D. Pečiūra gimė 1938 metais Panevėžyje, studijavo Maskvos kinematografijos institute (VGIK). Baigęs studijas dirbo Lietuvos kino studijoje, 1990–2006 metais gyveno JAV.

D. Pečiūra dirbo su garsiausiais Lietuvos kino režisieriais Algimantu Puipa, Almantu Grikevičiumi, Vytautu Žalakevičiumi, Raimondu Vabalu, Marijonu Giedriu, Jonu Vaitkumi, Algirdu Araminu ir kt.

Anot kinematografininkų sąjungos pranešimo, jis nufilmavo per 24 vaidybinių filmų, palikusių pėdsaką Lietuvos kino istorijoje.

Tarp jų – režisieriaus Almanto Grikevičiaus filmą „Faktas“, įvertintą tarptautiniame Kanų kino festivalyje, filmus „Maža išpažintis“, „Benai, plaukiam į Nidą“, „Marš, marš, tra‑ta‑ta!“, „Atsiprašau“. „Sadūto‑tūto“, „Nebūsiu gangsteris, brangioji“, „Velnio sėkla“, „Strazdas – žalias paukštis“, kt.

„210 tūkst. klientų, kuriems 2022 m. įdiegėme išmaniąsias apskaitas, sutaupė 11 mln. kilovatvalandžių (kWh) lyginant suvartojimą su dar prieš tai buvusiais metais“, – sakė ESO Išmaniosios apskaitos valdymo departamento direktorė Aurelija Židickytė-Orvydė.

Tikimasi, kad metų pabaigoje išmaniuosius skaitiklius turės dar apie pusė milijono Lietuvos šeimų. Pirmiausia jie diegiami tiems, kurie elektros sunaudoja daugiau nei 1000 kWh per metus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vieni – patenkinti. „Jie patys nuskaito, patogu. Esu patenkintas išmaniu skaitikliu“, – sakė vyras.

„Aš dar tik porą mėnesių moku, dar nežinau, atrodo, kad normaliai viskas, kol kas nebuvo jokių nesklandumų“, – kalbėjo kita pašnekovė.

Turėjome žiniasklaidoje atvejų, kai klientai kreipėsi būtent dėl išmanaus skaitiklio suvartojimo išaugimo. Nė vienu atveju nepasitvirtino, kad tai yra skaitiklio įtaka.

 

Kiti skundžiasi, kad įdiegus išmaniuosius skaitiklius, už elektrą gavo kosminę sąskaitą.

„Pakeitė skaitiklį ir gavome už gruodžio mėnesį trigubai didesnę sąskaitą. Kai paskambinau į ESO, pati konsultantė pasakė: „Oi, kas čia darosi su tais skaitikliais“, – komentavo kalbintas vyras.

Jau anksčiau vienas panevėžietis skundėsi, kad pakeistas išmanusis skaitiklis prisuko net 2000 kWh, ko anksčiau nėra buvę. Panašūs pavyzdžiai žiniasklaidoje skambėjo ne kartą.

„Turėjome žiniasklaidoje atvejų, kai klientai kreipėsi būtent dėl išmanaus skaitiklio suvartojimo išaugimo. Nė vienu atveju nepasitvirtino, kad tai yra skaitiklio įtaka“, – informavo A. Židickytė-Orvydė.

„Ar tai būtų privačių klientų segmentą veikiantys nepriklausomi tiekėjai, ar veikiantys verslo segmentą, jie formuoja sąskaitas. Tad ESO nėra jokio intereso prisukti kažkaip daugiau ar padidinti tą elektros energijos suvartojimą“, – teigė ESO vadovas Renaldas Radvila.

Dėl galimų neatitikimų pakeitus skaitiklį į energijos skirstymo operatorių jau yra kreipęsi daugiau kaip 6 tūkst. žmonių.

„Nesitikėjo, kad jo šildymo siurbliai, rekuperacinė sistema, galbūt užkalkėję gyvatukai gali suvartoti tiek daug elektros energijos“, – savo nuomonę išsakė A. Židickytė-Orvydė.

Nesitikėjo, kad jo šildymo siurbliai, rekuperacinė sistema, galbūt užkalkėję gyvatukai gali suvartoti tiek daug elektros energijos.

 

„Senoji apskaita yra fotografuojama nuimant senus skaitiklius tam, kad turėtume įrodymus, ką fiksavo. Tikrinami ir nauji skaitikliai, jeigu reikia, jie vežami į nepriklausomą laboratoriją“, – apie skaidrumą kalbėjo ESO vadovas.

Anot energijos skirstymo operatoriaus ne skaitikliai, o patys gyventojai kalti dėl milžiniškų sąskaitų, kurios galėjo kauptis metų metus.

„Dažniausiai pasitaikantys atvejai, kad klientai prieš tai deklaruodavo skaitiklio rodmenis ne kiekvieną mėnesį. Kitas atvejis, kad klientai tiesiog deklaruodavo vidurkį ir ištisus metus mokėdavo būtent pagal vidutinį suvartojimą“, – aiškino A. Židickytė-Orvydė, kodėl pakeitus skaitiklius atsiranda tokie skirtumai ir išauga sąskaitos.

Yra ir tokių, kas už elektrą skolingas tūkstantines sumas.

„Tokiais atvejais mes sutariame dėl išsimokėjimo dalimis ir su klientais sudarome susitarimus“, –  komentavo R. Radvila.

Tad kol skaitikliai dar neįdiegti, gyventojai raginami stebėti elektros suvartojimą.

Gyventojai išmaniojoje programėlėje realiuoju laiku galės stebėti elektros suvartojimą. Tiesa, norintiems tai daryti, prie naujojo skaitiklio reikės įsigyti papildomų įrenginių ir papildomai susimokėti.

„Reikėtų deklaruoti savo rodmenis kas mėnesį, fiksuoti juos, kad paskui nebūtų netikėtumų“, – perspėjo A. Židickytė-Orvydė.

Visos nedeklaruotos kilovatvalandės apskaičiuojamos pagal paskutinio mėnesio tarifą, o ne pagal tą, kai buvo išdegintos. Be to, gyventojai turėtų nepamiršti deklaruoti ir nulinio elektros suvartojimo, kitaip pritaikomas mėnesio suvartojimo vidurkis, už kurį reikės susimokėti net ir visai nesinaudojus elektra.

„Per artimiausią pusmetį įdiegsime galimybę tiesiogiai jungtis prie skaitiklio“, – informavo ESO vadovas.

Tokiu atveju gyventojai išmaniojoje programėlėje realiuoju laiku galės stebėti elektros suvartojimą. Tiesa, norintiems tai daryti, prie naujojo skaitiklio reikės įsigyti papildomų įrenginių ir papildomai susimokėti.

„Statybos darbai Lazdynų baseine faktiškai yra užbaigti, tačiau tam, kad galėtume atlikti darbų užbaigimo ir statinio pridavimo procedūras ir kuo greičiau atverti duris lankytojams, privalome nustatyti baseino operatorių. Kadangi „Active Vilnius“ jau kelerius metus sėkmingai prižiūri Fabijoniškių baseiną ir turi visą reikiamą kompetencijų paketą, nusprendėme laikinai patikėti šiai įstaigai prižiūrėti Lazdynų komplekso veiklą“,  –  sakė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Lazdynų baseinas veiklą pradės be atskiros SPA zonos. Jos įrengimas bus vykdomas atskirose patalpose, baseinui jau veikiant. Toks sprendimas priimtas siekiant taip laukiamo baseino erdves naudojimui paruošti kuo greičiau. Tačiau vertinant išaugusias energijos resursų kainas, vien plaukimo paslaugų teikimas nesugeneruos pakankamo pajamų srauto, kad projektas būtų finansiškai patrauklus komercinės veiklos vykdytojams, todėl laikotarpiu iki SPA zonos įrengimo, Lazdynų baseinui reikalingas laikinas valdytojas.

Laikinai baseiną operuosianti VšĮ „Active Vilnius“ komanda aprūpins objektą visa būtina vidaus įranga ir rūpinsis paslaugų kokybe objekte. Taip pat bus didinamas neformaliojo švietimo prieinamumas, skatinama sveika gyvensena ir aktyvus laisvalaikis Vilniaus mieste.

Sostinės taryba taip pat patvirtino komercinius paslaugų įkainius Lazdynų baseine. Vienkartinio apsilankymo baseine kaina sieks penkiolika eurų. Lankytojams taip pat bus siūlomi įvairus abonementai bei plaukimo programos.

Mėnesinis narystės mokestis įsigyjant abonementą vienam mėnesiui sieks – 79 eurus, trims mėnesiams – 49 eurus, dvylikai mėnesių, mokant kas mėnesį – 45 eurus, o įsigyjant metinį abonementą ir mokant iš karto – 41 eurą.

Aštuonių treniruočių paketas vaikams, norintiems išmokti plaukti su trenerio pagalba kainuos 79 eurus, keturios plaukimo treniruotės – 44 eurai. Suaugusiesiems aštuonių plaukimo pamokų kaina sieks 89 eurus, o keturios pamokos kainuos 54 eurus.

Viso 25 m ilgio baseino nuoma kainuos 350 eurų/val., vieno takelio nuoma – 50 eurų/val. Atitinkamai 50 m baseine nuomos mokesčiai sieks 800 eurų/val., ir 90 eurų/val.

„Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 dažniausiai tenka skambinti ne pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Tačiau jokia nervinė įtampa nesuteikia teisės nepagarbiai elgtis su skubios pagalbos skambučių operatoriais, žeminti ir įžeidinėti jų necenzūriniais žodžiais“, – nurodė BPC atstovai.

Už operatorių įžeidinėjimą keliems asmenims skirtos baudos. Tikimasi, kad tai paskatins žmones, kuriems reikia skubios pagalbos, jos prašyti mandagiai, o ne liejant tulžį ir neapykantą ant operatorių, kurie turi ne tik išklausyti skambinančio asmens informaciją, bet tuo pačiu metu perduoti ją ir specialiosioms tarnyboms.

Jokia nervinė įtampa nesuteikia teisės nepagarbiai elgtis su skubios pagalbos skambučių operatoriais.

„Ne taip seniai gavome informaciją, kad 51 metų Švenčionių gyventojui, kuris šių metų gegužės mėnesį, norėdamas iškviesti greitąją medicinos pagalbą, pokalbio metu įžeidinėjo, žemino ir vartojo necenzūrinius žodžius Bendrojo pagalbos centro operatorės atžvilgiu, buvo skirta 45 eurų bauda. Tokio pat dydžio bauda buvo įvertintas ir 42 metų Molėtų rajono gyventojo bendravimas su Bendrojo pagalbos centro operatore birželio mėnesį“, – apie tai, kokia bauda skirta už necenzūrinius pagalbos šauksmus, nurodė BPC.

„Todėl dar kartą primename, kad numeriu 112 reikia naudotis atsakingai, į atsiliepusio operatoriaus klausimus atsakyti aiškiai ir mandagiai. Įžūlus, įžeidžiantis ir provokuojantis elgesys užtraukia atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodeksą“, – pridūrė BPC atstovai.

Kino operatoriaus Algimanto Mockaus kūrybinės biografijos pradžia, kaip skelbia sąjunga, sutapo su pirmaisiais Lietuvos kino žingsniais – pirmas didelis savarankiškas jo darbas buvo Vytauto Mikalausko filmo „Žydrasis horizontas“ filmavimai.

1957 m. sukurtas „Žydrasis horizontas“ Lietuvos kino studijoje tapo pirmuoju filmu, nufilmuotu vien tik lietuvių kūrėjų. Iki tol visi ilgametražiai vaidybiniai filmai buvo kuriami, režisuojant ir kontroliuojant maskviečiams.

Netrukus Algimantas Mockus nufilmavo ir garsiausią 6-ojo dešimtmečio filmą – režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus 1959-ųjų metų juostą „Adomas nori būti žmogumi“. 1960 metais filmas apdovanotas premija už operatoriaus A. Mockaus darbą Sąjunginiame kino festivalyje Minske.

Prieš kelis metus, pristatydamas Lietuvos žiūrovams restauruotą ir skaitmenizuotą filmą „Adomas nori būti žmogumi“ A. Mockus prisiminė, kad operatorystės amato mokėsi savarankiškai, iš Vokietijos operatorių parašytų vadovėlių.

Anot sąjungos, šios pamokos A. Mockui pravertė filmuojant garsius, publikos mėgstamus ir profesionalų įvairiais prizais įvertintus filmus, tarp kurių – ir 1970 metų premija už operatoriaus darbą sąjunginiame kino festivalyje Minske apdovanotas vienas geriausių 7-ojo dešimtmečio Lietuvos kino studijoje sukurtų filmų režisieriaus Arūno Žebriūno „Gražuolė“.

A. Mockus yra daugelio A. Žebriūno filmų operatorius – kelios žiūrovų kartos prisimena meistriškai operatoriaus nufilmuotas  vaidybines ilgametražes juostas „Naktibalda“ (1973), „Velnio nuotaka“ (1974), „Riešutų duona“ (1977), 4 serijų TV filmą „Turtuolis, vargšas“ (1982/1983).

Įsimintini operatoriaus darbai su režisieriumi Gyčiu Lukšu – A. Mockus nufilmavo įvairuose festivaliuose įvertintus ilgametražius vaidybinius šio režisieriaus filmus „Virto ąžuolai“ (1976), „Žalčio žvilgsnis“(1990), „Žemės keleiviai“ (1992, 1993 m. filmas apdovanotas prizu „Sidabrinė vynuogių kekė“ Vidurio ir Rytų Europos kino festivalyje „Lubuskie Lato Filmowe“ Lenkijoje).

Operatorius A. Mockus itin daug filmavo iki 1992 metų – ir eksperimentines juostas (tarp jų režisieriaus Jono Vaitkaus filmas „Zodiakas. MKČ“, 1985), ir vaidybinius, dokumentinius, mokslo populiarinimo filmus, pats režisavo ir nufilmavo filmą – baletą „Eglė žalčių karalienė“ (1965, režisavo kartu su Vytautu Grivicku).

A. Mockus buvo ir žinomas fotografas, visą gyvenimą fiksavęs Lietuvos kino žmones, filmavimų ir gyvenimo akimirkas.

Filmavo ne vien J.Bondą

Automobilių su specialia įranga garaže – "Porsche Cayenne Turbo", "Mercedes-Benz ML63 AMG", BMW X5 M, "Ford Edge ST", "Ford Raptor", "Buggy Off-Road", "Polaris RZR", "Yamaha YXZ".

Didesne filmų, kuriuos kuriant dalyvavo, kolekcija gali pasigirti "Porsche" ir "Mercedes-Benz" – tai ir epopėja apie superagentą Jamesą Bondą, veiksmo trileriai apie Jasoną Bourne'ą ar "Greitų ir įsiutusių" bei postapokaliptiniai "Pašėlusio Makso" epizodai.

Papildomas visureigių bagažas – moderni filmavimo technika su kompiuteriais, kameromis, fotoaparatais, apšvietimo įranga.

Visureigiai patobulinti – sustiprinta važiuoklė ir kėbulas, didesnės galios variklis. Papildomas bagažas – moderni filmavimo technika su kompiuteriais, kameromis, fotoaparatais, apšvietimo įranga.

"Porsche Cayenne Turbo" – su 3,6 l darbo tūrio 300 AG V6 varikliu, 8 laipsnių automatine pavarų dėže. "Mercedes-Benz ML63 AMG" – su 6,3 l darbo tūrio 555 AG V8 varikliu.

Bagažinėje – operatorius

Ekipažą įprastai sudaro penki asmenys: vairuotojas, trys operatoriai – filmavimo kameros krano ir pačios kameros bei fotoaparatų, filmo užsakovų atstovas ir specialistas, atsakingas už fokusuojamą vaizdą bei maršrutą (jeigu filmuojamos ilgai trunkančios lenktynės, gaudynės).

"Porsche Cayenne Turbo", taip pat "Mercedes-Benz ML", BMW X5 M, "Ford Edge ST" ir kiti kino industrijai naudojami automobiliai nudažyti grėsminga juoda matine spalva, o žibintai užklijuoti plėvele – kad būtų išvengta nepageidaujamų šviesos atspindžių.

"Labiausiai užjaučiu vaizdo fokusavimo operatorių – jis dažniausiai įsitaiso bagažinėje, ten didelio komforto nėra, o filmuojant gaudynes, ypač miestų gatvėse, dideliu greičiu atliekami mūsų manevrai būna itin agresyvūs ir ne visiems lengvai pakeliami", – sakė vairuotojas Dougas Rubberis.

Gaudynių lyderiai

Į efektingiausiai gyvai nufilmuotų (ne kompiuteriais sumontuotų) automobilių lenktynių ir gaudynių dešimtuką pateko net trys "Greitų ir įsiutusių" juostos, o labiausiai žiūrovų širdžių ritmas šokteli stebint "Pašėlusį Maksą".

Eksperimento sumanytojai rodė filmų mėgėjams ekstremalias scenas ir, atsižvelgdami į žiūrovų kraujospūdžio bei širdies pulso pokyčius, sudarė emocingiausių epizodų su bėgliais ir juos besivaikančiais personažais reitingą.

Filmas lyderis – "Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias" ("Mad Max: Fury Road").

Į pirmą penketuką taip pat išrinkti "Greitų ir įsiutusių" ("Fast and Furious") 6-asis ir 7-asis filmai bei "Roninas", "Vaikis ant ratų" ("Baby driver").

„Išėjo ne šiaip nepaprastai talentingas operatorius, bet viena iš pačių svarbiausių figūrų mūsų kino istorijoje“, – pirmadienį BNS sakė režisierius Audrius Stonys.

„Jono Griciaus indėlis į lietuvišką kiną yra toks milžiniškas, kad būtų net sudėtinga nusakyti keliais sakiniais. Jis turėjo įtakos tiek vaidybiniam, tiek dokumentiniam kinui, jis išugdė visą operatorių kartą, galų gale jis iškėlė operatorinį meistriškumą į tarptautines aukštumas“, – teigė jis.

A. Stonio teigimu, J. Griciaus talento standartas vertė stiebtis visus Lietuvos kino  operatorius, o garsiausi lietuviško kino meistrai didžia dalimi turi būti jam dėkingi už savo šedevrus.

Pasak režisieriaus, J. Griciaus kameros žvilgsnio neįmanoma supainioti su kitų.

„J. Griciaus kamera yra tai, ką mes vadiname lietuviško kino jėga, vizualine poetika, paties kino grožis. Tai tie ženklai, kurie skyrė Joną Gricių iš kitų. Jis derino savyje giluminį realizmą su didžiule kino kadro poezija“, – BNS sakė A. Stonys.

„Tai, ką jis kūrė, buvo tikrasis kinas. Kinas iš didžiosios raidės, kinas, kuris ne tik atspindi pasaulį, o kinas, tas kuris suteikia šiam pasauliui prasmę. Kiekvienas kadras tuo spinduliuoja“, – kalbėjo menininkas.

J. Gricius gimė 1928 metais Kaune. Jis studijavo Valstybiniame visasąjunginiame kinematografijos institute (VGIK) Maskvoje, trejus metus stažavosi kino studijoje „Lenfilm“.

1957 metais J. Gricius grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos kino studijoje operatoriumi, direktoriumi.

1994–2001 metais jis dėstė Muzikos ir teatro akademijoje, vadovavo Kino ir TV operatoriaus specialybės kursui.

J. Griciui buvo suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo, liaudies artisto vardai,  VGIK‘as jam suteikė Garbės profesoriaus titulą, jis apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, „Auksinės gervės“ statulėle. 2013 metais menininkui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Operatoriaus darbų sąraše – garsūs filmai: „Paskutinė atostogų diena“, „Niekas nenorėjo mirti“, „Laiptai į dangų“, „Mėlynoji paukštė“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Kelionė į rojų“, „Turtuolis, skurdžius…“, 1989 „Miškais ateina ruduo“, kt.

Kultūros ministras, prezidentas ir Seimo Pirmininkė pareiškė užuojautą

Kultūros ministerijos vardu reiškiama užuojauta dėl legendinio kino operatoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato J. Griciaus mirties.

„Jonas Gricius, dirbęs su geriausiais lietuvių režisieriais, daugiau kaip keturis dešimtmečius atidavė save kinui – iš to gimė į Lietuvos kinematografijos aukso fondą įeinantys filmai. J. Gricius sukūrė ne tik Lietuvos kino poetikos pagrindus, bet ir visą gyvenimą laikėsi aukščiausių savo profesijos standartų. Tiek buvę operatoriaus mokiniai, tiek jaunieji kino kūrėjai siekia tų aukštumų, į kurias maestro iškėlė kino meną. Lietuva neteko išties talentingo, profesionalaus ir meistriško kino operatoriaus, kurio darbuose užfiksuotas laikui nepavaldus kino menas“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pareiškė užuojautą dėl J. Griciaus mirties.

„Joną Gricių atminsime kaip kino meno ir estetikos virtuozą, reikšmingai prisidėjusį prie lietuviškojo kino mokyklos plėtotės, papildžiusį lietuviškosios kinematografijos aukso aruodą. Jo gyvenimas ir kūrybinė veikla – tai išskirtinis Lietuvos kultūros fenomenas“, – teigia šalies vadovas.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą Lietuvos kino operatoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Griciaus artimiesiems, kino bendruomenei ir jo talento gerbėjams.

„Mus paliko vienas garsiausių Lietuvos kino kūrėjų. Jonas Gricius buvo filmavimo meno virtuozas, kuris žavėjo mus savo talentu, profesionalumu ir atsidavimu darbui. Gerbiamo Jono išskirtinis braižas ir vizualiniai sprendimai visada išliks Lietuvos kino istorijoje, o jau klasika tapę darbai – mūsų atmintyje“, – teigė parlamento vadovė.

Sunkią netekties akimirką Seimo Pirmininkė Jono Griciaus artimiesiems ir bičiuliams linki dvasios stiprybės.

Kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, operatorių tikimasi atrinkti per gegužę, o veikianti naujoji erdvė duris atvertų rudenį.

Konkurso būdu atrinkti nuomininkai per 2 mėnesius įsipareigos patalpose sukurti erdvę gyvai muzikai ir kitoms veikloms. Planuojama, kad „Naktiniame Vilniaus avilyje“ bus suteiktos galimybės pasirodyti kuo daugiau vietinių atlikėjų. Patalpose bus organizuojami kultūriniai, socialiniai renginiai, parodos, seminarai, filmų peržiūros, dirbtuvės, meninės ir edukacinės programos. Antrajame aukšte bus repeticijų kambarys.

Naktiniame avilyje budės ir visuomenės sveikatos specialistai, kurie teiks informaciją apie sveikatą, narkotikų žalą, teiks patarimus nėščiosioms. Tikimasi, kad konkursą laimėjęs operatorius bendradarbiaus su nevyriausybinėmis organizacijomis ir pasirūpins, kad patalpose būtų teikiama pagalba turintiems priklausomybę nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų, suteikta galimybė nemokamai atlikti ŽIV testą, gauti kitų sveikatos saugumą padedančių užtikrinti priemonių, o prireikus - ir medicininę, psichologinę ar emocinę pagalbą.

Tame pačiame pastate (Vilniaus g. 22) planuojama įkurti ir nedidelį Informacijos centrą, kuriame būtų teikiama visa naudinga informacija apie prieinamiausias prevencijos paslaugas ir priemones, kultūrinius renginius, pagalbą. Kitos patalpose esančios patalpos bus išnuomotos konkurso būdu kitiems operatoriams, neribojant jų vykdomos veiklos.

Pažymima, kad konkurso dalyviai registruojami nuo balandžio 23 d. iki gegužės 22 d.

„Stasys buvo Kauno kultūros gyvenimo kino ir videometraštininkas, sugebėjęs įamžinti bene visas dailininkų parodas, sukūręs apybraižų apie iškilius meno kūrėjus. Atrinkti, sugrupuoti ir skaitmenoje palikti savo kūrybą jam reikėjo dar ne vienerių metų.

Stasys Dargis buvo ir puikus žodžio meistras, lygiai prieš dešimt metų atsiskleidęs knygoje ,,Žurnalistai apie laiką ir save“. Rietave, kur prasidėjo Stasio gyvenimas, bažnyčios šventoriuje, jo pirmąkart pamatytas kino filmas taip įstrigo sielon, kad S.Dargis tapo tuo, kuo norėjo būti. Pėsčias ir alkanas penkiolikametis atvyko į Kauną, kad taptų Meno mokyklos auklėtiniu. Paskui neakivaizdžiai studijavo Dailės institute, Maskvon važiavo mokytis operatoriaus meno. Dailininko apipavidalintojo profesija buvo duonai, o filmavimas - dvasiai“, - apie kolegą pasakojo jo buvęs bendradarbis, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis.

Prieš 50 metų Lietuvos televizijos ,,Dienos panoramai“ S.Dargio sukurti reportažai jam atvėrė duris į LTV Kauno redakciją, kurioje dirbo kelis dešimtmečius. Puikus savo profesijos meistras prisiminimuose rašė: ,,Tik kino kameros dėka aš galėjau geriau suprasti pasaulį, galėjau sutikti daugybę nuostabių žmonių. Didžiuojuosi savo sukauptu kino-vide archyvu, kuriame išlikę unikaliausi kadrai...“

„Mes, buvę Stasio kolegos, kartu buvome, kai S. Dargis gavo ,,Gintarinį parkerį“, Kauno Santakos ženklą ar Kauno meno kūrėjų asociacijos premiją. Simboliška, kad operatorius išėjo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 85-ųjų metinių dieną. Jo su kolega sukurtas dokumentinis filmas apie bebaimius lakūnus liks Lietuvoje amžiams. Kaip ir mūsų prisiminimai apie kūrėją“, - sakė V. Mačiulis.

----------------------------------

Urna su Velionio Stasio Dargio palaikais Šv. Antano bažnyčios (Kauno Žaliakalnyje) šarvojimo salėje bus pastatyta antradienį, 15 val. Po atsisveikinimo - trečiadienį, 14 val., išvežama į Romainių kapines. Šv. Mišios už Velionį bus aukojamos Kauno Arkikatedroje bazilikoje trečiadienį, 18 valandą.

Mieste prie Nemuno ir Neries pradėjęs savo ilgą ir prasmingą kūrybinį gyvenimą, jį čia ir baigė, palikdamas Kauną ir Lietuvą puošiančias skulptūras, fasadų bareljefus ir horeljefus.

1967 metais J. G. Ruzgas priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą, bet, KGB reikalavimu, iš jos buvo pašalintas. Tik 1988-aisiais, Lietuvos Atgimimo metais, J. G. Ruzgas buvo reabilituotas ir grąžintas į LDS.

J. G. Ruzgas, dar vaikystėje pamilęs fotografiją, baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą. Studijuodamas tuometiniame Valstybiniame dailės institute Vilniuje, 1956 metais sukūrė Lietuvoje pirmąjį mėgėjišką vaidybinį filmą „Stipendija juokiasi“. Laimėta premija ir profesionalų įvertinimas, studentui duris atvėrė Lietuvos televizija. Nuo 1959 iki 1964 metų Juozas Gerutis LTV dirbo operatoriumi-dailininku.

1959 metais kūrėjas buvo priimtas į tuometinę Lietuvos žurnalistų sąjungą, kurioje aktyviai dalyvavo beveik 60 metų. Su vaizdo kamera kolega nesiskyrė iki paskutinių savo gyvenimo metų ir stengėsi įamžinti viską, kur tik ėjo. Ypač vertingi yra operatoriaus užfiksuoti džiugūs ir dramatiški 1988–1991 metų Lietuvos įvykiai.

Birželio 22-ąją, šeštadienį, 16 val. urna su Juozo Geručio Ruzgo palaikais bus pašarvota a. a. skulptoriaus kūrybinėse dirbtuvės (Lankos g. 22 A).

Sekmadienį 9 val. Vytauto Didžiojo bažnyčioje už jo vėlę bus aukojamos šv. Mišios. Tą pačią dieną 16.15 val. Urna bus išvežama į Karmėlavos kapines.