Kai tą naktį, kelios minutės po vidurnakčio, Vilniuje budintis Bendrojo pagalbos centro operatorius Dominykas atsiliepė į eilinį skambutį, pagalbos prašymo jis neišgirdo. Girdėjosi neaiškūs garsai, kuriuos galėjai palaikyti kažkokiu susistumdymu, ir moters balsas, sakantis: „Baik, jau viskas...“. Telefoninis ryšys po septynių sekundžių nutrūko, o visi operatoriaus bandymai perskambinti buvo nesėkmingi – kiekvieną kartą pasigirsdavo automatinis garso įrašas: „Adresatas šiuo metu yra nepasiekiamas. Prašom bandyti vėliau.“

Informacijos, kas nutiko, nebuvo. Tačiau moters žodžiai kėlė įtarimą, jog jai reikia pagalbos.

Adresatas šiuo metu yra nepasiekiamas. Prašom bandyti vėliau.

Pasinaudodamas kartu su skambučiu gautais vietos nustatymo duomenimis, rodančiais vieną kaimą Valkininkų seniūnijoje, Dominykas užpildė elektroninį pranešimą policijai.

Po pusvalandžio Bendrasis pagalbos centras sulaukė skambučio iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Policijos pareigūnai prašė ugniagesių gelbėtojų pagalbos.

Paaiškėjo, kad, nuvykus nurodytu adresu, rastas uždūmintas namas. Policininkams vargais negalais pavyko pažadinti miegančius namų šeimininkę, jos suaugusį sūnų ir jų draugą. Jie visi – gyvi ir sveiki – buvo išvesti į lauką.

Atvykus ugniagesiams gelbėtojams nustatyta, kad dūmai veržėsi iš rūsyje esančio kieto kuro katilo. Neilgai trukus smilkstančios malkos buvo užgesintos, o patalpos išvėdintos. Mirtino pavojaus nebeliko.

Tuo metu policijos pareigūnams pagaliau pavyko prisiskambinti telefono numeriu, iš kurio buvo gautas mįslingas skambutis. Atsiliepęs kaimyninio kaimo gyventojas paaiškino tą vakarą lankęsis išgelbėtų žmonių namuose – taisęs netvarkingą krosnį. Taip ir nepavykus jos pataisyti išėjęs namo. Skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112 nei jis pats, nei kas kitas specialiai neskambinęs. Galbūt numeris susirinko netyčia, o fone galėjo girdėtis namų šeimininkės balsas.

Svečiui išėjus, gyventojai, pakūrę netvarkingą pečių, nuėjo miegoti. Ir galėjo niekada nebepabusti, nes dūmų detektoriaus namuose nebuvo. Nuo mirtino apsinuodijimo juos išgelbėjo mįslingas skambutis, Bendrojo pagalbos centro operatoriaus užpildytas pranešimas policijai ir operatyvūs policijos pareigūnų veiksmai.

„Ąžuolo“ apdovanojimas atiteko operatoriui Eitvydui Doškui už meistrišką pasakojimą grynąja vaizdų kalba apie žmones, būsenas, laiką ir miestą, inovatyvumą ir retrospektyvumą kartu viename filme „Čia buvo Vilnius” (rež. Eitvydas Doškus).

„Už brandų ir subtilų konceptualumą kuriant filmo vaizdą, kuris veikia kaip atskira ir neiliustratyvi dimensija, tuo pačiu esanti visiškoje dermėje su kitais filmo elementais juos papildant ir sukuriant tarplaikinį bei tarpkultūrinį filmo pasaulį“ geriausio jaunojo kino operatoriaus apdovanojimas „Gilė“ įteikta operatoriui Nojui Drąsučiui už filmą „Krytis” (rež. Eglė Razumaitė).

Jokūbas Miškinis pelnė „Gilės“ specialųjį paminėjimą už filmą „Nuosėdos” (rež. Viktoras Gineitis). Šį apdovanojimą komisiją jaunajam operatoriui skyrė už taiklų kompozicijų, atmosferų ir medijos pasirinkimą atskleidžiant filmo temą bei personažų santykį, taip pat už gebėjimą pabrėžti štiliaus būseną, tvyrančią ore.

Statulėlė už kūrybinius gyvenimo pasiekimus už daugiau nei 20 kūrybinių metų, filmuojant dokumentinius ir vaidybinius filmus, buvo skirta operatoriui Viktorui Radzevičiui.

Taip pat ceremonijos metu už įamžintą ypatingą žmogų, menininką, buvusį LAC narį Audrių Kemežį knygoje „Kino operatorius Audrius Kemežys. Akimirksnis spalvoms suderinti” režisierei Giedrei Beinoriūtei įteikta operatorių dėkingumo statulėlė.

Išdalinti ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų apdovanojimai kino industrijos atstovams, kuriuos išrenka patys LMTA vaizdo operatoriaus bakalauro studijų studentai ir apdovanoja jiems reikšmingiausius žmones. Vienas apdovanojimų buvo skirtas LMTA Kino ir TV studijos administratorei Jurgai Mačionytei, antrasis – LMTA Kino ir TV studijos vyr. technikui Sigitui Motorui.

Renginį vedė aktorius Martynas Nedzinskas. Koncertavo atlikėjas Lukas Pilkauskas. Statulėlių autorius – skulptorius Marius Skudžinskas.

Apdovanojimų „Ąžuolas“ 2022 nominantus ir laimėtojus išrinko kino profesionalų komisija, kurią sudarė kino operatorius bei komisijos pirmininkas Vytautas Plukas, kino režisierius Robertas Neveckas, kino festivalių programų sudarytoja Aistė Račaitytė, kino operatorė bei režisierė Rugilė Barzdžiukaitė ir kino operatorė Laura Aliukonytė.

Renginio partneriai – Lietuvos kino centras, asociacija LATGA, LRT, „Meno avilys“, „Madstone“, „Cinevera“, „Cineskopė“, „Kinolab“, „Arclight“, „No Noise“, „Čiobreliai“.

LAC apdovanojimų „Ąžuolas 2022“ nominantai ir nugalėtojai:

„Ąžuolo“ kategorija:

„Piligrimai” (rež. Laurynas Bareiša), op. Narvydas Naujalis

„Čia buvo Vilnius” (rež. Eitvydas Doškus), op. Eitvydas Doškus – nugalėtojas

„Tvano nebus” (rež. Marat Sargsyan), op. Feliksas Abrukauskas

„Gilės“ kategorija:

„Krytis” (rež. Eglė Razumaitė), op. Nojus Drąsutis – nugalėtojas

„Blausos” (rež. Arnas Balčiūnas), op. Milda Juodvalkytė

„Nuosėdos” (rež. Viktoras Gineitis), op. Jokūbas Miškinis – specialusis paminėjimas

Pasak bendrovės, komisijos įvertinimo ir išvados prašoma „dėl gautos papildomos informacijos“.

Kuro bazių operatoriaus veiklą Vilniaus ir Palangos oro uostuose nuo 2021-ųjų vykdo bendrovė „Baltjet“, kurią kaip antrinę kompaniją įsteigė konkursą laimėjusi „Undoz Ventures Limited“, turinti patirties Rygos ir Talino oro uostuose.

Komisijos prašoma tikrinti minėtų kompanijų ir jų naudos gavėjų atitiktį saugumo interesams ir pateikti išvadą.

LRT radijas trečiadienį paskelbė, kad „Baltjet“ kontroliuoja Kipre registruota bendrovė „Undoz Ventures“, kurios vienas iš akcininkų yra Šveicarijoje gyvenantis Rusijos verslininkas Andrejus Mirošničenka, glaudžiai susijęs su Kremliumi ir artimiausia Vladimiro Putino aplinka.

A. Mirošničenka taip pat yra vienas iš Rusijos energetikos bendrovės „Jedran“ savininkų. Kartu su juo šią įmonę kontroliuoja su V. Putino įsteigtos „Vieningosios Rusijos“ partijos narys Irekas Salichovas.

Oro uostai pabrėžia, kad esamas kuro bazės operatorius degalų į bazes Vilniaus ir Palangos oro uostuose pats negabena, o tik saugo kitų patvirtintų degalų tiekėjų atvežtus degalus.

Pasak oro uostų, prieš pasirašant sutartį su minimu tiekėju, buvo atliktas pirminis informacijos patikrinimas. Nenustačius aplinkybių ar duomenų, kad investuotojo veikla gali kelti riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams, nebuvo pakankamo pagrindo kreiptis į atsakingas institucijas.

Lietuvos oro uostai teigia, kad šiuo metu siekiama patikrinti naujai gautą informaciją tiek dėl minėtų bendrovių, tiek dėl galutinių naudos gavėjų, jų galimų ryšių su kitomis kompanijomis, tiek dėl kitų pasikeitusių aplinkybių.

Atsakingoms šalies institucijoms nustačius, kad investuotojo vykdoma veikla arba jo priimami sprendimai gali kelti riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams, sutartis būtų nutraukiama.

Nuomos sutartys su „Baltjet“ galioja dešimt metų. Sutartyse numatyta, kad kuro bazių nuomininkas kasmet investuos į infrastruktūrą, o visas jų turtas turi būti atnaujinamas bent du kartus per veiklos laikotarpį.

Tai nuspręsta tarnybai nustačius, jog šiose savivaldybėse ne visi gyventojai turi pakankamą prieigą prie interneto ir kalbinio ryšio paslaugų, jos nėra užtikrintos socialiai pažeidžiamiems žmonėms, o norinčių šias paslaugas teikti savanoriškai neatsirado.

Pasak RRT Tinklų reguliavimo departamento vyriausiojo patarėjo ir tyrimą atlikusios grupės vadovo Marijaus Balnio, tyrimo metu nustatyta, jog šiose savivaldybėse operatorių tinklai dengiau mažiau nei 95 proc. būsto.

„Iš pradžių siūlėme šiose savivaldybėse operatoriams tokias paslaugas teikti savanoriškai. Norinčiųjų neatsiradus, ketiname patys įpareigoti operatorius teikti paslaugas“, – RRT pranešime teigė M Balnys.

Iš pradžių siūlėme šiose savivaldybėse operatoriams tokias paslaugas teikti savanoriškai.

Pasak RRT, 95 proc. įverčio taikymas yra įprasta praktika, taikoma tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu mastu.

Komentarus tarnybai operatoriai gali teikti iki kovo 20 dienos. Pranešama, kad „Tele2“ teiktų universaliųjų ryšių paslaugas Šalčininkų ir Ignalinos, „Telia Lietuva“ – Švenčionių ir Varėnos rajonuose, o „Bitė Lietuva“ – Pagėgių savivaldybėje.

Nepasiturintiems gyventojams dabar nustatyta kainos riba yra iki 8,92 euro per mėnesį, kitiems gyventojams – iki 26,77 euro.

Operatorių paslaugos turi užtikrinti ne mažesnę nei 10 Mbps gaunamojo ir ne mažesnę nei 1 Mbps siunčiamojo ryšio duomenų perdavimo spartą, suteikti bent 1 GB duomenų per mėnesį ir bent 200 minučių skambučiams.

„Po truputį įsibėgėti į naujų metų darbus? Pas mus taip nebūna, nes darbai niekad nenutrūksta, nesvarbu savaitgalis ar šventinė diena – mes dirbame“, – savo feisbuko paskyroje rašo Kauno m. GMPS.

Jos darbuotojams pastaruoju metu tenka atsiliepti į labai daug skambučių.

„Peržvelgus praėjusią savaitę, Karštajai linijai 1808 ji buvo išties labai darbinga. Per savaitę atsiliepta į daugiau nei 50 tūkstančių skambučių ir kalbėta 2 636 valandas! Šiandien pamainoje dirba 87  operatoriai ir 6 koordinatoriai. Kolegos, stiprybės ir kantrybės jums“, –  praneša Kauno m. GMPS.

Operatoriai tvirtina tam pasiruošę, tačiau derybos su Rusija dėl prioritetinės 3,5 gigaherco dažnių juostos atlaisvinimo yra aklavietėje.

Kai kurie operatoriai problema įvardija ir tai, kad rinkoje trūksta 5G palaikančių įrenginių, įskaitant išmaniuosius telefonus ir planšetes.

Smulkieji operatoriai - „Eurocom“, „Teledema“, „CSC Telecom“ ir „Mediafon“ ir „Mediafon Carrier Service“ - užėmė 2,89 proc. rinkos, rodo ketvirtadienį paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) elektroninių ryšių rinkos duomenys.

Bendros visų mobiliojo ryšio operatorių pajamos antrąjį ketvirtį, tuo pačiu ketvirčiu pernai, išaugo 0,6 proc. iki 44,11 mln. eurų. Išankstinio apmokėjimo paslaugų pajamos per metus sumažėjo 11,4 proc. iki 9,24 mln. eurų, iš abonentų gautos pajamos ūgtelėjo 4,4 proc. iki 34,87 mln. eurų.

Birželio pabaigoje Lietuvoje buvo 4,217 mln. aktyvių SIM kortelių. Pagal jį „Tele2“ užėmė 42,8 proc., „Telia Lietuva“ - 30,1 proc., „Bitė Lietuva“ - 25,1 proc. rinkos.

Susumavus į kitą tinklą ir iš kito tinklo perkeltus numerius, „Bitė Lietuva“ fiksavo didžiausią neigiamą srautą - 2122. „Tele2“ perkeltų numerių statistika taip pat buvo neigiama ir sudarė 1135, o „Telia Lietuvos“ abonentų padaugėjo 2740, kitų paslaugų tiekėjų - ūgtelėjo 517.

Vienų įmonių atstovai teigia, kad naujovės sumažins konkurenciją ir padidins mobiliojo ryšio paslaugų kainas, kiti tvirtina, jog privalomas SIM kortelių registravimas įtakos kainoms neturės, be to, kartu padės mažinti nusikalstamumą.

Vyriausybė pasitarime trečiadienį numato diskutuoti dėl pataisų, kurias priėmus tektų registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Pataisas parengusi VRM tikisi, kad naujovė padėtų kovoti su telefoniniais sukčiais.

„Tele2“: sumažėjus konkurencijai, didės kainos

VRM nurodo, kad dauguma operatorių pritaria siūlomam reguliavimui, o tam priešinasi tik bendrovė „Tele2“, kuri sako, kad registravimas nebūtų efektyvi priemonė kovai su nusikaltimais, apsunkintų verslo sąlygas.

„Iš dabartinių kelių tūkstančių prekybos vietų, kur parduodame išankstinio mokėjimo korteles, liks geriausiu atveju trečdalis. Blogiausiu – pora procentų - mūsų nuosavas tinklas. Jei reikės registruoti visas SIM korteles, dauguma pardavėjų, ypač smulkių, į tai neinvestuos. Juk reikia įsitikinti, kad dokumentą rodo tas pats žmogus, kuris prieš jus ir stovi. Reikia suvesti jo duomenis į sistemą, gauti patvirtinimą, kad viskas gerai, ir tik tada parduoti“, - BNS sakė „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas.

Anot jo, įsigaliojus pataisoms, išankstinio mokėjimo kortelių pirmiausia neliks kaimo parduotuvėse, mažuose miesteliuose, rajonuose.

„Tokiu būdu nusilpsta konkurencija, nusilpsta ir didėja kainos. Dar niekur ir niekada pasaulyje nebuvo, kad konkurencijai nusilpus, kainos sumažėtų. (...) Ne, tai nepadidins saugumo dėl daugybės priežasčių. Saugumą padidins geresnis policijos ir kitų jėgos struktūrų finansavimas ir realūs ryšį blokuojantys įrenginiai įkalinimo įstaigose“, - kalbėjo A.Baranauskas.

„Omnitel“: kainos nesikeis, mažės nusikalstamumas

Bendrovių „Teo LT“ ir „Omnitel“ teisės reikalų vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters teigė, kad bendrovė pritaria VRM iniciatyvai registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles.

„Tinkamai pasirengus, ši priemonė disciplinuotų rinką ir gerokai sumažintų galimybes pasinaudoti neregistruotomis kortelėmis nusikalstamai veiklai. Išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija neturės įtakos mūsų teikiamai paslaugų kainai nei rinkos konkurencingumui. Jų registracija jau privaloma Lenkijoje, tą artimiausiu metu svarsto daryti ir Latvija. Todėl tikime, kad investicijos į SIM kortelių registracijos įgyvendinimą padės ir Lietuvos žmonėms mobiliuoju ryšiu naudotis saugiau“, - BNS sakė G.Kaminskaitė-Salters.

Anot jos, įstatymo įgyvendinimas bendrovei kainuotų kelis šimtus tūkstančių eurų, tačiau techniniu požiūriu tai būtų sudėtingas procesas.

Siekiant, kad įstatymas būtų veiksmingas, „Omnitel“ siūlo, kad pataisos įsigaliotų nuo 2018 metų vidurio.

Šimtai nusikaltimų ir šimtatūkstantinės žalos

VRM pažymi, kad planuojant ir vykdant nusikaltimus dažniausiai naudojamasi „Labas“, „Extra“, „Pildyk“ ar kitomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, kurias kartu su mobiliojo ryšio telefonų aparatais nusikaltėliai keičia kasdien, o neretai ir kelis kartus per dieną.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per metus pasinaudojant mobiliaisiais telefonais, padaroma apie 300 nusikalstamų veikų, o jų turtinė žala per metus siekia vidutiniškai 242 tūkst. eurų.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šiuo metu šalyje yra 1,564 mln. išankstinio mokėjimo abonentų. Daugiausiai jų (56,2 proc.) turi „Tele2“. „Omnitel“ ir „Bitė Lietuva“ užėmė atitinkamai 20,6 ir 23,1 proc. šios rinkos. Pirmąjį šių metų pusmetį šalyje buvo parduota 17,8 tūkst. išankstinio mokėjimo kortelių (2015 metų sausį-birželį - 17,4 tūkst.), pajamos, gautos pardavus šias korteles, per metus padidėjo 18,7 proc. iki 93 tūkst. eurų.

„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas BNS informavo, kad įmonė kompensuos skambučius ir SMS Turkijoje esantiems ir į Lietuvą skambinantiems įmonės klientams. Pasak jo, tai galioja nuo antradienio 22 val. iki ketvirtadienio 24 val.

Tokiu pat laikotarpiu nemokami yra ir mobiliojo bei fiksuotojo ryšio skambučiai bei SMS iš „Omnitel“ ir „Teo LT“ tinklų į Turkiją ir iš Turkijos į Lietuvą, pranešė „Omnitel“ savo „Facebook“ paskyroje.

„Bitė Lietuva“ skambučius ir SMS į Lietuvą kompensuos nuo antradienio vakaro iki trečiadienio vakaro, rašoma jos „Facebook“ paskyroje.

Mažiausiai 36 žmonės antradienio vakarą žuvo ir daugiau nei 150 buvo sužeista per ataką viename didžiausių Europoje Stambulo Ataturko (Atatiurko) oro uosto tarptautiniame terminale. Lietuvos užsienio reikalų ministerija neturi žinių, kad Stambule būtų nukentėję Lietuvos piliečiai.

„EK pasiūlyti nauji didmeniniai tarifai yra ženkliai brangesni, ypač skambučių, nei kainos, kuriomis šiuo metu naudojasi Lietuvos gyventojai. Todėl, jei būtų galutiniai nustatyti būtent tokie didmeninių paslaugų Europoje tarifai, Lietuvos gyventojai vietiniais tarifais be priemokos kalbėti negalėtų, nes už kiekvieną Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovės kliento skambučio minutę Europoje operatorius turėtų mokėti didmeninę kainą, kuri didesnė nei vietiniai tarifai, ir taip patirtų nuostolį už kiekvieną minutę“, – BNS sakė „Bitė Lietuvos“ atstovė spaudai Žana Jakevičienė.

Anot jos, didmeniniai tarifai turi būti mažesni arba šalims, kuriose vietiniai tarifai yra pigesni, turėtų būti įstatymų numatytos išimtys taikyti didmeninius tarifus klientams, keliaujantiems Europoje.

Derėsis su EK

„Šiuo metu turime sutartis su kai kuriais Europos operatoriais, pagal kurias didmeninė kaina yra artima nuliui. Įsigaliojus Europos Komisijos siūlymui viena išeitis bus ta, kad operatoriai turės susitaikyti su nuostoliais. Vis dėlto dar reikia sulaukti oficialios Komisijos politikos ir sprendimo“, –BNS sakė „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas.

Anot jo, įmonė per Švedijos „Tele2“ grupę sieks pateikti savo poziciją EK.

„Mes visos „Tele2“ grupės lygiu konsultuosimės su Europos Komisija. Manome, kad reguliavimas leidžia mokėti mažiau, kad didmeninė kaina turėtų būti mažesnė. Šiaurės šalys turi konkurencinį trūkumą derėtis dėl tarptinklinio ryšio kainų, nes kur kas daugiau žmonių iš Šiaurės keliauja į Pietus ir naudojasi tarptinkliniu ryšiu, o ne atvirkščiai“, – kalbėjo A. Baranauskas.

„Teo LT“ ir „Omnitel“ teisės vadovė Giedrė Kaminskaitės-Salters BNS teigė, kad dėl EK siūlomų viršutinių kainų ribų bus privalu detaliai konsultuotis ir tartis su rinka.

„Nustatinėjant bet kokias viršutines kainų ribas, būtina atsižvelgti į investicijų poreikį, technologinę evoliuciją ir kitus veiksnius, kad kainų limitai netaptų kliūtimi paslaugų plėtrai ir pažangai“, – BNS sakė G. Kaminskaitė-Salters.

Anot jos, didmeniniai paslaugų tarifai turi atspindėti sąnaudas, tačiau nežinant visų detalių apie rengiamus pakeitimus, įmonė negali įvertinti, kokią įtaką tai turės jos kainodarai.

Apsispręs iki gruodžio vidurio

EK praėjusią savaitę paskelbė projektą dėl didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų mažinimo. EK siekia sudaryti sąlygas, kad iki 2017 metų birželio išvykęs į kitą ES šalį vartotojas galėtų naudotis tarptinklinio ryšio paslauga be jokių papildomų tarifų.

Projekte siūloma nustatyti, kad operatoriai, teikdami didmenines tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugas ES šalyse, negalėtų reikalauti iš kitų operatorių daugiau nei 4 centų už tarptinklinio ryšio skambučio minutę, 1 cento už trumpąją žinutę (SMS) ir 0,85 cento už 1 megabaitą (MB) perduotų duomenų.

Iki šių metų gruodžio vidurio numatyta patvirtinti sąžiningo naudojimosi taisykles, kurios užkirstų kelia vartotojų piktnaudžiavimui. Iki gruodžio vidurio EK taip pat turi patvirtinti tvarką, kaip išimtinėmis aplinkybėmis galės naudotis ES valstybių tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai.

Nuo balandžio pabaigos prasidėjo pereinamasis laikotarpis iki 2017 metų birželio, kai mažmeniniai tarptinklinio ryšio paslaugų tarifai sumažėjo iki 4 kartų. Pokalbio minutė gali būti tik 5 centais (be PVM) brangesnė nei šalies viduje, priemoka už trumpąją žinutę – 2 centais, už perduotų duomenų megabaitą – 5 centais (be PVM). Atsiliepti į skambutį papildomai kainuos 1,14 cento (be PVM) už minutę