsukinėjote ar pats kreipėsi? Kaip visas procesas įvyko?

– Tiesiog mes buvome paskelbę, kad toks laimėjimas yra. Deja, jis šitos informacijos nebuvo išgirdęs. Jis padarė paprastu būdu – internetu pasižiūrėjo, kad yra laimėjimas, aišku, internete nenurodoma, kokio dydžio laimėjimą jis turi. Jam buvo pranešimas, kad jis turi kreiptis į loterijos atstovybę, tą jis ir padarė paskambinęs telefonu. Tada mūsų aptarnaujantis personalas paprašė padiktuoti ilgąjį numerį, pagal kurį yra tikrinamas bilietas, ir jam suteikė tą informaciją. Prieš tai paprašė žmogų atsisėsti, kad jis jaustųsi tvirtai ir tada pasakė, ką jis laimėjo. Iš pradžių, aišku, jam buvo šokas, nepatikėjo, nežinojo, kaip čia elgtis. Natūralu. Paskui pakartojus dar kartą tą ilgąjį numerį, jam dar kartą buvo pasakyta suma, ką jis laimėjo.

Taip, iš tiesų padidėjo loterijos bilietų pirkimas, bet ne taip drastiškai, kaip kai kas įsivaizduoja.

– Ar jau buvo atvykęs žmogus čia, galbūt kažkokius dokumentus tikriausiai reikės pildyti ir tą sumą pinigų į lagaminus krovėte ar į sąskaitą pervesite?

– Jis buvo atvykęs kaip tik pirmadienį. Buvo žmogus užsiėmęs, kadangi dirba verslo įmonėje, turėjo dar susitikimų ir atvyko į darbo pabaigą. Mūsų aptarnaujantis personalas paprašė parodyti bilietą, viskas buvo atlikta, teisingai padaryta ir jam buvo pranešta, kad reikės atsidaryti sąskaitą. Jeigu jis turi tą sąskaitą, nurodyti sąskaitą ir jam pinigai bus pervesti per savaitę.

– Ar pastebėjote, kad reikia dažniau keisti popieriaus juosteles aparatuose? Galbūt puolė visi pirkti bilietus dabar?

– Taip, iš tiesų padidėjo loterijos bilietų pirkimas, bet ne taip drastiškai, kaip kai kas įsivaizduoja. Tai yra natūralus, sakykime, emocinis pakilimas, kaip dažnai būna po didesnių laimėjimų, tuo mėgaujasi, tiki, kad ir juos aplankys laimėjimas gal ne mažesnis, gal didesnis.

Ryškiausi laimėjimai

Stebinti 2021-ieji pradėjo tik prasidėję – vasario mėnesį vilnietis „Vikinglotto“ loterijoje susižėrė daugiau nei 13 mln. eurų. Kaip pasakoja šią tarptautinę loteriją Lietuvoje organizuojančios įmonės „Olifėja“ marketingo vadovė Renata Mozuraitė, toks laimėjimas sukėlė daug šurmulio.

„Vasario 10-osios vakarą išriedėjus „Vikinglotto“ kamuoliukams sužinojome, kad įvyko didžiausias laimėjimas ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių loterijų istorijoje. Kelias dienas netilo telefonai, vienas po kito ėjo laiškai iš žurnalistų – visi norėjo sužinoti, kas tapo tuo laiminguoju. Norėjome sužinoti ir mes, tad visais savo kanalais kvietėme žaidėjus tikrinti bilietus ir atsiliepti laimėtoją. Galiausia jis ir atsiliepė – pasirodo vilnietis bilietą, kuris neabejotinai pakeitė ne tik jo paties, bet ir kelių būsimų jo šeimos kartų gyvenimus, prigriebė, kai užsuko į parduotuvę nusipirkti mineralinio vandens“, – išskirtine istorija dalinasi R. Mozuraitė.

Įspūdingai prasidėję metai ne ką mažiau įspūdingai ir baigėsi. Kūčių vakarą šiaulietei „Eurojackpot“ žaidėjai atiteko beveik ketvirtis milijono – daugiau nei 225 tūkst. eurų.

„Laimingą bilietą švenčių proga žmonai padovanojo vyras. Atvykę atsiimti laimėjimo sutuoktiniai buvo pakylėti, apimti džiugaus jaudulio, kuriuo, kaip patys sakė – buvo užpildytos ir visos šios šventės“, – pasakoja R. Mozuraitė.

Tradicija šventiniu laikotarpiu artimiesiems dovanoti loterijų bilietų išskirtinę sėkmę atnešė ir žaidėjui iš Šakių. Dukros padovanotas „Teleloto“ bilietas virto elegantišku trijų kambarių butu sostinėje.

Laimėtojo istorija labai graži, įrodanti, kad „Teleloto“ yra šeimos žaidimas.

„Jau ne pirmus metus užbaigiame „Teleloto“ žaidėjams įteikdami geidžiamiausią dovaną – naują būstą, – primena R. Mozuraitė. – Šįkart buvo nuspręsta vienam laimingajam padovanoti pilnai įrengtą butą Vilniuje, visai šalia Verkių regioninio parko. Laimėtojo istorija labai graži, įrodanti, kad „Teleloto“ yra šeimos žaidimas. Laimingąjį loterijos bilietą tėčiui padovanojo abiturientė dukra. O sužinojęs, kad laimėjo, tėtis kalbėjo, jog prizą turbūt ir skirs netrukus studijuoti pradėsiančiai dukrai“.

Tiesa, kaip patikslina R. Mozuraitė, tai tik keli ryškiausi 2021-ųjų laimėjimai: „Jei kalbėtume bendrai – per praėjusius metus visose įmonių „Olifėja“ ir „Euloto“ organizuojamose loterijose Lietuvos žaidėjai įvairiomis sumomis išsidalino daugiau nei 70 mln. eurų“.

Nuo ilgamečių tradicijų iki naujovių

Daugybė laimėjimų reiškia, jog loterijose dalyvauja daug žmonių. O kaip vieną tokio populiarumo priežasčių R. Mozuraitė įvardina galimybę rinktis iš didelės įvairovės.

Šiuo metu „Olifėja“ ir „Euloto“ organizuoja: kas savaitę vykstančias loterijas „Teleloto“, „Vikinglotto“, „Eurojackpot“, kasdien žaidžiamas „Kenoloto“ ir „Jėga“, momentines loterijas – tiek tradicines, kurių nutrinami bilietai popieriniai, tiek vykstančias internete, bei TV loterijas.

„Pernai šventėme net kelias sukaktis: pirmiausia „Teleloto“ 25-metį, vėliau – taip pat nuo 1996 m. vykstančio „Kenoloto“ 10 000-ąjį žaidimą. Šios loterijos turi nemažai ištikimų žaidėjų, kurie bilietus perka nuo pat pirmųjų žaidimų iki dabar – jiems tai kaip tradicija, ritualas, kurį norisi išlaikyti, ir mes stengiamės atliepti jų norus, – pasakoja R. Mozuraitė. – Kiti žaidėjai vis tik trokšta pokyčių – tad jiems vis pasiūlome naujienų. Pavyzdžiui, pernai, metų pabaigoje, tarptautinę „Eurojackpot“ loteriją papildėme žaidimu „Džokeris“, kurio laimėjimai skirti tik Lietuvai. Per aštuonias savaites ši naujovė lietuviams atnešė daugiau nei 430 tūkst. eurų“.

Taip pat R. Mozuraitė primena, jog dinamiką mėgstantys loterijų gerbėjai jau kurį laiką turi galimybę jungtis prie „Loto klubo“, šiuo metu vienijančio daugiau nei 180 000 narių: „Klubo nariu tampama užsiregistravus svetainėje www.perlas.lt. Nariai turi galimybę išbandyti naujas loterijas ar dar patogiau įsigyti jau pamėgtų bilietus. Taip pat – dalyvauti tik internete vykstančiose akcijose, misijoje ir už tai kaupti taškus, gauti dovanas, premijas. Vien per praėjusius metus prie klubo prisijungė apie 50 tūkst. naujų narių“.

Simpatijas išlaiko momentinės loterijos

R. Mozuraitė pasakoja, kad net ir 2021-aisiais žaidėjai vis dar mėgsta popierinius nutrinamus loterijų bilietus: „Šios rūšies loterijos bilietų įsigyjama dažniausiai, o tai reiškia, jog ir laimėjimai dažniausi. Per 2021 metus „Olifėjos“ ir „Euloto“ organizuojamų tradicinių momentinių loterijų nutrinami bilietai žaidėjams atnešė daugiau nei 32 mln. eurų.“

Tiesa, populiarėja ir internetinės momentinės loterijos, kurių žaidimo principas toks pats kaip ir popierinių – tik viskas vyksta internete. „Mes šias loterijas vadiname „Blitz loto“. Jų dalyviai per 2021-iuosius išsidalino daugiau nei 11 mln. eurų“, – detalizuoja R. Mozuraitė.

„Olifėja“ yra didžiausia ir ilgiausiai dirbanti Lietuvos loterijų bendrovė, kuri loterijas organizuoti pradėjo dar 1992 m. „Euloto“ į šią sritį įsiliejo 2008 m. ir nuo tada stengiasi lietuviams nuolat siūlyti vis inovatyvesnes loterijas.

Sertifikatas įpareigoja įgyvendinti Atsakingo žaidimo standarto priemones, į šį procesą įtraukiant rinkos priežiūros institucijas, sveikatos priežiūros specialistus bei visuomenę, ir užtikrinti, kad loterijos būtų smagi ir saugi pramoga.

„Atsakingo žaidimo standartų įgyvendinimas yra ilgalaikis mūsų prioritetas. Europos loterijų asociacijos sprendimą vertiname kaip savo veiklos ir užsibrėžtų tikslų palaikymą. Tai leidžia tikėtis, kad visoje Europoje įsitvirtins vienodai aukšti socialinės atsakomybės standartai – Atsakingo žaidimo reikalavimus įgyvendinančioms bendrovėms tai padės užtikrinti skaidrumą ir pelnyti didesnį pasitikėjimą“, – sako Lietuvos Loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas, pasveikinęs per generalinę asamblėją Europos loterijų asociacijos prezidentu perrinktą Hansjörgą Höltkemeierį.

Atsakingo žaidimo standartų įgyvendinimas yra ilgalaikis mūsų prioritetas. Europos loterijų asociacijos sprendimą vertiname kaip savo veiklos ir užsibrėžtų tikslų palaikymą.

Per nuotoliniu būdu vykusią Generalinę asamblėją dalyvius pasveikinusi Kroatijos prezidentė ir Tarptautinio olimpinio komiteto narė Kolinda Grabar-Kitarovič pabrėžė, kad per pandemiją ypač išryškėjo nacionalinių loterijų svarba sportui. Daugelyje Europos šalių loterijų bendrovės yra olimpinio judėjimo ir įvairių sporto organizacijų rėmėjos – ši parama tapo gyvybiškai svarbi, kai gyvenimas arenose ir stadionuose buvo sustojęs.

Savo ruožtu A. Karaliūnas pastebi, kad Lietuvos olimpiniam judėjimui loterijos vien per pastaruosius trejus metus atnešė 20 mln. eurų. Loterijos yra svarbus ir stabilus Lietuvos sporto finansavimo šaltinis, nes Lietuvos tautinis olimpinis komitetas yra bendrovės „Olifėja“ akcininkas. Įgyvendindama Lietuvos loterijų įstatymo nuostatas, bendrovė užtikrina, kad aštuoni centai nuo kiekvieno euro, skirto loterijos bilietui, tiesiogiai atitenka sportui.

Europos loterijų asociacija „Olifėjai“ Atsakingo žaidimo sertifikatą suteikė 2018 metų vasarį, po nepriklausomų auditorių atliekamo išsamaus, pusmetį trunkančio audito ir įvairiapusiško loterijų organizavimo vertinimo. Sertifikatas patvirtina, kad bendrovė per prevenciją ir švietimą užtikrina loterijų žaidėjų interesų apsaugą, vykdo atsakingą komunikaciją, žaidėjams išsamiai pristatomos loterijų sąlygos, atsitiktinumo reikšmė žaidime.

Kita Lietuvoje veikianti loterijų bendrovė „Euloto“ savo veiklą vykdo įgyvendama Atsakingo žaidimo nuostatas ir ateityje turėtų gauti Europos loterijų asociacijos sertifikavimo patvirtinimą. „Olifėja“ ir „Euloto“ priklauso Europos loterijų asociacijai (The European State Lotteries and Toto Association) ir Pasaulio loterijų asociacijai (The World Lottery Association).

Europos loterijų asociacija vienija visų Europos šalių loterijų organizatores ir bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis diegiant bendrus veiklos standartus. Asociacija vienija 73 loterijų organizatorius 43 šalyse. Atsakingo žaidimo standartą asociacija priėmė 2007 metais, o 2009-aisiais patvirtino bendrovių sertifikavimo tvarką. Ši tvarka yra reguliariai peržiūrima, kad atspindėtų naujausių tyrimų duomenis ir teisinę aplinką.

Lietuvos loterijų asociacija nuo 2009 metų vienija didžiausias Lietuvoje loterijų organizatores „Olifėją“ bei „Euloto“ ir loterijų aptarnavimo, joms skirtų produktų kūrimo, gamybos ir vystymo veikla vykdančią bendrovę „Perlas Network“.

Kampanijos paskirtis – priminti šalies gyventojams, kad būtent jie yra pagrindiniai Lietuvos olimpiečių rėmėjai ir dalyvaudami loterijose finansuoja sportininkų pasirengimą bei dalyvavimą žaidynėse. 8 proc. kiekvieno nusipirkto „Olifėjos“ rengiamų loterijų bilieto kainos tenka tiesiogiai Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui ir yra skiriami Lietuvos olimpiečiams, paralimpiečiams ir sporto organizacijoms.

Pirmuosius kampanijos klipus jau galima pamatyti ir internete.

„Olimpinis sportas ir finansavimo olimpiečiams užtikrinimas visada buvo „Olifėjos“ veiklos dalis. Tam skiriama ir įstatymų numatyta kiekvieno bilieto kainos dalis, ir didelė dalis veiklos dividendų, išmokamų pagrindiniam bendrovės akcininkui LTOK. Tačiau pastebėjome, kad apie tai pasakojome per mažai. Didelė dalis vyresnių gyventojų žino apie savo indėlį į olimpiečių finansavimą, o tarp jaunesnių žmonių tai žinoma mažiau“, – sakė Antanas Muraška, „Olifėjos“ generalinis direktorius.

Pasak jo, loterijos yra visų pirma pramoga, tačiau tai yra pramoga su tikslu. „Visi bilietai negali laimėti, tačiau 8 proc. kiekvieno bilieto kainos keliauja tiesiogiai olimpiečių pasirengimui, LTOK vykdomoms programoms ir „LTeam“ veiklai. Net kai nelaimi loterijoje, laimi olimpines pergales Lietuvai ir mūsų sportininkų dalyvavimą“, – sakė loterijų organizatorės vadovas.

Informacinę kampaniją „Olifėja“ vykdo dirbdama kartu su olimpine komanda „LTeam“. Vėliau planuojamuose kituose kampanijos vaizdo klipuose pasirodys daugiau Lietuvos sportininkų, o kampanija bus matoma ne tiktai TV eteryje.

„Vaizdo klipuose svarbiausi yra sporto sirgaliai ir olimpiečiai. Per olimpines žaidynes visi tampame olimpinės komandos dalimi, įsitraukiame į varžybų tvarkaraštį, sergame už saviškius ir jaučiame, kad mūsų indėlis yra reikšmingas. Tačiau žmonių palaikymas sportininkams yra svarbus ne tiktai per varžybas, bet ir visą laiką. Žmonės šį palaikymą užtikrina kiekvieną kartą pirkdami loterijos bilietą. Olimpinės komandos sportininkai tą žino ir vertina“, – pasakojo Renata Mozuraitė, „Olifėjos“ marketingo direktorė.

Lietuvos olimpiniam judėjimui loterijų organizavimas iki 2018 m. pabaigos atnešė 83 milijonus eurų. Loterijų lėšomis yra didžiąja dalimi finansuojamas šalies olimpiečių pasirengimas olimpinėms žaidynėms, dalyvavimas jose, mokamos stipendijos olimpinės rinktinės nariams ir olimpinės pamainos sportininkams, remiama olimpinio švietimo veikla.

"Jei ši institucija, pasibaigus olimpiniam periodui, atliktų išorinį auditą, kurio duomenys būtų skelbiami visuomenei, problemų nekiltų. Deja, toks auditas nedarytas niekada", - dienraščiui pažymėjo V.Gailius.

LTOK prezidento posto siekęs ir žadėjęs pergalės atveju inicijuoti LTOK veiklos auditą, olimpinis čempionas Virgilijus Alekna sako, kad LTOK iš "Olifėjos" gaunamus pinigus traktuoja kaip paramos lėšas, už kurias nereikia atsiskaityti, jų panaudojimo valstybė negali patikrinti.

"Teisingiausia būtų, kad tos lėšos ir patektų į biudžetą, ir per jį - galbūt atskira eilute, galbūt per sporto šakų federacijų projektus - būtų išdalijamos paramai. Tokiu atveju atsirastų atskaitomybė už pinigų panaudojimą, tačiau LTOK to nenori", - teigė V.Alekna.