„Mano artima draugė prieš pusę metų susirgo onkologine liga, galvoje buvo aptiktas auglys. Diagnozė nustatyta labai netikėtai ir jau pažengusioje stadijoje. Sunku buvo patikėti išgirsta diagnoze dėl to, kad prieš ją diagnozuojant, nebuvo jokių požymių ar įtarimų apie šį klastingą susirgimą. Tiesiog pablogėjo sveikata iki tiek, kad prireikė medikų pagalbos, o vėžys buvo aptiktas ieškant priežasčių, kodėl taip nutiko“, – apie draugės diagnozės nustatymą pasakoja Vaida.

Moteris – viena iš žmonių, kurie padeda draugei onkologinės ligos gydymo kelionėje, mat pacientė gyvena viena.

„Susirgus jai tapo fiziškai sunku susitvarkyti su buities rūpesčiais, todėl pagalbos tenka prašyti aplinkinių – aš viena iš jų. Tai ir vaistų bei maisto pristatymas, valgio gaminimas, pavėžėjimas prireikus. Jėgos nebeleidžia pačiam apsitarnauti, kaip kad iki šiol. Šiuo metu mano draugei po operacijos taikomas chemoterapinis gydymas“, – dalijasi pašnekovė.

Ieškojo būdų sustabdyti krentantį svorį

Pasak Vaidos, sergant onkologine liga, medikai rekomenduoja visavertę mitybą, tačiau dažnai kyla klausimų, kas tai yra ir ką daryti, kuomet pacientas negali valgyti.

„Labai trūksta informacijos apie onkologinių ligonių mitybą, kokie produktai jiems tinkami. Draugei palaipsniui mažėja svoris, o kai gydymas intensyvesnis – apetitas visai prapuola. Dingus apetitui, ieškojome alternatyvų įprastiniam maistui, kad jai neišsivystytų mitybos nepakankamumas, kuris dar labiau apsunkintų gydymo procesą. Medicinos specialistas rekomendavo medicininės paskirties gėrimus kaip alternatyvą organizmui gauti reikiamų maistinių medžiagų. Tai padėjo papildyti kasdienę mitybą“, – aiškina ji.

Vaida tęsia sakydama, kad svorio kritimas ir apetito nebuvimas ne tik fiziškai sekino jos draugę, bet ir baugino psichologiškai. Susidoroti su psichologiniais sunkumais padėjo psichologų konsultacijos.

Siūlyčiau nepasikliauti nepatikimais šaltiniais, nes visgi pirmas ir vienintelis informacijos šaltinis turėtų būti gydytojas onkologas.

„Didžiausias onkologinių pacientų artimųjų iššūkis – tai, kad trūksta informacijos, kaip ir kuo padėti sergančiajam, o pagelbėti labai norisi. Dabar jau galiu patarti, kad būtina kreiptis į specialistus, kurie galėtų padėti, suteiktų žinių, kaip kovoti su šia liga. Negalima likti vienam kovoje su šia baisia liga. Gydantis gydytojas, pasakęs apie diagnozę, pacientą iškart turėtų nukreipti pas psichologą“, – tikina pašnekovė.

Būti šalia ir padėti rasti atsakymus

Vaida žmonėms, atsidūrusiems panašioje situacijoje, pataria tiesiog besąlygiškai būti šalia sergančiojo ir padėti visomis išgalėmis, o labiausiai – padėti rasti atsakymus į kasdien jiems kylančius klausimus.

„Labai svarbu, kad gydytojas suteiktų kuo daugiau informacijos apie gydymo procesą, maitinimąsi, kad pacientas neliktų nežinioje. Pacientas turi labai daug klausimų, bet stokoja atsakymų. Taip pat siūlyčiau nepasikliauti nepatikimais šaltiniais, nes visgi pirmas ir vienintelis informacijos šaltinis turėtų būti gydytojas onkologas“, – teigia moteris.

Neretai patariama su ligoniu užsiimti jo mėgstama veikla, tačiau Vaida atkreipia dėmesį, kad dažnu atveju pacientas nebeturi tam nei fizinių, nei psichologinių jėgų. Dėl to svarbiausia – būti drauge ir pagelbėti buityje.

„Sergančiajam labai sunku priimti diagnozę ir su aplinkiniais bendrauti taip, kaip iki diagnozės nustatymo. Taip yra dėl to, kad žmogus jaučiasi esantis kitoks, kitame gyvenimo etape negu visi kiti aplinkui. Pirmos dienos, pirmi mėnesiai yra patys sunkiausi“, – savo patirtimi dalijasi ji.

Vaida priduria, kad reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo, jei tik leidžia ligonio fizinė būklė – ji pasakoja einanti su savo drauge pasivaikščioti.

Tai numato trečiadienį pristatytas veiksmų planas. Šiomis lėšomis, be kita ko, bus finansuojamos prevencinės programos bei terapijos galimybių paieškos.

„Pagrindinis mūsų siekis yra visur Europos Sąjungoje sudaryti vienodas sąlygas naudotis moderniomis technologijomis ir turėti vienodas galimybes gydytis“, - sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Pavyzdžiui, norima pasiekti, kad iki 2030 metų niekas nebesirgtų gimdos kaklelio vėžiu. „Mes siekiame eliminuoti gimdos kaklelio vėžį ir kitas žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeliamas vėžio rūšis“, - kalbėjo sveikatos reikalų komisarė Stella Kyriakides. Planuojama nuo ŽPV paskiepyti 90 proc. jaunų moterų ir daug daugiau nei iki šiol vyrų.

Su plaučių vėžiu Briuselis pirmiausiai nori kovoti pasitelkdamas kampanijas prieš tabako vartojimą. „Mes užsibrėžiame siekti generacijos be tabako, kurioje tabaką vartotų mažiau nei 5 proc. žmonių, lyginant su 25 proc. dabar“, - sakė komisarė. Tam numatyta didinti akcizą, atitinkamai ženklinti pakelius ir riboti tabako produktų reklamą.

Komisija, be to, įvardijo tikslą iki 2025 metų beveik visiems rizikos grupės žmonėms bent jau pasiūlyti prevencinius krūties, gimdos kaklelio, ir storosios žarnos vėžio tyrimus. Ypač rytinėse ES šalyse tokių tyrimų dar atliekama mažai, o mirčių nuo onkologinių susirgimų, lyginant pagal gyventojų skaičių, yra santykinai daug.

Pasak U. von der Leyen, Komisija nori imtis šio milžiniško atotrūkio tarp šalių narių. „Mes norime garantuoti, kad visi onkologiniai pacientai turėtų vienodus šansus išgyventi“, - kalbėjo S. Kyriakides, kuri pati jau du kartus sirgo krūties vėžiu.

Komisijos duomenimis, 2020 metais ES vėžiu susirgo 2,7 mln. žmonių, 1,3 mln. mirė.

Remiantis žurnale „Annals of Oncology“ paskelbtais tyrimo duomenimis, vyrams tikimybė mirti nuo vėžio sumažėjo apytikriai 6 proc. Nuo 139 mirčių 100 tūkst. vyrų 2014 metais iki 131 mirties 100 tūkst. vyrų šiais metais.

Kalbant apie moteris, sumažėjimas yra 3,6 proc., nuo 86 mirčių 100 tūkst. moterų iki 83.

Tačiau prognozuojama, kad bendras mirčių nuo vėžio skaičius ES 2019 metais padidės iki 1,4 mln. Lyginant su 2014 metais, kai mirčių nuo vėžio skaičius ES siekė 1,35 mln., skaičius beveik 5 proc. didesnis. Vyrams teks apytikriai 787 tūkst. mirčių, o moterims - 621 900.

Tyrimas taip pat parodė, kad tarp moterų plaučių vėžys šiais metais pareikalaus daugiau gyvybių nei krūties vėžys (96 800 mirčių prieš 92 800).

Plaučių vėžys apskritai išlieka daugiausiai gyvybių nusinešanti vėžio forma. Manoma, kad šiais metais bendras mirčių nuo plaučių vėžio skaičius sieks 279 tūkst.

Kalbant apie krūties vėžį, nuo 2014 gerėja padėtis didžiausiose ES šalyse. Didžioji Britanija pirmauja šioje srityje, mirtingumas nuo krūties vėžio šalyje sumažėjo 13 proc. Po jos rikiuojasi Prancūzija su 10 proc., Vokietija su 9 proc., Italija su 7 proc. ir Ispanija su 5 proc. sumažėjimu. Lenkijoje vis dėlto užfiksuotas 2 proc. padidėjimas.

Parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančioms įstatymų pataisoms, už jas balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo keturi, 33 susilaikė.

Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

„Siūlau atverti akis, pamatyti, kokia yra situacija, ir teisiškai sureguliuoti šį procesą“, – pristatydamas projektą sakė konservatorius Kazimieras Starkevičius.

Anot jo, dabar Lietuvoje galima auginti pluoštines kanapes ir perdirbti jų pluoštą, bet draudžiama beveik visa iš jų pagaminta produkcija, todėl didžioji dalis žaliavos išvežama į užsienį.

Politiko duomenimis, Lietuvoje auginama per 3 tūkst. hektarų pluoštinių kanapių.

„Nors turime savas gamyklas, ta žaliava vežama į užsienio kaimynines šalis, į Lenkiją, į kitas šalis. Ten sukuriamas galutinis produktas. Nereikia aiškinti, kur didžiausia pridėtinė vertė sukuriama? Būtent sukuriama, kur pagaminamas galutinis produktas“, – kalbėjo K. Starkevičius.

Pagal projektą, į įstatymą būtų įrašyti pluoštinių kanapių gaminių ir produktų apibrėžimai. Tuo pačiu siūloma nustatyti reikalavimą, kad rinkai teikiami pluoštinių kanapių gaminiai privalėtų turėti atsakingos institucijos pažymą, patvirtinančią, jog juose psichoaktyvios medžiagos (THC) kiekis neviršija 0,2 procento.

Projekto autoriai pabrėžė, kad pluoštinių kanapių produktai padeda onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

„Labai svarbu, kad onkologiniai pacientai galės nesislėpdami įsigyti kokybiškų produktų ir gauti medikų konsultaciją, tuo metu teisėsaugos pareigūnai galės koncentruotis ties organizuotų nusikaltėlių gaudymu ir nesodinti onkologinių pacientų už atsisiunčiamą aliejų gydymosi tikslais“, – tvirtino vienas iš projekto autorių konservatorius Mykolas Majauskas.

Prieš pataisas balsavusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė pareiškė įžvelgianti siekį dekriminalizuoti kanapių vartojimą.

„Ką matau pastaruoju metu, kad manipuliuodami ligoniais, kai kurie asmenys vienokiu ar kitokiu būdu viena ar kita apimtimi bando dekriminalizuoti kanapių vartojimą“, – sakė ji.

„Mano tuos negerus įtarimus sustiprina Teisės departamento pastabos, nes jis atkreipia dėmesį, kad projekto autoriai nepasirūpino jokia apsaugos, kontrolės, užkardymo mechanizmo sukūrimu. Visiškai neaišku, kas tokius produktus, kurie turi savyje kanapių veikliųjų medžiagų, pateikus į rinką, kontroliuos, kas įsitikins, kad ten yra ne 0,2, o 0,3 ar 0,4 procento“, – tvirtino A. Širinskienė.

Anot jos, vaistiniai preparatai, turintys kanapių ar kitų veikliųjų medžiagų, Lietuvoje įteisinti, onkologiniams ligoniams jie prieinami.

„Mes čia kalbame apie maisto produktus ir papildus, kurie savyje, pagal Europos Sąjungos teisę, negali turėti jokių veikliųjų medžiagų, kurios turi farmakologinį poveikį, kurios skausmą malšina, ligas gydo ir taip toliau“, – teigė parlamentarė.

Kasmet beveik 18 tūkst. pacientų Lietuvoje diagnozuojamos onkologinės ligos, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jau 2040 metais onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje.

Susitikime dalyvavusių ekspertų nuomone, šiuo metu vėžio gydyme pasaulyje matomas didžiulis proveržis – šiandien 2 iš 3 žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys, gyvens dar bent 5 metus – tai net 66 tūkst. daugiau pacientų nei prieš dešimtmetį.

Didėja ir sergančiųjų darbingumas – šiandien inovatyvios gydymo terapijos leidžia 4 iš 5 sirgusių vėžiu grįžti į darbą. „Nyderlanduose 83 proc. sirgusių galvos ir kaklo vėžiais, po ligos į darbą grįžta praėjus 6 mėnesiams po gydymo, Prancūzijoje 82 proc. krūties vėžiu sirgusių moterų į darbą grįžta po 10.8 mėnesio“ – džiaugėsi "Local American Working Group" vadovė, advokatė Rūta Pumputienė.

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas žemiausių Europoje. Mažiausias išgyvenamumas fiksuojamas tarp sergančių plaučių vėžiu – 9 proc, kiaušidžių vėžiu – 32 proc. ir tiesiosios žarnos – 43 proc., didžiausias – tarp sergančių prostatos vėžiu – net 83 proc., odos melanoma – 69 proc., krūties vėžiu – 67 proc. Anot ekspertų, mažas išgyvenamumas dažnai sąlygotas ne tik vėlyvos diagnostikos, bet ir naujoviško gydymo prieinamumo trūkumo, nes šalyse, kuriose pacientams prieinami nauji gydymo metodai, pasiekia geresnių rezultatų.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius prof. dr. (HP) Feliksas Jankevičius pabrėžė, kad, kalbant apie inovatyvių vaistų prieinamumą, Lietuva pacientams kompensuoja tik 50 proc. to, ką jau galėtų kompensuoti.

"Atsiliekame nuo inovacijų srauto, kuris dabar yra Europoje – sakė NVI direktorius. – Kai susiduri su žmonių gyvenimais, likimais, šie klausimai tampa ypatingai aštrūs ir aktualūs. Gyvenimo kokybė yra vienas iš tų parametrų, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo."

"Dėl susidariusios situacijos kaltinti reiktų ne tik atgyvenusį, į rezultatus neorientuotą biudžeto planavimą, bet ir faktą, kad Lietuvoje yra apskritai skiriama nepakankamai lėšų vėžio gydymui finansuoti – tam per metus skiriama tik apie 6 proc. bendrųjų sveikatos išlaidų. Čia didžiausia problema – ne procentuose (jie panašūs į kitų šalių), o tame, kad Lietuva apskritai per mažai skiria lėšų sveikatos apsaugai – nuo ES vidurkio atsiliekame maždaug 0,5 milijardo eurų per metus, taigi ir pinigų vėžio gydymui lieka kur kas mažiau" – pridūrė advokatė R. Pumputienė.

Inovatyvaus gydymo prieinamumui didinti neretai trukdo smulkūs techniniai aspektai ir biurokratija: institucijos, priimančios sprendimus dėl naujų onkologinių vaistų kompensavimo, vertinant tų vaistų efektyvumą dažnai sako, kad "nėra visų reikiamų duomenų", bet tuo pačiu ir neatsižvelgia, kad tie "reikiami" duomenys onkologinėse ligose kartais yra tiesiog neįmanomi (pacientai išgyvena, pasveiksta ir tyrimai tiesiog negali būti tęsiami). Problema išlieka ir tai, kad Lietuvoje onkologiniai vaistai vertinami pagal vienodą visiems vaistams kurpalių, nors kitose šalyse yra atskiri/kiti onkologinėms ligoms skirtų vaistų, svarstomų dėl įrašymo į kompensavimo sąrašą, terapinės vertės vertinimo kriterijai. Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos atstovė Simona Stankevičiūtė sutiko su konferencijos organizatorių nuomone, kad reikia diskutuoti apie skirtingų kriterijų taikymą skirtingiems vaistams. "Apie viską reikia diskutuoti" – sakė S. Stankevičiūtė.

Diskusijos organizatoriai išlieka optimistiški: "Turime puikių gydytojų, pasiryžimą reformuoti visą sveikatos sistemą politiniu lygmeniu, bet reikia atlikti svarbius namų darbus, kad būtų didinamas Lietuvos pacientų išgyvenamumas – sakė R. Pumputienė. – Pirma – reikia įvertinti visas išlaidas sveikatos apsaugai, sumažinti galimo lėšų eikvojimo kaštus. Antra, reikia pradėti mokėti už rezultatus: remti įrodymais pagrįstą gydymą. Trečia, vengti atgyvenusios politikos, kuri atbaido investicijas, vietoj to – bendradarbiauti su industrija ieškant naujų galimybių."

Tylusis moterų žudikas

Apie moters organizme vykstančius pakitimus gali signalizuoti net ir menki sveikatos sutrikimai: skausmas dubens ar pilvo srityje, dažnas šlapinimasis, pilvo apimties padidėjimas, sutrikęs menstruacijų ciklas. Tačiau dauguma moterų linkusios nepaisyti nežymių simptomų, teigdamos, kad tokia jų fiziologija. Pasitaiko, kad moteris gyvena keletą metų, nežinodama, jog serga, o organizme įvyksta negrįžtami procesai, kurie baigiasi nevaisingumu, operacijomis ar net onkologinėmis ligomis.

Kasmet Lietuvoje kiaušidžių vėžio diagnozę išgirsta apie 450 moterų. Tai viena klastingiausių onkologinių ligų, neretai aptinkama tik vėlyvų, III ar IV, stadijų. Ankstyvą kiaušidžių vėžio diagnostiką apsunkina tai, kad simptomai nėra ryškūs, ligos pradžioje dažnai nejaučiami. Ligai progresuojant ima kamuoti skrandžio pilnumo jausmas, pilvo skausmas, apetito stoka, išryškėja tuštinimosi ir šlapinimosi sutrikimai, jaučiamas nuovargis, padidėja pilvo apimtis, krinta svoris.

Gydytoja Dangira Babenskienė įspėjo moteris būti atidesnėms, neignoruoti net ir nežymių simptomų. "Žinome, kad kiaušidžių vėžys, kaip ir dauguma moterų ligų, linkęs veikti tyliai, be jokių simptomų, tad tik atlikus diagnostinius tyrimus galima laiku atrasti ir užkirsti kelią ligai. Šiandien laboratorijose atliekami ir kraujo tyrimai, padedantys diagnozuoti onkologines ligas: vėžio žymenys Ca125 ir He4 bei genetiniai tyrimai, padedantys atkreipti dėmesį į tas moteris, kurios turi didesnę riziką susirgti kiaušidžių ir krūtų vėžiu BRCA1/2", – pasakojo gydytoja.

Tyrimai, gelbėjantys gyvybes

Kiaušidžių vėžiui nustatyti atliekami vėžio žymenų Ca125 ir He4 tyrimai. Medikai juos rekomenduoja atlikti kartu, kadangi gaunamas itin tikslus rezultatas ir parenkamas tikslingiausias ligos gydymas. Taikant kiaušidžių piktybinių navikų rizikos algoritmą (ROMA) pastebėta, kad šių tyrimų junginys net 89 proc. tikslumu diagnozuoja I ir II stadijos kiaušidžių vėžį.

Šiuolaikinės technologijos padeda medikams įvertinti ir vėžinių susirgimų riziką. Sveiko žmogaus organizme aptinkami paveldimi BRCA1, BRCA2 genai. Dėl šių genų mutacijų organizmo ląstelės nepaliaujamai dauginasi ir piktybėja, sukeldamos onkologinius kiaušidžių susirgimus. BRCA1/2 genų tyrimus rekomenduojama atlikti moterims, kurių šeimos nariai sirgo onkologinėmis ligomis, taip pat jei vėžys buvo diagnozuotas iki 50 metų.

Medikai įsitikinę, kad profilaktiniai apsilankymai pas ginekologą, instrumentiniai ir laiku atliekami kiaušidžių vėžio žymenų bei genų tyrimai padeda efektyviau kovoti su kiaušidžių vėžio sukeliamu mirštamumu.

Liga, pakertanti vyrus

Net keli tūkstančiai puikiai besijaučiančių vyrų kasmet išgirsta prostatos vėžio diagnozę. Tai dažniausia onkologinė vyrų liga, priverčianti praverti urologų kabineto duris.

Ligos eiga klastinga, pradžioje – besimptomė, tačiau tyliai progresuojanti, ilgainiui pasireiškianti nemaloniais pojūčiais: susilpnėjusia šlapimo srove, padažnėjusiu šlapinimusi, erekcijos sutrikimais. Tik pajutę, kad akivaizdžiai pablogėjo savijauta, vyrai kreipiasi į medikus. Tuomet liga jau būna pažengusi, aptinkami vėlesnių stadijų, sudėtingesnio ir ilgesnio gydymo reikalaujantys dariniai.

Kol kas vienintelė diagnostinė priemonė, leidžianti aptikti ankstyvąsias prostatos vėžio stadijas – prostatos specifinio antigeno tyrimas (PSA). Pakitusi prostatos ląstelių išskirto baltymo (PSA) koncentracija kraujyje signalizuoja apie klinikinius prostatos sutrikimus. Tyrimais nustatyta, kad vyro kraujyje aptinkamas dviejų formų PSA: laisvasis ir bendras. Būtent laisvojo ir bendrojo PSA santykis turi lemiamos įtakos diagnozuojant prostatos ligas.

Gydytojos D.Babenskienės teigimu, gavus tyrimo rezultatus nereikėtų nuogąstauti – padidėjusi PSA koncentracija ne visuomet reiškia blogiausią diagnozę. "Pakitusi PSA koncentracija kraujyje ne visuomet nurodo prostatos vėžį, taip gali nutikti ir dėl kitų prostatos ligų. Antigeno koncentracija kraujyje pakinta sergant nepiktybinėmis ligomis, tokiomis kaip prostatitas ar gerybinė prostatos hiperplazija. Tad nerimauti, kad sergate prostatos vėžiu nereikėtų, jei ligos diagnozės nepatvirtino gydytojas specialistas", – teigė gydytoja D.Babenskienė.

Vyrams, sulaukusiems 50 metų, patariama profilaktiškai atlikti prostatos tyrimus, kadangi bėgant metams didėja onkologinių ligų rizika. O esant simptomams ar šeimoje sergant artimiesiems, patartina kreiptis į gydytoją ir anksčiau. Nepamirškite – be patikros praleisti metai gali būti lemtingi.

Neatidėliokite tyrimų

Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad vėžio diagnozė tolygi mirties nuosprendžiui. Anaiptol, laiku diagnozuotas vėžys gali būti visiškai išgydytas.

Nuolatinis savęs stebėjimas, profilaktiniai apsilankymai pas šeimos gydytoją, diagnostinių tyrimų atlikimas – visa tai gali padėti išvengti ligos arba laiku ją ligą.

"Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad medicinoje nėra vieno stebuklingo tyrimo, kuris leistų pasakyti, ar sergate onkologinė liga, ar ne. Pasikliauti tik kraujo tyrimais negalime, nes vėžio žymenys turi savo jautrumą, specifiškumą ir pakinta esant ne visiems onkologiniams susirgimams. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai vieni kitus papildo, tačiau išgirstu ir tokių nuomonių, kad vėžio žymenis reikia tirti kuo dažniau ir stebėti jų pokyčius. Mano nuomone, šiuos tyrimus atlikti vertėtų, tačiau interpretuoti juos turi tik gydytojas", – įsitikinusi gydytoja D.Babenskienė.

„Brangi Mamyte,

šiandien ryte atsikėliau ir nusišypsojau saulytei. Ji švelniai pakuteno man skruostą. Lygiai kaip Tu, kai prie tavęs prisiglaudžiu. Bet tada atslinko tamsus debesėlis ir uždengė saulę. Kaip piktos ir klastingos ligos. Jos tyko ir puola netikėtai.

Mamyte, labai tave myliu. Esi man pati gražiausia ir brangiausia visame pasaulyje. Sveikinu Tave su Mamytės diena. Prašau, kad visada būtum laiminga ir sveika. Nueik pas gydytoją ir pasitikrink, o aš Tave apkabinsiu ir pabučiuosiu.

Saulytė vėl šviečia. Ir aš šypsausi, kai Tau viskas gerai.

Myliu tave. Tavo ...“.

Šį jautrų sveikinimą, skirtą atkreipti dėmesį į sergamumą onkologinėmis ligomis ir į jų prevencijos svarbą, šiandieną gaus daugiau negu 7800 Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono mamyčių, kurių vaikučiai noriai dalyvavo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro organizuojamoje švietėjiškoje akcijoje ir rašė jau tradicija tapusį diktantą, virstantį gražiausiu laišku Mamai ir Tėčiui.

Lietuvoje šiuo metu yra vykdomos 3 onkologinių susirgimų prevencijos programos moterims:

-    gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal ją kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Kol normalios gimdos kaklelio ląstelės dėl įvairiausių veiksnių virsta vėžinėmis, praeina ne vienas mėnuo ir net ne vieni metai. Pakitimų pradžios moterys dažnai nejaučia, tačiau tik anksti juos nustačius galima išvengti ligos, pasveikti. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

-    atrankinės mamografijos patikros dėl krūties vėžio programa, skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Pagal programą kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai nustatyti vėžį ar iki tol įvykusius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą.

-    storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų. Kartą per 2 metus atliekamas imunocheminis testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas duos siuntimą kolonoskopijai atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija.

Dėl vėžio prevencinių programų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Lietuvoje kasmet nustatoma maždaug 60–70 naujų Hodžkino limfomos atvejų, ir dauguma pacientų – 20–30 metų – žmonės. Taip teigia Santariškių klinikos Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas Laimono Griškevičiaus. „Hodžkino limfoma yra jaunų pacientų limfoma“, – sako jis.

Pasak L. Griškevičiaus, per pastaruosius 20 metų stebimas sergamumo limfoma didėjimas. „Ši tendencija stebima visur pasaulyje. Taip iš dalies yra todėl, kad mūsų populiacija sensta, o piktybinės ligos apskritai dažnesnės tarp vyresnių žmonių. Limfoma dabar diagnozuojama šiek tiek dažniau“, – tvirtina L. Griškevičius. Šiuo metu Lietuvoje šia liga serga maždaug 2 tūkst. žmonių.

Medikų teigimu, vienos limfomos atsiradimo priežasties nėra, ligos išsivystymą lemia daug faktorių. Anot L. Griškevičiaus, limfomai atsirasti sudaro sąlygas nusilpęs imunitetas. Daugybė lėtinių ligų, kuriomis serga žmonės, imunitetą silpnina. Taigi žmonėms, sergantiems tomis lėtinėmis ligomis, susirgti limfoma – daugiau tikimybių, sako gydytojas.

Jis pasakoja, kad išskiriami du šios ligos tipai. Vieno tipo limfoma dažniau serga jaunesni, kito tipo – vyresni žmonės. „Hodžkino limfoma yra jaunų pacientų limfoma. Lietuvoje nustatoma maždaug 60–70 naujų atvejų per metus. Dauguma pacientų yra tarp 20–30 metų amžiaus. Visos kitos yra ne Hodžkino limfomos“, – aiškina gydytojas.

Esama daugybės – daugiau nei 30 skirtingų variantų – ne Hodžkino limfomų. Kiekvienas iš šių variantų, pasak L. Griškevičiaus, turi savo gydymą. Kai kurios limfomos esą gana dažnos, pavyzdžiui, didelių B ląstelių limfomos, kitos – labai retos, per metus nustatomas vos vienas atvejis.

Sergantieji limfoma gauna bazinį gydymą, chemoterapiją. „Daugelis pacientų gauna ir tai, ką vadiname moderniu gydymu (nors jam yra daugiau nei 10 metų), t. y. gydymą monokloniniais antikūniais. Tas gydymas taip pat yra prieinamas. Tačiau mokslas nestovi vietoje“, – pabrėžia L. Griškevičius.

Anot jo, nuolat atsiranda naujų limfomos gydymo būdų ir vaistų nuo šios ligos. Tačiau Lietuvoje, gydytojo teigimu, daugelis šių vaistų nėra kompensuojami. Taigi pasakyti, kad Lietuvoje, susirgus ne Hodžkino limfoma, yra įmanoma gauti kiekvieną vaistą, koks yra prieinamas, pavyzdžiui, Vokietijoje, negalima.

„Vokietijoje, Junginėje Karalystėje, Prancūzijoje, žinoma, bus daugiau modernių vaistų, kurie yra prieinami pacientams, susirgusiems ne Hodžkino limfomomis, negu Lietuvoje“, – pažymi L. Griškevičius. Pasak jo, sergamumas Hodžkino limfoma mūsų šalyje nedidėja, šis skaičius daugelį metų esąs stabilus.

Jaunam žmogui susirgus Hodžkino limfoma, taikant modernų, adekvatų gydymą, L. Griškevičiaus teigimu, tikimybė išgyti yra didelė – beveik 90 proc. Gydytojas tikina, kad pacientai, kurie serga Hodžkino limfoma, mūsų šalyje gauna visą įmanomą gydymą. 

„Toks pats jis gaunamas ir, tarkime, Vokietijoje. Jo pagrindas yra chemoterapija. Tai yra standartinė chemoterapija. Tačiau maždaug pusei pacientų reikia taikyti intensyvią chemoterapiją, nes jų liga būna gana išplitusi. Dar daliai pacientų reikia papildomai taikyti spindulinį gydymą“, – pasakoja gydytojas.

Jo žiniomis, daugiausiai dviem iš dešimties pacientų pirmos eilės gydymas nepadeda. Tada reikia taikyti papildomą gydymą, dar intensyvesnę chemoterapiją ir daryti kaulų čiulpų transplantaciją. L. Griškevičius tikina, kad kiekvienas pacientas, kuriam reikia atlikti kaulų čiulpų transplantaciją, tokią paslaugą gauna. Esą jokių eilių nėra, donorai randami greitai – vidutinis paieškos laikas yra vos 40 dienų.

„Tokį gydymą jie tikrai gauna. Tačiau yra labai nedidelis skaičius (vos keletas per metus) pacientų, kuriems reikėtų ir naujausio gydymo. Deja, šie pacientai tokio gydymo negauna, nes jis yra nekompensuojamas“, – teigia gydytojas. Šis naujausias gydymas – tai vaistai nuo Hodžkino limfomos, nauji antikūnai. Anot L. Griškevičius, jie Lietuvoje kol kas buvo prieinami tik pacientams, dalyvaujantiems klinikiniuose tyrimuose.

Gydytojo teigimu, sergant limfoma, kaip ir bet kuria kita onkologine liga, psichologinis nusiteikimas yra labai svarbus. Tinkamas psichologinis nusiteikimas esą padeda ištverti ir diagnozę, ir gydymo procesą. Nuo psichologinės būklės priklauso, kaip pacientas laikosi gydymo režimo, koks jo požiūris į gydymą, kaip jis sutvarko savo gyvenimą.

„Jei žmogus nusiteikęs gydytis, tai jam viskas yra ir lengviau. Jei jis gerai laikosi gydymo režimo, jis lengviau ir įveikia ligą, ir gydymo rezultatas yra geresnis. Psichologinis nusiteikimas ir motyvacija yra labai svarbus dalykas“, – akcentuoja gydytojas.

L. Griškevičiaus žiniomis, pacientų, kurie nutrauktų gydymą arba neatvyktų gydytis, beveik nėra. Taigi pacientai – gana motyvuoti išgyti. Gydytojas pabrėžia, kad visi jie esą mokesčių mokėtojai. „Visi jie mokėjo mokesčius ir jie visi  turi teisę gauti gydymą. Jie tikrai nėra jokia našta visuomenei. Daugelis jų grįžta į produktyvų gyvenimą, dirba ir, ekonominiais terminais kalbant, toliau kuria pridėtinę vertę“, – mano L. Griškevičius.

Prieš ketverius metus Seimo kontrolieriai, tyrę galimus piliečių teisių pažeidimus sveikatos apsaugos srityje, ragino reanimuoti sugriautą onkologiją ir steigti Nacionalinį vėžio institutą (NVI), kuris koordinuotų visoje Lietuvoje vykdomus onkologinius tyrimus ir užtikrintų ligonių gydymą.

Politikai nuo 2009 metų niekaip negali susitarti dėl tokio instituto, jo steigėjų, statuso ir priklausomybės. Negana to, prasidėjo teismai. Tiesa,  2011-aisiais net 86 Seimo nariai pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma steigti Vyriausybei pavaldų NVI, bet instituto nėra. Šalies onkologija, o tai reiškia, kad ir pacientai, ir gydytojai penktus metus laikomi politikų įkaitais, o ligonių išgyvenamumas Lietuvoje vienas žemiausių visoje Europoje.

Ginčijasi, kuriai ministerijai turi būti pavaldus institutas

Po šio Seimo demaršo pasikeitė valdantieji, o Nacionalinio vėžio instituto įstatymą inicijavusi parlamentarė Dangutė Mikutienė tapo Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadove, Sveikatos apsaugos ministerijos vairą perėmė diplomuotas medikas Vytenis Povilas Andriukaitis. Regis, problema turėtų būti išspręsta greitai ir sklandžiai, tačiau panašu, kad dabar užvirė ambicijos: Darbo partijai atstovaujanti D. Mikutienė siekia, kad NVI su klinika būtų Vyriausybės žinioje, tačiau faktiškai pavaldus Darbo partijos kontroliuojamai  Švietimo ir mokslo ministerijai.

„NVI būtų steigiamas pagal Mokslo ir studijų įstatymą. Steigėja yra Vyriausybė, funkcijas paveda vykdyti pagal kompetenciją Švietimo ir mokslo ministerijai, bet Sveikatos ministerija priešinasi. Ji mano, kad kliniką reikia atiduoti į Santariškes, kad būtų atskiras toks neaišku kokiu statusu mokslinių tyrimų centras“, – sako D. Mikutienė.

Tuo metu sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas V.P. Andriukaitis turi savo viziją.

„Tai gal D. Mikutienei galima būtų pasiūlyti, kad Kauno ir Vilniaus universitetų ligonines tiesiog padaryt biudžetinėmis įstaigomis ir atiduoti Švietimo ir mokslo ministerijai? Siūlymas yra tas pats: būtų du NVI su klinikomis steigėjai. Šis atskiras juridinis asmuo, kuris vadintųsi Nacionaliniu vežio institutu, būtų integruotas į sveikatos apsaugos sistemą ir kartu su visomis įstaigomis spręstų onkologinių ligonių gydymo problemas. NVI direktorius būtų vyriausiasis onkologas, kuris vadovautų onkologinei metodinei pagalbai visoje Lietuvoje“, – savąjį planą aiškina V.P. Andriukaitis.

Jis pamini ir tai, kad NVI būtų atsakingas už valstybinį arba nacionalinį Vėžio registrą, kuris apimtų visas ligonines. Sveikatos apsaugos ministras teigia, kad D. Mikutienė ruošiasi skubos tvarka įstatymą pateikti Seimui, kai tik Švietimo reikalų komitetas sausio 22 d. apsvarstys šį klausimą. Tuomet Vilniaus onkologijos institutas bus  pertvarkytas iki kovo pabaigos.

„Tokios nuostatos buvo mūsų Darbo partijos ir Vyriausybės programoje. Jos vėliau buvo sveikatos apsaugos ministro iniciatyva pakeistos“, – nurodo D. Mikutienė.

Tačiau V.P. Andriukaitis kitokios nuomonės: „Vyriausybės programoje labai aiškiai pasakyta, kad NVI turi būti integruotas į universitetų ir sveikatos apsaugos sistemos struktūrą kartu su universiteto klinikomis.“

Neaiškumai gydytojams nuolatos sukelia problemas

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas – vienintelis Rytų Europoje turi  Europos vėžio institutų organizacijos akreditaciją. 2007 m. 17 pagrindinių Europos institutų vadovai Stokholme pasirašė deklaraciją, kurios tikslas – kurti Europos valstybių vėžio institutų, kurie vykdo mokslinį darbą, studijas ir gydymą, organizaciją.  Kol kas Vilniaus Onkologijos institutas Europinius reikalavimus atitinka, tačiau kokia kaina?

„Kiekvieną kartą pasirašant sutartis su ligonių kasomis, iškyla koalizija, kad mes nepriklausom Sveikatos apsaugos ministerijai.  Visą laiką turime aiškinti, kad vykdome gydomąją funkciją. Aišku, galų gale ta sutartis yra pasirašoma, bet visada iškyla didelė diskusija, jei kalba eina apie naujos aparatūros įsigijimą – reikia kiekvieną kartą įrodinėti, kad mes užsiimame ne tik moksliniu darbu“, – sunkumus vardija Lietuvos onkologų draugijos valdybos pirmininkė dr. Simona Rūta Letautienė.

Jos teigimu, tokia trintis daro neigiamą įtaką pacientams ir darbuotojų psichologinei būklei bei darbui.

Prieš pat Naujuosius metus onkologijos srityje dirbančių draugijų asociacija kreipėsi į premjerą, sveikatos apsaugos bei švietimo ir mokslo ministrus ragindami pagaliau spręsti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto klausimą.

„Kiekvienas žmogus nori žinoti, kas jo laukia rytoj. Ypatingai mūsų kolektyvas, kurį sudaro ir gydytojai, ir mokslininkai, pagalbinis personalas, kurio kasdienis darbas nukreiptas į onkologinį ligonį“, – teigia Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius ir priduria, kad laikui bėgant, nors buvo sudėtinga, prie situacijos reikėjo prisitaikyti.

Onkologai ne kartą ragino iš esmės spręsti pagrindines problemas: atkurti Valstybinę vėžio kontrolės programą, įteisinti Vėžio registrą, organizuotai vykdyti prevencines patikros programas, racionaliai naudoti lėšas įsigyjant brangią aparatūrą.

Statistika nedžiugina

2013-ųjų gruodį buvo paskelbti susirgusiųjų vėžiu išgyvenamumo tyrimai. „Eurocare“ pirmą kartą paskelbė ir Lietuvos vėžio registro duomenis. Jie rodo, kad Lietuvoje mirštamumas nuo kai kurio vėžio – vienas didžiausių  Europos Sąjungoje.

Vėžio registro, kuris šiuo metu yra nepilnas, duomenimis, per metus Lietuvoje vėžiu suserga 18 tūkst. pacientų, miršta 8 tūkst. Duomenys rodo, kad šalyje šia onkologine liga kada nors yra sirgę apie 40 tūkst. gyventojų, o Higienos instituto duomenimis, šis skaičius gerokai didesnis ir siekia 73 tūkst..

Tad kokių dar argumentų reikia valdantiesiems ir opozicijoje esantiems politikams, kad, palikę ambicijas, pagaliau imtųsi spręsti onkologijos problemą?